- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 1S-1222-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02393-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 91-189 taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. L. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas – nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams.Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 91-189 nutarta taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 91-189 taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis A. L. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistais nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamai.Nuteistojo teigimu, jo lietuvių kalbos sugebėjimai yra minimalūs, todėl atliekant socialinį tyrimą su psichologu, dėl jo kalbos barjero, jie vienas kito tinkamai nesuprato, todėl išvada gali būti netiksli ir todėl galėjo pakisti jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kas yra akcentuojama pirmosios instancijos teismo sprendime.Nuteistasis nurodo, kad turi tris vaikus, du iš jų yra mažamečiai ir viena iš jų yra neįgali, todėl jai reikalinga intensyvi priežiūra. Nuteistasis nori auklėti, prižiūrėti savo vaikus, jais rūpintis ir juos išlaikyti.Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, nepažeidinėja vidaus tvarkos ir rėžimo taisyklių, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, jis dalyvauja renginiuose bei programose. Išėjęs į laisvę pasižada nebekartoti tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręsti tik teisėtais būdais, daugiau nebenusikalsti ir pradėti dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. L. priklauso žemos rizikos grupei – 18 balų, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai. Be to, po paskutinės nuobaudos paskyrimo, nuteistasis skatintas nebuvo. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 61-1603 matyti, kad spręsdamas savo problemas nuteistasis yra pasirinkęs nekonstruktyvų problemų sprendimo būdą, be to, nors ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje buvo pateikęs prašymą dėl įsidarbinimo, priimtas nebuvo, tačiau 2015 m. gegužės 19 d. atsisakė mokamo darbo. Pažymėtina ir tai, jog nustatytas 1 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys, t. y. mąstymas ir elgesys, į kurį, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis išėjęs į laisvę turėtų darbo vietą, nuolatinę gyvenamąją vietą bei šeimą, tačiau ši aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui lemiamos reikšmės neturi, kadangi to nepakanka pagrįstai išvadai, jog tai sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 2 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nepakankamą A. L. elgesio korekciją patvirtina ir tas faktas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika analizuojamu laikotarpiu padidėjo nuo 9 iki 18 balų, kai tuo tarpu įstatymas (BVK 157 str. 1 d.) taikant lygtinį paleidimą reikalauja pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis A. L. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. L. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.