Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1026-972/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
1-1026-972/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14084-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
A. G.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1026-972/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14084-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,kaltinamajam V. S. (vaizdo konferencijos būdu), jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei.,nukentėjusiajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šiuo metu laikomas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, 2018 m. gegužės 23 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. S. sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo buvo sunkiai suluošintas: jis 2022 m. balandžio 23 d., apie 23.30 val. bendrabučio kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą smogė peiliu A. G. į dešinę krūtinės ląstos pusę, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje, dešiniosios poraktinės venos pažeidimą, sukėlusį hemoraginį šoką, kraujo susikaupimą dešinėje pleuros ertmėje, mažakraujystę. Tokiu būdu V. S. sunkiai suluošino A. G., jam sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktas).

Kaltinamasis V. S. iš esmės kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino, parodė, kad parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nekeičia. Jo nuomone, jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis gynėsi. Paaiškino, kad gyvena bendrabučio kambaryje, kurį nuomojasi. A. G. gyvena kartu su juo, jį priėmė gyventi kaip draugą, be užmokesčio. Prieš įvykį jis neįgaliojo vežimėliu įvažiavo į kambarį, kuriame A., sėdėdamas ant sofos, rūkė. Abu buvo neblaivūs, nes buvo išgėrę apie litrą degtinės. Nors iki tol nebuvo susipykę, jiedu dėl kažko susiginčijo, ir A. jam kumščiu trenkė iš pradžių į veidą, dėl to jis apvirto su neįgaliojo vežimėliu, ir tada dar apspardė kojomis. Jam buvo pataikyta į įvairias kūno vietas, tik į galvą nespyrė – ją prasiskėlė pats krisdamas. Po to jis atsisėdo ant grindų, nes atsistoti negali, ir, nuo spintelės pasiėmęs peilį, dūrė A., nežiūrėdamas, kur pataikė. Vieną dūrį pamena, o daugiau ne. Nukentėjusysis tuo metu sėdėjo ramiai ant sofos, jau buvo nustojęs jį spardyti. Viskas įvyko labai greitai. Po dūrio nukentėjusysis pabuvo dar kelias sekundes kambaryje, paskui atsistojo ir išėjo iš kambario, nieko jam nesakęs. Buvo atėjęs kaimynas, pradarė duris, pažiūrėjo ir išėjo, o po kelių minučių atėjo policijos pareigūnai. A. tuo metu kambaryje nebuvo. Policijos pareigūnai jį išvežė į apačią ir iškvietė medikus. Ant jo veido buvo sutrenkimo žymės, o ant kūno kraujosruvos, jis buvo prasiskėlęs galvą. Jis buvo apžiūrėtas medikų. Tyrimo metu nurodė, jog buvo sumuštas nukentėjusiojo, bet ikiteisminis tyrimas dėl to nebuvo pradėtas. Anksčiau tarp jo ir nukentėjusiojo jokių pykčių, ginčų, konfliktų nebuvo. Po įvykio su A. G. nebeteko bendrauti. Dėl įvykio gailisi, tiesiog neapgalvojo savo veiksmų. Tačiau pirmas smūgius jam sudavė A. G., todėl mano, kad jo veiksmai buvo gynyba. Dėl to, kas įvyko, yra kalti abu, nes buvo paveikti alkoholio. Jo pajamas sudaro neįgalumo išmokos, iš jų ir gyvena, moka už nuomą. Kitų pajamų negauna. Civilinius ieškinius, pateiktus nukentėjusiojo ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, visiškai pripažįsta, sutinka juos atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. S. kaltu taip pat prisipažino, iš esmės davė analogiškus parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje. Nurodė, kad serga ŽIV, yra neįgalus, jam amputuota dešinė koja. 2022 m. balandžio 23 d. nuo ryto jis kartu su A. vartojo alkoholinius gėrimus, apie 15 val. vežimėliu nuvažiavo į tame pačiame aukšte esančią bendro naudojimo patalpą (koridorių) ir kartu su kaimynais A. ir dar kitu, kurio vardo nepamena, vartojo alkoholinius gėrimus, jis gėrė tik degtinę, kiek išgėrė, nežino. Apie 23.30 val. grįžo į savo kambarį, A. jau buvo anksčiau grįžęs. Būdamas neblaivus, kambaryje dėl kažko sukonfliktavo (neatsimena, dėl ko) su A., kuris taip pat buvo neblaivus. Konfliktuoti pradėjo A., pastarasis porą kartų kumščiais jam trenkė į veido sritį, o jis vėliau pasiėmė kambaryje ant spintelės buvusį peilį ir juo dūrė A., kur pataikė, neatsimena. Įvykio metu kambaryje daugiau nieko nebuvo. Dūrio metu A. sėdėjo ant sofos-lovos ir rūkė. Nors konflikto priežasties neatsimena, jis turėjo tikslą A. nužudyti, nes nėra ko jam „naglai“ elgtis. Po jo dūrio A. išbėgo į koridorių, ir maždaug po 5 minučių į kambarį įėjo policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, peilis, su kuriuo dūrė A., gulėjo ant grindų, šalia jo. Iš ryto buvo išgėręs metadono, jį vartoja kasdien. Prieš šį įvykį konfliktų tarp jo ir A. nėra buvę (2 t., b. l. 31–34, 49–52).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2022 m. balandžio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jame nurodyta, jog pagal 2022 m. balandžio 24 d. 00.01 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotą pranešimą ROIK 0122000235978, kad „...adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2-ame aukšte esančiame bute kaimyną perdūrė jo draugas, peiliu perdūrė kaklą, kraujuoja, sužalotas asmuo yra koridoriuje, kur yra užpuolikas, nežino, praneša kaimynė...“, nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad 2022 m. balandžio 23 d., apie 23.29 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrabučio kambaryje įvykusio konflikto metu V. S. peiliu sužalojo A. G.. Iš VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės 2022 m. balandžio 24 d. gautas pranešimas, kad 2022 m. balandžio 24 d. 00.35 val. GMP į šią gydymo įstaigą atvežė A. G., kurį pažįstamas asmuo sužeidė peiliu. A. G. nustatyta diagnozė: dešinės pusės krūtinės ląstos durtinė žaizda, 2,78 promilių girtumas, jis paguldytas į Reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 1–8).

Nukentėjusysis A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 25 d. parodė, kad jis V. S. pažįsta apie 1 metus, jie abu gyveno nakvynės namuose. V. prieš pusę metų gavo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuo 2022 m. kovo 6 d. ar 8 d. jis laikinai apsigyveno pas V., nes jį išmetė iš nakvynės namų. V. neturi dešinės kojos ir juda tik su vežimėliu. Jie sutarė gerai. 2022 m. balandžio 23 d. jis su draugais, kurių nenori nurodyti, vartojo alkoholį, buvo visiškai girtas. Apie 23 val. parėjo namo pas V.. Šis buvo vežimėlyje koridoriuje ir, parvažiavęs į kambarį, prie jo atsistojo iš vežimėlio (V. gali paeiti viena koja, laikydamasis į ką nors). Jis norėjo praeiti pro V., nes šis vežimėliu užstatė duris. Jis V. ranka pastūmė už peties, šis nugriuvo atgal į vežimėlį, t. y. atsisėdo į jį. Jis ėjo pro šalį ir jį V. griebė rankomis už rūbų ties krūtine bei bandė smogti jam į veidą kumščiu, bet nepataikė, pataikė į krūtinę. Į krūtinę kumščiu V. jam sudavė ne mažiau kaip 2 kartus. Po antro smūgio jam iš burnos pasipylė kraujas, jis ištiško ant paties V.. Vienas smūgis buvo beveik į „saulės rezginį“, o antras – į dešinę pusę, ties šonkauliais, tai nuo šio smūgio jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Pamatė, kad V. veidas taip pat kruvinas, pamanė, kad ir jam gal kas nutiko. Jis išėjo iš buto, nuėjo pas greta gyvenusį kaimyną K. U.. Tada pamatė, kad jo marškinėliai kruvini dešinėje pusėje. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Jų konflikto su V. bute niekas nematė. V. buvo visiškai girtas ir kažkodėl nusiteikęs agresyviai prieš jį, išgėrus jam kažkas susisuko galvoje. Iki tol jie sutarė normaliai, tokių įvykių nėra buvę. Kad yra padurtas, jis suprato tik ligoninėje. Kad V. būtų turėjęs peilį, nematė. Viskas įvyko greitai. Jį sužaloti galėjo tik V.. V. turėjo kažkokį peilį balta rankena, o jis naudojosi tik savo peiliu. Kai V. jį sužalojo, jam skausmo nebuvo, skausmą pradėjo jausti tik po operacijos. V. jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Nori tik su V. susitaikyti, jis jam atleido. V. jį sužalojo dėl girtumo, blaivus to nebūtų padaręs. Jis V. jokių smūgių nesudavė (1 t., b. l. 41–43).

