Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2; 2.12.1.1; 2.12.1.4.

2022 m. spalio 26 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2022 m. rugpjūčio 29 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. K. 2022 m. spalio 3 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, kilusio konflikto metu su sutuoktinės I. K. motina L. B., tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį L. B. į nosį, taip mušdamas šeimos nariui – nukentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis 2022 m. spalio 3 d. sudavė smūgį kumščiu savo sutuoktinės I. K. motinai L. B., dėl to nuoširdžiai gailisi. Apie mėnesį ar daugiau gyveno kartu su savo sutuoktine I. K. pas jos motiną L. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gyvenant pas L. B. maistu ir buitimi rūpinosi kas kiek galėjo. Su L. B. kildavo žodinių konfliktų, buvo gal keli atvejai, tačiau smurto nebuvo. 2022 m. spalio 3 d., vakare su I. K. nuvažiavo apsipirkti maisto, pasiėmė stalą, kurį parsivežė pas L. B.. Buvo apie 20 val. Grįžus pas L. B. į namus L. B. sugalvojo, kad tamsiu paros metu jai įneštų stalą į kambarį. Lijo, buvo vėjas, jis nesutiko eiti tokiu metu atnešti tą stalą iš automobilio į kambarį. I. K. išėjo su J. M. atnešti tą stalą, jis stalo nenešė, jiems tamsoje tik pašvietė. I. su J. nešdami stalą sudaužė. Jis nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Į kambarį atėjo L. B., kuri pradėjo jį keikti, kad ji jį išlaiko, tempė jį iš lovos, metė į jį lėkštę ir šoko link jo, bet jis ją nuo savęs atsistūmė koja, kad ji prie jo nesiartintų ir jam nekirstų. L. B. kai jis ją atsistūmė koja nuo savęs, dėl girtumo nugriuvo ant kambaryje esančio staliuko, tada pasiėmė nuo to staliuko lėkštę ir metė į jį. Jis tą lėkštę nustūmė nuo savęs, ja jam nepataikė. L. B. vėl puolė ant jo, todėl jis ją vėl nusistūmė koja nuo savęs ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį į nosį. Po suduoto smūgio į veidą L. B. atsitraukė, iškart jos veide nieko nesimatė, bet po kiek laiko, kai atvyko policija matė, kad L. B. liko paraudimas prie nosies po jai suduoto smūgio kumščiu, ji verkė, bet nežino ar dėl to, kad vaidino, ar jai skaudėjo. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, tai yra sudavęs vieną smūgį kumščiu L. B., dėl to, nuoširdžiai gailisi, prašo vadovautis šiais jo parodymais. Šiuo metu gyvena tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pas L. B. gyveno tik dėl I. K. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 131 – 134).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. B. parodė, kad viena gyveno jai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jos dukra yra I. K.. I. K. susituokusi su D. K.. Maždaug prieš pora mėnesių I. K. sugrįžo gyventi pas ją su D. K.. Ji nenorėjo ir nenori, kad jie gyventų pas ją namuose, tačiau jie patys nesutiko išeiti iš jos namų. Jie tarpusavyje nesutaria. I. K. kai D. K. nebūna elgiasi tinkamai, tačiau kai būna D. K., I. K. tampa konfliktiška. 2022 m. spalio 3 d., vakaro metu, kiek valandų buvo nežino, ji viena savo namuose gėrė alų. Buvo atėjęs pas ją J. M.. Jis su ja negėrė. I. K. su D. K. buvo išvažiavę. Vėliau grįžo I. K. su D. K.. I. K. su J. M. pro jos namo virtuvę į kambarį įnešinėjo stalą, kuris I. K. išslydo iš rankų ir sudužo. Sudužus stalui, ji būdama išgėrusi nulėkė į kambarį pas D. K., kuris gulėjo ant lovos ir šaukdama ant jo, kad nepadeda I. metė į jį lėkštę, bet nepataikė. Lėkštė nukrito ant lovos kur gulėjo D. K.. Tada D. K. pašoko nuo lovos ir priėjęs prie jos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į nosį ir ranka nutraukė jos ant kaklo dėvėtą sidabrinę grandinėlę. D. K. suduotas smūgis buvo stiprus, skaudėjo nosį, ant jos laikė ledą gal pora valandų, kad neliktų kraujosruvos. Jaučia ir šiandien, kad skauda nosį, tą vietą į kurią smūgiavo D. K., liko paraudimas. Po D. K. suduoto smūgio išėjo iš kambario ir iškvietė policiją. D. K. jai sudavė vieną smūgį kumščiu į nosį, daugiau smūgių nesudavė. Konfliktą matė J. M., nes jis stovėjo tarpduryje. I. jai atrodo buvo virtuvėje, mano, kad nematė. Atvykus policijai medikų atsisakė, pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes neturi laiko. Tai pirmas kartas kai D. K. jai sudavė smūgį ir sukėlė fizinį skausmą, prašo jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. D. K. išsikraustė iš jos namų, jie nebendrauja. Dėl jai sukelto fizinio skausmo patyrė neturtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio nereiškia (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 28 – 31, 32 – 35).

