Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Romano Mackevičiaus (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. S. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad išvadai, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais, pagrįsti inter alia (be kita ko) būtina nustatyti, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis, o nagrinėjamu atveju nustatyti gryną narkotinės medžiagos kiekį nebuvo objektyvių galimybių. Nesant neabejotinų duomenų dėl nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių medžiagų kiekio, apylinkės teismas sprendė, jog negalima daryti išvados, kad buvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių, o nenustačius vieno iš būtinųjų BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymio – dalyko – A. S., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, turi būti išteisintas.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, prokuroras skundžia jį ir prašo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kuriuo A. S. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 paras arešto bei vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu paskiriant 30 parų arešto bausmę. Taip pat, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą 30 parų arešto bausmę visiškai pridėti prie 2024 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies.

3.2. Skunde prokuroras pažymi, kad 2025 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokurorės aiškinamajame rašte Nr. 17.9-5830 taipogi nurodyta, kad siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso greitumą ir ekonomiškumą, pritarus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir Lietuvos policijai, nutarta keisti susiformavusią praktiką nustatant nedidelį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos ir teikiamas išaiškinimas, jog kai bet kokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos (mišinio) bendras kiekis neviršija Rekomendacijose nustatytos nedidelio šios medžiagos kiekio ribos, grynasis jos kiekis nenustatomas.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek kaltinantys, tiek ir išteisinantys įrodymai.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

15. Kalinamojo A. S. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte nurodyta, kad jam nustatytas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 17).

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią specialisto išvadą bei aukščiau paminėtą raštą, t. y., atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas grynosios medžiagos kiekis, sprendė, kad byloje nėra nustatytas nusikalstamos veikos dalykas. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka.

20. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnyje, dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. laikytuose trijuose popieriaus lankstinukuose esanti augalinė medžiaga yra tabakas, kuriame yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-PINACA – priemaišų.

21. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo minėtose rekomendacijose nurodytus dydžius. Šiuo atveju rekomendacijų priedo lentelėje nurodoma, kad sintetinių kanabinoidų nedideliu kiekiu laikoma, kai jų grynasis kiekis būna ne daugiau nei 0,005 g. Lingvistiškai aiškinant – nedidelis šios psichotropinės medžiagos kiekis laikomas kai jos yra daugiau nei 0 g, bet ne daugiau nei 0,005 g.

22. Sutiktina, kad veikos kvalifikavimui narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, t. y. priklauso ar asmuo bus traukiamas dėl disponavimo nedideliu, dideliu ar labai dideliu kiekiu, bet tai, kad nenustatytas konkretus grynosios medžiagos kiekis, negali būti pagrindas baudžiamosios atsakomybės iš vis netaikyti.

23. Kaip minėta, specialisto išvadoje šiuo atveju konstatuota, kad A. S. laikyti lankstinukai su tabaku buvo įsodrint psichotropine medžiaga, kas reiškia kad psichotropinė medžiaga buvo, t. y. jos buvo daugiau nei 0 g. A. S. patvirtino žinojęs ir supratęs, jog jo turimi ir kišenėje laikomi lankstinukai įsodrinti psichotropine medžiaga. Nenustačius konkretaus šios medžiagos grynojo kiekio, asmens, disponavusio tokia medžiaga, veika kvalifikuojama pagal švelniausią atsakomybę numatančią teisės normą – dėl disponavimu nedideliu kiekiu, t. y. pagal BK 259 straipsnį. Atsižvelgiantį tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nenustatyta, jog A. S. turėjo tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

24. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Šiuo atveju, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

25. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

26. BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Įstatymas sako, kad bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, teismo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

27. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. įvykdyta nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, anksčiau jis teistas eilę kartų, paskutinį kartą teistas 2024 m. rugpjūčio 5 d. dėl tokios pat nusikalstamos veikos, kaip ir šioje byloje – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. A. S. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę kalėjime, kur ir buvo padaryta nusikalstama veika. Laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas neigiamai, kaip vangiai dalyvaujantis reabilitacijos priemonėse, abejingas resocializacijos tikslams, jis tris kartus skatintas ir keturis kartus baustas drausmine tvarka. (1 t., b. l. 105-106). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, A. S. parinktina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas.

28. BK 49 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad A. S. nuo pats pradžių pripažino savo veiką, išsamiai paaiškino visas aplinkybes, sprendžia kad skirtinos bausmės dydis nustatomas artimas vidurkiui – 30 parų.

29. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota su baudžiamuoju įsakymu. Apylinkės teismo iniciatyva buvo nuspręsta bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko šiuo atveju yra pagrindas A. S. skirtą bausmę sumažinti trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

30. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, A. S. paskutiniuoju 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais jam skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai 4 mėnesiai 28 dienos laisvės atėmimo. Baudžiamąjį nusižengimą A. S. padarė būdamas kalėjime dar neatlikęs jam paskirtos bausmės pagal ankstesnius nuosprendžius, dėl ko šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatomis su likusia neatlikta bausmės dalimi taikant visišką bausmių sudėjimą. Šiai dienai likusi neatlikta A. S. bausmės dalis pagal ankstesnius nuosprendžius – 3 metai 10 mėnesių 9 dienos. Skirta arešto bausmė, keistina laisvės atėmimo bausme vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta nebuvo, todėl ir neskirtina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje, spręsdamas daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, likimą, teisės taikymo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad po tyrimo likę 1,8548 g tabako su nenustatytu kiekiu sintetinio kanabinoido ADB-PINACA, kurie buvo perduoti saugoti į Lietuvos kalėjimų tarnybos sandėlį – saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl ko šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.

Dėl proceso išlaidų

32. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Darius Karabinas teikė antrinę teisinę pagalbą A. S.. Iš viso valstybės naudai buvo prašoma priteisti 492,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų už gynybą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priimamas išteisinamasis nuosprendis, nusprendė šių išlaidų iš A. S. nepriteisti.

33. Nors apeliacinės instancijos teisme priimamas kardinaliai priešingas sprendimas, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pirmosios instancijos teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir teismas privalėjo skirti gynėją nusprendus bylą skirti nagrinėti teisiamajame posėdyje, o ne priimant baudžiamąjį įsakymą, kaip to prašė prokuroras ir su kuo sutiko A. S., teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas patirtų išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš A. S. nepriteisti yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje nuosprendį palieka galioti.

34. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gavus prokuroro apeliacinį skundą, A. S. 2025 m. spalio 7 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Darius Karabinas (2 t., b. l. 98). Apygardos teisme 2025 m. spalio 27 d. gauta minėtos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš A. S. priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 154,17 Eur.

35. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo paduotas prokuroro, t. y. išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pradėtas ne A. S. iniciatyva, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime, valstybės patirtos gynybos išlaidos iš jo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. S. pripažinti kaltu padarius, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. S. sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtos ir likusios neatliktos 3 metų 10 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių 29 (dvidešimt devynioms) dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. neskirti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš A. S. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.