Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens I. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016-06-13 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-AT1-5189 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundą padavęs asmuo I. G. ir jos atstovas skundu ir teismo posėdyje, patikslinę reikalavimą, prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau VA VPK Elektrėnų PK) 2016-06-13 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-AT1-5189 (toliau – Nutarimas) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą tirti iš naujo.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo I. G. ir jos atstovas palaikė skundą ir nurodė, kad surašydama Nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną VA VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (toliau - VA VPK Elektrėnų PK VPS PP) tyrėja O. K. visiškai neįsigilino į bylos medžiagą ir I. G. pareiškimo turinį, vertino bylos aplinkybes išimtinai tik pagal D. V. ir T. D. žodinius paaiškinimus, dėl ko padarė nepagristas ir neteisingas išvadas, neįvertinusi pareiškėjos pareiškimo Nr. 10AP-7084 neišsamiai ištyrė aplinkybes ir netraukė už padarytus veiksmus atsakingų asmenų administracinėn atsakomybėn. Nurodė, jog Nutarime nustatyta, kad neva pagal D. V. paaiškinimus, sklypas yra servitutinis. Tyrėja neišnagrinėjo 0,1689 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas) duomenų, neįvertino tos aplinkybės, kad sklype nustatytas tik(duomenys neskelbtini) kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) - eiti palei ežero pakrantę pėsčiųjų takeliu. Sklypo ribos yra aiškios, nustatytos ir pažymėtos riboženkliais po atliktų tiksliųjų matavimų, nors ir vieną riboženklį galimai sklypo kaimynė D. V. sunaikino, dėl ko paduotas atskiras skundas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.118 str. reglamentuotas pareiškėjos sklype nustatytas servitutas - Kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku: kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimu, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai. Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, nenustatomas pėsčiųjų tako plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusi taką, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis vieno metro pločio taku. Darytina išvada, kad pareiškėjos Žemės sklype pakrantėje išilgai palei ežerą galima eiti tik 1 metro pločio juosta, kas reiškia, kad įstatymas nenumato galimybės D. V. ir T. D. servituto pagrindu pasinaudoti taku kitais tikslais ar juo labiau montuoti inžinerinius įrenginius - vandens žarnas, elektros kabelius ar panašiai. Pagal CK 4.121 str., laikoma, kad suteikiama teisė naudotis esamu keliu (taku), o jei jo nėra, - anksčiau buvusiu keliu (taku), o jei jo nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) vieta ir kryptį turi teisę parinkti daikto savininkas, esant galimybei laikydamasis nuostatos, kad parenkama vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus. Pagal CK 4.123 str., „Kiti servitutai“: gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai. Laikytina, kad pagal pateiktus duomenis Žemės sklype jokių kitų servitutų apart pėsčiųjų tako nėra nustatyta, galimybės naudotis pėsčiųjų taku kitais tikslais teisėtai D. V. ir T. D. neturėjo. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemes ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127 punktą, kadangi Žemės sklype pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatyta vandens telkinių apsaugos zona, D. V. ir T. D. nesilaikė nustatyto draudimo: vandens telkiniu apsaugos zonose draudžiama statyti objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai. Jokios teisės be sklypo savininko žinios tiesti elektros, vandens siurbimo ar kitus įrengimus tretiesiems asmenims nurodytas servitutas nesuteikia, iš ko darytina išvada, kad pagal 2016-05-13 I. G. pareiškimą Nr. lO-AP-7084, tretieji asmenys ar tuo labiau D. V. ir T. D., kaip jie nurodo, neva pasinaudodami servituto suteikiama teise, jokių vandens žarnų, elektros kabelių ar kitų įrengimų tiesti neturėjo teisės. Todėl darytina išvada, kad neturint teisės tokių veiksmų, kuriuos kaip neva teisėtus nurodo D. V. ir T. D., jie atlikti negalėjo, ir tuo būdu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. ir 188 str. nuostatas. Pagal ATPK 45 str., savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti, tai savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios <...> žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Pagal ATPK 188 str., savavaldžiavimas, tai savavališkas, nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Nurodė, kad surašydama Nutarimą tyrėja taip pat nepagrįstai nurodė, kad neva žala pareiškėjai nepadaryta. Priešingai, pateiktu 2016-06-30 skundu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovui I. G. aiškiai nurodė, kad sklype daroma žala, nuolat pajungiant ir atjungiant paminėtas vandens žarnas, paliekamas nuo šlaito į pareiškėjos sklypą nubėgti susidaręs perteklinis vanduo iš atjungtų žarnų sistemų, tuo būdu pažeidžiamas derlingasis žemės paviršinis gruntas, toliau ardoma iškasta, išardyta žemės velėna, jau pareiškėjos sklypo teritorijoje paplaunamas krantas ir paviršinis derlingas žemės sluoksnis, kai paliekamas nubėgti iš atjungtų žarnų vanduo, sunaikinamos ir išraunamos ar kitaip pažeidžiamos gėlės ir kiti augalai. Tokiu būdu žala daroma kiekvieną kartą, kai D. V., T. D. ar kaimynė D. V. siekia neteisėtai be leidimo pasijungti per svetimą sklypą vandens žarnas. Surašant Nutarimą tyrėja netinkamai taikė ir ATPK 50³ str. - Tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas: tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos. Straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad žymi žala nukentėjusiajam nėra būtina, siekiant taikyti administracinę atsakomybę, jei nustatomas turto sunaikinimo ar sužalojimo faktas. Dėl šių aplinkybių nei I. G., nei kiti asmenys apklausti nebuvo, tyrėja nerinko jokių duomenų, kad tokios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos ir nustatytos. Išvadas tyrėja padarė tik iš pačių pažeidėjų paaiškinimų. I. G. turi daug filmuotos ir fotografuotos medžiagos, patvirtinančios šias aplinkybes ir padaromą žalą, kurią jau ne kartą yra teikusi suinteresuotoms tarnybos, taip pat ir policijos tarnybai. Dėl ATPK 174 str. pažymėjo, kad vėlesniu laikotarpiu, t. y. 2016-07-02, tie patys asmenys, veikdami grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, jau policijos pareigūnų akivaizdoje atliko tuos pačius veiksmus pakartotinai ir pareigūnams girdint keikėsi, grasino ir kitaip įžūliai elgėsi pareiškėjos sklype ir jos atžvilgiu. Dėl šių aplinkybių taip pat parašytas pareiškėjos atskiras pareiškimas policijos tarnybai, ir pareigūnai patvirtino, kad, jei bus reikalinga, šias aplinkybes dėl keiksmažodžių paliudys teisme. Pažymėjo, kad Elektrėnų savivaldybės mero 2015-10-14 potvarkiu Nr. O1v-175 „Dėl žemės sklypo, kad. Nr. 7967/0004:245, paskirties keitimo“ Žemės sklypas pripažintas rekreacine teritorija, todėl pagal ATPK laikytinas vieša vieta, kur poilsio tikslais vasaros laiku nuolat lankosi sklypo savininkės artimieji giminaičiai su vaikais ir kiti susiję asmenys. Nurodė, kad surašant Nutarimą tyrėja netinkamai taikė ir ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), kuris nustato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarka ir žmonių rimtį. D. V. ir T. D., duodami žodinius paaiškinimus, pripažino, kad pažeidė privataus sklypo ribas, tai yra neturėdami tam teisės atliko veiksmus, tiesė žarnas ir elektros kabelius svetimame sklype, dėl ko kilo ginčas ir konfliktas tarp I. G. draugo ir D. V. bei T. D., kas atitinkamai nustatyta ir Nutarime. Laikytina, kad neteisėtų D. V. ir T. D. veiksmų pasėkoje, pagal I. G. nurodymą, pastariesiems vartojant necenzūrinius žodžius ir gestus rekreaciniame sklype, t. y. viešoje vietoje, pareiškėja buvo įžeista ir prie jos buvo kimbama ir atlikti kiti panašūs veiksmai, pažeidžiamos I. G. sklypo nuosavybės ir kitos teisės, tokiu būdu akivaizdžiai iš Nutarimo turinio matyti, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių (I. G. ir jos draugo) rimtis. Įvertinus paties Nutarimo turinį akivaizdu, kad tyrėja O. K. nepagrįstai netraukė administracinėn atsakomybėn neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų D. V. ir T. D.. Surašant Nutarimą VA VPK Elektrėnų PK VPS PP tyrėjai O. K. neįsigilinus į dokumentus, aplinkybes, pateiktą medžiagą, teisinį reguliavimą ir ATPK 45 str. ir 188 str. turinį, laikytina, kad Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo teiseną atnaujintina. Prašo Nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą tirti iš naujo.