Nukentėjusysis A. G. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirminius savo duotus parodymus pamena, jie yra teisingi. Patikslino, kad 2022 m. balandžio 23 d. jis su V. ir, kiek pamena, su K. U. ir A. vartojo alkoholinius gėrimus. Šventė pas kaimyną ir bendro naudojimo patalpose. Vakare, apie kokią 23 val. jis draugams pasakė, kad eina pamiegoti, nes įprastai, kai išgeria, eina pamiegoti, kad nepridarytų kokių kvailysčių ir panašiai. Jis tą vakarą buvo išgėręs apie vieną litrą degtinės. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) buto kambarį, kur gyveno kartu su V.. Jis nusirengė rūbus, atsigulė į lovą, gal kiek pagulėjo ir išgirdo, kad kambario durys atsidarė, pramerkė akis ir pamatė V., įvažiavusį į kambarį invalido vežimėliu. Kambaryje buvo apytamsiai, bet nuo lango krito šviesa. Pamatė tarpduryje V., pakilusį nuo vežimėlio, stovintį ant vienos kojos, jo akys buvo tarsi paklaikusios. V. rankos buvo iškeltos į šalis, pamatė, jog jo rankos apsuktos juodomis pirštinėmis, jis abiejose rankose laikė peilius. Matė, kad V. kairėje rankoje laikė 2 peilius, kurių rankenos buvo apvyniotos juodomis pirštinėmis, o kiek peilių laikė dešinėje rankoje, nebeatkreipė dėmesio, nebespėjo. Kiek pažino V., jis buvo kairiarankis. Jis, pamatęs tokį vaizdą, atsistojo nuo lovos ir norėjo praeiti pro duris, informuoti draugus, kad pažiūrėtų, kas darosi, norėjo „užgesinti“ konfliktą. Jis pasakė V., kad pasitrauktų ir leistų praeiti, todėl ranka norėjo atitraukti V. nuo durų, sakydamas „pasitrauk“. V., jam bandant praeiti pro jį, atsistojęs staiga kairėje rankoje laikytu peiliu smogė jam virš krūtinės, ties petimi, dešinėje pusėje, iš žaizdos pasipylė čiurkšlė kraujo, kuri aptaškė V. ir jį. Jis V. šaukė „velnias, už ką tu čia man taip“ ir rankomis stumdamas (suduodamas) V. ties krūtine, atstūmė jį nuo savęs, o šis krito – atsisėdo į vežimėlį. Tada V. dar bandė peiliais smūgiuoti jam į pilvą ties šonkauliais ir į mentę dešinėje, bet jis rankomis stūmė ir pasuko vežimėlį, norėdamas nustumti V. su vežimėliu nuo praėjimo, todėl galimai kliuvo jam nuo V. peiliu ir į mentę dešinėje. Pastūmęs V. su vežimėliu į šoną „koridoriuke“ (ne kambaryje), jis išėjo į bendrą koridorių, kur sutiko K., ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. K. dar paklausė, kas čia buvo, kas darosi, jis tik pakartojo, kad iškviestų greitąją, ir daugiau nieko neatsimena, prarado sąmonę. Atsibudo tik ligoninėje po operacijos. Prieš V. užsipuolant jį su peiliais, susipykę nebuvo, jokio konflikto tarp jų nebuvo, jis V. jokių smūgių nesudavė, tam nebuvo jokios priežasties. Kai V. jam smogė peiliais, jis iš inercijos ar gindamasis nuo V., atstumdamas jį, galėjo suduoti rankomis į krūtinę ar į kitas kūno vietas, tačiau tyčia, specialiai jis V. jokių smūgių nesudavė, jo nemušė. Kiek smūgių iš inercijos V. galėjo suduoti gindamasis, jis tiksliai pasakyti negali, bet galėjo būti ne mažiau kaip 3 smūgiai. V. tą dieną gėrė metadoną, o po to alkoholį, o taip negalima. Jis kiekvieną dieną gerdavo metadoną, kad atprastų nuo narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau geriant metadoną, negalima vartoti alkoholio, nes atsiranda agresija, „susisuka“ smegenys. Kokiais peiliais V. jam dūrė, jis negali apibūdinti, nurodyti jų požymių. Tiesiog matė, kad tai normalūs vidutinio dydžio virtuviniai jų buityje naudojami peiliai. V. peilius rankose jau turėjo įvažiavęs vežimėliu į kambarį, o ne įvykio metu pasiėmė. Kuriuo momentu jis pasiėmė peilius, nematė, bet tai turėjo būti prieš įvykį. V. peilius su savimi turėjo jau prieš įvažiuodamas į kambarį (1 t., b. l. 51–54).

