Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. D., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistas T. R. 2023 m. birželio 28 d. K. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 342 straipsnio 9 dalį dėl to, kad 2023-06-22, atlikus neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad 2023 m. birželio 22 d. 13.00 val. iki 2023 m. birželio 22 d. 15.00 val. K. D. teikė į rinką neregistruotus ,,AAP Aktara 25 WG“, 18 vnt. po 4 g; ,,Palač“, 2 vnt. po 5 ampules; ,,Alatar“, 1 vnt. 5 ml.; ,,Decis“, 1 ampulė; ,,Topaz“ fungicidas, 1 ampulė, 2 ml ,,Skor“, 1 vnt., 2 ampulės po 2 ml; ,,A. M.“ insekticidas, 1 vnt. po 120 g. K. D. teigimu, nelegalius gaminiu įsigijo Baltarusijoje. K. D. įpareigotas neregistruotą augalų apsaugos produkciją utilizuoti per 5 darbo dienas nuo patikrinimo dienos ir pateikti Šiaulių regioninio skyriaus specialistams utilizacijos dokumentą. Protokole pažymėta, kad tokiais veiksmais K. D. pažeidė Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo M. B. 2023 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), perkvalifikavus pažeidimą, K. D. nubaustas pagal ANK 342-2 straipsnio 9 dalį 2100 eurų dydžio bauda.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. rugpjūčio 17 d. gautas K. D. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo arba paskirtos baudos sumažinimo. Skunde paaiškino, kad turėjo labai mažą kiekį augalų apsaugos priemonių, jas savo reikmėm pirko (duomenys neskelbtini). Neregistruotus augalų apsaugos produktus utilizavo, gailisi dėl susiklosčiusios situacijos ir mano, kad am paskirta bauda, kuria buvo nubaustas 2100 Eur bauda, yra per griežta bausmė, nes tikrai neplanavo pastoviai ar tęstinai tiekti į rinką draustinų ir Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos priemonių. Paprasčiausiai dėl į pabaigą einančio galiojimo laiko nusprendė jas parduoti, augalų apsaugos priemonių kiekis yra tikrai labai nedidelis, buvo parduodamas už simbolinę 60 Eur kainą, neplanavo iš to pasipelnyti ar turėti kitokios naudos. Nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra pensininkas ((duomenys neskelbtini) metai), turi (duomenys neskelbtini) (buvo darytos dvi (duomenys neskelbtini)), jo mėnesinės pajamos yra nedidelės (400 eurų), todėl mano, kad paskirta bauda yra neproporcinga ir neadekvati padarytam nusižengimui ir jo pavojingumui.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad neregistruotų augalų apsaugos produktų poveikis gali kelti didelę riziką, nes jie yra neaiškios kilmės, jų sudėtis nepatikrinta ir nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko jie gali ne tik pakenkti apdorojamiems augalams, bet gali būti pavojingi ir aplinkai (ypač vandens organizmams, naudingiesiems vabzdžiams) bei turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Siūlymas parduoti augalų apsaugos produktus ir/arba jų neatlygintinas perdavimas yra laikomas tiekimu rinkai, tuo tarpu K. D. ne tik siūlė (internetinėje erdvėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ bei telefonu) parduoti Lietuvos Respublikoje neregistruotus augalų apsaugos produktus ir nurodė kainą, bet ir faktiškai perdavė nurodytus produktus į susitikimo vietą K. D. nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) atvykusiems Tarnybos pareigūnams. Be to, net ir nedidelis neregistruotų (t. y. neaiškios kilmės ir teisės aktų nustatyta tvarka nepatikrintos ir nepatvirtintos sudėties) augalų apsaugos produktų kiekis gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai. Nagrinėjant K. D. administracinio nusižengimo bylą atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo bei faktiškai buvo nustatytos kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės: K. D. prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; administracinį nusižengimą K. D. padarė sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs Tarnybos pareigūnas skyrė K. D. minimalią ANK 342-2 straipsnio 9 dalyje numatytą nuobaudą 2100 Eur dydžio baudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas K. D. skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, skirdama nuobaudą atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašyme nurodytas aplinkybes: padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat ir vieną asmens padėtį lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi). Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija K. D. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismui pateiktą skundą su priedais, teismo posėdžio metu ištirtus duomenis, atsižvelgiant į K. D. sveikatos būklę, į tai, jog jis yra neįgalus – specialiųjų poreikių lygis vidutinis, asmuo yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 ir 9 dalys), taip pat į K. D. turtinę padėtį – pajamos labai mažos, praeityje neteistas, baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas pripažįsta, jog K. D. atžvilgiu gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir jam gali būti skirta mažesnė, negu numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 342-2 straipsnio 9 dalies sankcijoje minimali, bauda. Dėl šių aplinkybių K. D. skundas tenkintinas, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjo M. B. 2023 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistinas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir skiriant K. D. mažesnę baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. D. skundą tenkinti.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus 2023 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti, K. D. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 342-2 straipsnio 9 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti 200 EUR baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.