Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-15 · Byla Nr. ATP-1266-200/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-09-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-15
Bylos Nr.
ATP-1266-200/2012
Teisminio proceso Nr.
4-03-3-02281-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-1266-200/2012
Teisminio proceso Nr. 4-03-3-02281-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria nepatenkintas A. M. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 10N-1828370-12, kuriuo A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, paskirta 100 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-1818915-12 A. M. dėl to, kad ji 2012 m. liepos 18 d. 14.53 val. Liejyklos g. 4, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mini Cooper S“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, sukdama į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ją lenkiančiai transporto priemonei ir susidūrė su ja, sugadino abu automobilius, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punktą, 106 punktą ir padarydama ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas S. K. 2012 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 10N-1828370-12 už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą A. M. paskyrė 100 Lt dydžio baudą.

Nesutikdama su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 10N-1828370-12. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi A. M. skundo netenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti A. M. skundą, panaikinti Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 10N-1828370-12 ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje, remiantis KET 111 p., nurodoma, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad prieš pradėdama posūkio į kairę manevrą, A. M. nebuvo priartėjusi prie savo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Apeliantė pabrėžia, kad Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nutarime nenustatyta, jog apeliantė būtų pažeidusi KET 111 p., todėl nėra pagrindo teigti, jog ji nesilaikė šio KET punkto reikalavimų. Iš vaizdo įrašo matyti, jog priešingų krypčių eismą važiuojamoje dalyje Liejyklos g., Vilniuje, skiria tik menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis, o apeliantė važiavo maždaug ties viduriu savo juostos. Be to, iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad Liejyklos gatvės plotis ties eismo įvykio vieta – 6,6 m, taigi vienos krypties važiuojamajai daliai tenka 3,3 m, t. y. gan siaura važiuojamoji dalis. Kadangi tiek važiuojamoji kelio dalis, tiek įvažiavimas į kiemą, esantį Liejyklos g. 4, yra gan siauri, dėl šių priežasčių apeliantė privažiavo šiek tiek arčiau dešinio kelio krašto norėdama įvažiuoti į kiemą. Remiantis KET 112 p., tai nėra draudžiama. Kadangi buvo rodomas kairysis posūkio signalas, todėl už apeliantės važiavusiam taksi vairuotojui A. M. turėjo būti žinoma, kad apeliantė ketina sukti į kairę. Prieš sukdama į kiemą apeliantė įsitikino, kad tai daryti saugu, ir laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių: sulėtino greitį, iš anksto, o ne sukimo metu parodė įspėjamąjį kairįjį posūkio signalą. A. M. važiavo už apeliantės ir jai įjungus kairįjį posūkio signalą, stabdant ir ketinant sukti į kairę, nebuvo pradėjęs lenkimo manevro. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad Liejyklos g. važiuojant nuo Vilniaus g. maždaug iki tos ribos, kuri buvo vaizdo kameros fiksuojamoje zonoje, yra automobilių stovėjimo aikštelė dešinėje važiuojamosios juostos pusėje, kas sąlygoja visų automobilių eismo judėjimą toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, prie kurio sugrįžtama tik pasibaigus stovėjimo vietoms ir atsiradus ženklui „sustoti draudžiama“. Apeliantė nurodo, kad spręsdamas klausimą, kuris vairuotojas – apeliantė ar A. M. – pirmas pradėjo savo manevrą, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, tokiu būdu pažeisdamas ATPK 257 str. reikalavimus. Apeliantė pažymi, kad tarp eismo įvykio dalyvių kilo ginčas dėl fakto, kurios krypties posūkio signalą prieš pradėdama manevrą rodė apeliantė. Ji nurodė, kad prieš pradėdama manevrą rodė kairįjį posūkio signalą. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje patvirtino, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo kameros užfiksuotoje kelio atkarpoje apeliantė rodė kairįjį posūkio signalą. Šiuo atveju nepagrįstai buvo vadovaujamasi A. M. ir T. V. nurodymu, jog apeliantė rodė dešinįjį posūkio signalą. Šie jų teiginiai prieštarauja apeliantės parodymams ir vaizdo įraše užfiksuotam faktui, kad apeliantė rodė kairįjį posūkio signalą. Jokių įrodymų, kad apeliantė būtų kaitaliojusi posūkio signalus, nėra.