Liudytojas K. U. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog tai galėjo būti 2022 m. balandžio pabaigoje, galimai 24 d., vidurnaktį, kai su kaimynu A., kuris gyvena priešais jį, pavardės nežino, savo namo bendro naudojimo laiptinėje vartojo alkoholį ir iš (duomenys neskelbtini) buto išbėgo pažįstamas A. G. ir pasakė: „K., mane pripjovė, V. pripjovė“. A. buvo visas kruvinas. Jis (K. U.) įbėgo į (duomenys neskelbtini) kambarį ir pamatė viduryje kambario „V.“, sėdintį invalido vežimėlyje ir rankoje laikantį virtuvinį vidutinio dydžio peilį. V. kambaryje buvo vienas. Kambaryje buvo tamsu, nebuvo šviesos, todėl kitų peilio požymių, kaip jis atrodė, ar buvo kruvinas, kokios spalvos buvo, nematė, nurodyti negali. Jis iš V. norėjo atimti peilį, klausė jo, ką jis padarė, tačiau šis nieko neatsakė, sėdėjo išsprogusiomis, tarsi paklaikusiomis akimis. Peilio iš jo nebepaėmė. Jis apsisukęs nubėgo pas A., jie puolė jį gelbėti, t. y. A. puolė stabdyti kraujavimą A. ties krūtine, jį prispaudė ties ta vieta. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, bet kas konkrečiai, neatsimena, nes tuo metu buvo panika, skubėjo padėti A.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Prieš tai jie dieną su A. vartojo alkoholį. Prieš A. išeinant iš kambario, jie jokio triukšmo negirdėjo. A. G. pažįsta jau seniai, jis nėra agresyvus žmogus. V. pažinojo tik mėnesį ar du, jo, kaip žmogaus, nepažįsta, apibūdinti negali (1 t., b. l. 66–69).

Liudytojas A. I. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Datos tiksliai neatsimena, bet tai galėjo būti 2022 m. balandžio 24 d., kiek pamena, panašiai nuo 15 val. bendro naudojimo patalpose (koridoriuje) jis su savo kaimynais V., sėdinčiu invalido vežimėlyje, A. ir K., kurių pavardžių nežino, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis gėrė degtinę ir alų. Jis buvo nemažai išgėręs, nes išgėrė panašiai apie 0,5 l degtinės ir apie 1 l talpos „bambalį“ alaus. Jokių konfliktų nebuvo, nei V., nei A. nesipyko, nekonfliktavo, viskas buvo normaliai, jie tiesiog bendravo, kalbėjosi, gėrė alkoholį. Kiek pamena, naktį, jau buvo tamsu, tiksliai valandos nepasakys, A. išėjo miegoti į (duomenys neskelbtini) buto kambarį, kur gyveno kartu su V.. Kada į kambarį invalido vežimėliu nuvažiavo V., jis net neatkreipė dėmesio. Tik pamena, kad apie vidurnaktį, tiksliai laiko nurodyti negali, jiems su K. būnant bendro naudojimo koridoriuje tarp panašiai (duomenys neskelbtini) butų ir geriant alkoholį, iš (duomenys neskelbtini) buto kambario išėjo visas kruvinas A. ir lygtai pasakė, kad jį V. padūrė, bet tiksliai neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tuo metu išsigandęs. Suprato, kad įvyko kažkas negero, pasodino A. ant kėdės. Šis buvo lyg sąmoningas, gargaliavo. Jis kiek prilaikė A.. Buvo šokas, panika, lakstymas, kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Jis su K. užėjo į (duomenys neskelbtini) buto kambarį, ten pamatė, kad kambario viduryje, atsisukęs į juos, vežimėlyje sėdėjo V.. Jis prie jo nėjo, nes jį sulaikė K., pasakydamas jam neiti, nes V. rankose turi peilį. V. atrodė kaip pamišęs, akys buvo išsprogusios, jis nieko nesakė. Ar jis rankose ką nors turėjo, tuo metu neatkreipė dėmesio. Jis žiūrėjo V. į akis, o po K. žodžių, kad V. turi peilį, apsisuko ir išėjo, grįžo prie A.. Po to greitai atvyko greitoji medicinos pagalba, policija. A. išvežė medikai. Prieš A. išeinant iš kambario, jie jokio triukšmo ar konflikto negirdėjo. Kad V. prieš įvykį su savimi būtų turėjęs peilių, jis nematė, nieko paaiškinti negali. Kad prieš įvykį V. būtų buvęs sumuštas ar gavęs kokius smūgius į veidą ar kur kitur nuo A. ar ko nors kito, jis nematė ir tokio fakto nežino. Taip pat nematė, neatkreipė dėmesio, ar po įvykio, jam įėjus į (duomenys neskelbtini) buto kambarį, V. atrodė sumuštas ar sužalotu veidu. Mano, kad jeigu V. būtų buvęs sumuštas, sužalotas jo veidas, jis būtų atkreipęs į tai dėmesį, būtų pamatęs. Jis minėtu adresu gyvena apie 5 mėnesius, o A. su V., kiek žino, gyveno apie 2 mėnesius, tačiau jis su jais (A. ir V.) susipažino maždaug prieš tris savaites iki įvykio. Jam jie atrodė ramaus būdo, nieko įtartino nepastebėjo, jei būtų žinojęs, kad V. gali būti toks agresyvus, būtų nebendravęs. Tik po įvykio sužinojo, kad V. vartojo metadoną, gydėsi priklausomybę nuo narkotikų. Įvykio dieną V. vartojo nemažai alkoholio, ar vartojo kartu metadoną, nežino, nurodyti negali (1 t., b. l. 72–75).