VA VPK Elektrėnų PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Atsiliepime į pareikštą skundą Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą, prašė Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad VA VPK Elektrėnų PK įgaliotas pareigūnas 2016-06-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimą bylą Nr. 10-AM-5I89 nutraukė nesant D. V. ir T. D. veiksmuose ATPK 50³ str., 174 str. sudėties. Nurodė, kad D. V. ir T. D. (pažymėtina, kad skunde nėra nurodytos asmenų, dėl kurių veiksmų skundėsi pareiškėja I. G., pavardės) buvo kaltinami tuo, kad 2016-05-10 (pažymėtina, kad atsiliepime nurodyta – 2016-06-10, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad I. G. 2016-05-10 skundu kreipėsi į VA VPK Elektrėnų PK dėl 2016-05-10 įvykio, todėl atsiliepime nurodyta data patikslinama), apie 19.00 val. atėję į (duomenys neskelbtini)be leidimo per I. G. žemės sklypą pradėjo tiesti vandens žarną ir elektros kabelį iki Monio ežero (pajungė vandens siurblį). Paprašius to nedaryti, D. V. ir T. D. nesiliovė, keikė I. G. necenzūriniais žodžiais ir grasino, tai tęsėsi, kol buvo siurbiamas vanduo.

Nurodė, jog ATPK 250 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi buri nutraukia, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. ATPK 188 str. numato atsakomybę už savavaldžiavimą, t. y. už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šios veikos kvalifikavimui būtina nustatyti veikos neteisėtumą, t. y. kad asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina ne įstatymo nustatyta tvarka, o savavališkai, tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečiu teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 ir 6 dalyse, kuriose aptariami žemės servitutų nustatymo pagrindai, nurodyta, jog centralizuotų (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros linkių (požemines ir antžemines komunikacijų) įrenginių tiesimui nustatomi Žemės servitutai. Šių servitutų esmė yra ta, kad jie nustatomi žemės sklypams, taip pat ir privatiems, kurie yra tarnaujantys daiktai, suteikiant teisę juose tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastuktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Viešpataujantys daiktai nagrinėjamu atveju yra inžinierinės infrastruktūros tinklai, kurių sąvoka turi būti aiškinama ne tik pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. pateikiamų apibrėžimą, bet ir atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 str., Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 parvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Elektros perdavimo oro linija ir vandens tiekimo vamzdynai yra inžinieriniai tinklai su jų įrenginiais ir atskiros elektros perdavimo oro linijos dalys, šiuo atveju, pareiškėjos I. G. nurodyta patiesta vandens žarna ir patiestas elektros laidas negali būti laikomi požeminėmis antžeminėmis komunikacijomis. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas servitutas žemei sklypui reiškia, kad šiuo žemės sklypu, kaip tarnaujančiu daiktu, suteikiama teisė laikinai tiesti žemes paviršiuje elektros kabelį ir vandens žarną, atitinka žemės sklypo servituto reikalavimus „Leisti prieiti prie vandens telkinių ir vaikščioti pakrantės apsaugos juostoje“. Pareiškėja, teigdama, kad laikinam elektros kabelio ir vandens žarnos tiesimui turi būti nustatomas servitutas (t. y. teisė) naudotis žemės sklypu atskirai, ydingai interpretuoja tiek inžinerines infrastruktūros tinklų sąvoką, tiek Žemės įstatymo 23 str. numatyto žemės servituto sąvoka, tiek CK 4.123 str. numatytą statinio servituto sąvoką. ATPK 174 str. numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas, kibimas prie žmonių ar kiti panašus veiksmai, pažeidžiantys viešąja tvarką ir žmonių rimtį. Institucijos įgaliotam pareigūnai nagrinėjant I. G. pareiškimą nepavyko surinkti pakankamai neabejotinų ir patikimų D. V. ir T. D. kaltės įrodymų įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., išskyrus I. G. parodymus. D. V. ir T. D. savo paaiškinimuose nurodė, kad jokių necenzūrinių žodžių ir grasinimų I. G. atžvilgiu nevartojo, o priešingai, patys sulaukė grasinimų iš I. G.. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinkus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padare veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administraciniu teises pažeidimu bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nurodė, kad įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, buvo padaryta išvada, kad byloje nenustatyta, jog D. V. ir T. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Nurodė, kad kiti I. G. skunde nurodyti motyvai, kad dėl jai ir gamtai padarytos materialinės žalos vertinimo ji 2016-06-30 su atskiru skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, o dėl pakartotinių pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., įvykdytų 2016-07-02, kreipėsi į Instituciją. Institucijos nuomone, šie I. G. motyvai nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vertinami, nes jie įvykdyti skirtingu metu ir išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Mano, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas T. G. nurodė, kad I. G. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 4 metus adresu (duomenys neskelbtini). D. V. yra jų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kaimynė. Jų sklypus skiria tvora. Santykiai su D. V. ir jos dukra D. V. yra konfliktiški. Jos konfliktuoja su I. G. dėl žemės ir Monio ežero pakrantės. Nurodė, kad 2016-05-10 įvyko konfliktas, kuomet T. D. išvadino I. G. necenzūriniais žodžiais už tai, kad ji pasakė pastabą, jog jis su D. V. tiesia vandens žarnas ir elektros kabelį per I. G. sklypą, kuriame laksto maži vaikai, patį siurblį pakabina ant seno vandens dviračio, kabelis mėtosi šalia, sklype laksto maži vaikai ir juos gali nutrenkti elektra. T. D. ne tik keikėsi, bet dar ir grasino, kad užmuš ir užkas juos. 2016-05-10 jis (T. G.) iškvietė policijos pareigūnus. Buvo atvykę du policijos pareigūnai, tačiau jų pavardžių nežino. Policijos pareigūnai juos (D. V. ir T. D.) tik apramino, liepė atjungti vandens žarną ir išvažiavo, nors D. V. ir T. D. buvo girti, o T. D. keikėsi ir policijos pareigūnų akivaizdoje. Pats T. G. apklaustas dėl šio įvykio nebuvo, nors jis pats kvietė policijos pareigūnus ir matė, kaip tuo metu D. V. ir T. D. triukšmavo, keikėsi.

