Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-564-630/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
1-564-630/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09122-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kaltinamasis
M. A.
Nukentėjusysis
T. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-564-630/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09122-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant kaltinamajam M. A.,prokurorei Sonatai Kuskienei,nukentėjusiajam T. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. spalio 11 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui;

2) 2011 m. kovo 9 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epiz.) ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrinta - 2 metų 2 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme;

3) 2011 m. gegužės 30 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį– 2 metų 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme;

4) 2011 m. spalio 10 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epiz.) – 3 metų 4 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, 2013 m. spalio 18 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 10 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) 2016 m. spalio 14 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu 1, 2 ir 3 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. A. nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, tai yra, 2018 m. vasario 23 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), brolio T. A. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilus tarpusavio konfliktui vartojant alkoholį, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių broliui T. A. į nosį, skruostą, dėl ko jis griuvo ir griūdamas į krosnies sienelę prasiskėlė galvą, tuo T. A. padarydamas muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, kairio skruosto sumušimą, nosies kaulų lūžimą, tuo dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajam T. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasario 23 d. ryte brolis pakvietė pasaugoti dukterėčią, nes jam reikėjo vykti į darbą. Grįžus broliui iš darbo abu išgėrė alaus, išėjo į lauką parūkyti ir susistumdė. Patvirtino, jog buvo apsvaigęs. Su broliu susiginčijo, apsižodžiavo, tada apsistumdė ir brolis parkrito ant žemės. Dėl girtumo neprisimena, jog būtų sudavęs kumščiu broliui, bet to fakto neneigia. Gailisi dėl to, ką padarė. Nurodė, jog prisiregistravo darbo biržoje, žada ieškoti darbo. Pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Nedirba nuo praeitų metų, anksčiau dirbo įmonėje prie staklių, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Šiuo metu santykiai su broliu geri, bendrauja, brolio atsiprašė. Nenori grįžti į įkalinimo įstaigą, siekia keisti elgesį, nori kreiptis į medikus pagalbos dėl priklausomybės. Sutinka gydyti nuo alkoholizmo (b.l. 141-142).

Kadangi kaltinamasis M. A. kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinamojo M. A. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo. M. A. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Nukentėjusiojo T. A. apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2018 m. vasario 23 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 11 val., kartu su broliu M. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 4-5 litrus stipraus alaus. Jo žmona V. A. tuo metu buvo darbe. Kitame kambaryje buvo jo uošvė J. K. su mažamete jo dukra V. A.. Vartojant alkoholį, apie 16.30 val., tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas. M. supyko, kad jis jį pavadino kalėjimo žargonu gaidžiu, ožiu ar panašiai. Kadangi M. yra sėdėjęs kalėjime, jis dėl to supyko. Jiems išėjus į koridorių parūkyti, abu pradėjo stumdytis ir M. kumščiu trenkė jam į veidą. Kiek kartų M. jam sudavė nežino. Kai M. jam smūgiavo, jautė fizinį skausmą. Smūgių niekas nematė, nes tuo metu namuose buvusi dukra su uošviene buvo kitame kambaryje. Grįžusi žmona su uošviene nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Kartu su broliu M. negyvena, tačiau dažnai bendrauja. M. jo nėra anksčiau mušęs. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Pas teismo medicinos ekspertą važiuoti nenori. Mano, kad konfliktas įvyko dėl jų girtumo. Su broliu susitaikė (b. l. 48-49). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. A. parodė, kad neatsimena kas, ar jis, ar brolis pradėjo susistumdymą jo namų koridoriuje, kai jis brolį pavadino kalėjimo žargonu. Kuris kurį pirmas pastūmė nežino, pamena tik tai, kad stumdėsi. Buvo neblaivus, todėl detaliai aplinkybių nepamena, bet gerai žino, kad jis brolio M. nepuolė ir brolis jam pradėjo smūgiuoti nesigindamas, o puldamas jį. Po M. pastūmimo ir kritimo, prasiskėlė galvą į krosnį. M. jį stūmė iš koridoriaus pro duris į virtuvę ir jis trenkėsi galva į virtuvėje stovinčio „pečiaus“ sienelę. Konflikto niekas daugiau nematė. Pretenzijų broliui neturi (b. l. 54);