Liudytojas D. C. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Torakalinės chirurgijos skyriuje gydytoju-krūtinės chirurgu. Dėl paciento A. G. iš medicininių dokumentų (ir gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) gali paaiškinti, kad asmuo iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdos, į ligoninę buvo atvežtas GMP 2022 m. balandžio 24 d. 00.32 val., nustatyta diagnozė – krūtinės durtinė-pjautinė žaizda dešinėje, dešiniosios poraktinės venos pažeidimas, hemoraginis šokas, dešinysis hemotoraksas, alkoholinis delyras, anemija. Iš Skubios pagalbos skyriaus pacientas A. G. buvo skubiai vežamas į operacinę žaizdos revizijai, 2022 m. balandžio 24 d. 01.00 val. buvo operuotas. Po operacijos perkeltas į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, po to 2022 m. balandžio 24 d. 09.30 val. perkeltas į Torakalinės chirurgijos skyrių. A. G. medicininiuose dokumentuose buvo konstatuoti sužalojimai, dėl to buvo atliekamas gydymas. Iš medicininės dokumentacijos yra žinoma, kad ligoniui operacijos metu buvo drenuota dešinė pleuros ertmė. Drenuojant pleuros ertmę, atliekamas papildomas apie 1-2 cm pjūvelis krūtinės ląstoje, kitoje nei pagrindinė žaizda vietoje. Tai yra įprastas (rutininis) operacijos etapas operuojant krūtinės ląstą, dėl to ligonis gali matyti pooperacinį randelį dešinėje krūtinės ląstos pusėje, šonkaulių projekcijoje (remiantis operacijos protokolu, kuriame nurodyta, kad operacijos pabaigoje drenuota dešinė pleuros ertmė, bei po operacijos atlikta rentgeno nuotrauka, kurioje matomas dreno šešėlis pleuros ertmėje). Mano, kad ant A. G. kūno negalėjo būti kokių kitų nežymių durtinių žaizdų ar durtinių įbrėžimų, kurie nebūtų užfiksuoti medicininiuose dokumentuose (1 t., b. l. 78–83).

