Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-04 · Byla Nr. N-444-301-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
N-444-301-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-301/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. (E. L.) skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi netenkino E. L. (E. L.) skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. spalio 23 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 250670, kuriuo E. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 25 d., apie 11 val. 45 min., Klaipėdos mieste, Šilutės pl. – Baltijos pr., vairavo automobilį ir žiedinėje sankryžoje, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, privertė gretima eismo juosta tiesiai važiavusį automobilį staiga keisti važiavimo kryptį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 109 punktų reikalavimus bei padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą bei kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, J. L. ir U. A. L. pareiškimu, paties E. L. paaiškinimu ir nuotraukomis. Nurodė, kad nors E. L. savo kaltės padaręs minėtus veiksmus ir nepripažino, tačiau jo paties paaiškinimai iš dalies atitinka vairuotojo U. A. L., važiavusio antra eismo juosta, kuris buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, paaiškinimą. Pažymėjo, jog E. L. pripažįsta, kad jam norint pakeisti važiavimo kryptį (persirikiuoti) iš trečios į antrą eismo juostą buvo signalizuojama vairuotojų, kurie važiavo antra eismo juosta ir jis tas mašinas praleido, o U. A. L. vairuojamai mašinai jokios kliūties nesudarė, nes tarp mašinų buvo pakankamas atstumas ir jo persirikiavimas negalėjo trukdyti. Konstatavo, jog įvertinus šiuos paaiškinimus, jo paties nubraižytą schemą matyti, kad jie iš dalies atitinka U. A. L. paaiškinimus, todėl nėra pagrindo netikėti pareigūnų surinkta medžiaga, kuria grindžiama E. L. kaltė, kad jis keisdamas važiavimo kryptį, sudarė pavojingą situaciją, keliančią grėsmę eismo saugumui. E. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimų, už kuriuos asmeniui jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas jo atžvilgiu nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. L. nuo 2002 metų yra padaręs net 17 administracinių teisės pažeidimų, kas jį charakterizuoja kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų KET reikalavimų.

II.