Skundas tenkintinas visiškai.

VA VPK Elektrėnų PK VPS PP tyrėja O. K., išnagrinėjusi I. G. 2016-05-10 skundą dėl to, kad 2016-05-10, apie 19.15 val., jos kaimynės (pažymėtina, kad skunde nėra nurodytos asmenų, dėl kurių veiksmų skundėsi pareiškėja I. G., pavardės) be jos leidimo pradėjo tiesti per jos žemės sklypą vandens žarną iki ežero ir elektros laidą; I. G. paprašius savavališkai taip nesielgti, išgirdo keiksmažodžius ir grasinimus jos atžvilgiu, tai tęsėsi, kol buvo siurbiamas vanduo iš ežero (b. l. 21), 2016-06-13 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-AT1-5189, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.) (b. l. 20).

Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo (b. l. 20), tyrėja apklausė D. V. ir T. D., kurie savo paaiškinimuose nurodė, kad jokių necenzūrinių žodžių ir grasinimų I. G. atžvilgiu nevartojo, o priešingai, patys sulaukė grasinimų iš I. G.. Taip pat Nutarime nurodyta, kad 2016-05-10 I. G. jokios žalos nepatyrė, todėl nėra ATPK 50³ str. sudėties. Nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškime nėra faktinių duomenų patvirtinančių, jog D. V. ir T. D. savo veiksmais būtų pažeidę viešąją tvarką ir žmonių rimtį, šioje dalyje teisena netirtina, nes nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. sudėties. Taip pat Nutarime nurodyta, kad medžiagoje nėra faktinių duomenų patvirtinančių, jog žemės sklypų kaimynams per žemės plotą, kuris yra kelio servitutas, nutiesus vandens žarną ir elektros laidą, pareiškėjai I. G. būtų sunaikintas ar sužalotas turtas, taip pat nėra įvykyje nedidelio chuliganizmo, numatyto ATPK 174 str.

ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylos nutraukimas yra ultima ratio, tai yra bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2206/2011).

Išnagrinėjus bylą matyti, kad skundžiamas Nutarimas nepagrįstas įrodymais ir priimtas neišaiškinus reikšmingų bylai aplinkybių.

Kaip matyti iš skundą padavusio asmens paaiškinimų ir skundo, ji skundžiasi dėl kaimynų (2016-05-10 skunde nėra nurodyta pavardžių) D. V. ir T. D. veiksmų, kurie be jos leidimo tiesia per jos žemės sklypą iki ežero vandens žarną ir elektros laidą. I. G. paprašius kaimynų savavališkai taip nesielgti, jos atžvilgiu buvo vartojami keiksmažodžiai ir grasinimai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-05-10 telefonu dėl įvykusio konflikto policijos pareigūnus iškvietė T. G., tačiau jis tyrėjos O. K. nebuvo apklaustas. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas T. G. parodė, kad 2016-05-10 į įvykio vietą buvo atvykę du policijos pareigūnai, kurių pavardžių jis nežino, tačiau nei policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nei jų paaiškinimų byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šių policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, parodymai yra svarbūs, bet tiriant bylą jie nebuvo apklausti, teigti, kad išnaudotos visos galimybės bylos aplinkybėms išaiškini, nėra pagrindo. Byloje nesant policijos pareigūnų pavardžių, teismas neturi galimybės jų apklausti, be to, visapusiškai ištirti administracinio teisės pažeidimo bylą prieš priimant joje sprendimą yra Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiga.

Tiriant I. G. skundą, ji nebuvo apklausta, nors kaip matyti iš jos rašyto 2016-05-10 skundo, jame net nėra nurodyta kaimynų, kurių veiksmus ji skundžia, pavardžių, nėra nurodyta, kuris iš šių kaimynų kokius veiksmus, dėl kurių I. G. skundėsi, atliko. Taip pat nebuvo apklausta ir skundą padavusio asmens kaimynė D. V., gretimo žemės sklypo savininkė, kurios dukrą D. V. ir jos draugą T. D. I. G. skundė 2016-05-10 skundu pažeidus jos (I. G.) teises – be jos leidimo savavališkai nutiesiant per jos žemės sklypą iki ežero vandens žarną ir elektros laidą, galimai D. V. pavedimu.

I. G. 2016-05-10 skunde nurodė, kad kaimynai savavališkai, be jos leidimo tiesia per jos žemės sklypą vandens žarną į ežerą, tačiau tyrėja netyrė ir Nutarime visiškai nieko nepasisakyta dėl savavaldžiavimo, t. y. dėl ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo sudėties buvimo ar nebuvimo D. V. ir T. D. veiksmuose. Tuo tarpu, nesuprantama, kodėl Nutarime pasisakyta, kad I. G. pranešime (taip nurodyta Nutarime) nėra ATPK 50³ str. sudėties, nors I. G. 2016-05-10 skunde nieko nėra nurodyta apie jos turto tyčinį sunaikinimą ar sužalojimą, už ką yra numatyta atsakomybė ATPK 50³ str., juo labiau, neaišku, kokiu pagrindu padaryta tokia išvada, todėl, kaip pagrįstai nurodė Institucija atsiliepime (b. l. 19), I. G. skundo dėl Nutarimo motyvai dėl jai ir gamtai padarytos materialinės žalos nagrinėjamoje byloje neturi būti vertinami ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes dėl to I. G. 2016-05-10 skundu nesiskundė.