Liudytojas G. D. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2022 m. balandžio 24 d. 00.01 val. kartu su vyr. patrule S. B. patruliuodami autopatruliu (AP) šaukiniu L1714, iš Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antrame aukšte, kaimynui jo draugas peiliu perdūrė kaklą, jis kraujuoja, yra koridoriuje, kur yra užpuolikas, nežino, praneša kaimynė R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuvykę į įvykio vietą, įsijungė „Body“ kameras. Dėl įvykio vietoje surinktos informacijos 2022 m. balandžio 24 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame išsamiai išdėstė įvykio vietoje surinktą informaciją ir nustatytas įvykio aplinkybes, tarnybiniu pranešimu prašo ir vadovautis, nes šiuo metu kai kurių įvykio aplinkybių ar detalių gali neatsiminti. Parodymus gali duoti vadovaudamasis savo tarnybiniu pranešimu. Atvykus nurodytu adresu 00.02 val. ir pirmoje laiptinėje užlipus į antrą aukštą bei patekus į bendro naudojimo koridorių, ties (duomenys neskelbtini) kambariu, koridoriuje pastebėjo ant suoliuko sėdintį pusnuogį, tik su trumpikėmis vyrą, kuriam stipriai kraujavo dešinėje kūno pusėje, viršutinėje dalyje, o šalia jo stovėjo du kaimynai, kurie su skudurais bandė stabdyti kraujavimą. Vėliau buvo nustatyta, kad tie kaimynai – tai A. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir K. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Paklausus ten buvusių asmenų, ar jie matė įvykį, kaip buvo sužalotas asmuo, jie paaiškino, kad jie sėdėjo koridoriuje, kai pamatė iš (duomenys neskelbtini) buto išbėgantį jų kaimyną A. G., kuriam buvo sukruvinta ir stipriai kraujavo krūtinė, todėl puolė jam iš karto padėti, stabdydami kraujavimą stipriai užspaudžiant žaizdą. Šių asmenų paklausus, ar žino, kur yra įtariamasis, šie nurodė, jog šis yra (duomenys neskelbtini) kambaryje, kurio durys buvo praviros. Įėjus į kambarį, jo viduryje, ant žemės pastebėjo sėdintį neįgalųjį, kuris buvo be vienos kojos. Asmuo iš pažiūros buvo neblaivus, jis kaire ranka prie grindų turėjo prispaudęs virtuvinį peilį baltos spalvos rankena. Pareikalavus, kad asmuo patrauktų peilį nuo savęs į šoną, jis vykdė jų nurodymus. Kai įtariamasis peilį pastūmė į šoną, jis (pareigūnas) prispaudęs jį su koja nustūmė toliau nuo įtariamojo, kad šis negalėtų jo pasiekti. Ar prie įtariamojo buvo daugiau peilių, dabar negalėtų tiksliai atsakyti, nes tuo metu buvo susikoncentravę į įtariamąjį ir į peilį, kurį jis turėjo. Bet, kiek pamena, prie įtariamojo nebuvo daugiau peilių, tačiau lygtai kambaryje matė daugiau virtuvinių peilių, kurių galėjo būti ne mažiau kaip 2. Kiek pamena, jie buvo įtariamajam iš dešinės, ant spintos atviros lentynos ar kažkur panašiai, dabar tiksliai negalėtų atsakyti, bet šie peiliai įtariamajam ranka buvo nepasiekiami. Ant įtariamojo rankų jokių pirštinių nebuvo, jo rankos nebuvo apjuostos kokia nors medžiaga, aplinkui numestų pirštinių nebuvo, nesimatė. Neįgaliojo vežimėlis buvo kiek suspaustas, tai yra nebuvo pilnai išlankstytas, ir buvo pavirtęs ant šono, įėjus pro duris, dešinėje pusėje, arčiau sienos, nuo įtariamojo apie 1,5 metro atstumu. Įtariamasis buvo sulaikytas. Nustatyta, kad įtariamasis yra V. S.. Jam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Vizualiai apžiūrint įtariamąjį, ant jo veido matėsi sumušimai, patinimai, nubrozdinimai bei ant pakaušio matėsi nedidelis sukruvinimas. Įtariamasis jiems paaiškino, kad jį pažįstamas A. G. pradėjo mušti, todėl jis gindamasis, paėmęs ant spintelės padėtą virtuvinį peilį, juo vieną ar du kartus, tiksliai dėl susijaudinimo nepamena, dūrė A. G., kur dūrė, nematė. Dėl ko kilo konfliktas, nepaaiškino. Atvykusi GMP išsivežė sužalotą A. G. į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Taip pat buvo papildomai kviesta GMP apžiūrėti įtariamąjį, sužalojimų, dėl kurių būtų tekę jį hospitalizuoti, nebuvo aptikta. Įtariamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK. Įtariamasis buvo ramus, kaltės neneigė (1 t., b. l. 86–89).

Iš 2022 m. balandžio 24 d. policijos pareigūno G. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis jame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir apklausiamas kaip liudytojas (1 t., b. l. 107–109).

Iš 2022 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje A. G. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje, dešiniosios poraktinės venos pažeidimas, hemoraginis šokas, kraujo susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, mažakraujystė. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vieno trauminio smūginio poveikio pasekoje aštriu duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku, t. y. naktį iš 2022 m. balandžio 23 d. į balandžio 24 d. iki 00.00 val. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktu, A. G. sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 147–149).