Apeliantė pažymi, kad nustatydamas jos kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien tik prieštaringais A. M. ir T. V. parodymais ir visiškai nevertino A. M. argumentų dėl eismo įvykio eigos ir galimai vairuotojo A. M. padarytų KET 9 p., 132 p., 141.2 p., 142.3 p., 141.4 p., 141.5 p., 142 p. pažeidimų, kurie, apeliantės manymu, buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. A. M., apeliantei rodant kairįjį posūkio signalą ir ruošiantis posūkiui į kairę, privalėjo apvažiuoti ją iš dešinės arba palaukti, kol lenkimui būtina eismo juostos atkarpa bus laisva. A. M. veiksmai sutrukdė pareiškėjai saugiai ir sėkmingai baigti sukimo manevrą bei galimai sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos argumentus.

Apeliantė pažymi, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Pasak apeliantės, šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent jos KET pažeidimas nulėmė nagrinėjamą eismo įvykį, o byloje nesant galimybės surinkti papildomų įrodymų ir pašalinti byloje esančių prieštaravimų, visos abejonės ir neaiškumai turėjo būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas elgėsi priešingai. Esant pagrįstoms abejonėms dėl surinktų įrodymų, sudarančių pažeidimo sudėtį apeliantės veiksmuose, patikimumo bei pakankamumo (nagrinėjamu atveju jie prieštaringi, netikslūs, nepilni), administracinio teisės pažeidimo byla apeliantės atžvilgiu turėjo būti nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas dėl A. M. padaryto teisės pažeidimo nuomonę suformavo remdamasis įrodymų visuma, o ne A. M. duotais parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. neneigia, jog prieš keisdama važiavimo kryptį, t. y. sukdama į kairę, pavažiavo arčiau dešiniojo kelio krašto norėdama saugiau įvažiuoti į kiemą. Dėl posūkio signalų byloje buvo kilę daug prieštaravimų, kurių peržiūrėjus vaizdo įrašą pašalinti nepavyko. Institucija nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. sukdama kairėn neįsitikino, jog tai daryti saugu, nedavė kelio ją lenkiančiai transporto priemonei ir susidūrė su ja, dėl jos veiksmų susidūrė ir buvo apgadinti abu automobiliai. Prašoma apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

A. M. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012-07-23 nutarime Nr. 10N-1828370-12 pripažinta, kad A. M. pažeidė KET 9 ir 106 punktus. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas negali praplėsti kaltinimo ribų, todėl nepripažintina, kad A. M. taip pat pažeidė KET 111 ir 92 punktus.