5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. K. parodė, kad D. K. yra jos sutuoktinis. Apie du mėnesius kartu su vyru D. K. gyvena pas mamą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir mama L. B.. Mama jiems davė kambariuką, leido gyventi. Su mama L. B. sutaria, bet kartais apsikeikia. D. K. ir sutarė su jos mama. Su L. B. kartu visi dalinosi maistui, rūpinosi buitimi. 2022 m. spalio 3 d., vakaro metu apie 18 val., su D. K. išvažiavo apsipirkti. Namuose liko neblaivi L. B., kuri nuo ryto gėrė. Su D. K. į namus parsivežė stiklinį stalą. Paskambino J. M., kad šis ateitų jai padėti įnešti stalą į vidų. D. K. nesutiko nešti stalo tamsiu paros metu, o mama norėjo, kad stalas būtų įneštas iškart. D. K. nuėjo į jų kambarį ir jame buvo. Atėjo J. M. padėti įnešti stalą. Stalą abu nešė per virtuvę, tačiau jai iš rankų stalas išslydo ir sudužo. Mama pradėjo ją kaltinti, kad ji tyčia sudaužė tą stalą ir pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti D. K.. Mama įlėkė pas D. K. į kambarį, metė į jį lėkštę ir puolė D. K. mosikuodama rankomis. Nematė ar ji sudavė smūgius D. K.. Taip pat, nematė ar D. K. sudavė smūgius mamai, gal ją stumtelėjo kai ji puolė jį, bet kad suduotų smūgį nematė. Ji tuo metu stovėjo virtuvėje. Matė, kad mama prisėdo D. K. kambaryje, po to, atėjo į virtuvę ir dėjosi ledą ant nosies bei iškvietė policiją. Nieko jai mama nesakė, tik sakė, kad D. K. jai kraujosruvą padarė. Mama rodė, kad jai paraudusi nosis (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 51 – 54).

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad jis yra L. B. kaimynas, gyvena nuo jos apie pusės kilometro atstumu (duomenys neskelbtini). Su L. B. bendrauja kaip kaimynai, jai padeda, jie susiskambina. L. B. dukra yra I. K., kuri yra konfliktinė, su ja visko būna. Pažįsta I. K. sutuoktinį D. K., su juo pradėjo bendrauti kai I. susituokė. Su D. K. bendrauja nedaug, kartais eina žvejoti. 2022 m. spalio 3 d., vakaro metu, buvo tamsu, kiek valandų nežino, buvo savo namuose, kai jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino I. K. ir prašė ateiti iki jos ir I. B. namų padėti įnešti stalą. I. K. gyvena pas motiną L. B.. Jis sutiko. Dviračiu nuvažiavo iki L. B. namų. Namuose buvo I. K., L. B. ir D. K.. Jie lyg nebuvo susipykę. L. B. buvo vartojusi alkoholio, bet nebuvo labai apsvaigusi. Su I. K. iš kieme stovinčio automobilio nešė stalą į kambarį. L. B. tuo metu buvo namo viduje, D. K. buvo ir kambaryje ir lauke, vaikščiojo. Kodėl D. K. nepadėjo I. K. įnešti stalo nežino, gal tingėjo. Su I. K. nešant stalą namo virtuvėje, I. K. jis išslydo iš rankų ir sudužo. Prasidėjo konfliktas tarp L. B. ir D. K.. L. B. pradėjo šaukti ant kambaryje buvusio D. K., kad šis nepadeda nešti stalo. L. B. nuėjo pas D. K. į kambarį, jį vijo iš savo namų, jie tarpusavyje susipyko. Tuo metu jis stovėjo virtuvėje prie D. K. atidarytų kambario durų, matė kas vyko, nes kambaryje degė šviesa. L. B. ir D. K. šaukė vienas ant kito, matė kaip D. K. gulėjęs ant lovos, gulėdamas pastūmė koja nuo savęs L. B., tada, stojosi nuo lovos ir kumščiu sudavė smūgį L. B. į nosį. Nuo suduoto smūgio L. B. nuvirto į spintą, į kurią kaip ir atsisėdo atbulomis, nes nebuvo spintos durų. D. K. daugiau smūgių L. B. nesudavė. L. B. smūgių D. K. nesudavė, jų konflikto metu metė į D. K. lėkštę. Šį konfliktą matė ir I. K., kuri dar bandė raminti D. K. ir liepė jam patylėti. D. K. iš L. B. namų neišėjo. L. B. išsikvietė policiją. Pats nelaukė kol atvyks policija. L. B. po D. K. suduoto smūgio iškart rėkė, kad jai skauda, verkė (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 59 – 62).

7. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjos V. V. 2022 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. spalio 3 d. apie 20.30 val. gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavyje įvykusio konflikto metu blaivus D. K., rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, tai yra į nosį bei dešinį skruostą savo sutuoktinės I. K., neblaiviai (nustatytas 1,26 promilių girtumas) motinai L. B., gyvenančiai ten pat. Taip sukeldamas nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 6 – 9).

8. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK vyriausiosios patrulės I. S. 2022 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė L. B., gyv. (duomenys neskelbtini)., L. B. nosies srityje yra patinimas, kraujosruva, ji akivaizdžiai neblaivi, nustatyta 1,26 promilių neblaivumas. Smurtu įtariamas dukros sutuoktinis D. K.. L. B. paaiškino, kad 2022 m. spalio 3 d. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir D. K. kilo konfliktas, kurio metu D. K. vieną kartą ranka sudavė L. B. į veidą (nosį) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 10 – 12).

9. 2022 m. spalio 3 d. – 2022 m. spalio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame vieno aukšto name su mansarda. Pagrindinio įėjimo durys medinės, uždarytos, atrakintos. Pro jas patenkama į koridorių. koridoriuje tiesiai yra medinės durys vedančios į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje yra medinės, atidarytos durys į miegamąjį. Miegamojo dešinėje pusėje medinė sekcija, kurioje sudėti įvairūs daiktai. Už jos tiesiai dvigulė sofa lova, kuri netvarkingai paklota. Miegamojo kairėje prie sienos spinta be durų, vietoje jų pakabinta medžiaginė pala. Tarp spintos ir sofos lovos yra staliukas, ant jo minkšti žaislai. Kambario kairėje kita spinta, prie jos uždarytos medinės durys į kitą patalpą. Prie įėjimo durų kairėje yra staliukas, ant jo du televizoriai, kiti buities daiktai. Ant sienos virš staliuko pakabinti rūbai. Įvykio vietoje reikšmingų objektų nerasta, nepaimta (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 13 – 15, 16 – 21).

10. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. K., konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį sutuoktinės I. K. motinai L. B. į nosį, taip mušdamas šeimos nariui – nukentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. K. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2022 m. spalio 3 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, konflikto metu tarp jo ir nukentėjusiosios L. B., jis ją vėl nusistūmė koja nuo savęs ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį į nosį. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tarpusavio konflikto D. K. metu pašoko nuo lovos ir priėjęs prie jos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į nosį. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

12. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, dėl šeimos narei – žmonos I. K. motinai L. B. sukelto fizinio skausmo, pasitvirtino. Kaltinamasis tarpusavio konflikto metu nukentėjusiąją pastūmė koja nuo savęs ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį į nosį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį kumštimi, suduota į nosį), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, pats kaltinamasis nurodė, jog po suduoto smūgio L. B. atsitraukė, iškart jos veide nieko nesimatė, bet po kiek laiko L. B. liko paraudimas prie nosies, po jai suduoto smūgio kumščiu, ji verkė. Kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai patvirtino pats kaltinamasis. Konstatuojama, kad L. B. patirtas fizinis skausmas yra D. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji L. B. yra kaltinamojo D. K. sutuoktinės motina, su kuria jis gyvena kartu.

14. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

15. Iš kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytoja apklaustos I. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis su žmona I. K. gyvena kartu su nukentėjusiąja L. B., t. y. žmonos motina, keletą mėnesių viename name gyvena, todėl, remiantis BK 248 straipsnio 2 dalyje išdėstyta artimųjų giminaičių sąvoka, nukentėjusioji laikytina šeimos nare. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tiesiogine tyčia, nes darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

16. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

17. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 155 – 158).

18. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

19. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

20. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas 1 kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, bausmė neatlikta (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 79 – 90), 6 kartus baustas administracine tvarka (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 69 – 76), dirba(IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 66 – 68), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 65). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus – tęsti darbą/pradėti dirbti arba Užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, bei per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

22. BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog D. K. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

23. D. K. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje; per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. D. K. naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas neatlikęs šios bausmės, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinama su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant.

24. Teismas paskiria kaltinamajam D. K. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

25. Kaltinamajam vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 143 – 146).

26. Bylos duomenimis kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2022 m. spalio 3 d. 21.15 val. iki 2022 m. spalio 4 d. 10.50 val. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 110 – 112, 116 – 118). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 3 d. 21.15 val. iki 2022 m. spalio 4 d. 10.50 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą/pradėti dirbti arba Užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, bei per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą/pradėti dirbti arba Užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, bei per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti D. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą/pradėti dirbti arba Užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, bei per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į bausmės laiką D. K. laikiname sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. spalio 3 d. 21.15 val. iki 2022 m. spalio 4 d. 10.50 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį D. K. per 4 (keturių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Palikti galioti D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį D. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti D. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.