Iš 2022 m. balandžio 28 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje konstatuota, jog objektyvios apžiūros metu nustatyti V. S. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, nugaroje, dešinėje rankoje, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, kairiame petyje, dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti apie 5-7 paros laiko iki objektyvios apžiūros galimai užduotyje nurodytu nustatytu laiku. Sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 11 trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Visi sužalojimai, tiek juos imant kiekvieną atskirai, tiek visus kartu, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 163).

Iš 2022 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nustatyta, kad tai bendrabutis, antras aukštas. Koridoriuje ant grindų matyti raudonos, į kraują panašios dėmės nuo (duomenys neskelbtini) buto iki (duomenys neskelbtini) buto ir viduje 1,27 m iki lango. Taip pat tarp lovos ir spintelės matyti į kraują panašios dėmės. Lovoje kraujo dėmė 23 x 15 cm ant čiužinio ir antklodės iš vidaus pusės. 130 cm į vidaus pusę guli peilis, išteptas raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Paimtas peilis ir DNR pėdsakas, taip pat paimtas prie (duomenys neskelbtini) buto durų gulėjęs rankšluostis ir diržas, šie daiktai perduoti saugojimui į Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlį (1 t., b. l. 29–38, 131–134).

Iš 2022 m. liepos 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, 2022 m. balandžio 24 d. paimtas iš įvykio vietos (1 t., b. l. 128–130).

Iš įrašo alkotesterio panaudojimo knygoje matyti, jog V. S. 2022 m. balandžio 24 d. (per klaidą nurodyta 23 d.) 00.39 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 110).

Iš 2022 m. birželio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro tyrimui pateiktas pagalbos kvietimo garso įrašas. Skambinęs asmuo prisistatė kaimyne ir nurodė, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, antrame aukšte, perdurtas žmogus, jis stipriai kraujuoja, jį perdūrė kartu gyvenantis draugas (1 t., b. l. 119–120).

Iš 2022 m. rugsėjo 5–7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti 2022 m. balandžio 24 d. policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai, daryti įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Juose užfiksuoti pareigūnų veiksmai įvykio vietoje, įvykio aplinkybių nustatinėjimas, aiškinimasis (1 t., b. l. 122–127).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs jų visumą, konstatuoja, kad V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2022 m. balandžio 23 d., apie 23.30 val. bendrabučio kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą smogė peiliu A. G. į dešinę krūtinės ląstos pusę, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje, dešiniosios poraktinės venos pažeidimą, sukėlusį hemoraginį šoką, kraujo susikaupimą dešinėje pleuros ertmėje, mažakraujystę. Tokiu būdu V. S. sunkiai suluošino A. G., jam sukeldamas sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.12 punktas). Teismas tikslina kaltinime nurodytą įvykio datą ir laiką, tačiau tai nėra esminė aplinkybė ir neturi įtakos sprendžiant V. S. kaltės ir atsakomybės klausimą.

V. S. neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir būdu sužalojo A. G., dėl to kilo kaltinime nurodytos pasekmės, tačiau tokius savo veiksmus vertina kaip teisės į būtinąją gintį realizavimą, nes nukentėjusysis, jiems susiginčijus, trenkė jam į veidą, dėl to jis apvirto su vežimėliu, ir po to dar apspardė kojomis, pataikydamas į įvairias kūno vietas. Po šių A. G. veiksmų, pasak kaltinamojo, jis, atsisėdęs ant grindų, nes atsistoti negali, nuo spintelės pasiėmė peilį ir dūrė juo nukentėjusiajam, nežiūrėdamas, kur pataiko. Tuo metu nukentėjusysis ramiai sėdėjo ant sofos ir jau buvo nustojęs jį spardyti.

BK 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti, neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-273/2012, 2K-7-313/2012, 2K-271/2014).