KET 9 p. numatyta, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 106 p. numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. M. 2012 m. liepos 18 d. 14.53 val. Liejyklos g. 4, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mini Cooper S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, sukdama į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ją lenkiančiai transporto priemonei ir susidūrė su ja, sugadino abu automobilius, tokiais veiksmais pažeisdama KET 9 punktą, 106 punktą ir padarydama ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde A. M. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydama, kad dėl eismo įvykio kaltas A. M.. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Nukentėjusysis A. M. paaiškinime policijai nurodė, jog 2012 m. liepos 18 d. maždaug 14.53 val. vairavo automobilį „Seat Alhambra“, v. n. (duomenys neskelbtini), Liejyklos gatve link Daukanto gatvės. Jis važiavo dvipusio eismo juostoje dešinėje pusėje, greitis buvo maždaug 30-40 km/h. Priekyje jo važiavo automobilis „Mini Cooper S“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris staiga lėtindamas greitį pradėjo rodyti dešinį posūkį ir glaustis prie šaligatvio. A. M. suprato, kad automobilio vairuotojas nori sustoti ir pasuko kairiau norėdamas aplenkti, bet „Mini Cooper S“ vairuotojas staiga pasuko automobilį į kairę, norėdamas įvažiuoti į kiemą, taip jam užtvėrė kelią ir sukėlė autoįvykį (b. l. 9). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. M. iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad jam darant manevrą siekiant aplenkti „Mini Cooper S“ iš kairės pusės, pastarojo automobilio vairuotoja pradėjo rodyti posūkį į kairę ir iškart suko. Kai A. M. rodė posūkį, jis jau darė manevrą, buvo lenkimo stadijoje. Nurodė, kad išvengti susidūrimo gal ir buvo įmanoma, jei A. M. būtų pasižiūrėjusi į veidrodėlį (b. l. 29). Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas T. V. paaiškinime policijai nurodė, kad 2012 m. liepos 18 d. maždaug 15 val., ėjo Liejyklos g. link Totorių g. Buvo dvipusis eismas. Automobilio „Mini Cooper S“ vairuotoja važiavo Liejyklos g. link Totorių g. sankryžos, rodydama posūkį į dešinę pradėjo parkuotis prie šaligatvio ir staiga pasuko į kairę pusę. Tuo metu taksi automobilis važiuodamas savo juosta nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į minėtą automobilį (b. l. 10). Apklaustas pirmosios instancijos teisme T. V. iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad kai „Mini Cooper S“ pradėjo manevruoti į kairę, taksi automobilis buvo per vidurį kelio ir važiavo tiesiai (b. l. 37). Nors šių asmenų parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, t. y. T. V. nepatvirtino, kad A. M. prieš darydama manevrą į kairę parodė kairio posūkio signalą, tačiau šie neatitikimai nėra esminiai, nes juos pašalina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad prieš sukdamas į kairę automobilis „Mini Cooper S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trumpai prieš pat susidūrimą rodo kairį posūkio signalą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių A. M. ir T. V. būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie ją melagingus paaiškinimus, todėl šiais parodymais netikėti teismas neturi pagrindo.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. parodymus, matyti, kad ji tiek paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 11), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 29) neigė padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nurodė, kad važiavo Liejyklos gatve link Totorių gatvės. Ruošdamasi sukti į kairę ir įvažiuoti į kiemą, esantį Liejyklos gatvėje 4, lėtino greitį. Į kiemą įvažiavimas siauras, todėl ji šiek tiek suktelėjo į dešinę, kad patogiau pasiruoštų sukimui, ir rodydama kairio posūkio signalą suko į kairę. Tuo metu į jos vairuojamo automobilio šoną įvažiavo taksi automobilis. Už jos važiuojantis vairuotojas neturėjo manyti, kad ji ketina parkuotis dešinėje pusėje, nes ten negalima parkuotis. Paaiškino, kad į galinio vaizdo veidrodėlį prieš sukdama į kairę nežiūrėjo, nežinojo, ar už jos važiuoja automobilis. Pastaroji aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, patvirtina tai, kad A. M. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nors tokios pareigos eismo dalyviams numatytos KET 9 ir 106 punktuose.

Šalies argumentai

Apeliantės teiginys, kad A. M. pradėjo ją lenkti po to, kai ji suko į kairę, vertinamas kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Tiek nukentėjusysis A. M., tiek tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas T. V. nuosekliai, neprieštaringai nurodė, kad automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. M. lenkimo manevrą pradėjo pirmiau, nei A. M. pradėjo posūkio manevrą. Tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į vaizdo kameros fiksuojamą zoną jau pradėjęs lenkimo manevrą. Tokią įvykio situaciją patvirtina ir automobilių susidūrimo padėtis, užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje (b.l.7), iš kurios matyti, kad A. M. vairuojamas automobilis priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į A. M. vairuojamo automobilio dešinį šoną.

Įvertinęs bylos duomenis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. negalėjo numanyti, jog automobilis „Mini Cooper S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ketina sukti į kairę. Nors apeliantė skunde nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl A. M. padarytų KET 9 p., 132 p., 141.2 p., 142.3 p., 141.4 p., 141.5 p., 142 p. pažeidimų, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių pažeidimų A. M. veiksmuose nenustatyta, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad A. M., keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjo ją lenkiančios transporto priemonės, nedavė kelio automobiliui „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jos veiksmai buvo priežastis eismo įvykiui kilti.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad A. M. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė IkasalienėNuorašas tikras :Teisėja Angelė Ikasalienė