E. L., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 40 – 42), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad priimant nutartį teismas neįvertino tos aplinkybės, jog antra eismo juosta važiavęs U. A. L. ir jo sutuoktinė J. L. pirmiausia buvo suinteresuoti patraukti jį administracinėn atsakomybėn už bet kokį teisės pažeidimą, nes tarp eismo dalyvių kilo konfliktinė situacija. Taip pat pažymi, kad U. A. L., būdamas užsienio šalies piliečiu, nemokančiu lietuvių kalbos, nėra tinkamai davęs paaiškinimų dėl eismo įvykio, jis nei pats, nei iš jo žodžių nerašė byloje esančio pareiškimo, jam niekas nevertėjavo. Teigia, kad pareiškimą asmeniškai surašė jo žmona, savarankiškai išdėstydama savo poziciją, o U. A. L. šį pareiškimą tiesiog pasirašė. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo buvo priimti remiantis tik sutuoktinių L., t. y. J. L. pareiškimu. Mano, kad jo pirminio paaiškinimo pareigūnai nevertino ir netyrė, be to, jo atžvilgiu buvo pažeistos procesinės teisės (ATPK 272 straipsnis), t. y. teisės būti išklausytam teismo posėdyje, teisė pateikti prašymus, įrodymus bei teisė dalyvauti tiriant įrodymus. Nurodo, kad tarp jo padarytų veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Teigia, jog jis, vadovaudamasis KET 9 ir 28 punktais, norėdamas persirikiuoti iš trečios juostos į antrą, įsitikino, kad tai daryti saugu (KET 106 punktas), nes antra juosta važiavusio U. A. L. automobilis buvo nutolęs saugiu atstumu, pradėjo persirikiavimo manevrą: įsijungė posūkį ir priartėjo prie trečios ir antros juostų skiriamos ribos, tačiau U. A. L. staiga padidino greitį, signalizuojamas priartėjo prie jo vairuojamo automobilio, nenorėdamas pastarojo praleisti, tokiu būdu pažeisdamas KET 9 ir 28 punktus ir padarydamas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nurodo, jog būtent dėl U. A. L. pavojingo vairavimo jis buvo priverstas nutraukti persirikiavimo manevrą ir tęsti judėjimą trečia kelio juosta tol, kol U. A. L. pravažiavo, o jam vėl susidarė galimybė persirikiuoti į antrą juostą ir saugiai išvažiuoti iš Baltijos prospekto žiedo į Šilutės plentą. Taip pat nurodo, jog byloje minima, kad dėl jo vairavimo U. A. L. buvo priverstas keisti judėjimo kryptį, tačiau kokiu būdu – niekur nepažymėta. Mano, jog nagrinėjant bylą buvo nepaisoma to, kad U. A. L. iš tikrųjų liko važiuoti antra juosta, o jis buvo priverstas stabdyti ir nutraukti jau pradėtą manevrą. Teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, o U. A. L. ir J. L. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes šie asmenys yra susiję, jų nuomonės subjektyvios, kitų liudytojų parodymų byloje nėra. Priduria, jog teismas neįvertino to fakto, jog jis galėjo pasitraukti iš įvykio vietos, tačiau vos tik išgirdęs atvykstančią policiją to nepadarė, nes buvo įsitikinęs, jog jokių KET nepažeidė, be to, jis neprieštaravimo važiavimui į policijos komisariatą, kas parodo jo norą išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad E. L. kaltinimas suformuluotas ir nuobauda skirta pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kuri inter alia numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole ir kitų bylos dokumentų matyti, jog E. L. neprisipažino padaręs pažeidimą, nurodė manąs, kad į kitą eismo juostą rikiavosi įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, netrukdydamas lenkiamam automobiliui ir įsitikinęs, kad automobilius skiria pakankamas tarpas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiu jo situacijos vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad jo kaltė buvo įrodyta išsamiais bylos duomenimis. Pažymėtina, jog, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, E. L. paaiškinimai iš dalies atitinka vairuotojo U. A. L. važiavusio antra eismo juosta, kuris buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, paaiškinimą (b. l. 10 – 11), be to, nors apeliantas ir teigia, kad tarp automobilių buvo paliktas pakankamas atstumas, jis pats pripažįsta, kad norint persirikiuoti iš trečios į antrą eismo juostą jam signalizavo antra eismo juosta važiavę vairuotojai ir jis tas mašinas praleido, o U. A. L. vairuojamai mašinai jokios kliūties nesudarė. Tokie E. L. paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto išvengti administracinės atsakomybės priemonių taikymo. Tuo tarpu U. A. L. paaiškinime nurodytos aplinkybės yra nuoseklios, detalios ir logiškos. Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent E. L. veiksmai sukėlė ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas pasekmes (pavojingą situaciją, privertusią kitą eismo dalyvį staigiai keisti važiavimo kryptį), t. y. tarp jų buvo priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad U. A. L. tariamai nemokėdamas lietuvių kalbos, paaiškinimą surašė padedamas kartu važiavusios sutuoktinės J. L., nagrinėjamu atveju nekelia abejonių dėl šio jo paaiškinimo patikimumo. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad U. A. L. ar jo sutuoktinė J. L. anksčiau pažinojo apeliantą ir yra dėl kokių nors priežasčių suinteresuoti jam pakenkti. Apeliantas taip pat klaidingai pastebi, jog byloje nėra nurodyta, kokiu būdu U. A. L. buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, nes pirminiame jo paaiškinime užfiksuota, jog jis dėl E. L. veiksmų turėjęs pakeisti eismo juostą, kad išvengtų susidūrimo. Akcentuotina, kad nustatant E. L. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien šiuo U. A. L. paaiškinimu, bet byloje esančių įrodymų visuma – jo atžvilgiu surašytais administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, pareigūno tarnybiniu pranešimu, nuotraukomis.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo apelianto teiginiu, jog jo atžvilgiu buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje nurodytos procesinės teisės. Pažymėtina, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 8) matyti, jog šios teisės jam buvo išaiškintos pasirašytinai, todėl E. L. žinojo, kad gali atlikti visus apeliaciniame skunde vardijamus procesinius veiksmus, teismo posėdyje dalyvavo, o jokių papildomų prašymų ar įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, bei priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

E. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius