- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-2682-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14069-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskien
- Atsakovas
- A. D., G. M., S. V., S. S.
- Ieškovas
- BUAB ,,Rinkis“
- Kategorijos
- 3.3.2.2Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB ,,Rinkis“ ieškinį atsakovams G. M., S. V., A. D. ir S. S. dėl turtinės žalos atlyginimo bei administravimo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB ,,Rinkis“ ieškinį atsakovams G. M., S. V., A. D. ir S. S. dėl turtinės žalos atlyginimo bei administravimo išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas BUAB ,,Rinkis“ pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriais prašė areštuoti atsakovams A. D., S. V. bei G. M. jiems pareikštų reikalavimų ribose nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį/ nekilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis bei turtines teises. Prašymą grindė tuo, jog skolos suma fiziniams asmenims yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi tenkino ieškovo BUAB ,,Rinkis“ prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Areštavo atsakovui A. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bei turtines teises 2354,22 Eur sumai. Areštavo atsakovui S. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bei turtines teises 13504,03 Eur sumai. Areštavo atsakovui G. M. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis bei turtines teises 2523,86 Eur sumai. Nutartį nukreipė skubiam vykdymui. Areštavus pinigines lėšas, leido atsakovams atsiskaityti su ieškovu. Nutarties vykdymą pavedė antstoliui pagal ieškovo pasirinkimą ir jo lėšomis. Nurodė, jog atsakovams leidžiama naudoti jų sąskaitose bankuose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti. Pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią kiekvienas atsakovas per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju prašomos priteisti iš fizinių asmenų sumos 13504,03 Eur, 2354,22 Eur ir 2523,86 Eur ir byloje nėra duomenų apie atsakovų turimą turtą bei gaunamas pajamas, sprendė, jog atsakovams ieškinio suma yra didelė ir šioje bylos stadijoje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. D. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, dalyje, kurioje pritaikytos laikinosios priemonės atsakovo A. D. atžvilgiu.
6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad, preliminariai vertinant, ieškinys jo atžvilgiu nėra pagrįstas ir turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo atžvilgiu. Apeliantas būdamas įmonės akcininku, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, žalos įmonės ar jos kreditoriams nepadarė. neturėjo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės veiklos dokumentų, turto, sudarinėti įmonės balansų.
7. Apelianto nuomone, ieškiniu reikalaujama 2354,22 Eur suma nėra tokia didelė, kad sukeltų pavojų sprendimo įvykdymui. Sąskaitų areštas, net ir nedidelei sumai, sukelia daug nepatogumų kasdieninėje veikloje. Arešto laikotarpiu apeliantas realiai negali naudotis sąskaitoje esančiomis lėšomis, turi pateikinėti antstoliui eilę dokumentų, pažymų. Visi šie argumentai, patvirtina, kad 2018-08-02 nutartimi apelianto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 2354,22 Eur sumai, laikytinos ir neproporcingomis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas atsakovo A. D. atskirąjį skundą atmesti ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
9. Nurodė, kad ieškovas reikalauja žalos atlyginimo iš apelianto, kaip UAB „Rinkis“ akcininko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. D. buvo vienintelis UAB „Rinkis“ akcininkas nuo 2014 m. sausio 29 d. iki šiol, jis atsako už 2354,22 Eur kreditorinių reikalavimų susidarymą įmonei esant nemokiai. Ieškovė BUAB „Rinkis“ mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko preliminarų ieškinio vertinimą ta apimtimi, kuri yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti.
10. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, jog apeliantas A. D. net nesistengė įrodyti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, kadangi nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, o tik deklaratyviai nurodė, jog mano, kad 2354,22 Eur suma nėra tokia didelė, kad sukeltų pavojų sprendimo įvykdymui tuo atveju, jei ji iš jo būtų priteista. Pažymėtina, kad įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie atsakovo A. D. gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad reikalavimo suma jam nėra didelė, atsakovas A. D. nepateikė. 2018-09-18 antstolio padėjėjos G. M. pažyma apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje Nr. 0019/18/01062 akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovo A. D. finansinė padėtis nėra gera.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Teismų praktikoje laikoma, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai yra kilęs didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele, o aplinkybė, kad ieškinio suma gali būti didelė paties ieškovo atžvilgiu, negali įtakoti laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis c.b. Nr. 2-2383/2011). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad 2354,22 EUR ieškinio suma atsakovo, kaip fizinio asmens, atžvilgiu laikytina didele.
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodamas tuo, kad ieškinys jo atžvilgiu nelaikytinas preliminariai pagrįstu. Taip pat nėra antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi ieškinio suma nelaikytina didele atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
16. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
17. Nagrinėjamu atveju kaip pagrįstai nurodė ieškovas, ieškinys pareikštas dėl 2354,22 Eur dydžio žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl savalaikio BUAB „Rinkis“ valdymo organų nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinyje aiškiai suformuluotas tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas, išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas. Taigi, manytina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti tikėtinu ieškinio reikalavimų pagrįstumu.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui
18. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nepateikė išsamių motyvų dėl grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu pritaikytos pagrįstai. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti prezumpciją dėl didelės ieškinio sumos, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių gerą jo turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Atskirajame skunde apeliantas apsiriboja deklaratyviais teiginiais, jog ieškinio suma jam nėra didelė, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia neproporcingus suvaržymus. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2018-09-18 pažymą apie laikinųjų apsaugos priemonių nutarties vykdymo eigą, iš kurios matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra užtikrintos pilnai, kadangi tam nepakanka atsakovo turimo turto.
20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.