Taip pat Nutarime nurodyta, jog D. V. ir T. D. paaiškino, kad atvažiavę jie nuėjo prie ežero prisijungti laistymo žarną; iki ežero ėjo kaimynei I. G. priklausančiu žemės sklypu, tačiau jokio įstatymo nepažeidė, nes šis žemės sklypas yra servitutinis. Iš 2015-04-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 8-9) ir žemės sklypo plano (b. l. 10-13) matyti, kad I. G. priklausančiame 0,1689 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas 0,13 ha (1300 m²) ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), žemės sklypo plane (b. l. 10-13) pažymėtas raide „S“. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tyrėja nesiaiškino ir netyrė (pvz., pasitelkiant atitinkamų Institucijų specialistus) bei nepareikalavo iš skundą padavusio asmens I. G. įrodymų apie tai, kurioje vietoje I. G. žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas, o teismo posėdyje I. G. paaiškino, kad ji nežino kelio servituto jos Žemės sklype tikslios vietos, nurodė, kad turbūt visas jos sklypas yra servitutinis, tačiau, kaip minėta, Žemės sklypo ir jame esančio kelio servituto plotai skiriasi.

Teismo nuomone, skundą padavęs asmuo I. G. ir jos atstovas nepagrįstai skunde nurodė, kad D. V. ir T. D., nutiesdami per I. G. Žemės sklypą vandens žarną ir elektros laidą, pažeidė ATPK 45 str. nuostatas.

ATPK 45 str. nustato atsakomybę už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Byloje nustatyta, kad skundą padavusio asmens Žemės sklypas nėra savavališkai nuolat užimtas kitų asmenų. Kaip paaiškino teismo posėdyje I. G. atstovas, D. V. vandens žarna dažnai būna traukiama per I. G. žemės sklypą, bet skundą padavusio asmens Žemės sklypas nėra nuolat užimamas kitų asmenų; už savavališką naudojimą ATPK 45 straipsnyje numatyta atsakomybė tik už savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių (ne – žemės) naudojimą, nagrinėjamu atveju, vandens telkinys – Monio ežeras, iki kurio 2016-05-10 nutempė per I. G. sklypą vandens žarną D. V. su T. D., nėra I. G. nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad D. V. ir T. D., nutiesdami per I. G. Žemės sklypą vandens žarną ir elektros laidą, ATPK 45 str. nepažeidė.

Nors Nutarimu padaryta išvada, kad D. V. ir T. D. 2016-05-10 nepadarė ir ATPK 174 str. numatyto teisės pažeidimo, tačiau, teismo vertinimu, kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje iš esmės nebuvo atliktas joks tyrimas, tik buvo paimti D. V. ir T. D. paaiškinimai, iš ko buvo padaryta išvada, kad D. V. ir T. D. jokio pažeidimo nepadarė, tuo tarpu, kai skundą padavęs asmuo I. G. turi vaizdo įrašus, padarytus jos sugyventinio T. G., kaip paaiškino teismo posėdyje I. G. ir jo atstovas bei parodė liudytojas T. G., mobiliuoju telefonu (9 vaizdo įrašus, kaip nurodė pareiškime ir teismo posėdyje I. G. atstovas), tačiau negalima identifikuoti, kurios dienos įvykių minėti įrašai yra, nes nėra datos, bet apklausus policijos pareigūnus, buvusius įvykio vietoje, ir su jais peržiūrėjus minėtus įrašus, tikėtina, kad būtų galima nustatyti, kuris įrašas yra 2016-05-10 dienos įrašas, kas galėtų patvirtinti arba paneigti pareiškėjos I. G., D. V. ir T. D. paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių.

Visos anksčiau nurodytos aplinkybės yra svarbios ir turėjo būti ištirtos nagrinėjant I. G. 2016-05-10 skundą, ir tik visapusiškai jas ištyrus galėjo būti padaryta pagrįsta išvada, padarė ar nepadarė D. V. ir T. D. ATPK 188 str. ir (ar) ATPK 174 str. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Visi kiti skundą padavusio asmens I. G. ir jos atstovo skunde ir teismo posėdyje nurodyti priimto Nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentai, Institucijos, surašiusios Protokolą ir priėmusios Nutarimą, atsiliepimo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 4 p., išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus skundą padavusio asmens ir jos atstovo paaiškinimus, skunde nurodytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, priimtas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių, todėl skundas tenkintinas, Nutarimas naikintinas, o byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, iš naujo tirti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016-06-13 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-AT1-5189 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui iš naujo tirti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.