Liudytojos J. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 16 val., svečiavosi pas savo dukrą V. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu dukros ir jos sutuoktinio T. namuose svečiavosi T. brolis M. A.. Jie abu vartojo alkoholį. Jos dukters tuo metu namuose nebuvo, ji buvo darbe. Ji prižiūrėjo sergančią anūkę, su ja buvo užsidariusi kambaryje, o T. su M. buvo virtuvėje. Po 16 val., kiek tiksliai buvo valandų nežino, vienu momentu išgirdo triukšmą, šauksmus, išėjusi iš kambario virtuvėje pamatė kruviną T. A.. Jam bėgo kraujas iš prakirstos galvos, matėsi, kad sumušta nosis. Kaip suprato, tarp abiejų brolių įvyko kažkoks konfliktas. Kuris kurį mušė, ji nematė. Kas pradėjo konfliktą nežino. Kaip tik tuo metu iš darbo grįžo jos dukra ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 60);

2018 m. vasario 23 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. K. tarybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. vasario 23 d. apie 16 val. 36 min., patruliuojant kartu su tyrėja G. S. iš Marijampolės AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušasi du broliai, namuose yra mažametis vaikas. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad T. A. ir M. A., vartodami alkoholinius gėrimus susipyko, tarp asmenų kilo žodinis konfliktas, kurio pasėkoje M. A. tris kartu dešinės rankos kumščiu trenkė broliui į galvą, jis krito ir galva trenkėsi į namuose esančią krosnį, prasikirto galvą (b. l. 10-13);

2018 m. vasario 23 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pranešime apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį nurodyta, kad 2018 m. vasario 23 d., 16 val. 39 min. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0120, nustatytas 2,71 promilių girtumas, M. A. naudojo fizinį smurtą savo brolio T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. T. A. nustatytas 2,30 promilių girtumas. Nurodyta, jog M. A. trenkė kelis kartus kumščiu į veidą, šiais savo veiksmais sužalodamas T. A. ir nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje T. A. nustatyta diagnozė: galvos muštinė žaizda, įtariamas nosies lūžis, po apžiūros išleistas į namus (b. l. 12);

2018 m. vasario 23 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus asmens apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūrint T. A. ant jo veido matyti raudonos spalvos galimai kraujo dėmės, matoma sutinusi nosis ir ant nosies esanti kraujosruva. Galvos plaukuotoje dalyje dešinėje pusėje matoma kraujuojanti žaizda (b. l. 27-28);

2018 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 76/2018 (10) nurodyta, kad T. A. nustatyta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kairio skruosto sumušimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nosyje, skruoste būdingesni smūgių sudavimui, o muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje galėjo rastis griuvimo, kritimo pasėkoje. T. A. konstatuoti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 37-38).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo arba susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Vadovaujantis 2018 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada nustatyta, jog T. A. dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, jog sužalojimai padaryti mažiausiai trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai nosyje, skruoste būdingesni smūgių sudavimui, o muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje galėjo rastis griuvimo, kritimo pasėkoje (b. l. 37). Teismo vertinimu nustatyti visi nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai M. A. veikoje.

Kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis 2018 m. vasario 23 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), brolio T. A. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2,71 promilių girtumui, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių broliui T. A. į nosį, skruostą, dėl ko jis griuvo ir griūdamas į krosnies sienelę prasiskėlė galvą, tuo T. A. padarydamas muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, kairio skruosto sumušimą, nosies kaulų lūžimą, dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajam T. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi T. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, taip tyčia nesunkiai sužalojo šeimos narį – savo brolį T. A..

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas M. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra penkis kartus teistas, tačiau teistumai išnykę, paskutinį kartą kaltinamajam 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio terminas yra pasibaigęs ir kaltinamasis nepasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau sprendimas dar nėra priimtas, kaltinamasis nevedęs, yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba bei nesimoko, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam pretenzijų neturi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam skirtina vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, turi pastovią gyvenamąją vietą, ieškosi darbo, siekia integracijos į visuomenę, po ankstesnio nuosprendžio priėmimo praėjo dveji metai, kaltinamojo teistumai išnykę, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo atžvilgiu tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, bausmė kaltinamajam būtų adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų bei paveiktų jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 10 punktų nuostatomis kaltinamajam skirtinas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, jam sutinkant, bei įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus kaltinamojo elgesio pasireiškimą ateityje, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 23 d. 17.00 val. iki 2018 m. vasario 24 d. 17.30 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 3,10 punktais, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 23 d. 17.00 val. iki 2018 m. vasario 24 d. 17.30 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Lina Antanaitienė