Net pripažinus, jog nukentėjusysis A. G. pirmas sudavė kaltinamajam smūgius, tolimesni kaltinamojo veiksmai neatitinka būtinosios ginties sąlygų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. S. pripažino, jog tuo metu, kai jis dūrė nukentėjusiajam peiliu, šis ramiai sėdėjo ant sofos ir jokių agresyvių, smurtinių veiksmų neatliko ir nerodė ketinimų juos atlikti. Taigi minėto kaltinamojo veiksmo atlikimo (peilio paėmimo ir dūrimo juo) metu jokio tiesioginio realaus pavojaus jam nebuvo, kadangi pavojingi veiksmai, jeigu tokie ir buvo, jau buvo nutrūkę – nukentėjusysis jokių veiksmų, kuriais galėtų būti siekiama pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, neatliko ir realaus pavojaus kaltinamajam tuo metu nekėlė. Tad nustatytos faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, jog V. S. įvykio metu veikė esant būtinosios ginties sąlygoms, priešingai – patvirtina, kad jis tyčia smogė peiliu A. G. ir padarė jam sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, vėl nusikalto neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Tai rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, kaltinamasis yra linkęs daryti smurtines nusikalstamas veikas. Tačiau V. S. iš esmės pripažino savo kaltę, nors savo veiksmus ir vertino kiek kitaip, dėl padarytos veikos gailėjosi, nors žalos neatlygino, pareikštus civilinius ieškinius pripažino ir jų neginčijo, pasižadėjo atlyginti. Kaltinamasis nedirba, yra neįgalus. Nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, prieš tai alkoholį vartojo kartu su kaltinamuoju, nors žinojo, jog kaltinamasis dėl alkoholio ir vartojamo metadono poveikio tampa agresyvus, konfliktavo su kaltinamuoju, specialisto išvada patvirtina, kad atliko ir smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. Teismas, įvertinęs tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam V. S. skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant mažesnį, nei apskaičiuotas jos vidurkis. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59–60). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. G. prašė pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Nurodė, kad buvo nepagrįstai užpultas, nes kaltinamojo versija, kad jis gynėsi, yra neteisinga. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo gydomas ligoninėje, buvo operuotas, vartojo vaistus nuo skausmo. Negalėjo pakelti rankos, ją traukdavo ir šiuo metu yra likęs rankos tirpimas. Įvykio metu nedirbo, bet buvo susitaręs dėl darbo pokalbio, į kurį dėl įvykio nebegalėjo nueiti. Po įvykio dėl sveikatos problemų taip pat ilgai negalėjo įsidarbinti. Šiuo metu dirba, likusios pasekmės darbui netrukdo, vaistų nebevartoja. Iš esmės gyvenimo kokybė išliko nepakitusi, tačiau skausmas šiek tiek jaučiasi, nes įvykio metu buvo pažeisti raumenys.

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nors A. G. civiliniame ieškinyje nurodo, kad jis prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau iš ieškinio turinio ir nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje duotų paaiškinimų darytina išvada, kad civilinis ieškinys susijęs su neturinės žalos atlyginimu. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad šiuo atveju neturtinė žala kilo dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo sveikatą, smogiant peiliu jam į krūtinės ląstą. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis A. G. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, teismas neabejoja, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis taip pat patyrė fizinį skausmą, šoką, išgąstį, baimę dėl savo gyvybės. Bylos duomenys patvirtina, kad jis buvo skubiai operuotas (1 t., b. l. 82–83), tris dienas gydytas ligoninės stacionare (1 t., b. l. 97), vėliau gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl šio įvykio jo gyvenimo kokybė iš esmės nepablogėjo, jis šiuo metu dirba, patirti sužalojimai darbui netrukdo, jis didelio diskomforto nejaučia. Pažymėtina, kad kaltinamasis V. S. neginčijo nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio ir jo dydžio, jį pripažino visa apimtimi. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, kuriai nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma neprieštarauja, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiojo A. G. naudai priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 793,36 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. G. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 94–97). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Vytauto S. K. teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 1 793,36 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2022 m. lapkričio 23 d. pažymą Nr. APD-2022-12694, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. S. šioje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 191–195). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes kaltinamasis V. S. yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (2 t., b. l. 172–173). Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 360 Eur išlaidų. Tačiau iš prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, jog advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą teisminio nagrinėjimo metu sudaro 150 Eur (2 t., b. l. 195). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą per vieną teismo posėdį, į turtinę kaltinamojo padėtį – jis nedirba, yra neįgalus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas iš dalies, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 50 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje; DNR pėdsakas, rankšluostis, diržas ir peilis, perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlį (1 t., b. l. 131–134), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

V. S. Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam persiunčiant jį į bausmės atlikimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiojo A. G. naudai priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. S. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1 793,36 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo V. S. valstybės naudai 50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; DNR pėdsaką, rankšluostį, diržą ir peilį, perduotus saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

V. S. Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos medžiagos, grąžinti kaltinamajam persiunčiant jį į bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė