- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-537-557-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- A. S., O. P., S. M., V. Š., R. S., A. B., H. K., N. A., R. Š., M. J., D. S.
- Nukentėjusysis
- V. A.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-557/2014
Teisėja E. Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00495-2012-6
Žemesnės instancijos teismas
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Violetos Miliuvienės,
gynėjams Aliui Galminui, Edvardui Staponkui, Antanui Jonušui, Daivai Rocevičienei, Juozapui Surbliui, Galinai Korabliovai, Audronei Matiukienei, Danguolei Žilinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S., O. P., S. M., V. Š., R. S., R. Š., M. J., A. B., H. K., N. A., D. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
A. S. (A. S.) nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos,
O. P. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų disponavimą iki 2010 m. rugsėjo 6 d.) laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų disponavimą 2011 m. vasario 9 d.) laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 str. 1 d. (už narkotinių medžiagų disponavimą 2011 m. sausio 25 d.) laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. liepos 4 d.,
S. M. nuteistas pagal BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė palikta suėmimas, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
Žemesnės instancijos teismas
V. Š. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2011 m. liepos 1 d., nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d.,
R. S. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 21 d. nukentėjusiosios V. A. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 27 d. nukentėjusiosios F. Č. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 28 d. nukentėjusiosios T. Z. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. kovo 18 d. nukentėjusiųjų N. P. ir F. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. kovo 20 d. nukentėjusiosios Z. L. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. kovo 21 d. nukentėjusiosios Z. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais bei 2012 m. rugsėjo 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė suėmimas panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 5 d iki 2011 m. gegužės 4 d. (pagal šį nuosprendį), kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. (pagal 2012 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį) ir pagal 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius bei 2012 m. rugsėjo 20 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atliktos bausmės,
R. Š. (R. Š.) nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. kovo 18 d. nukentėjusiųjų N. P. ir F. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. kovo 20 d. nukentėjusiosios Z. L. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, pakeista 2012 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, subendrinus 2012 m. vasario 9 d., 2012 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė suėmimas panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytos pagal 2012 m. vasario 9 d., 2012 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius iš dalies atliktos bausmės,
M. J. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 21 d. nukentėjusiosios V. A. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 28 d. nukentėjusiosios T. Z. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. balandžio 9 d. nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. spalio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė suėmimas panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. spalio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, bei pagal 2011 m. spalio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkes teismo nuosprendį iš dalies atlikta bausmė,
A. B. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. balandžio 9 d. nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė suėmimas panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. (pagal šį nuosprendį), laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. (pagal 2012 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį) bei pagal 2012 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atlikta bausmė,
H. K. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 21 d. nukentėjusiosios V. A. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 27 d. nukentėjusiosios F. Č. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos,
N. A. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. vasario 28 d. nukentėjusiosios T. Z. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. lapkričio 17 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams,
D. S. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. kovo 18 d. nukentėjusiųjų N. P. ir F. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. kovo 20 d. nukentėjusiosios Z. L. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. kovo 21 d. nukentėjusiosios Z. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą 2011 m. balandžio 9 d. nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu) laisvės 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2013 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkes teismo nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.
Nuosprendžiu taip pat nuteisti R. R. ir N. J., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. R. B. atžvilgiu baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p., nutraukta.
Nuosprendžiu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir V. A. naudai priteista 13 450 Lt solidariai iš R. S., H. K., M. J., N. J., F. Č. naudai priteista 500 Lt solidariai iš R. S., H. K., N. J., T. Z. naudai priteista 550 Lt solidariai iš R. S., N. J., N. A., M. J., N. P. naudai priteista 2 000 Lt solidariai iš R. S., D. S., R. Š., F. P. naudai priteista 2 400 Lt solidariai iš R. S., D. S., R. Š., Z. L. M. naudai priteista 400 Lt solidariai iš R. S., D. S., R. Š., Z. M. naudai priteista 500 Lt solidariai iš R. S., D. S., I. P. naudai priteista 3106,44 Lt solidariai iš D. S., A. B., M. J..
Nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas, paskirtas R. Š. nuosavybės teisėms į 101,73 Lt, M. J. nuosavybės teisėms į 106,31 Lt, A. B. nuosavybės teisėms į 20 Lt, pratęstas iki šiuo nuosprendžiu priteistų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių įvykdymo. Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus civilinių ieškinių patenkinimą nukreipti į R. Š., M. J., A. B. turtą, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, o civilinius ieškinius atlyginus, laikiną nuosavybės teisų apribojimą R. Š., M. J., A. B. turto atžvilgiu panaikinti. Nuosprendžiu taip pat nuspręsta laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą A. P. nuosavybės teisėms į automobilį „Mercedes Benz C220“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą O. P. nuosavybės teisėms į 2102,24 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą į R. B. turtą – 362,79 Lt pratęsti iki atsiras R. B. teisių perėmėjai, atsiradus R. B. teisių perėmėjams, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė. Iki 2010 m. rugsėjo 6 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, O. P. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,591 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,087 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai atsigabeno ir laikė nenustatytoje vietoje.
Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 6 d., apie 15 val., neteisėtai laikomą folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,591 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,087 g narkotinės medžiagos – heroino, O. P. atgabeno į Taikos ir Baltijos prospektų žiedinę sankryžą Klaipėdos m., kur šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui už 200 Lt neteisėtai pardavė R. R., o R. R. 2010 m. rugsėjo 6 d. apie 15 val. Baltijos ir Taikos prospektų žiedinėje sankryžoje Klaipėdos mieste folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,591 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,087 g narkotinės medžiagos – heroino, už 200 Lt iš O. P. įgijo, neteisėtai atgabeno ir laikė nenustatytoje vietoje.
O. P. ir V. Š. nuteisti už tai, kad O. P. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, V. Š. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė. Iki 2011 m. sausio 25 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, O. P., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 0,056 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai atgabeno ir laikė nenustatytoje vietoje.
Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 25 d. vakare, tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai laikomą popierinį lankstinuką su 0,056 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, O. P. atgabeno į V. Š. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui neteisėtai pardavė V. Š., V. Š. 2011 m. sausio 25 d. vakare, tikslus laikas nenustatytas, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, vieną popierinį lankstinuką su 0,056 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, iš O. P. įgijo ir joje neteisėtai laikė.
Po ko, 2011 m. sausio 25 d. apie 21.25 val. neteisėtai laikomą popierinį lankstinuką su 0,056 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, prie (duomenys neskelbtini), V. Š. neteisėtai pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta.
O. P. ir A. S. nuteisti už tai, kad O. P. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, o A. S. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė. Iki 2011 m. vasario 9 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, O. P. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai atgabeno ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje.
Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, iki 2011 m. vasario 9 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, neteisėtai laikomą popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, O. P. atgabeno į A. S. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui neteisėtai pardavė A. S., o A. S. iki 2011 m. vasario 9 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, iš O. P. įgijo ir neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje.
Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario 9 d. apie 11.35 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. S. neteisėtai laikomą popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, už 50 Lt neteisėtai pardavė NVIV dalyviui Nr. 414-10.
S. M. ir O. P. nuteisti už tai, kad S. M. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, O. P., veikdamas bendrininkų grupėje su R. B., neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Iki 2011 m. kovo 2 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, S. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g narkotinės medžiagos – heroino, bei plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), kuriuos neteisėtai atgabeno ir laikė nenustatytoje vietoje.
Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, 2011 m. kovo 2 d. apie 15.15 val. plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g narkotinės medžiagos – heroino, bei plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), mikroautobusu „Chrysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. neteisėtai atgabeno į degalinę „Orlen“, adresu Kryžkalnis Pikelių k. Raseinių r., kur plastikinius maišelius su minėtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai pardavė R. B. ir O. P., o, R. B. ir O. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. kovo 2 d. apie 15.15 val. degalinėje „Orlen“, adresu Kryžkalnis Pikelių k. Raseinių r., plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g narkotinės medžiagos – heroino, plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš S. M. įgijo ir neteisėtai automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki kol tą pačią dieną, tai yra 2011 m. kovo 2 d. apie 16.25 val. automagistralės Vilnius-Klaipėda 300 kilometre buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1 Klaipėdos m., kur apie 17.40 val. R. B. asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
V. Š. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti. Iki 2011 m. kovo 3 d., tikslus laikas ir data nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, V. Š. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo tris gamyklines vaistų plokšteles „Relanium“, iš viso 50 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – diazepamo, gamyklinės plokštelės fragmentą su tablete, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - lorazepamo, kurias neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir joje neteisėtai laikė iki 2011 m. kovo 3 d., kol apie 18.40 val. dvi gamyklines vaistų plokšteles „Relanium“, kuriose bendrai buvo 31 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,155 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, gamyklinės plokštelės fragmentą su tablete, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o gamyklinę vaistų plokštelę „Relanium“ su 19 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,095 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, toliau neteisėtai laikė su savimi, kol tą pačią dieną apie 21.00 val. Klaipėdos apskr. VPK areštinės patalpose, adresu Jūros g. 1 Klaipėda, apžiūros metu savimi laikomas psichotropines medžiagas pas V. Š. rado ir išėmė policijos pareigūnai.
V. Š. nuteistas ir už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą. 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 22.30 val., prie (duomenys neskelbtini), V. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatą, kad R. R. atiduos jam 20 Lt skolą už įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną, paėmė R. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. kovo 3 d., kol apie 18.40 val. R. R. priklausantį dokumentą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
M. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Iki 2011 m. balandžio 12 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, M. J. iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 0,260 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,078 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir joje neteisėtai laikė iki 2011 m. balandžio 12 d., kol apie 00.10 val. popierinį lankstinuką su psichotropine medžiaga kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
R. S., H. K., M. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. S., H. K., M. J., R. B., N. J., veikdami bendrininkų grupėje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, N. J. ir H. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a, Alytus, 2011 m. vasario 21 d., apie 11.10 val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai V. A. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakius, kad jos anūkas, vardu A., sužalojo mergaitę, nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, nukentėjusiajai V. A. paskambinus į nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atsiliepęs N. J. dar kartą melagingai pranešė apie jos anūko tariamai sužalotą mergaitę, pareikalavo 10 000 litų ir 1 000 eurų reikalingų neva sužalotos mergaitės gydymui ir pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis. Po ko, netrukus R. B., veikdamas pagal iš anksto aptartą planą su M. J., R. S., H. K. ir N. J., bei vykdant pastarojo –N. J. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. vasario 21 d., apie 12 val., automobiliu „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė R. S. bei M. J. prie (duomenys neskelbtini), kur M. J., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuėjo pas V. A. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš V. A. paėmęs 10 000 litų ir 1000 eurų pasišalino. Po ko, H. K., vykdydamas tolimesnius N. J. nurodymus, neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu paskambino bei išsiuntė sms žinutes R. B. dėl šios nusikalstamos veikos metu gautų pinigų dalies paskirstymo ir pervedimo į bankines sąskaitas kitiems asmenims. Tokiu būdu, R. S., R. B., M. J., N. J., H. K., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai V. A. priklausantį turtą - 10 000 litų ir 1000 eurų, kuriuos tarpusavyje pasidalino.
R. S., H. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. S., H. K., R. B., N. J., veikdami bendrininkų, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, N. J. ir H. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a, Alytus, 2011 m. vasario 27 d., apie 19.15 val., neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai F. Č. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius kaimyne, vardu T., nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą gydytojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, F. Č. paskambinus į nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atsiliepęs N. J., prisistatęs gydytoju, melagingai pranešė apie jos kaimynės T. tariamai sužalotą mergaitę, ir pareikalavo 1000 litų reikalingų neva sužalotos mergaitės gydymui ir pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis A. Č.. Tuo metu N. J. nurodė H. K. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu paskambinti R. B., kad šis surastų R. S., kuris paims pinigus. Po ko, R. B., vykdydamas H. K. reikalavimą, telefonu paskambino R. S. ir perdavė bendrininkų nurodymą. Netrukus, R. S., veikdamas pagal iš anksto aptartą planą su R. B., N. J. ir H. K., bei vykdydamas N. J. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. vasario 27 d., apie 20 val., atvyko pas F. Č. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs nukentėjusios broliu A. Č., iš F. Č. paėmęs 500 litų pasišalino. Tokiu būdu, R. S., R. B., N. J., H. K., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai F. Č. priklausantį turtą - 500 Lt, kuriuos tarpusavyje pasidalino.
R. S., N. A., M. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. S., N. J., N. A., M. J., veikdami bendrininkų grupėje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, N. A. ir N. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a, Alytus, 2011 m. vasario 28 d., apie 15.35 val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai T. Z. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius konsulu iš Airijos, nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, nukentėjusiajai T. Z. paskambinus į nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atsiliepęs N. A. melagingai pranešė apie nukentėjusiosios sūnaus Dubline, Airijoje, tariamai sužalotą mergaitę, ir pareikalavo atlyginti 8000 litų žalą nukentėjusiajai mergaitei bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis S. S.. Po ko, R. S. ir M. J., veikdami pagal iš anksto aptartą planą, bei vykdydami N. J. ir N. A. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. vasario 28 d., apie 16.20 val., atvyko prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur R. S., tęsdamas nusikalstamus veiksmus susitiko su nukentėjusiąja T. Z. ir prisistatęs nukentėjusios broliu S. S., iš T. Z. paėmė 550 litų ir pasišalino. Tokiu būdu, R. S., N. J., N. A., M. J., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai T. Z. priklausantį turtą – 550 Lt, kuriuos tarpusavyje pasidalino.
R. S., D. S., R. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. S., D. S., R. Š., veikdami bendrininkų grupėje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, D. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a, Alytus, 2011 m. kovo 18 d. apie 18.23val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai N. P. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigūnu iš Ukrainos bei melagingai pranešus apie jos sūnėno A. P. Ukrainoje tariamai sužalotą mergaitę pareikalavo 4000 eurų, reikalingų neva sužalotos mergaitės operacijai, bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis A. S.. Po ko, R. S. ir R. Š., veikdami pagal iš anksto aptartą planą, bei vykdydami D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. kovo 18 d., apie 19.10 val. atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur R. Š., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuėjo pas N. P. ir F. P. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs nukentėjusios broliu A. S., iš N. P. paėmė 2000 litų, iš F. P. paėmė 2400 litų ir pasišalino. Tokiu būdu, R. S., D. S., R. Š., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiesiems N. P. ir F. P. priklausantį turtą – iš N. P. 2000 Lt, iš F. P. 2400 Lt, kuriuos tarpusavyje pasidalino.
R. S., D. S., R. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. S., D. S., R. Š., veikdami bendrininkų grupėje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, D. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a, Alytus, 2011 m. kovo 20 d., apie 13.24 val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai Z. L. M. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius gydytoju bei melagingai pranešus apie jos sūnaus A. M. tariamai sužalotą mergaitę pareikalavo 8000 litų, reikalingų neva sužalotos mergaitės operacijai, bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis V. B.. Po ko, R. S. ir R. Š., veikdami pagal iš anksto aptartą planą, bei vykdydami D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. kovo 20 d., apie 13.50 val., atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur R. Š., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuėjo pas Z. L. M. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs nukentėjusios broliu V. B., iš Z .L. M. paėmė 400 Lt ir pasišalino. Tokiu būdu, R. S., D. S., R. Š., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai Z. L. M. priklausantį turtą - 400 Lt, kuriuos tarpusavyje pasidalino.
R. S., D. S. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. S., D. S., veikdami bendrininkų grupėje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, D. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a, Alytus, 2011 m. kovo 21 d. apie 11.24 val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai Z. M. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius gydytoju bei melagingai pranešus apie jos sūnaus A. M. tariamai sužalotą žmogų, pareikalavo 500 litų, reikalingų neva nukentėjusiojo operacijai, bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužaloto žmogaus brolis D. V.. Po ko, R. S., veikdamas pagal iš anksto aptartą planą su D. S., bei vykdydamas pastarojo mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. kovo 21 d., apie 12 val., atvyko pas Z. M. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs nukentėjusio broliu D. V., iš Z. M. paėmė 500 Lt ir pasišalino. Tokiu būdu, R. S., D. S., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai Z. M. priklausantį turtą - 500 Lt, kuriuos tarpusavyje pasidalino.
A. B., D. S., M. J. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. A. B., D. S., M. J., veikdami bendrininkų grupėje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, D. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a, Alytus, 2011 m. balandžio 9 d. apie 12 val. 30 min. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai I. P. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius jos sūnumi E. P., nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą gydytojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, I. P. paskambinus į nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atsiliepęs D. S. prisistatė gydytoju bei melagingai pranešęs apie jos sūnaus E. P. ir vyro R. P. tariamai sužalotą mergaitę, pareikalavo 3000 litų, reikalingų neva sužalotos mergaitės gydymui, bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis S. K.. Po ko, netrukus A. B. ir M. J., veikdami pagal iš anksto aptartą planą, bei vykdydami kaltinamojo D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. balandžio 9 d., apie 13.20 val., atvyko prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis A. B. susitiko su I. P. ir prisistatęs nukentėjusios broliu S. K., iš I. P. paėmė 3000 Lt ir pasišalino. Po ko, D. S., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir toliau kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu su nukentėjusiąja I. P., pareikalavo pastarosios nupirkti „Telemaxima“ papildymų už 100 Lt, kuriuos nukentėjusioji nupirkusi, telefonu D. S. padiktavo kortelių kodus. Tokiu būdu, A. B., D. S., M. J., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai I. P. priklausantį turtą – 3100 Lt kuriuos tarpusavyje su bendrininkais pasidalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis O. P. prašo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nurodytas nusikalstamas veikas. Nurodo, jog dėl nuosprendyje nurodytų veikų kaltu yra pripažintas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl, remiantis BPK 329 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nurodytas nusikalstamas veikas, ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Teismas, priimdamas nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu, nepaisė BPK 20 str. reikalavimų dėl byloje surinktų duomenų vertinimo kaip įrodymų, kurie galėjo patvirtinti arba paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, taip pat įrodymų vertinimas, atsižvelgiant į konkrečias, kartais ir į gana sudėtingas ir prieštaringas aplinkybes, įgyvendintas vienašališkai. Esant tokiam įrodymų vertinimui, buvo sukliudytas išsamus ir nešališkas bylos nagrinėjimas, kuris lėmė tai, jog jis be pagrindo buvo pripažintas kaltu ir dėl to buvo suvaržytos įstatymais jam garantuotos teisės. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nulėmė ne tik neteisėto, bet ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.
Dėl nuosprendyje nurodytų kaltinimų, susijusių su neteisėtu įgijimu, gabenimu ir laikymu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti, ir jas parduodant R. R., A. S. ir V. Š.. Dėl šių nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo kaltu jis neprisipažino. Teismas, spręsdamas jo kaltumo dėl šių veikų padarymo klausimą, rėmėsi jo ir kitų nuteistųjų parodymų turiniu apie tariamus jų visų prisipažinimus, operatyvinių darbuotojų parodymais, rašytiniais tyrimo ir policijos veiklos duomenimis. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad 2010-09-06 jis pats, esant daugeliui nenustatytų aplinkybių, įsigijo 0,591 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,087 g narkotinės medžiagos heroino, kurią tą pačią dieną pardavė R. R.. Tiek buvusiu kaltinimu, tiek priimtu nuosprendžiu nustatyta, kad būtent tą dieną šią medžiagą jis pardavė R. R.. Tačiau tuo laiku jis apskritai nebuvo Klaipėdoje ir tokio nusikaltimo padaryti negalėjo. Antra, tyrimo veiksmų eiga rodo, kad jis tokios veikos negalėjo padaryti. Įvykio, tariamai susijusio su juo, pradžia siejama su tuo, kad rugsėjo 6 d. policijos pareigūnai prie mokyklos Naikupės g. sulaikė grupę asmenų, kurių tarpe buvo ir R. R., ir pristatė į policijos komisariatą. Ir tik po dviejų dienų - rugsėjo 8 d., nurodžius Organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigūnams, buvo apžiūrėtas policijos automobilis ir jame rasta narkotinių medžiagų, kurios tapo pagrindu jo apkaltinimui. Policijos pareigūnai, sulaikę minėtus asmenis, neva prisiminė, jog toje vietoje, kur buvo rastos medžiagos, sėdėjęs R. R.. Galbūt, tačiau ne jo reikalas žinoti ir rūpintis tuo, kas buvo rasta automobilyje, kur buvo sulaikomi, kas buvo rasta ir pan. Jo ten nebuvo ir, kaip minėjo, būti negalėjo, tačiau niekaip nesupranta, kodėl su rugsėjo 6 d. susijusios aplinkybės palietė jį. Dar keisčiau atrodo tyrimo veiksmų eiga: praėjus šešiems mėnesiams, 2011-03-03 R. R. policijai paaiškinime rašo, kad praėjusių metų rudenį, datos nepamena, už gėrimą viešoje vietoje buvo nuvežtas į policiją, gavo baudą. Ir viskas. Nieko R. R. nekalba apie narkotikus, dėl suprantamų priežasčių, praėjus pusei metų neprisimena ir tikslesnio laiko (praeitų metų rudenį). R. R. 2011-03-04, apklausiamas kaip įtariamasis, atsisako duoti parodymus, jis savo kaltės dėl narkotinių medžiagų disponavimo nepripažino. Tačiau apklausiamas 2011-04-01 R. R. pradeda viską „prisiminti“, aiškina, jog supratęs (būtent „supratęs“), kad A. S. pradėjęs neatsiskaitinėti už narkotikus su O. P., prisiminė, jog praeitų metų rugsėjo 6 d. O. P. jam atnešęs tas medžiagas, kurios surastos minėtame policijos automobilyje. 2011-04-18 R. R. vėl sklandžiai pakartoja tą patį, prisimena rugsėjo 6 d. įvykių eigą ir netrukus paleidžiamas iš suėmimo. Nagrinėjant bylą teisme R. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, atsisakė, teigė, jog O. P. pažinojęs tik iš matymo ir iš jo narkotinių medžiagų nepirkęs. R. R. pripažino, kad tuo laiku ir vėliau buvo susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, medžiagas įgydavo iš įvairių asmenų. Nesuprantama, ar, atsižvelgus į R. R. asmens bruožus, gyvenimo būdą, galima remtis pusmečio senumo „prisiminimais“ ir tokiu pagrindu jį pripažinti kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo.
Nuosprendyje daug dėmesio skiriama objektyvaus pobūdžio duomenims - medžiagų suradimo (nors ir po 2 dienų nuo tariamo įvykio) faktui. Tačiau šie duomenys yra tik faktinio pobūdžio. Jei medžiagos ir buvo surastos, tai kodėl jo kaltumas sprendžiamas tik akivaizdžiai abejotinais R. R. parodymais, kurių teisme jis atsisakė. Kita vertus, R. R., kaip įtariamasis (kaltinamasis), turėjo teisę apskritai neduoti parodymų, o jeigu juos davė, tai jo teisė yra duoti ir kitokius parodymus. Jokių kitokių duomenų, kad jis buvo susijęs ar prisilietęs prie rugsėjo 8 d. surastų narkotinių medžiagų, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tarsi svariais įrodymais rėmėsi ir jo paties apklausos protokolais, iš jų ir 2011-06-30 apklausa teisme, kur jis neva prisipažino dėl narkotinių medžiagų platinimo R. R., V. Š., A. S., kad tokie parodymai yra analogiški minėtų asmenų parodymams. Procese jis taip pat buvo įtariamasis (kaltinamasis). Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jam nebuvo kitos išeities, kaip duoti „analogiškus“ parodymus, kokius davė kiti įtariamieji, kurie neva susiję su juo ir kurie teisme nuo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, atsisakė. Nenorėjo jis toliau būti suimtas, už „prisipažinimą“ jam buvo pažadėtas paleidimas, kas po apklausos teisme ir buvo padaryta. Jis, kaip įtariamasis, turėjo teisę duoti tokius parodymus, kurie tam tikrose procesinėse situacijose buvo jam naudingi, ir tokių parodymų atsisakyti pasikeitus procesinei situacijai.
Jo kaltumas dėl medžiagų platinimo R. R. iš dalies grindžiamas jo ir R. R. bendravimu telefonu. Tačiau šis bendravimas, jei toks ir buvo, dabar tiksliai nepamena, buvo fiksuojamas žymiai vėliau negu atsitiko tariami įvykiai 2010-09-06, antra, iš šio bendravimo nieko negalima spręsti apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir toks bendravimas, jeigu ir buvo, visiškai jokio ryšio neturi su rugsėjo 6 d. aplinkybėmis.
Pagrįsdamas jo tariamą kaltumą, teismas remiasi proceso subjektų - tyrimo pareigūnų parodymais, kad tiek jis, tiek minėti R. R. ir kiti savo noru davė tokius parodymus, kokie atspindėti apklausų dokumentuose. Tačiau apie tokių parodymų davimo priežastis tiek jis, tiek kiti kartojo teisme, tos priežastys patvirtintos tiek jo, tiek kitų konkrečiais paleidimais iš suėmimo. Antra, pareigūnų parodymų turinys nėra ir negali būti susijęs su kokiais nors konkrečiais duomenų, galinčių būti įrodymais dėl jo kaltumo, nustatymais.
Panašios situacijos yra ir dėl nuosprendyje apibrėžtų kaltinimų, susijusių su narkotinių medžiagų tariamu platinimu kitiems asmenims. Nuosprendyje teigiama, kad V. Š. 2011-01-25 vakare, prie namo (duomenys neskelbtini), pardavė 0,056 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos - heroino, asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, prieš tai šias medžiagas įgijęs iš jo, esant vėl nenustatytoms aplinkybėms (nežinomas nei tikslesnis laikas, nei asmuo, nei vieta). Vėl kaltinimas siejamas su juo, nors jokių konkretesnių duomenų, išskyrus įtariamojo V. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nenustatyta. Kitų asmenų disponuota narkotinė medžiaga niekaip kitaip nesiejama su juo bent minimaliais objektyvią reikšmę turinčiais duomenimis. V. Š., kaip kaltinamasis, teisme teigia niekada iš jo jokių medžiagų neįgijęs, kalba apie įvairius santykius su kitais asmenimis, o nuosprendyje nurodytas asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, neigia įgijimą iš V. Š.. Iš to matyti, kad įvykių seka yra keista ir paini, iki jo „prieinama“ per kelis asmenis, o procesinė jo kaltumo įrodinėjimo schema yra lygiai tokia pati, kaip ir įrodinėjant jo kaltumą dėl narkotinių medžiagų platinimo R. R.. Apklausiamas kaip įtariamasis V. Š. taip pat niekada nėra parodęs, kad būtų iš jo pirkęs narkotines medžiagas, nes iš tikrųjų to ir nebuvo. 2011-03-04 ir 2011-04-07 V. Š. apskritai jokių parodymų nedavė, nors iš bylos matyti, kad V. Š. problema (jo sekimas 2011-01-25) buvo visiškai nesusijusi su juo. 2011-06-30 V. Š., duodamas parodymus tyrimo pareigūnams, nuosekliai aiškino, kad niekada ir jokių narkotinių medžiagų iš jo nėra pirkęs, nors jį pažinojo seniai.
Teismas, grįsdamas jo kaltumą, remiasi liudytojo tyrimo pareigūno R. A. parodymais. Tačiau šių parodymų turinys iš esmės susijęs ne su juo, o su V. Š. ir V. V., su jo vairuojamu automobiliu „Mazda“, pagaliau su jų, o ne jo veiksmais.
Nuosprendyje teigiama, kad tą pačią dieną buvo fiksuojamas jo ir V. Š. susirašinėjimas SMS žinutėmis, kad jis ir jo sutuoktinė buvo atvažiavę prie V. Š. namo, užėję į jo butą. Nuosprendyje remiamasi 2011-01-25 slapto sekimo protokolu, kad nuo 14:23 val. iki 21:24 val. buvo atliekamas V. Š. slaptas sekimas ir vėl konstatuojami V. Š. kontaktai su kitais asmenimis, bet ne su juo. Antra, jo telefoninė informacija buvo kontroliuojama po 2011-01-26 priimtos teismo nutarties. Beje, ir R. A., duodamas parodymus, tik aptakiai pasakė, kad apie O. P. turėjo tik operatyvinę informaciją, tačiau iš jo nieko ir niekada nebuvo paimta. Tai rodo, jog liudytojo R. A. parodymai dėl jo santykių, bendravimo su V. Š., dar daugiau - dėl nusikalstamos veikos, kuri siejama su V. Š., yra tik abstraktaus pobūdžio samprotavimai, spėjimai, o ne konkretūs duomenys, kurie galėtų būti kaip įrodymai. Kuo remiantis nustatyta, kad 2011-01-25 vakarą jis buvo užėjęs į V. Š. butą (duomenys neskelbtini) ir ten atnešęs narkotikus, jeigu tai ir pats V. Š. nuosekliai ir kategoriškai neigia. Beje, ikiteisminio tyrimo metu jis prašė, kad būtų padaryta akistata tarp jo ir V. Š., tai padaryti buvo atsisakyta. Gal po to veiksmo nebebūtų reikalingas jo tariamas prisipažinimas. Kita vertus, tokia akistata įvyko bylos teisminio nagrinėjimo metu, kur jo negalimas dalyvavimas šios nusikalstamos veikos padaryme buvo akivaizdus. Tačiau teismas, remdamasis nekonkrečiomis aplinkybėmis (netgi ne apibrėžtais duomenimis), vis dėlto jį pripažino kaltu.
Panaši padėtis yra ir dėl jo pripažinimo kaltu pardavus narkotinę medžiagą A. S.. Vėl nori atkreipti dėmesį į tai, kad įvykis fiksuojamas 2011-02-09, kada, kaip teigiama nuosprendyje, A. S. narkotinę medžiagą pardavė imituotam dalyviui. A. S. teisme aiškino, jog tuo laikotarpiu jis pirkdavęs narkotines medžiagas iš įvairių asmenų, nes medžiagas pats vartojęs, tačiau taip pat parodė, kad iš jo niekada nėra pirkęs ir apskritai jo nepažįsta. Įrodinėjant jo tariamą kaltumą, vėl kartojasi ta pati schema. Nors tariamas įvykis atsitiko vasario 9 d., tačiau balandžio 11 d. A. S., rašydamas paaiškinimą (po dviejų mėnesių) policijai, mini jį kaip asmenį, iš kurio neva pirkęs narkotines medžiagas. Tačiau šis paaiškinimas yra nekonkretus, neaiškus, nekalbant apie tai, kad jame nieko konkretaus apie tariamo įvykio dienos aplinkybes. Nors tą pačią dieną A. S. parodymus davė kaip įtariamasis, tačiau ir šie parodymai yra nekonkretūs, kalbama apie kažkokius neapibrėžtus tariamus jų bendravimus, A. S. pripažįsta, kad pats intensyviai vartojo narkotines medžiagas, neturėjo aiškios gyvenamosios vietos. Akivaizdus nekonkretumas matėsi ir iš paskutinės A. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2011-10-25, kur jis, nors ir teigia medžiagą pirkęs iš jo, tačiau nenurodo tikslaus laiko, daug ko nepamena. Nesuprantama, kodėl, siekiant jį apkaltinti, tyrimas dėl jo nebuvo daromas iš karto po įvykio vasario 9 d., o tik po dviejų mėnesių.
Teismas, grįsdamas jo kaltumą dėl A. S., tarsi sugretino A. S. ir R. R. pirmas apklausas 2011-04-11 ir motyvuojama, jog jie negalėjo žinoti vienas kito duodamų parodymų turinio. Atvirkščiai, toks sugretinimas akivaizdžiai rodo kažką netikro. R. R. apie jį duoda parodymus praėjus net septyniems mėnesiams po fiksuojamo įvykio, A. S. - po dviejų. Ar galima daryti išvadas apie žmogaus kaltumą remiantis vien žodiniais parodymais, nesant jokių duomenų apie materialaus pobūdžio įrodymus, kurie būtent liestų jį. Klausantis A. S. parodymų teisme matėsi, kad jis nežinia dėl kokių aplinkybių (gal dėl sveikatos būklės) sunkiai orientuojasi supančioje aplinkoje, nesupranta užduodamų klausimų esmės, pagaliau matosi, jog akivaizdžiai sunkiai supranta lietuvių kalbą. Todėl reikalinga vertinti, kodėl A. S. ikiteisminio tyrimo metu davė kažkokius iš tikrųjų neaiškius ir prieštaraujančius parodymus prieš jį. Kita vertus, kaltinimas jam grindžiamas kaltumo apibrėžimu pačiam A. S.. Pagaliau, A. S. teisme aiškiai pasakė, kad operatyvinių darbuotojų liepiamas 2011-04-11 paaiškinime parašė, kad medžiagas pirkęs iš jo. Vėliau šio paaiškinimo teiginys buvo rutuliojamas įtariamojo apklausose, nenustatant kitokių konkrečių duomenų. Tai dar kartą rodo, jog yra apkaltintas remiantis tik R. R. bei A. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolais, tačiau, kaip teisme paaiškino R. R. ir A. S., tai buvo ne jų parodymai, nes tokių parodymų jie nedavė, pagaliau, vertinant tyrimo aplinkybes, ypač laiko požiūriu, tokių parodymų jie duoti negalėjo.
Dėl nuosprendyje nurodyto kaltinimo, susijusio su neteisėtu įgijimu, gabenimu ir laikymu didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, veikiant bendrininkų grupe. Dėl šio kaltinimo teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino 2011-03-02 atsitikusias aplinkybes, apie kurias žinojo. Tą dieną R. B., kaip gero pažįstamo, paprašytas jį savo automobiliu vežė į Kryžkalnį, o grįžtant iš ten prie Klaipėdos buvo sustabdyti policijos pareigūnų, pristatyti į policiją, kur, atlikus R. B. asmens kratą, buvo rastos nuosprendyje nurodytos medžiagos. R. B. teisme taip pat paaiškino, jog tą dieną prašė, kad jį nuvežtų į Kryžkalnį, tačiau jam apie važiavimo tikslus nieko nesakė. R. B. pripažino, jog jis važiavo įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sau.
Teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 str. 2 d., rėmėsi įvykio situacijos bei kaltinimo R. B. vertinimu ir tais duomenimis, kuriais kaip įrodymais buvo nagrinėjama ir nustatinėjama R. B. kaltė. O jo kaltės esmė nuosprendyje siejama su tuo, kad jis savo automobiliu vežė R. B. į jo daromos nusikalstamos veikos įvykio vietą, t. y. tarsi prisilietė prie įvykio objektyviąja prasme. Tačiau galimos jo kaltės subjektyvieji požymiai nėra nustatyti, kaip minėjo, kaltės įrodinėjimas grindžiamas R. B. padarytų veiksmų vertinimu.
Teismo nuosprendyje konstatuota, kad minėtą dieną R. B. Kryžkalnyje susitiko su kitu nuosprendyje nurodytu asmeniu, iš kurio įsigijo narkotines ir psichotropines medžiagas ir jas jo vairuojamu automobiliu gabeno į Klaipėdą. Kaip žinoma, šias objektyviąją reikšmę turinčias aplinkybes pripažino pats R. B.. Kiti bylos tyrimo veiksmais nustatyti duomenys taip pat siejami su R. B., kad 2011-03-02 apie 15:00-15:18 val. Kryžkalnyje esančios „Orlen“ degalinės teritorijoje susitiko R. B. ir S. M., kad iki tol jie bendrauja telefono ryšiu. Kartu teigiama, jog toliau su R. B. bendrauja ir jis. Tačiau, ar ši aplinkybė gali būti vertinama kaip kaltės įrodymas. Jis neneigia ir nuosekliai aiškina, kad tą dieną R. B. prašė jo nuvežti į Kryžkalnį, į jo automobilį užpylė kuro ir pan. Pagaliau jie tą dieną bendravo betarpiškai - važiavo vienu automobiliu. Todėl bendravimas telefonu nieko neatskleidžia, turinyje nieko nekalbama apie galimą nusikalstamą veiką.
Nuosprendyje nurodoma, jog kovo 2 d. atliktos asmens kratos metu R. B. megztinio kairėje rankovėje buvo rastas polietileninis maišelis su milteliais. Atkreiptinas dėmesys, kad medžiagos surastos paslėptos R. B. rūbuose, t. y. ne pas jį, pagaliau ne automobilyje. Tikrai jis neprivalėjo ir negalėjo žinoti, ką R. B. vežasi iš Kryžkalnio ir slepia megztinio rankovėje. Pagaliau, liudytojas R. A. dėl šio įvykio taip pat parodė, kad medžiagos buvo surastos pas R. B., o ne pas jį. Beje, šis liudytojas teisme pasakė ir tai, kad pas jį niekada jokių medžiagų nebuvo rasta ir paimta (mano, šis teiginys sietinas ir su jam nustatytais kaltinimais dėl R. R., V. Š. ir A. S.).
Teismas, grįsdamas jo kaltumą, nuosprendyje nurodo, jog apskritai iš telefoninių bendravimų esą galima daryti išvadą apie jo ryšius tiek su R. B., tiek su kitais kaltinamaisiais dėl narkotinių medžiagų disponavimo. Tačiau tai neatitiko tikrovės, nes nė viename telefono pokalbyje nėra duomenų, kad jis kalbėtų apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Ar teiginys „nes reiks važiuoti“ nors kiek atspindi veikos subjektyviuosius požymius? Juk jis ir neneigia, kad su R. B. važiavo, bendravo ir pan.
Be to, teismas, apibrėždamas jo bendrininkavimą su R. B., nuosprendyje kažkodėl nurodo kažkokio liudytojo I. B. parodymus, kurių turinys siejamas su jo tariama nusikalstama veikla, kad nuo 2011 m. vasario 24-25 d. I. B. vogdavęs alkoholinius gėrimus iš parduotuvės ir su juo keisdavęs į amfetaminą. Pirma, koks galimos kaltės prasme yra ryšys tarp šio asmens parodymų turinio ir jam nustatomos kaltės dėl Kryžkalnio įvykio. Antra, kaltinimuose apie jokį I. B. apskritai nieko neminima. Trečia, su šiuo asmeniu nebuvo nei akistatų, nei jo apklausos teisme. Tokie duomenys kaltės įrodinėjimui jokios įtakos negali turėti, tuo labiau jo bendrininkavimui su R. B..
Nuosprendyje jo kaltumas motyvuojamas ir degalinėje buvusios vaizdo kameros įrašu, daroma išvada, kad jis ten bendravo su R. B. ir S. M.. Kad jis ten kažkurį laiką bendravo su R. B., tai natūralu, ten jis pats jį atvežė. Bet iš vaizdo įrašo matosi, kad su S. M. sueina R. B., o ne jis.
Teismas remiasi ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neva prisipažino, jog neva supratęs, kad R. B. degalinėje įsigyja narkotines medžiagas. Jau minėjo, ką reiškė tokie jo paaiškinimai, kad juos davė kaip įtariamasis, neturėdamas kitos išeities gintis nuo įtarimų, kurie buvo grindžiami akivaizdžiai iškraipytais asmenų paaiškinimais, o po to tuos paaiškinimus padarius parodymais. Pabrėžia, jis, kaip įtariamasis, nebeturėjo kitos išeities. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jo „prisipažinimas“ ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl keturių sunkių nusikalstamų veikų apklausos protokole sutalpintas į kelias eilutes, nedatelizuojant įvykio vietos, laiko, kitų svarbių aplinkybių, susijusių objektyviaisiais ir subjektyviaisiais veikų požymiais, jo asmeniniais santykiais su asmenimis, kurių padarytų nusikalstamų veikų pagrindu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas jam, visiškai nesant objektyvią reikšmę turinčių duomenų.
Dėl nuosprendyje nurodytų visų keturių nusikalstamų veikų jis turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nurodytas nusikalstamas veikas, nes šių veikų nepadarė ir negali prisipažinti dėl to, ko nėra padaręs. Vieno žmogaus parodymai, kaip atsitiko su R. R., A. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, ir dar praėjus ilgiems laiko tarpams po tariamų įvykių, negali tapti įrodymais kaltės įrodinėjimo prasme. Dėl įvykio su V. Š. apskritai jokių duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, nėra. Buitinio pobūdžio ir žmogiškas bendravimas su R. B., kuriam norėjo pagelbėti tik tarpusavio pagalbos, o ne nusikaltimo darymo prasme, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti; nuosprendžio dalį, kurioje yra nuteistas pagal BK 259 str. l d., pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę; nagrinėjant jo apeliacinį skundą atlikti surinktų įrodymų tyrimą, iškviesti O. P., R. R. ir V. V..
Nurodo, jog nuosprendyje nurodyta, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nesunkus, apysunkis ir sunkus nusikaltimai. Jis padarė kelias tyčines veikas. Kaltu padarius jam inkriminuojamas veikas visiškai neprisipažino ir nusikalstamo elgesio kritiškai nevertino. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, jog anksčiau yra teistas, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Su tokiu nuosprendžiu, argumentais, aplinkybių traktavimu ir jam paskirta bausme nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendyje dėl BK 302 str. 1 d. yra nurodoma, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą. Teismo posėdžio metu dėl šio epizodo paaiškino apie R. R. tapatybės kortelės atsiradimo aplinkybes jo gyvenamoje patalpoje. Ir dabar patvirtina savo duotus parodymus, jog kai neturėjo R. R. savo gyvenamosios vietos, tai laikinai gyveno pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Pagyvenęs apie mėnesį pas jį, R. R. susirado kitą gyvenamą vietą ir išsikraustė. Jis buvo atsigabenęs pas jį savo daiktus, su kuriais galėjo būti ir jo tapatybės kortelė, nes dalies daiktų neišsivežė. Jis R. R. daiktų niekada nelietė ir jo tapatybės kortelė jam nereikalinga. Taip pat pažymi, kad R. R. neturėjo pastovios gyvenamos vietos Klaipėdoje ir jis savo daiktus palikdavo pas pažįstamus. Todėl negali pripažinti kaltės ir veikos, už kurią yra nuteistas pagal BK 302 str. 1 d., nes jos neįvykdė.
Yra nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už narkotinių medžiagų platinimą. Jis savo kaltės pagal BK 260 str. 1 d. nepripažino ir negalėjo pripažinti, kadangi tokių veikų neįvykdė ir jo kaltės įrodymų nesurinkta. Ši nuosprendžio dalis pagal šį epizodą nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Nuosprendyje nurodoma, kad ir pats O. P. kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2011 m. sausio 25 d. narkotinių medžiagų jam nei pardavęs, nei kitaip perdavęs. Paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodęs į jį ir tokiu būdu pastarąjį apkalbėjęs, nes jie su gynėja pasirinko tokią gynybos poziciją, t. y. apkalbėti jį dėl minėtų veikų. Pažymi, kad O. P. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir chaotiški, pastarasis juos kelis kartus keitė, todėl jie negali būti vertinami kaip įrodantys jo kaltę. Jis teismo posėdyje duodamas parodymus pagal šį epizodą kaltės nepripažino ir nurodė, jog narkotinių medžiagų iš O. P. neįgijo, be to, narkotinių medžiagų nepardavė nei V. V., nei kitiems asmenims. Beje, ir V. V. nurodė, kad iš jo narkotinių medžiagų neįgijo. Teisme apklausiamas parodė, jog į mobilaus ryšio telefoną skambindavo asmenys, kurie norėdavo įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau jis juos „permetinėdavo“, tai yra pasakydavo, jog turi narkotinių medžiagų, jie susitardavo, susitikus jis paimdavo pinigus, tačiau narkotinių medžiagų jiems neperduodavo. Taip jis narkomanus „permesdavo“ įvairiai - kartą į dieną, du kartus į savaitę. Šita aplinkybė nurodyta ir priimtame nuosprendyje.
Taip pat yra nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. Šią veiką pilnai pripažįsta ir dėl to labai gailisi, todėl su paskirta pagal BK 259 str. 1 d. bausme sutinka dalinai, mano, kad paskirta bausmė yra per griežta.
Priimant nuosprendį jo atžvilgiu pagal BK 260 str. l d. ir 302 str. 1 d. nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, padarytos išvados neatitinka faktinėms įvykio aplinkybėms ir duotiems parodymams. Pagal v BK 260 str. l d ir 302 str. 1 d. yra nuteistas be jokių jo kaltės įrodymų. Su davusiu melagingus parodymus O. P. yra susipykęs dėl senų praeities konfliktų, todėl duoti jo parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme visiškai neatitinka tikrovės, yra jo gynybinė pozicija ir jo šmeižtas. Pagal BK 260 str. 1 d. yra nuteistas tik O. P. neobjektyvių ir melagingų parodymų pagrindu. Nori pažymėti, kad įrodymų nėra ir negalėjo būti, nes jis nusikalstamų veikų pagal BK 260 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. neįvykdė. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad įvykio aplinkybės pagal šiuos epizodus visiškai neaiškios, bet priėmė neteisėtą ir pagrįstą prielaidomis ir abejonėmis jo atžvilgiu nuosprendį. 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Išvados turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Teismas nesivadovavo šiuo LAT Senato nutarimu bei netirdamas ir nepatikslindamas visų aplinkybių, jį nuteisė. Todėl šis nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas. Kadangi jis yra nuteistas už veikas pagal BK 260 str. l d. ir 302 str. 1 d., kurių neįvykdė, bausmė, paskirta pagal BK 259 str. 1 d., yra per griežta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis H. K. prašo jį išteisinti. Nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nesirėmė teismo posėdžių metu duotais parodymais kitų nuteistųjų bei liudytojų, tai yra A. L., kuris liudijo, kad buvo ir tokių pokalbių, kurie įrodytų jo nekaltumą, bet jie byloje nebuvo nustatyti ir nebuvo reikalaujama jų prijungti, tai yra BPK 20 str. 3 d. pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Jis jokių trumpųjų žinučių R. B. nesiuntė su sąskaitomis, jas siuntė N. A. ir tai teisme patvirtino. Apie daromą nusikaltimą nieko nežinojo ir iš to neturėjo jokios naudos. Paprasčiausiai buvo paprašyta pagalbos, kurios paprašė N. A., gal kartais Klaipėdoje turi kokį pažįstamą, kuris galėtų grynuosius pinigus įnešti į banko sąskaitą. Mano, kad šis veiksmas (pinigų įnešimas į banko sąskaitą) nėra nusikaltimas, nežinojo, kad tie pinigai gauti nusikalstamu būdu. Paklausus R. B., ar galėtų įnešti pinigus į banko sąskaitą, iš pradžių nesutiko, kadangi buvo užsiėmęs. Tai pasakius N. A., jis pasiūlė 50 litų už pagalbą. Tada R. B. sutiko susitikti su N. A. nurodytu žmogumi ir paėmus pinigus juos pervesti į banko sąskaitas. Jis pats asmeniškai negavo nei vieno lito naudos ir jei būtų žinojęs, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, padėti būtų nesutikęs. Prašo remtis A. L. bei N. A. parodymais, o taip pat perklausyti liudytojų parodymus, teisme darytus garso įrašus, kadangi nuosprendyje yra rašoma visai kitaip nei liudijo liudytojai.
Dėl Č. epizodo nurodo, jog jis jai neskambino, su niekuo nesitarė ir nedarė jokio nusikaltimo. Jo N. A. paprašė paskambinti R. B. ir paklausti, ar kartais su juo nėra R. S.. Paskambinęs R. B. taip ir paklausė, ar nėra kartais R. S. su juo. Pasakius, kad ne, paklausė, ar kartais nedirba kur ir ar gali paskambinti į Alytų, nes buvo susitaręs nuvažiuoti į Šiaulių gatvę, tai ir paprašė, kad perduotų šiuos žodžius, kaip jam pasakė N. A.. Jis apie jokį vykdomą nusikaltimą nežinojo, prie jo vykdymo neprisidėjo, jokio atlygio nesiūlė nei R. B., nei kam kitam, ir jam niekas nesiūlė. Paprasčiausiai galvojo, kad N. A. ieško kažkokio pažįstamo, kuris jam nekelia telefono ragelio. Pranešti kitam žmogui, kad jo ieško koks draugas, nemano, kad yra nusikaltimas.
Teismo prašo panaikinti jam skirtą bausmę, išnagrinėti bylą iš naujo ir jei bus reikalinga, grąžinti tyrimui papildyti, kadangi nėra nustatyti asmenys, skambinę ir atlikę sukčiavimus V. A. bei F. Č. atžvilgiu. Teismas mano, kad tai galėjo padaryti D. S. bei N. J.. O telefoninius sukčiavimus atliko, kiek jam žinoma (pats pasigyrė, pasakė: „kaip jautiesi teisdamasis už jo padarytą nusikaltimą“), V. A.. Prašo ištirti bylą nešališkai, atsižvelgti į visų liudytojų bei nuteistųjų parodymus, duotus teisme, ir priimti teisingą sprendimą. Kaltu neprisipažįsta daręs nusikaltimą, pripažįsta tą faktą, kad skambino R. B. ir prašė pagalbos tiek pirmame epizode, tiek antrame, į jokį nusikaltimą nenorėjo įsivelti ir įvelti R. B.. Prašo atsižvelgti į tai, kad nėra buvęs teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Nedalyvavo jokiose organizuotose grupuotėse ir tokioms nepriklauso. Dėl nusikaltimo darymo su niekuo nesitarė ir nesiruošė daryti šio nusikaltimo, į jį buvo įveltas, paprašytas N. A. pagalbos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo nuosprendį panaikinti jo atžvilgiu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. Tačiau, jei teismas vis dėlto manys, kad jis kažkuo kaltas, prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d., taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę už veiką, numatytą BK 259 str. 1 d. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti buto, esančio (duomenys neskelbtini), šeimininkę N. T. tikslu išsiaiškinti, ar tikrai bute adresu (duomenys neskelbtini) gyveno R. R. ir ar šiame bute buvo narkotinių medžiagų pardavimo „taškas“. Mano, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisingas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei paskirtos bausmės. Teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir paskirdamas bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Teismas neatsižvelgė į BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 14 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus dėl baudžiamosios atsakomybės kilimo tik esant kaltei. Pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pirmos instancijos teismas tiek jo, tiek ir kitų nuteistųjų O. P. bei R. R. paaiškinimus apie buvusius įvykius ir kitas faktines aplinkybes vertino klaidingai, vienpusiškai, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą bei priėmė prielaidomis grįstą sprendimą dėl jo tiesioginės tyčios padarant jam inkriminuotą veiką dėl turėto tikslo narkotines medžiagas platinti ir jų platinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. A. niekuo nepatvirtintais ir faktais neparemtais parodymais dėl to, kad neva pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno R. R. ir nurodytame bute buvo vadinamasis „taškas“. Pirmiausia, R. R. nurodytu adresu nakvojo tik vieną vienintelį naktį, kai V. Š. buvo išvytas, ir tik leidus minėto buto šeimininkei N. T.. Tačiau niekas, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas N. T. neapklausė ir jokių faktinių aplinkybių visiškai nesiaiškino. Tiesa, teismo posėdžio metu R. R. prisipažino pas jį niekada negyvenęs. Lygiai taip pat jokie pareigūnai nesiaiškino ir dėl „taško“ buvimo. Jei jau remiamasi pirminiais, ikiteisminio tyrimo metu duotais R. R. parodymais (teisme jis ir ne tik jis jų nepatvirtino) dėl to, kad neva jam platinant narkotikus namuose, pradėjus skųstis kaimynams, juos išnešdavo asmenims į lauką, turėjo būti šios aplinkybės taip pat patikrintos ir pagrįstos įrodymais. Tačiau jokių kaimynų skundų prie bylos pridėta nebuvo. Be to, jei tikėti šiomis prielaidomis, tai kaip tuomet suprasti jam mestus kaltinimus, kad 2011-02-09 11.35 val. būtent bute (duomenys neskelbtini), o ne lauke, jis heroiną pardavė NVIV dalyviui. Ir tai nėra vienintelis prieštaravimas šioje byloje.
Be to, kyla pagrįstas klausimas, kodėl po to, kai NVIV dalyvis neva sumokėjęs jam 50 Lt už atseit suformuotą vieną lankstinuką, su juo grįžo pas kieme jo laukiančius pareigūnus. Tuo tarpu pastarieji, vietoje to, kad ateitų pas jį ieškoti tų pinigų, visi kartu vyko į policijos įstaigą. Nuvykę atliko procesinius veiksmus, NVIV dalyvis pateikė lankstinuką, surašomas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas ir tuo apsiribojama. Visa tai vyksta 2011-02-09, o jis pareigūnų apklausiamas tik 2011-04-11. Tai kelia labai daug abejonių tuo, kuo remiamasi teismo nuosprendyje. Taigi, jei jau jis toks stambus narkotinių medžiagų prekeivis, tai kodėl tų narkotinių medžiagų pas jį taip niekada ir nebuvo ieškoma. Gal pas jį nieko neieškoma todėl, kad ten ir nėra ko rasti. Beje, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole pažymėta, kad neva vaizdo įraše matyti, kaip jam NVIV dalyvis pinigus perduoda. Tačiau tai netiesa, nes peržiūrint vaizdo įrašą teisme nieko panašaus nematyti. Todėl visiškai neaišku, kaip daugiau nei iš tiesų matyti, pvz., kad neturėjo svarstyklių narkotinėms medžiagoms sverti, todėl jas tiesiog „atberdavo“, galėjo pamatyti teisėja ir tuo remtis bei tokiais nepagrįstais ir neįrodytais faktais jo kaltę grįsti nuosprendyje. Be to, susipažindamas su byla prašė padaryti jam šio įrašo kopiją, tačiau bylą nagrinėjusi teisėja E. L. nepagrįstai atmetė tokį jo prašymą.
Nuosprendyje ypatingas dėmesys skiriamas pirminiams, ikiteisminiame tyrime duotiems jo, O. P. ir R. R. parodymams. Tuo pačiu, analizuojant jo ir R. R. parodymus daromos išvados, kad jų parodymai iš esmės identiški. Tačiau nekreipiamas dėmesys į tai, kad R. R., pripasakojęs nebūtų dalykų apie jį 2011-04-11 tyrėjui D. M., nei vienu žodžiu apie jį neužsimena 2011-04-18 ikiteisminio tyrimo teisėjui, nors apie O. P. pasakoja. Tiesa, jis atsako į prokuroro klausimą, bet apie jį juk niekas nė klausimų neužduoda. Reikia suprasti, kad ankstesnių parodymų patvirtinimas yra visiems priimtinas ir pakankamas. Negali nepažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir O. P. duoti parodymai yra labai abstraktūs, lakoniški, tarsi buvo sakoma tai, kas buvo norima išgirsti. Iš to darytina išvada, kad tiek O. P., tiek R. R. parodymus davė tarsi ne patys, o psichologiškai paveikti, nes R. R. 2011-03-04 parodymus duoti atsisakė, o O. P. pareigūnams reikiamus parodymus taip pat davė ne iš karto. Kaip jie patys teisme liudijo, jog melavo pareigūnams, nes norėjo išeiti į laisvę. Tokiu pat būdu, tik bijodamas būti suimtu, jis apšnekėjo tiek save, tiek ir O. P., tačiau apie R. R. jo niekas neklausinėjo. Mano, kad jei būtų klausę, tai ir jį būtų apkalbėjęs. Tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, teismas juo, kaip ir kitais, nepatikėjo. Nors, paanalizavus jo pirminius parodymus, iš jų matyti, kad jau tuomet jis nebuvo tikras (2011-04-11; 2011-10-25 jo apklausos protokolai), kad „ar heroiną aš pardaviau kokiam narkomanui, ar tiesiog daviau už dyką“. Teisme taip pat parodė, kad būdamas narkomanu ir žinodamas, kaip būna bloga negavus narkotinių medžiagų, galėjo su juo pasidalinti, bet tai galėjo būti tik įkalbinėjimo, o tiksliau tariant, provokacijos įtakoje. Todėl tokie veiksmai neturėtų būti laikomi platinimu, nes narkotinių medžiagų jis nepardavinėjo.
Teismas nepatikėjo jų parodymais dėl pareigūnų jiems įtakos darymo ir apklausė bylą tyrusius pareigūnus. Tačiau visiškai aišku, kad pareigūnai niekada neprisipažins ką nors panašaus darę, juk už tai jiems taip pat grėstų baudžiamoji atsakomybė už tarnybos įgaliojimų viršijimą (BK 228 str.). Tačiau už tai, kad jie nepripažino to, ko nepadarė, buvo nubausti itin griežtai.
Prokuroras R. U. savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad „S. gal su lietuvių kalba ne viskas tvarkoje, vertėjas nedalyvavo“. To jis tiesiog negalėjo nepastebėti, nes visi proceso dalyviai matė ir girdėjo, kad jis lietuvių kalbą supranta labai prastai. Tačiau kas gi parašyta 2011-04-11 jo apklausos, kurią vykdė tyrėja L. G., protokole: „Aš lietuvių kalbą suprantu, ja skaitau, rašau, kalbu, todėl vertėjas man nėra reikalingas“. Tai jau visiškas melas, kaip ir toliau viskas protokole melas, nes protokolas surašytas taip, kaip pareigūnams buvo reikalinga. Todėl darytina išvada, kad visos jo apklausos darytos pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Tačiau teismas to tarsi nemato, gal visiškai nenori matyti.
Jo paaiškinimus dėl ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavusio advokato, o tiksliau atėjusio tik po apklausų pasirašyti, teismas taip pat ignoravo. Supranta, kad tai jo klaida, kurios dabar jau nebeištaisys, kad neturėdamas pinigų negalėjo pats pasikviesti savo advokato. Be to, tuo, jog pareigūnas R. A. jam iš tiesų buvo sakęs apie jau R. R. duotus parodymus, teismas taip pat netiki bei nuosprendyje nurodo, kad neva jis pirmasis davė parodymus. Nors negali to įrodyti, bet tikrai nori patikinti, kad R. A. ne tik sakė apie R. R. parodymus, bet juos jam ir parodė, jie gulėjo ant stalo.
Taip pat pabrėžia ir apie visiškai neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl jo ir O. P. tarpusavio bendravimo mobilaus ryšio priemonėmis. Nuosprendyje nurodoma, kad jų užfiksuotas bendravimas yra minimalus, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jis pats nurodė, jog iš pradžių O. P. mobilaus ryšio telefono numerio net neturėjo, nes pats ateidavo iš anksto nepranešęs. Tačiau 2011-04-11 jo apklausos protokole užfiksuota kas kita: „aš jau panašiai 8 mėnesius laiko neturiu nei savo mobilaus ryšio telefono, nei SIM kortelės, nes jie man yra nereikalingi“. Iš to sektų, kad jokie pokalbiai su O. P. negalėjo būti ir nebuvo užfiksuoti bei jie teisme nė nebuvo klausomi. Be to, jei kokie nors pokalbiai mobiliuoju telefonu būtų užfiksuoti, manytina, kad pareigūnai jo apie juos klausinėtų. Tą juk su O. P. jie darė. Tai dar vienas prieštaravimas ir nesutapimas. Reiškia ir šiuo atveju nuosprendis buvo grįstas vien neaiškiomis prielaidomis ir spėliojimais.
Iš visų šioje byloje nuteistųjų nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių parodymų, duotų teisme, matyti, kad šie nuteistųjų parodymai kitais bylos duomenimis nepaneigti. Todėl teismo išvados dėl jo kaltės - turėto tikslo realizuoti bei realizavimo narkotinės medžiagos - yra abejotinos. Byloje esantys įrodymais pripažinti duomenys neleidžia kategoriškai daryti tokios išvados.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Šiuo gi atveju pas NVIV dalyvį buvo rasta tik 0,007 g heroino, kai šis kiekis pagal 2003-04-23 SAM ministro įsakymą Nr. V-239 yra labai nedidelis kiekis. Tuo tarpu visos kitos aukščiau nurodomos aplinkybės, apart tai, kad jis tuo metu vartojo narkotines medžiagas, nustatytos nebuvo. Pas jį nebuvo rasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tiesa, jų nė nebuvo ieškoma. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams pakako pasiųsti NVIV dalyvį, kuris neva davė jam 50 Lt (beje, jų taip pat niekas neieškojo) ir kuris kažką neaiškaus nufilmavo, ir tik pats vienas kažką kalbėjo. Mano, to visiškai nepakanka, kad jau būtų galima konstatuoti jį esant kaltu. Byloje yra tik duomenys, kad pareigūnai tam anoniminiam liudytojui tuos pinigus perduoda, bet duomenų, kad tie pinigai atsiduria pas jį, byloje nėra, o ir būti negali, nes jokių pinigų jis nebuvo gavęs. Taigi, pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo veiksmai tuo metu buvo nukreipti būtent į narkotinių medžiagų įsigijimą, bet ne į platinimą. To pasekoje teismas padarė klaidingą išvadą ir neteisingai kvalifikavo veiką. Tuo tarpu pagal išnagrinėtoje byloje nustatytas aplinkybes nebuvo galima daryti kategoriškos, neabejotinos ir vienareikšmės išvados, kad jis turėjo tokį tikslą platinti narkotines medžiagas, o teismas visų abejonių pašalinti negalėjo, todėl jas turėjo išaiškinti jo naudai. Teismas jį pripažino kaltu ir taip giežtai nuteisė tik padarytomis prielaidomis. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuoj ančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kadangi byloje duomenų apie tikslo platinti psichotropines medžiagas turėjimą bei platinimą nėra, todėl turėtų būti išteisintas. Vienok, apkaltinus jį narkotinių medžiagų įsigijimu bei laikymu, veika turėtų būti kvalifikuota ne pagal BK 260 str. 1 d., o pagal 259 str. 1 d., ir atitinkamai paskirta žymiai švelnesnė bausmė. Pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Suprantama, kad aplinkybės, jog buvo narkomanas su nemenku stažu, yra priklausomybės ligų dispanserio įskaitoje, ne kartą gydėsi, todėl ieškodavo narkotinių medžiagų, nesumažina jo kaltės, bet nesutinka su jam pareikštais kaltinimais ir paskirta bausme. Tačiau, jo nuomone, jei teismas manys, kad jis kaltas, yra pagrindas švelninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti jo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Jo asmenybė, gyvenimo pokyčiai (jau keli metai narkotinių medžiagų nebevartoja) bei kitos bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant jam tokios ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmės. Jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų tokiam ilgam laikui izoliuojamas, ateityje naujų nusikaltimų nedarys, todėl ir bausmės tikslai bus pasiekti bei teisingumo principas įgyvendintas skiriant jam kiek įmanoma švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą mano, kad penkeri metai ir šeši mėnesiai nelaisvės yra per ilgas ir labai neteisingas laiko tarpas izoliuoti jį nuo visuomenės. Todėl šioje byloje jam paskirta bausmė, numatyta BK straipsnio, pagal kurį turi būti kvalifikuojama padaryta veika, sankcijoje, neatitinka BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Nors jam inkriminuotas vienas epizodas, kaip, beje, ir R. R., tačiau nuteistas už jį yra žymiai griežčiau, nors jo veiksmai didesniu pavojingumu nepasižymėjo. R. R. teismas nuteisė laisvės atėmimu 4 metams. Tuo tarpu jam yra paskiriama net 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Todėl pagrįstai kyla klausimas, ar tikrai tokiu būdu buvo įgyvendintas teisingumo principas, juolab, jam esant nekaltam. Pirmosios instancijos teismas, menkai vertindamas jo atsakomybę teisinančias aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat neteisingai paskyrė bausmę. Todėl nuosprendis jo atžvilgiu naikintinas arba bent jau keistinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo jį išteisinti. Nurodo, jog apylinkės teismas jį nuteisė neatsižvelgęs į jo bei kitų nuteistųjų nurodytas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojai bei nuteistieji tiesiogiai nurodė, kad jis jokių narkotikų neplatino, o konkrečiai nurodė kitą neatskleistą asmenį, iš kurio ir įgijo narkotikus. Teismas šiuos parodymus ignoravo. Be to, kai tyrėjai sulaikė įtariamuosius su narkotikais, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo atliktas aplaidžiai ir nepilnai. Pagal baudžiamuosius įstatymus, visiems įtariamiesiems ir daiktams, kurie susiję su nusikalstama veika, turi būti daromos DNR ekspertizės, kad nustatytų, kam priklauso su nusikalstama veika susiję daiktai. Šiuo atveju maišeliai su tariama narkotine medžiaga tiesiog buvo paimti. Tyrėjams nereikėjo rinkti jokių įrodymų, nuimti DNR, nes jo atžvilgiu, tikriausiai, tokie įstatymai netaikomi. Jis ne kartą kreipėsi, kad būtų atliktos visos reikiamos procedūros, kurios įrodytų jo nekaltumą ir padėtų ištirti šią bylą pilnai, bet visi prašymai buvo atmesti ar kitaip ignoruojami dėl neaiškių aplinkybių. Be to, teismas rėmėsi telefoniniais pokalbiais, kurie neturi reikšmės ir nėra įrodymas, nes ištisinio pokalbio metu nebuvo kalbama apie jokius narkotikus, tačiau prokuroras ir tyrėjai mano ir nurodo, kad buvo kalbama apie narkotikus. Tačiau tokio pokalbio net nėra buvę. Tai įrodo pokalbių išrašai.
Ne vien jo, bet ir kito nuteistojo parodymuose nurodomas jų susitikimo tikslas – tai dalies skolos padavimas. Tai nurodo ir liudytojai A. V., S. K.. Tačiau į tai niekas neatsižvelgė, net nebandė tikrinti fakto, ar buvo sudaužyta mašina, ar ne. Be to, video medžiagoje matosi, jog jis jokio maišelio ar šiaip ko R. B. nepaduoda. Todėl prašo nuodugniai ištirti įrodymus, kurie paneigia jo kaltę. Prokuroro nuomone, susitikti dėl 200 Lt skolos yra nelogiška. Tačiau susitikimas buvo ne vien dėl 200 Lt, o būtent ir dėl to, kad buvo seniai matęsi. Jis narkotikų neplatino degalinėje – viešoje vietoje, kur yra kameros ir matosi per vaizdo įrašą, kad jis niekam nieko nedavė. Be to, jam kaltinimai buvo pateikti praėjus pusei metų. Jis niekada nėra padaręs nusikaltimo, susijusio su narkotinėmis medžiagomis. Jei jis tuo užsiimtų, būtų duomenų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo dalyje dėl sukčiavimo jį išteisinti bei veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 259 str. 2 d. Taip pat nurodo, jog yra nepatenkintas jam paskirta bausme.
Dėl sukčiavimo 2011-02-28 nukentėjusiosios T. Z. atžvilgiu. R. S. pažįsta. Tą dieną susitikio su R. S., bet susitiko, kai šis jau buvo padaręs nusikaltimą ir jis nieko apie tai nežinojo. R. S. jam jokių pinigų nedavė ir nieko apie nusikaltimą nepasakojo. Todėl jis yra visiškai nekaltas ir prašo jį dėl šio epizodo išteisinti.
Dėl sukčiavimo 2011-04-09 nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu. Tą dieną jis važiavo į miestą. Be to, jo paprašė ir kartu važiavo A. B. su savo mergina. Jie paprašė pavežti iki miesto centro. Jis tą dieną buvo labai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jam kažkas paskambino, bet jis buvo ant tiek apsvaigęs, kad negalėjo orientuotis aplinkoje, todėl padavė savo telefoną A. B.. Su kuo A. B. kalbėjo ir apie ką, jis nežino ir negali pasakyti. Jis nevykdė šio sukčiavimo ir nežinojo, kad A. B. su kažkuo vykdo nusikaltimą. A. B. jam jokių pinigų nedavė ir nieko jam nesakė. Todėl prašo jį dėl šio kaltinimo išteisinti, mano, pavežti žmogų nėra nusikaltimas.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį, kad byloje yra daug procesinių pažeidimų. Telefoniniai pokalbiai buvo klausomi be teismo leidimo. Teismas davė leidimą klausytis pokalbių pagal BK 260 str., tad neteisėtai klausomi pokalbiai turėjo būti naikinami, o ne pateikti kaip įrodymai. Taip pat tardymo metu ateidavo kriminalistai, jie tardydavo jį be advokato. Per suėmimo pratęsimą teisėjai yra sakęs, kad byla yra fabrikuojama, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio. Jis iš ŠTI į prokuratūrą rašė skundą, tačiau jo rašytas skundas dingo, tikslo nepasiekė. Byloje turėtų būti jo skundų, išsiųstų iš ŠTI, laikas (tiksli data ir kam siųsta), tačiau prokuroras per teismą teigė, kad jokio jo skundo negavo. Todėl mano, kad visa byla buvo atmestinai ištirta ir sufabrikuota.
Dėl sukčiavimo 2011-02-21 iš nukentėjusiosios V. A. kaltu prisipažįsta ir jokių pretenzijų neturi.
Dėl BK 260 str. 1 d. kaltu neprisipažįsta. Neneigia, kad kratos metu buvo rastas lankstinukas su amfetaminu, tačiau kaip ir per tardymą bei teismą sakė, kad jį įsigijo turguje iš nepažįstamo asmens savam vartojimui. Kad jis vartojo narkotines medžiagas, gali paliudyti ir A. B., su kuriuo tuo metu gyveno. Be to, teismui iš ŠTI med. dalies pristatė pažymą, kad yra narkomanas ir vartoja narkotikus. Prokuroras teigia, kad jis nestovi narkologiniam, tad galėjo pardavinėti. Tai yra absurdas. Jokių narkotikų jis niekada nepardavinėjo ir neplatino. Jam pritaikytas ne tas straipsnis. Teismo prašė perkvalifikuoti veiką, tačiau į tai nekreipė dėmesio ir nesigilino. Todėl prašo perkvalifikuoti veiką iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 2 d. Jis įgijo savam vartojimui, rastas labai mažas kiekis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo nuosprendį dalyje panaikinti ir jo atžvilgiu bylą nutraukti, kadangi jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė ir nedalyvavo juos darant. Nurodo, kad kaltu yra pripažintas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi teismas nuosprendį grindė prielaidomis ir spėliojimais, o ne racionaliais argumentais. Nuosprendis grindžiamas liudytojo A. L. parodymais, kuris atliko neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, neturėdamas tinkamo išsilavinimo bei kvalifikacijos, ką patvirtino jis pats. Jis padarė kategoriškas išvadas, koks asmuo, kokiu telefono numeriu naudojosi. Vertinant pagal įstatymą, tokios pareigūno išvados yra tik prielaidos ir spėliojimai. Priimant nuosprendį remtasi operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, kurie, vertinant įstatymiškai, yra neteisėti, kadangi operatyviniai veiksmai buvo atlikti pagal BK 307 str., o atlikti šiuos veiksmus buvo leista remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2011-03-25 nutartimi pagal BK 260 str. Šiuo atveju buvo pažeistas BPK 154 str. Tačiau, kaip matyti, įmanoma neteisėtą įvertinti ir argumentuoti kaip teisėtą. Priimant nuosprendį, kaip argumentas buvo įvertintos liudytojo A. L. išgalvotos nesąmonės. Liudytojas A. L. parodė, kad jam vykdant sukčiavimą jis buvo sulaikytas Alytaus pataisos namų pareigūnų ir sulaikymo metu iš jo buvo paimtas neteisėtai turėtas mobilaus ryšio telefonas. Tai yra melas, nes tokio atvejo niekada nebuvo. Jeigu toks atvejis būtų buvęs, tai būtų byloje tokį faktą patvirtinantys dokumentai, tačiau nieko tokio byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tiek nagrinėdamas bylą, tiek priimdamas nuosprendį iš esmės pažeidė ne tik BPK, bet ir Konstituciją, teikė privilegijas pareigūnui liudytojui A. L.. Beveik visi nuteistieji teismo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnas A. L. atliko neteisėtus veiksmus, tačiau teismas tai įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją ir visiškai nekreipė dėmesio į byloje esančią medžiagą, kad A. L. atliko neteisėtus veiksmus, melavo teisme duodamas parodymus, tačiau jo parodymai buvo įvertinti kaip labai svarbūs, teisingi ir būtent šio pareigūno parodymais remiantis buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis. Teismas nuosprendį grindė subjektyviais argumentais, kurie negalėjo būti ne tik tiriami, bet ir vertinami kaip įrodymai, kadangi jie gauti neteisėtais būdais. Tokiu būdu buvo pažeista Konstitucijos 31 str. 2 d., įtvirtinanti asmens teisę, kad bylą teisingai išnagrinėtų nešališkas teismas. Analogiška teisė yra įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Teismas, vadovavęsis minėtais argumentais, negali būti laikomas nei teisingu, nei nešališku. Teismas pažeidė nuostatą, kad apkaltinamasis nuosprendis privalo būti racionaliai argumentuotas (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimo 16.5 p.), apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis ir spėliojimais. Todėl prašo išsamiai išnagrinėti bylą, nustatyti ir įvertinti visus BPK pažeidimus, teisingai ir protingai vertinti visų proceso dalyvių parodymus, duotus teismo posėdžių metu, nes jie yra duoti sava valia, todėl neturi teismas jais abejoti. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuosius nebuvo daromi garso įrašai, o įstatymas tai numato. Jei garso įrašai apklausų metu būtų buvę padaryti, nekiltų jokių klausimų dėl pareigūno A. L. veiksmų teisėtumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, todėl tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors prokuroras ir teigia, kad jis prisipažino tik iš dalies. Prašo bausmę bendrinti apėmimo būdu, kadangi jis padarė tik vieną nusikaltimą, už kurį gręsia laisvės atėmimas iki 3 metų, o už sunkesnį nusikaltimą yra nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo nuosprendį dalyje pakeisti, griežtesne 4 metų laisvės atėmimo bausme apimti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog 5 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Savo kaltę pripažino pilnai per pačią pirmą apklausą, kai jį suėmė, ir parodymų nekeitė, gailisi. Tačiau teismas jo prisipažinimą įvertino tik iš dalies. Jis nepatvirtino, kad nusikaltimuose dalydavo D. S.. Jis negalėjo nurodyti fakto, apie kurį jokių duomenų neturėjo. ONTB pareigūnas A. L., kuris nuo pat pradžių tyrė bylą, buvo iškviestas į teismą kaip liudytojas ir per antrą apklausą patvirtino jo žodžius. Į kausimą, ar galėjo jis žinoti, kas skambino iš Alytaus PN, pareigūnas atsakė, kad jis nieko negalėjo žinoti. Pareigūnas A. L. atlikinėjo pagrindinius sekimo veiksmus ir tikrai būtų patvirtinęs, kad jis būtų žinojęs, su kuo kalbėjo telefonu. Telefoną jam padavė R. S., o kas kalbėjo kitame laido gale, jis nesidomėjo. Taip ir nurodė savo parodymuose. Tačiau teisėja šito fakto tinkamai neįvertino, nepatikėjo ONTB pareigūno A. L. parodymais. Todėl nesutinka su tuo, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Žino, kad pagal įstatymus jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau nesutinka su dalinio bendrinimo būdu.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog kaltu prisipažino pilnai, nukentėjusiųjų atsiprašė, gailisi padaręs nusikaltimus. Teismui paaiškino, jog galėjo suklysti nurodydamas, kad jam iš pataisos namų skambino D. S. ir N. J., nes vardais ir pavardėmis nebuvo kalbama. Prašo perklausyti garso įrašus, kai jam buvo skambinta iš pataisos namų ir prašydavo nueiti paimti pinigus iš apgautų nukentėjusiųjų. Taip pat prašo taikyti BK 64¹ str. ir sumažinti bausmę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. A. prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, kuris jo atžvilgiu buvo atliktas ne iki galo, o taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog buvo pripažintas kaltu, nors nukentėjusiajai T. Z. skambino ne jis, yra ir pokalbiai, tačiau į jo teiginius niekas nereagavo, nes jis teismo metu nenurodė asmens, kuris kalbėjo su nukentėjusiąja. Pripažįsta, kad skambino R. S. ar M. J. ir padiktavo adresą, kur jiems važiuoti paimti pinigus. Jau iš to pokalbio aišku, kad jis nekalba su nukentėjusiąja, o kalba kitas asmuo, t. y. V. A., gim. (duomenys neskelbtini). Prašo atlikti balso ekspertizę, nes nebuvo objektyviai nustatyta, kas kalba ir kas yra kaltas. Jis tyrėjui sakė, kad su nukentėjusiąja kalba ne jis, tačiau į tai tyrėjas atsakė: „kam čia tas popierizmas, prisiimk sau tą epizodą, nes „kojas“ siunti tu“. Taip jis ir prisiėmė kaltę sau, nors to neįvykdė. Be to, kol vyko teismo posėdis, jis suėmime prabuvo nuo 2012-05-23 iki 2013-07-23, ir šis laikas nebuvo įskaičiuotas į bausmės laiką. Teismas, skirdamas jam bausmę, bendrino su Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tuo padarydamas klaidą, nes paskutinis jo nuosprendis buvo 2012-11-12 Alytaus rajono apylinkės teismo, kuris bendrino bausmę su Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi ir buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. 2013-12-19 buvo priimtas sprendimas šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nuosprendis buvo įsiteisėjęs, kada jam buvo skiriama bausmė, tačiau kažkodėl ne su juo buvo bendrinama. Mano, kad dėl tokių klaidų teisėja bylą išnagrinėjo neobjektyviai. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, kuris jo atžvilgiu buvo atliktas ne iki galo. Taip pat prašo skirti švelnesnę bausmę, kadangi dėl įrodymų netikslumo yra neteisingai nuteistas, į bausmės laiką neįskaičiuotas suėmimas ir bendrinant supainiotos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji A. S., O. P., S. M., R. S., H. K. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų O. P., V. Š., A. S., S. M., M. J., A. B., R. S., N. A. apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini. Nuteistųjų H. K., D. S., R. Š. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistųjų O. P., V. Š., A. S., S. M. ir M. J. apeliacinių skundų argumentų (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis)
Dėl O. P. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. pagrįstumo (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų pardavimas 2010-09-06)
Skundžiamu nuosprendžiu O. P. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad iki 2010-09-06, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,591 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,087 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai atsigabeno ir laikė nenustatytoje vietoje, po ko, 2010-09-06 apie 15 val. folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,591 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,087 g narkotinės medžiagos – heroino, atgabeno į Taikos - Baltijos pr. žiedinę sankryžą Klaipėdos m., kur šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui už 200 Lt neteisėtai pardavė R. R..
Nuteistasis O. P. su jo nuteisimu dėl šio kaltinimo kategoriškai nesutinka, neigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis disponavęs narkotine medžiaga – heroinu bei ją 2010-09-06 pardavęs nuteistajam R. R..
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog neįrodyta, kad O. P. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 6, b. l. 1-5, 8-10, 13-14) nuteistasis O. P. prisipažino padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad 2010-09-06 už 100 Lt įsigijo pusę gramo heroino, po ko, susirašęs sms žinutėmis su R. R. ir susitaręs dėl susitikimo, tą pačią dieną apie 15 val. Taikos – Baltijos pr. sankryžoje tą patį pusę gramo heroino, įpakuotą folijos lankstinuke, už 200 Lt pardavė R. R.. Tačiau tokius savo parodymus jis teisiamojo posėdžio metu (t. 20, 79-81) paneigė, parodė, kad R. R. narkotinių medžiagų jis nepardavė, jį apkalbėjo, davė tokius parodymus, kadangi jie buvo naudingi tardytojams, o taip pat ir jam, kad išeitų į laisvę.
Nuteistasis R. R., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 5, b. l. 52-54, 57-58, 63-64), taip pat prisipažino narkotinę medžiagą – heroiną pirkęs iš nuteistojo O. P., nurodė, jog 2010-09-06 apie pietus gavo sms žinutę iš O. P., kurioje jis pakvietė jį susitikti apie 15 val. Baltijos ir Taikos pr. sankryžoje esančiame tunelyje. Nuvykus sutartu laiku, O. P. jo jau laukė. Jis padavė O. P. 180 Lt, nes 20 Lt jau buvo išleidęs savo reikmėm, pažadėdamas tuos pinigus atiduoti vėliau. O. P. tada ranka parodė į netoliese ant žemės numestą tusčią cigarečių pakelį, kurį pakėlęs jis rado 1 g heroino, įpakuotą folijos lankstinuke. Grįžęs namo heroiną padalino į 12 dalių. 2 vnt. lankstinukų su heroinu jis paliko namuose, o kitus 10 vnt. lankstinukų su heroinu pasiėmė ir po 18 val. nuvyko prie vidurinės mokyklos Naikupės g. Čia buvo atvykęs I. N. su su dar vienu iš matymo matytu asmeniu. Su I. N. buvęs asmuo turėjo alaus, todėl atsisėdę visi pradėjo ragauti alų. Po ko netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad negalima viešoje vietoje gerti alkoholinių gėrimų, liepė visiems sėsti į automobilį. Jis buvo pasodintas už vairuotojo ant galinės sėdynės kairėje pusėje. Važiuojant į policijos komisariatą, policijos pareigūnams nematant, jis iš savo piniginės išėmė plastikinį maišelį, į kurį prieš tai buvo įdėjęs 10 vnt. lankstinukų su heroinu, ir šį maišelį paslėpė automobilyje, pakišo po galine sėdyne kairėje pusėje. Savo parodymus apie narkotinės medžiagos – heroino įgijimo 2010-09-06 aplinkybes nuteistasis R. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 5, b. l. 66-69). Tačiau teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 57-62) tokius parodymus paneigė, nurodė, jog narkotinių medžiagų iš O. P. neėmė, jis jį apkalbėjo, nes jam buvo daromas spaudimas ir jis siekė išeiti į laisvę.
Nors teisiamojo posėdžio metu (t. 17, b. l. 164-169, t. 18, b. l. 35-45, t. 22, b. l. 5-14) liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. A., D. M., L. G., A. L. neigė nuteistųjų versiją, kad jiems buvo daromas spaudimas bei už prisipažinimą siūlomas paleidimas į laisvę, iš bylos medžiagos matyti, jog tiek nuteistasis O. P., tiek nuteistasis R. R. po apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo paleisti į laisvę (R. R. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas 2011-04-18, iš suėmimo paleistas 2011-04-21, t. 5, b. l. 57-58, 97-98; O. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas 2011-06-30, iš suėmimo paleistas 2011-07-04, t. 6, b. l. 8-10, 108-109). Atsižvelgiant į tai, lieka iki galo nepaneigta nuteistųjų versija, kad jie, siekdami išeiti į laisvę, save apkalbėjo tikėdamiesi, kad tikrosios nusikaltimo padarymo aplinkybės bus nustatytos remiantis objektyviais duomenimis.
Be nuteistųjų O. P. ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jie teisiamojo posėdžio metu paneigė, baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų kaltinime inkriminuotas aplinkybes, jog O. P. iki 2010-09-06 įgijo folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,591 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,087 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį gabeno ir laikė, po ko, 2010-09-06 apie 15 val. šį folijos lankstinuką atgabeno į Taikos - Baltijos pr. žiedinę sankryžą Klaipėdos m., kur šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui už 200 Lt neteisėtai pardavė R. R..
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas O. P. kaltu, rėmėsi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, kuriuose užfiksuoti O. P. telefoniniai pokalbiai su R. R., tačiau pastebėtina, jog nuteistųjų R. R. ir O. P. pokalbiai buvo pradėti fiksuoti vėliau negu 2010-09-06 (klausytis R. R., kuris naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių nuo 2010-09-09 buvo leista Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-09-09 nutartimi, t. 4, b. l. 141-142, 143-144, 145-182, t. 5, b. l. 1-22; o klausytis O. P., kuris naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-01-26 nutartimi buvo leista nuo 2011-01-27, t. 5, b. l. 153-154, 155-156, 157-179, 180-181, 182-188) ir vėlesnis jų bendravimas nepatvirtina 2010-09-06 dienos įvykių. Taip pat sutiktina su nuteistojo O. P. apeliacinio skundo argumentu, jog nepagrįstai įrodinėjant jo kaltę dėl šio epizodo buvo vadovaujamasi liudytojo policijos pareigūno R. A. parodymais apie tai, kas buvo nustatyta klausantis R. R. telefoninių pokalbių, nes, kaip jau aptarta, R. R. telefoniniai pokalbiai buvo pradėti klausytis jau po nagrinėjamo įvykio.
Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju vien nuteistųjų O. P. ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vėliau teisme jų paneigtų parodymų nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai padaryti, kad būtent O. P. 2010-09-06 narkotinę medžiagą pardavė R. R.. Vien nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepakanka išvadoms apie O. P. kaltumą padaryti ir jį nuteisti, o kiti bylos duomenys, kuriais rėmėsi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, t. y. liudytojų policijos pareigūnų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, pokalbių suvestinės ir kt. – nepatvirtina O. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltininkų prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, jeigu jo nepatvirtina kiti įrodymai. Išskyrus nuteistųjų O. P. ir R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jie teisiamojo posėdžio metu kategoriškai paneigė, nesurinkta jokių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad O. P. iki 2010-09-06 disponavo (įgijo, laikė, gabeno) kaltinime nurodyta narkotine medžiaga – heroinu bei šią narkotinę medžiagą – heroiną už 200 Lt 2010-09-06 pardavė R. R.. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis dėl O. P. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. (epizodas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų pardavimo 2010-09-06), ir jam paskirtos bausmės naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, O. P. dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. (epizodas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų pardavimo 2010-09-06) išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Pastebėtina, jog nuteistasis R. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: <...> R. R. 2010 m. rugsėjo 6 d. apie 15 val. Baltijos ir Taikos prospektų žiedinėje sankryžoje Klaipėdos mieste folijos lankstinuką su ne mažiau kaip 0,591 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,087 g narkotinės medžiagos – heroino, už 200 Lt iš O. P. įgijo, neteisėtai atgabeno ir laikė nenustatytoje vietoje. Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, R. R. minėtą narkotinę medžiagą išfasavo į 12 vnt. folijos lankstinukų bei, turėdamas tikslą parduoti, 2010 m. rugsėjo 6 d. apie 18.00 val. 10 vnt. folijos lankstinukų su 0,591 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,087 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai atgabeno ir laikė su savimi prie Klaipėdos m. „Pamario“ vidurinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), kol apie 18.30 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei įsodintas į tarnybinį policijos automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame su savimi turėtus 10 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga - heroinu R. R. paslėpė. Po ko, 2010 m. rugsėjo 8 d. apie 15.40 val. tarnybinio policijos automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai R. R. paslėptus 10 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga - heroinu rado ir paėmė.
R. R. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, neneigia 2010-09-06 disponavęs narkotine medžiaga – heroinu, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Tačiau šiuo nuosprendžiu pripažinus neįrodytu, kad narkotinę medžiagą R. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo iš nuteistojo O. P., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendis nuteistojo R. R. atžvilgiu keistinas laikant nustatytu, kad jis narkotinę medžiagą – heroiną įgijo iš nenustatyto asmens.
Dėl O. P. ir V. Š. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. pagrįstumo (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų pardavimas 2011-01-25)
Skundžiamu nuosprendžiu O. P. ir V. Š. nuteisti pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad O. P. iki 2011-01-25, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 0,056 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai atgabeno ir laikė nenustatytoje vietoje, po ko 2011-01-25 vakare popierinį lankstinuką su 0,056 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, O. P. atgabeno į V. Š. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui neteisėtai pardavė V. Š., o V. Š. 2011-01-25 vakare, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, popierinį lankstinuką su 0,056 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, iš O. P. įgijo ir joje neteisėtai laikė. Po ko 2011-01-25 apie 21.25 val. popierinį lankstinuką su 0,056 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, prie (duomenys neskelbtini) V. Š. pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta.
Tiek O. P., tiek V. Š. neigia savo kaltę padarius šį jiems inkriminuojamą nusikaltimą, prašo juos dėl šio kaltinimo išteisinti. Nuteistasis O. P. neigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis disponavęs narkotine medžiaga – heroinu ir 2011-01-25 ją pardavęs nuteistajam V. Š., o nuteistasis V. Š. neigia narkotinę medžiagą – heroiną įgijęs iš nuteistojo O. P. bei ją 2011-01-25 pardavęs asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog neįrodyta, kad O. P. ir V. Š. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 1-5, 8-10, 13-14) O. P. prisipažino platinęs 2011-01-25 heroiną V. Š., nurodė, jog kelias dienas prieš tai jis iš pažįstamo už 100 Lt įsigijo 1 g heroino, kurį parsinešė pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Dalį šio heroino pats suvartojo, o likusią dalį po kelių dienų, galimai ir 2011-01-25, jis V. Š. prašymu, kuomet V. Š. skambino jam telefonu, vakare nunešė ir lankstinuke padavė V. Š. jo bute adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi jis V. Š. buvo skolingas, pinigų už perduotą heroiną jis neėmė. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat nurodė, jog buvo nusipirkęs heroino, kurio dalį suvartojo pats, o likusią dalį su V. Š. iškeitė į amfetaminą. Apklausiamas 2011-10-26 patvirtino savo ankstesnius parodymus, dėl narkotinės medžiagos heroino platinimo V. Š. visiškai prisipažino. Tačiau teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 79-81) jis tokius savo parodymus paneigė, neigė narkotinę medžiagą – heroiną pardavęs/perdavęs V. Š., nurodė, kad jį apkalbėjo siekdamas išeiti į laisvę.
Tuo tarpu nuteistasis V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 171-173, 176-177), tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 114-116) laikėsi nuoseklios pozicijos, neigė narkotinę medžiagą įgijęs iš O. P. ir ją pardavęs asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, t. y. V. V..
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas ir 2011-01-22 – 2011-02-18 suvestinė (t. 8, b. l. 95-96, 97-132) patvirtina O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2011-01-25 jis su V. Š. telefonu bendravo apie narkotines medžiagas bei jų perdavimą V. Š.. Suvestinėje (pokalbių Nr. 765-773; ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-01-04 nutartimi laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2011-03-04 buvo leista klausytis V. Š. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kitaip kontroliuoti perduodamą informaciją) užfiksuota, kaip O. P. 2011-01-25 16.17 val. V. Š. rašo: „Draugas kaip prikolu atnesti“; V. Š. atrašo: „Dabar as soc.rupyboj grysiu uz val. Atnesk“; 17.49 val. O. P. rašo: „O tu name“; V. Š. atrašo: „Jo“; O. P. rašo: „Toj ateisiu kap prikolu reikia“; V. Š. atrašo: „Gali“. Nors nuteistieji O. P. ir V. Š. bendravo užšifruotai, tačiau, byloje esant duomenų, kad šie asmenys disponuodavo narkotinėmis medžiagomis, galima daryti išvadą, jog bendrauta ir tartasi buvo būtent dėl narkotinių medžiagų (užšifruotai įvardijamų „prikolu“) atnešimo V. Š..
Slapto sekimo protokole (t. 8, b. l. 160-162) užfiksuota, jog 20.20 val. V. Š. kieme susitiko su vyru Nr. 7 (jo požymiai: vyras 30-35 metų, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikai skustas) bei su moterimi Nr. 8 (jos požymiai: moteris 20-25 metų, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai tamsūs) ir visi atėjo į Taikos pr. <...> 20.52 val. V. Š., vyras Nr. 7 bei moteris Nr. 8, atėję į Debreceno g., užėjo adresu (duomenys neskelbtini).
Liudytojas policijos pareigūnas R. A. teisiamojo posėdžio metu (t. 17, b. l. 164-169) patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 57-59), kur jis parodė, kad 2011-01-25 buvo užfiksuotas O. P. ir V. Š. susirašinėjimas trumposiomis sms žinutėmis, kurių metu jie sutarė, kad O. P. vakare pas V. Š. atneš, kaip jis suprato, narkotinių medžiagų. Tos pačios dienos vakare O. P., slapto sekimo protokole įvardintas Nr. 7, kartu su žmona, slapto sekimo protokole įvardinta Nr. 8, atvyko prie V. Š. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur kieme susitiko su V. Š.. Apie 20.52 val. O. P. kartu su V. Š. nuėjo pas V. Š. į butą, adresu (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei slapto sekimo metu buvo užfiksuotas nuteistojo V. Š. kontaktas 2011-01-25 su nuteistuoju O. P., tačiau objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-01-25 susitikimo metu jis V. Š. tikrai atnešė ir perdavė narkotinę medžiagą - heroiną, nesurinkta. Išvada, kad 2011-01-25 atėjęs pas V. Š. O. P. pastarajam iš tikrųjų atnešė narkotinės medžiagos, šiuo atveju būtų paremta tik spėlionėmis ir abejonių keliančiomis prielaidomis, nes narkotinių medžiagų nei pas vieną iš jų 2011-01-25 nerasta.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju vien nuteistojo O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai padaryti, kad O. P. iki 2011-01-25 disponavo kaltinime nurodyta narkotine medžiaga – heroinu, ją laikė, gabeno bei 2011-01-25 pardavė V. Š., o pastarasis ją įgijo ir neteisėtai laikė. Surinktų įrodymų nepakanka išvadoms apie O. P. ir V. Š. kaltumą padaryti bei juos nuteisti, o kiti bylos duomenys, kuriais rėmėsi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, t. y. liudytojų policijos pareigūnų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, pokalbių suvestinė, slapto sekimo protokolas, nuteistojo R. R. parodymai apie tai, kad O. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis ir V. Š. iš jo jų įgydavo, ir kt. – nepatvirtina O. P. kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iki 2011-01-25 įgijus popierinį lankstinuką su 0,056 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, jį gabenus ir laikius bei 2011-01-25 pardavus V. Š.. Todėl pripažįstama, jog nesurinkta duomenų, galinčių patvirtinti, kad O. P. iki 2011-01-25 disponavo (įgijo, laikė, gabeno) kaltinime nurodyta narkotine medžiaga – heroinu bei šią narkotinę medžiagą – heroiną 2011-01-25 pardavė V. Š., o pastarasis ją neteisėtai įgijo ir laikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taip pat nesurinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad 2011-01-25 narkotinę medžiagą – heroiną V. Š. pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, t. y. V. V..
Nuteistasis V. Š. viso proceso metu (t. 8, b. l. 171-173, 176-177, t. 18, b. l. 114-116). nuosekliai neigė narkotinę medžiagą 2011-01-25 pardavęs asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta - V. V., teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog susitikimo metu V. V. prašė parduoti narkotikų, jis galvojo jį „permesti“, t. y. paimti pinigus ir narkotinių medžiagų neperduoti, tačiau V. V. pats pinigų neturėjo. Mano, jog V. V. norėjo narkotikų, nes jam, matyt, buvo mažai tų narkotikų, kuriuos turėjo.
Teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 113-114) asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir kuriam, kaip inkriminuota kaltinime, V. Š. neva 2011-01-25 pardavė narkotinę medžiagą – heroiną, t. y. V. V. nepripažino narkotinę medžiagą 2011-01-25 įgijęs iš nuteistojo V. Š., nurodė, kad narkotinę medžiagą įgijo turguje iš jam nežinomo asmens. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 93-94) jis, pasinaudodamas savo, kaip įtariamojo teise, atsisakė duoti parodymus. O savo pirminiame paaiškinime (t. 9, b. l. 89) buvo nurodęs, kad narkotinę medžiagą įsigijo turguje pas nepažįstamą asmenį.
2011-01-22 – 2011-02-18 pokalbių suvestinėje (t. 8, b. l. 97-132) (pokalbių Nr. 774-775) užfiksuota, kaip 2011-01-25 21.12 val. V. V. tariasi su V. Š., kad V. V. pas pastarąjį atvažiuos, o 21.21 val. V. V. praneša V. Š., kad jau yra atvažiavęs.
Slapto sekimo protokole (t. 8, b. l. 160-162) užfiksuota, jog 21.20 val. prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavo vyro Nr. 4 vairuojamas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po poros minučių V. Š. išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir, priėjęs prie vyro Nr. 4, kalbėjosi. 21.22 val. V. Š. bei vyras Nr. 4 užėjo į (duomenys neskelbtini) laiptinę. 21.24 val. vyras Nr. 4 išėjo iš (duomenys neskelbtini) laiptinės, įsėdo į automobilį „Mazda“ ir privažiavęs prie Taikos pr. – Debreceno g. sankryžos buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Liudytojas policijos pareigūnas R. A. teisiamojo posėdžio metu (t. 17, b. l. 164-169) patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 57-59), kur jis parodė, kad apie 21.20 val. prie V. Š. namų privažiavo V. V. vairuojamas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipęs V. V. prie namo susitiko su išėjusiu V. Š.. Po ko jie abu užėjo į (duomenys neskelbtini) laiptinę, iš kur po kelių minučių V. V., kaip buvo galima suprasti, gavęs iš V. Š. narkotinių medžiagų, išėjo ir įsėdęs į automobilį „Mazda“ nuvažiavo. Sekant V. V. automobilį ir netrukus policijos pareigūnams Taikos pr. ir Debreceno g. sankryžoje jį sustabdžius, automobilio apžiūros metu ant sėdynės buvo rastas ir paimtas popierinis lankstinukas su šviesios spalvos milteliais.
Specialisto išvadoje (t. 9, b. l. 101-102) konstatuota, jog miltelių, aptiktų 2011-01-25 atlikus automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., apžiūrą, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,013 g.
Iš aukščiau aptarto matyti, jog sulaikius V. V. iš karto po jo susitikimo su V. Š., pas V. V. buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas. Slapto sekimo protokolu (t. 8, b. l. 160-162) užfiksuota, jog susitikę V. Š. ir V. V. abu užėjo į (duomenys neskelbtini) laiptinę, tačiau, kad jiems susitikus V. Š. V. V. tikrai būtų pardavęs narkotinę medžiagą – heroiną, kuri vėliau pas pastarąjį buvo rasta automobilyje, objektyvių duomenų nesurinkta. Kaip matyti, pareigūnas R. A. taip pat nėra tikras, ar narkotinės medžiagos V. Š. ir V. V. susitikus buvo perduotos. Teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjamu atveju nepaneigta nuteistojo V. Š. versija, kad jis V. V. nieko nepardavė, kadangi pastarasis neturėjo pinigų. Taip pat nepaneigta V. V. versija, kad jis narkotinę medžiagą – heroiną, kurią pas jį policijos pareigūnai rado automobilyje, iki atvykdamas pas V. Š. jau buvo įgijęs turguje iš nepažįstamo asmens.
Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis dėl O. P. ir V. Š. pripažinimo kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. (epizodas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų pardavimo 2011-01-25), ir jiems paskirtų bausmių naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, O. P. ir V. Š. dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. (epizodas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų pardavimo 2011-01-25) išteisintini, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 302 str. 1 d. pagrįstumo
Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal BK 302 str. 1 d. už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą. 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 22.30 val. prie (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., V. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatą, kad R. R. atiduos jam 20 Lt skolą už įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną, paėmė R. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. kovo 3 d., kol apie 18.40 val. R. R. priklausantį dokumentą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
V. Š. kategoriškai neigia padaręs šį jam inkriminuojamą nusikaltimą, prašo jį išteisinti, nes šios veikos jis neįvykdė. Savo apeliaciniame skunde nurodo, jog kai R. R. laikinai gyveno pas jį, buvo atsigabenęs savo daiktus, tarp kurių galėjo būti ir jo asmens tapatybės kortelė, o išsikraustydamas dalies daiktų neišsivežė. Jis R. R. daiktų niekada nelietė, jo asmens tapatybės kortelė jam nebuvo reikalinga.
Savo kaltės nuteistasis V. Š. nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 114-116) bei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 171-173, 176-177). Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, jog R. R. 2010 m. du kartus buvo priėmęs pas save kuriam laikui pagyventi. Jis matė, kad tuo laikotarpiu, kai R. R. gyveno pas jį bute, jis pasidėdavo savo asmens tapatybės kortelę kambaryje ant spintos, kad nepamestų. R. R. 2010 m. pabaigoje išeidamas iš jo buto gyventi kitur, savo tapatybės kortelę pas jį bute jam ir paliko, kaip jis pats sakė, tam, kad nepamestų. 2010 m. sausio – vasario mėn. R. R. šią savo tapatybės kortelę buvo kelis kartus pasiėmęs, bet po to, kai ji jam būdavo nebereikalinga, ją vėl grąžindavo jam. Jis R. R. heroino nepardavinėjo ir jo asmens tapatybės kortelės kaip užstato neėmė. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis V. Š. parodė, kad R. R. pas jį apie 2 savaites gyveno. Jis R. R. asmens tapatybės kortelės nepaėmė, leido R. R. pas jį namuose savo daiktus ir dokumentus pasidėti, kad nepamestų.
Teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 57-62) R. R. taip pat parodė, jog pas V. Š. pasidėdavo savo dokumentus, kad jų nepamestų. Asmens tapatybės kortelę jam paliko ne kaip užstatą. Tuo tarpu R. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo parodęs (t. 5, b. l. 60-61), kad 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje iš V. Š. pirko heroino, už kurį pastarasis paprašė 20 Lt. Pasakė, kad pinigų šiuo metu neturi, todėl kaip užstatą, kad vėliau grąžins tuos pinigus, jis V. Š. pasiūlė laikinai paimti jo asmens tapatybės kortelę. V. Š. su tuo sutiko. Paėmęs iš V. Š. lankstinuką su heroinu, perdavė jam savo asmens tapatybės kortelę. Tačiau tų 20 Lt jis taip V. Š. ir negrąžino, o ta jo kortelė tokiu būdu pasiliko pas V. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas, pripažindamas V. Š. dėl šio kaltinimo kaltu, rėmėsi R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o V. Š. parodymus bei R. R. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus atmetė. Teismas pažymėjo, jo baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu R. R. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, po ko ir viso ikiteisminio tyrimo metu, kuomet apklaustas buvo ne kartą, nurodė, jog 2010 m. gruodžio mėn. norėjo iš V. Š. įsigyti narkotinių medžiagų, o kadangi neturėjo pinigų, kaip užstatą už narkotines medžiagas – „čekį“ heroino jis pastarajam atidavė jam priklausančią asmens tapatybės kortelę, kuri pas V. Š. ir liko. Teismas konstatavo, kad R. R. ikiteisminio tyrimo metu įvardintos aplinkybės, jog asmens dokumentą V. Š. jis palikęs kaip užstatą už iš pastarojo įsigytas narkotines medžiagas, nes tuo metu neturėjęs pinigų, yra logiškos, tuo tarpu V. Š. ir R. R. paaiškinimai, kad R. R. V. Š. gyvenamojoje patalpoje – bute asmens dokumentą laikęs, kad jo nepamestų, traktuotini ir vertintini kaip nelogiški, turint omenyje ir tai, jog R. R., kaip nustatyta, Klaipėdos mieste gyveno ne tik pas V. Š..
Tačiau pastebėtina, jog tokius parodymus, kad savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę R. R. V. Š. paliko kaip užstatą už narkotinę medžiagą, R. R. davė tik vieną kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, o ne, kaip kad teigia apylinkės teismas, nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, po ko ir viso ikiteisminio tyrimo metu, kuomet apklaustas buvo ne kartą. Šiuos savo parodymus, kurie nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, nes parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, R. R. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai paneigė. Byloje be šių R. R. parodymų daugiau nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad R. R. savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę V. Š. būtų perdavęs kaip užstatą už narkotinę medžiagą. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien R. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kuriuos jis vėliau paneigė ir kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Išskyrus R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos jis teisiamojo posėdžio metu paneigė, nesurinkta apskritai jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad V. Š. R. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę paėmė kaip užstatą, o ne pats R. R. ją paliko gyvendamas pas V. Š. namuose. Liudytojas policijos pareigūnas R. A. teisiamojo posėdžio metu (t. 17, b. l. 164-169) patvirtino, kad R. R. kurį tai laiką gyveno pas V. Š.. Atsižvelgiant į tai, nepaneigta R. R. ir V. Š. versija, kad savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę R. R. pas V. Š. namuose paliko ten gyvendamas bei bijodamas ją pamesti. Todėl teisėjų kolegija laiko, jog neįrodyta, kad V. Š. R. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę būtų įgijęs neteisėtai, t. y. kaip užstatą už narkotinę medžiagą – heroiną, apskritai nebuvo įrodyta, kad V. Š. R. R. asmens tapatybės kortelę įgijo, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.
Kita vertus pripažįstama, kad nuteistasis V. Š. R. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę laikė neteisėtai.
Iš kratos protokolo (t. 8, b. l. 181-182) matyti, jog R. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelė buvo rasta V. Š. medžiaginės striukės kairės pusės vidinėje kišenėje kartu su jo paties vardu išduota asmens tapatybės kortele. Kaip matyti, R. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelė buvo rasta tarp nuteistajam V. Š. priklausančių daiktų, jo striukės kišenėje, o ne tarp R. R. daiktų, kaip kad teigia nuteistasis V. Š.. Ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo, jog V. Š. žinojo ir suprato, kad kartu su jam priklausančiu dokumentu savo rūbų kišenėje laiko ir kito asmens vardu išduotą asmens tapatybės kortelę neturėdamas teisėto pagrindo. R. R. nenurodė, kad palikdamas savo asmens tapatybės kortelę pas V. Š., būtų leidęs jam ja disponuoti (laikyti kartu su savo daiktais). Todėl toks laikymas laikytinas neteisėtu.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad V. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo fizinio asmens dokumentą, t. y. 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, apie 22.30 val. prie (duomenys neskelbtini) V. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatą, kad R. R. atiduos jam 20 Lt skolą už įsigytą narkotinę medžiagą – heroiną, paėmė R. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas laiko nustatytu, kad V. Š., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą, t. y. nuo 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos, tiksli data nenustatyta, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė R. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. kovo 3 d., kol apie 18.40 val. R. R. priklausantį dokumentą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kartu pastebėtina, jog nors šioje dalyje kaltinimo apimtis nuteistojo V. Š. atžvilgiu ir sumažėjo, teisėjų kolegija nemato pagrindo jam dar labiau švelninti už šį nusikaltimą skirtą bausmę. V. Š. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą (t. 9, b. l. 68-69), todėl jis, remiantis BK 27 str. 1 d., laikomas recidyvistu. BK 56 str. 1 d. numatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ką šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė. Bausmės dydis už šį apysunkį tyčinį nusikaltimą buvo nustatytas ženkliai mažesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (apylinkės teismas V. Š. skyrė laisvės atėmimą 1 metams, o bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmė nuteistajam V. Š. pagal BK 302 str. 1 d. buvo skirta pakankamai švelni, dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Dėl V. Š. skirtos bausmės pagal BK 259 str. 1 d.
Nuteistasis V. Š. neginčija savo kaltės padarius BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Nurodo, jog dėl šio nusikaltimo labai gailisi, todėl prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas už šį nesunkų nusikaltimą (neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas be tikslo platinti) V. Š., kaip recidyvistui, skyrė laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Kaip matyti, jam laisvės atėmimo bausmės dydis buvo nustatytas ženkliai mažesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis numatytas 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Jis niekur nedirba, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 114-116) V. Š. neigė, kad tai jam priklausanti psichotropinė medžiaga, nurodė, kad tabletės priklauso buto savininkei. Atpartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. Š. dėl šio nusikaltimo nuoširdžiai būtų gailėjęsis, todėl apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, švelninti V. Š. pagal BK 259 str. 1 d. skirtą bausmę nėra pagrindo.
Dėl O. P. ir A. S. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. pagrįstumo (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų pardavimas 2011-02-09)
Skundžiamu nuosprendžiu O. P. ir A. S. nuteisti pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad O. P. iki 2011-02-09, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai atgabeno ir laikė nenustatytoje vietoje, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, iki 2011-02-09 neteisėtai laikomą popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, atgabeno į A. S. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur šią narkotinę medžiagą tolimesniam platinimui neteisėtai pardavė A. S., o A. S. iki 2011-02-09 bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, iš O. P. įgijo ir neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, po ko, 2011-02-09 apie 11.35 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. S. popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, už 50 Lt pardavė NVIV dalyviui Nr. 414-10.
Tiek O. P., tiek A. S. apeliaciniuose skunduose neigia savo kaltę padarius šį jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Nuteistasis O. P. neigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis disponavęs narkotine medžiaga – heroinu ir iki 2011-02-09 ją pardavęs nuteistajam A. S., o nuteistasis A. S. neigia narkotinę medžiagą – heroiną įgijęs iš nuteistojo O. P. bei ją 2011-02-09 pardavęs NVIV dalyviui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog neįrodyta, kad O. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo, gabeno ir laikė popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, bei iki 2011-02-09 šią narkotinę medžiagą pardavė nuteistajam A. S., taip pat neįrodyta, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis šią narkotinę medžiagą būtų įgijęs iš nuteistojo O. P.. Tuo tarpu nuteistojo A. S. kaltė įgijus, laikius bei 2011-02-09 apie 11.35 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), pardavus už 50 Lt NVIV dalyviui Nr. 414-10 popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, įrodyta ir abejonių nekelia.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 6, b. l. 1-5, 8-10, 13-14) nuteistasis O. P. prisipažino padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad 2011-02-09 ar kelios dienos prieš tai jis už 100 Lt įsigijo 1 g heroino, po ko dalį šio heroino jis suvartojo pats, o likusią dalį A. S. prašymu jis atnešė pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur šią medžiagą iškeitė į amfetaminą, kurį pats suvartojo. Tačiau tokius savo parodymus jis teisiamojo posėdžio metu (t. 20, 79-81) paneigė, parodė, jog apkalbėjo A. S., kad išeitų į laisvę.
Nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 113, 116-118, 120-121) taip pat pripažino savo kaltę, parodė, kad nuo 2010 m. vasaros iki 2011 m. sausio mėn. pabaigos - vasario mėn. pradžios O. P. jam vieną kartą per savaitę atveždavo po 1 g heroino, kurio kaina buvo 160 Lt. Dalį gauto heroino jis suvartodavo pats, o dalį parduodavo pažįstamiems narkomanams, įberdamas į popieriuką už tokią sumą pinigų, kokią jie turėdavo. Tiksliai nepamena kada, bet paskutinį kartą pas jį O. P. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs kažkur tai 2011 m. sausio mėn. pabaigoje - vasario mėn. pradžioje. Tuomet jis jam kaip visada paliko 1 g heroino. Tačiau teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 62-64) tokius parodymus paneigė, nurodė, jog narkotines medžiagas įgydavo iš skirtingų asmenų, o apkalbėti O. P. liepė pareigūnas R. A., grąsino, jog suims, jam buvo daromas spaudimas.
Nors teisiamojo posėdžio metu (t. 17, b. l. 164-169, t. 18, b. l. 35-45, t. 22, b. l. 5-14) liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. A., D. M., L. G., A. L. paneigė nuteistųjų versiją, kad jiems buvo daromas spaudimas bei už prisipažinimą siūlomas paleidimas į laisvę, iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis O. P. po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo paleistas į laisvę (O. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas 2011-06-30, iš suėmimo paleistas 2011-07-04, t. 6, b. l. 8-10, 108-109), o nuteistasis A. S. šio ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo suimtas. Atsižvelgiant į tai, lieka iki galo nepaneigta nuteistųjų versija, kad jie, siekdami išvengti suėmimo ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo tikėdamiesi, kad tikrosios nusikaltimo padarymo aplinkybės bus nustatytos remiantis objektyviais duomenimis.
Be nuteistųjų O. P. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jie teisiamojo posėdžio metu paneigė, baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų kaltinime inkriminuotas aplinkybes, jog O. P. iki 2011-02-09 įgijo popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai gabeno ir laikė bei iki 2011-02-09 šią narkotinę medžiagą – heroiną atgabeno į A. S. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur šią narkotinę medžiagą pardavė A. S., o A. S. šią narkotinę medžiagą iš O. P. įgijo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas O. P. bei A. S. kaltais, rėmėsi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu ir pokalbių suvestine, kur neva užfiksuotas nuteistųjų O. P. ir A. S. bendravimas mobilaus ryšio priemonėmis. Tačiau pastebėtina, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas ir pokalbių suvestinė (t. 5, b. l. 180-181, 182-188) nepatvirtina nuteistųjų O. P. ir A. S. kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad A. S. naudojasi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šio numerio ir O. P. priklausančio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti kontaktai 2011-02-22 (pokalbių Nr. 1514-1519, pagrinde tai sms žinutės), t. y. praėjus daugiau nei 10 dienų nuo kaltinime inkriminuotų įvykių. Juose net užšifruotomis frazėmis nekalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kuo remiantis pareigūnai padarė išvadą, kad mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent nuteistasis A. S.. Pastebėtina, jog pats A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-11 (t. 5, b. l. 116-118) nurodė, kad panašiai 8 mėnesius jis neturi nei mobiliojo ryšio telefono, nei SIM kortelės, nes jie jam yra nereikalingi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes laiko, jog byloje esantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas ir pokalbių suvestinė nepatvirtina nuteistųjų O. P. ir A. S. kaltės, todėl sutiktina su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, jog nepagrįstai, įrodinėjant jų kaltę dėl šio epizodo, buvo vadovaujamasi nurodytais pokalbių (sms žinučių) įrašais.
Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju vien nuteistųjų O. P. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai padaryti, kad būtent O. P. iki 2011-02-09 narkotinę medžiagą pardavė A. S., o šis iš pastarojo ją įgijo. Vien nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepakanka išvadoms apie jų kaltumą padaryti ir juos nuteisti, o kiti bylos duomenys, kuriais rėmėsi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, t. y. liudytojų policijos pareigūnų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, pokalbių suvestinė, nuteistojo R. R. parodymai apie tai, kad O. P. disponavo narkotine medžiaga ir iš jo A. S. ją įgydavo, ir kt. – nepatvirtina O. P. kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iki 2011-02-09 įgijus, gabenus ir laikius popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, bei iki 2011-02-09 šią narkotinę medžiagą pardavus nuteistajam A. S., bei pastarojo kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis šią narkotinę medžiagą įgijus iš nuteistojo O. P.. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltininkų prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, jeigu jo nepatvirtina kiti įrodymai. Išskyrus nuteistųjų O. P. ir A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jie teisiamojo posėdžio metu kategoriškai paneigė, nesurinkta apskritai jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad O. P. iki 2011-02-09 disponavo (įgijo, laikė, gabeno) kaltinime nurodyta narkotine medžiaga – heroinu bei šią narkotinę medžiagą – heroiną iki 2011-02-09 pardavė A. S., o pastarasis šią narkotinę medžiagą įgijo iš O. P.. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalis dėl O. P. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d. (epizodas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų pardavimo iki 2011-02-09 A. S.), ir jam paskirtos bausmės naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, O. P. dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. (epizodas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei jų pardavimo iki 2011-02-09 A. S.) išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taip pat šalintina iš kaltinimo aplinkybė, kad A. S. narkotinę medžiagą – heroiną iki 2011-02-09 įgijo iš O. P., kaltinimas tikslintinas nurodant, jog jis šią narkotinę medžiagą įgijo iš nenustatyto asmens.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A. S. neginčija įgijęs bei namuose laikęs kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą. Taip pat nėra kategoriškas dėl to, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis NVIV dalyviui nepardavė/neperdavė narkotinės medžiagos – heroino. Teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 62-64) jis pripažino davęs narkotines medžiagas kaip narkomanas narkomanui. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 116-118, 120-121) jis taip pat negalėjo nurodyti, ar narkotinę medžiagą NVIV dalyviui jis pardavė, ar neatlygintinai davė kaip narkomanui, neneigė, kad toks įvykis 2011-02-09 galėjo būti, nurodė, jog panašių atvejų buvo daug. Jis pripažino, kad platino narkotines medžiagas, nurodė, jog kadangi niekur nedirbo, dalį gaunamo heroino parduodavo pažįstamiems narkomanams. Pelno neturėjo, užsidirbdavo tiek, kad turėtų atiduoti pinigus, o ir pačiam vartoti heroiną nekainuodavo. Kai į namus ateidavo koks pažįstamas narkomanas, kuris norėdavo nusipirkti heroino, jis jam heroino įberdavo į popieriuką už tokią sumą pinigų, kokią jis turėdavo. Neturėdavo daug klientų. Heroiną pagrinde parduodavo tik pažįstamiems narkomanams, kurie pas jį į namus ateidavo, paprastai prieš tai nepranešę. Kaip matyti, A. S. pats pripažino, jog narkotines medžiagas jis tiesiog atberdavo, todėl skundžiamame nuosprendyje teismo nurodytos aplinkybės, kad A. S. neturėjo svarstyklių narkotinėms medžiagoms sverti, todėl jas tiesiog atberdavo, nėra teismo išsigalvotos. Be to, tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ne tik A. S., bet ir NVIV dalyvis, kuris visa tai matė (t. 1, b. l. 70-71, t. 22, b. l. 193-194).
Nuteistasis A. S. savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad sunkiai supranta lietuvių kalbą, kas, jo nuomone, duoda pagrindą abejoti jo ikiteisminio tyrimo metu lietuvių kalba duotais parodymais. Teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 62-64) A. S. taip pat nurodė, jog nelabai moka rašyti lietuviškai, galimai jam reikėjo vertėjo apklausoje. Tačiau pastebėtina, jog to paties teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog posėdžio metu vertėjo jam nereikia, yra baigęs 11 klasių, mokėsi lietuvių kalba. Jo apklausos protokole (t. 5, b. l. 116-118) nurodyta, jog A. S. yra gimęs Klaipėdoje, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, jis lietuvių kalbą supranta, ja skaito, rašo, kalba, todėl vertėjas nereikalingas. Tai A. S. patvirtino savo parašu. Be to, jis lietuvių kalba (nors ir su gramatinėmis klaidomis) protokole parašė, kad protokolas iš jo žodžių surašytas teisingai, perskaitė, papildymo neturi. Vėlesnės apklausos metu surašytame protokole (t. 5, b. l. 120-121) A. S. lietuvių kalba (nors ir su gramatinėmis klaidomis) taip pat parašė, jog protokolą perskaitė, surašyta teisingai. Kartu pastebėtina ir tai, jog nuteistasis A. S. savo pirminį paaiškinimą (t. 5, b. l. 113), nors ir su gramatinėmis klaidomis, tačiau gana aiškiai surašė lietuvių kalba. Todėl daryti prielaidas, kad nuteistasis A. S. nesupranta lietuvių kalbos ar jos nemoka, ir laikyti jo ikiteisminio tyrimo metu darytas apklausas neteisėtomis nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo abejoti jo lietuvių kalba duotais parodymais apie narkotinės medžiagos perdavimą NVIV dalyviui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo tikėti nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumetais, jog ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant įtariamuoju nedalyvavo jo gynėjas, jis neva ateidavo pasirašyti tik po apklausų. 2011-04-11 įtariamojo apklausos protokole (t. 5, b. l. 116-118) nurodyta, jog apklausa atlikta dalyvaujant advokatui J. K., tiek A. S., tiek gynėjas po protokolu pasirašė. Nuteistasis A. S. jokių pastabų apie tai, kad apklausa atlikta nedalyvaujant gynėjui, protokole nenurodė. Analogiška situacija buvo A. S. apklausiant ir 2011-10-25 (t. 5, b. l. 120-121). Pastebėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 62-65) nuteistajam A. S. duodant parodymus ir teigiant, kad apklausos metu advokatas nedalyvavo, jis neva tik po apklausos atėjo ir pasirašė, dėl tokių nuteistojo A. S. parodymų kilo interesų konfliktas su gynėju, pastarasis tai paneigdamas pareiškė nusišalinimą nuo A. S. gynimo, kuris teismo buvo tenkintas ir advokatas J. K. nuo A. S. gynymo buvo nušalintas (t. 18, b. l. 66). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumetus, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo tinkamai atstovaujamas gynėjo (lygiai kaip ir deklaratyvius argumentus dėl proceso veiksmų atlikimo jam neva nesuprantama lietuvių kalba) vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją ir atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius bylos medžiagai.
Iš aukščiau aptartų nuteistojo A. S. parodymų matyti, jog jis pats pripažino platinęs narkotinę medžiagą – heroiną ir tai, kad narkotinių medžiagų pas jį pirkti ateidavo į namus. Todėl netikėti liudytojo policijos pareigūno R. A. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais (t. 17, b. l. 164-169), kad pas A. S. namuose buvo narkotinių medžiagų platinimo „taškas“, bei nuteistojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 52-54) duotais parodymais, kad A. S. heroiną pardavinėdavo, kai pas jį į namus ateidavo įvairūs asmenys pirkti šių medžiagų, nėra pagrindo. Nuteistasis R. R. taip pat nurodė, jog kai pradėjo skųstis kaimynai, jis A. S. prašymu narkotines medžiagas išnešdavo parduoti į lauką. Sutiktina su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentu, jog tokie R. R. parodymai nebuvo patikrinti (nebuvo apklausinėjami kaimynai, negauti jų skundai ir pan.), tačiau bylai esminės reikšmės tokie R. R. parodymai neturi, nagrinėjamu atveju svarbu, ne kurioje vietoje A. S. pardavinėjo narkotines medžiagas, o tai, kad jis jas pardavinėjo/platino. Kaip aukščiau aptarta, tiek jis pats, tiek nuteistasis R. R., tiek liudytojas policijos pareigūnas R. A. nurodė, kad A. S. narkotines medžiagas – heroiną pardavinėjo, pirkėjai ateidavo pas jį į namus (kaip kad buvo ir su NVIV dalyviu).
Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 76) užfiksuota, kad anoniminiam liudytojui buvo įteikti pinigai – 2 vnt. 20 Lt vertės kupiūrų bei 1 vnt. 10 Lt vertės kupiūra, kurios buvo skirtos narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimui iš A. S..
Iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolo (t. 1, b. l. 70-71) matyti, kad jam nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena, buto duris atidarė, kaip jis suprato, A. S., nes jis atitiko požymius, kuriuos apibūdino pareigūnai, bei fotonuotrauką, kurią pareigūnai jam parodė. Jis padavė A. S. 50 Lt ir pasakė, kad nori vieno. Jis matė, kaip A. S. iš kambaryje ant stalo gulėjusios permatomos plastmasinės dėžutės išėmė polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais ir, paėmęs nagų priežiūros įrankį, iš minėto maišelio į popieriaus lapelį nubėrė dalį šviesių miltelių bei minėtą popierinį lapelį su milteliais padavė jam. Teisme apklausiant liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, pastarasis taip pat parodė (t. 22, b. l. 193-194), kad paskambinus į buto duris, jas atidarė A. S.. Jis A. S. pasakė, kad reikalinga pagalba, ir parodė pinigus, taip duodamas suprasti, kad nori įsigyti narkotinių medžiagų. A. S. be jokių problemų jį įsileido į butą, kur nuėjo į kambarį, kuris buvo po kaire. A. S. iš kambaryje ant stalo gulėjusios permatomos plastmasinės dėžutės išėmė polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais ir, pasitikslinęs, už kokią pinigų sumą jis nori, paėmęs dildę iš minėto maišelio į popieriaus lapelį nubėrė dalį šviesių miltelių, taip formuodamas dozę už 50 Lt. Po ko popierinį lapelį su milteliais padavė jam, kurį jis pats susilankstė. Išėjęs iš buto sugrįžo į sutartą su pareigūnais vietą, o grįžus į tarnybines patalpas pareigūnams pateikė iš A. S. įgytas medžiagas. Nurodė, jog pinigai A. S. buvo perduoti tik įėjus į kambarį, dar prieš narkotinių medžiagų perdavimą.
Daiktų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 78) nurodyta, jog NVIV dalyvis pateikė baltos spalvos popierinį lankstinuką su šviesios spalvos milteliais.
Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 82-83) konstatuota, kad gelsvos spalvos miltelių iš baltos spalvos popieriaus paketo (lankstinuko), 2011-02-09 pateikto NVIV dalyvio, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,007 g.
Vaizdo įrašas (CD Nr. 11-30 pateiktas voke, kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos) patvirtina, jog NVIV dalyviui nuėjus pas nuteistąjį A. S. į namus ir įėjus į butą, jis pastarajam kažką tai paduoda. Kadangi perduodamas objektas, kuris vaizdo įraše detaliau neįžiūrimas, nedidelio dydžio, nepaneigta, jog tai buvo pinigai. Netikėti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, kad jis A. S. perdavė pinigus, teisėjų kolegija nemato pagrindo, kadangi vaizdo įraše neužfiksuotas joks pokalbis apie narkotinės medžiagos ėmimą skolon, NVIV dalyvis pinigų pareigūnams atgal neparnešė. Be to, daryti prielaidas, kad NVIV dalyvis galėjo pinigus paslėpti, neduoda pagrindo aplinkybė, jog NVIV dalyvio bendravimas su A. S. buvo ištisai įrašinėjamas, todėl jis žinojo, kad jeigu jis pinigų A. S. neperduos, pareigūnai, peržiūrėję įrašą, tai pamatys ir pareikalaus pinigus grąžinti.
Nuteistasis A. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teisėja atmetė jo prašymą padaryti šio įrašo kopiją, tačiau nenurodo, kaip toks teisėjos sprendimas galėjo sutrukdyti jo gynybai. Pastebėtina, jog įrašas buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 13-18), kuriame dalyvavo ir nuteistasis A. S., todėl jis galėjo duoti paaiškinimus, reikšti pastabas ir pan. Vaizdo įrašas prijungtas prie baudžiamosios bylos, apeliacinės instancijos teismui yra žinomos jame užfiksuotos aplinkybės (kolegija su vaizdo įrašu susipažino) bei vaizdo įrašas įvertintas sprendžiant nuteistojo A. S. kaltumo klausimą.
Nors nuteistasis A. S. teigia tiksliai neprisimenantis, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad NVIV dalyvis narkotinę medžiagą iš A. S. nusipirko už 50 Lt, kas patvirtina, jog nuteistasis A. S. narkotinę medžiagą pardavė. Vienok, net ir neatlygintinis narkotinės medžiagos perdavimas kitam asmeniui traktuojamas kaip platinimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 str. Narkotinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui (draugui, pažįstamam ir pan.) pats savaime yra neteisėtas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai, kad pas A. S. nebuvo daugiau rasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepaneigia narkotinės medžiagos pardavimo NVIV dalyviui fakto. Visa tai paneigia nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra duomenų apie narkotinės medžiagos platinimą, jo kaltė neginčijamai įrodyta surinktų įrodymų visuma – NVIV dalyvio parodymais, vaizdo įrašu, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, daiktų pateikimo protokolu, specialisto išvada bei paties A. S. parodymais. Todėl jo prašymas perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 259 str. 1 d. ir pagal šį straipsnį skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę yra nepagrįstas.
Daryti išvadą, kad nuteistasis A. S. buvo išprovokuotas NVIV dalyviui parduoti narkotinę medžiagą – heroiną, teisėjų kolegija nemato pagrindo, kadangi jam nebuvo daromas joks spaudimas, jis nebuvo skatinamas, kurstomas, įtikinėjimas ir pan. parduoti šią medžiagą. Pagal NVIV dalyvio parodymus (t. 1, b. l. 70-71, t. 22, b. l. 193-194), jis, nuėjęs pas A. S., padavė pastarajam 50 Lt ir pasakė, kad nori vieno, reikalinga pagalba. Vaizdo įraše taip pat nėra užfiksuota, kad NVIV dalyvis A. S. būtų aiškinęs, ko jis atėjo ir ką prašo parduoti. A. S. iš karto suprato, kokiu tikslu NVIV dalyvis pas jį atėjo ir ko jis prašo, jis iš karto nuėjo į kitą kambarį ir ant popierinio lapelio įbėrė narkotinės medžiagos - heroino. Pareigūnai turėjo informacijos apie tai, kad A. S. platina narkotines medžiagas. To ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir pats nuteistasis A. S.. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog A. S. ketinimai neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti ir parduoti, buvo susiformavę dar iki NVIV apsilankymo pas jį ir narkotinės medžiagos nupirkimo, todėl pripažinti, kad jis buvo išprovokuotas NVIV dalyvio, teisėjų kolegija nemato pagrindo.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo A. S. apeliacinis skundas dalyje dėl narkotinės medžiagos – heroino pardavimo NVIV dalyviui yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas laiko nustatytu, kad A. S. iki 2011-02-09 bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, iš nenustatyto asmens įgijo ir neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, po ko 2011-02-09 apie 11.35 val. bute, (duomenys neskelbtini), A. S. popierinį lankstinuką su 0,041 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, už 50 Lt pardavė NVIV dalyviui Nr. 414-10.
Dėl A. S. skirtos bausmės pagal BK 260 str. 1 d. bei atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Nuteistasis A. S. prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog prisipažino kaltu ir gailisi. Tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 18, b. l. 62-64), jis teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, savo kaltės nebepripažino, neigė NVIV dalyviui pardavęs narkotinę medžiagą, kas rodo, jog savo elgesio jis nevertina kritiškai, todėl pagrįstai A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Nuteistasis A. S. taip pat nesutinka su jam pagal BK 260 str. 1 d. paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prašo skirti švelnesnę bausmę.
Nuteistojo A. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Veika yra tyčinė ir savanaudiška. Ja daroma itin didelė žala žmogaus sveikatai. A. S. niekur nedirbo, todėl darytina išvada, kad jis pragyvenimui užsidirbdavo platindamas narkotines medžiagas. Iš paties nuteistojo A. S. parodymų matyti, jog jis užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, jas ne tik parduodavo, bet ir, norėdamas padėti, neatlygintinai duodavo kaip narkomanas narkomanui. Tokie nuteistojo A. S. veiksmai laikytini itin pavojingais visuomenei. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis savo elgesio nevertina kritiškai. Anksčiau jau buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (t. 5, b. l. 129).
Nuteistasis A. S. taip pat apeliuoja, kad nuteistajam R. R. už tokio pat pobūdžio veiką buvo skirta švelnesnė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Tačiau pastebėtina, jog nuteistasis R. R. neteistas, tuo tarpu A. S. anksčiau buvo teistas du kartus, kas itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik viena galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. A. S. buvo skirta bausmė, kurios dydis artimas šios bausmės vidurkiui (bausmės vidurkis yra 5 metai, tuo tarpu A. S. buvo skirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės neduoda pagrindo laikyti, kad A. S. skirta bausmė yra per griežta ir ją švelninti.
Dėl O. P. ir S. M. nuteisimo pagal BK 260 str. 2 d. pagrįstumo (neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti bei jų pardavimas 2011-03-02)
Skundžiamu nuosprendžiu S. M. ir O. P. nuteisti už tai, kad S. M. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, O. P., veikdamas bendrininkų grupėje su R. B., neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. S. M. iki 2011-03-02, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g narkotinės medžiagos – heroino, bei plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), kuriuos neteisėtai atgabeno ir laikė nenustatytoje vietoje, po ko, 2011-03-02 apie 15.15 val. plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g narkotinės medžiagos – heroino, bei plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), atgabeno į degalinę „Orlen“, adresu Kryžkalnis, Pikelių k. Raseinių r., kur plastikinius maišelius su minėtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai pardavė R. B. ir O. P., o R. B. ir O. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2011-03-02 apie 15.15 val. plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g. narkotinės medžiagos – heroino, plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš S. M. įgijo ir neteisėtai automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki kol tą pačią dieną, tai yra 2011-03-02 apie 16.25 val. automagistralės Vilnius-Klaipėda 300 kilometre buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1 Klaipėdos m., kur apie 17.40 val. R. B. asmens kratos metu medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Tiek nuteistasis O. P., tiek nuteistasis S. M. kategoriškai neigia padarę šį jiems inkriminuotą nusikaltimą, prašo dėl šio kaltinimo juos išteisinti. Nuteistasis O. P. savo apeliaciniame skunde neigia apskritai žinojęs, kokiu tikslu jis vežė R. B. susitikti su S. M., o nuteistasis S. M. neigia disponavęs narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir jas pardavęs. Nuteistųjų nuomone, nagrinėjamu atveju nėra surinkta jokių objektyvių jų kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistieji O. P. ir S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 2 d., tačiau ne visos BK 260 str. 2 d. numatytos alternatyvios veikos nuteistųjų O. P. ir S. M. veiksmuose įrodytos, dėl to kaltinimo apimtis jų atžvilgiu mažintina.
Nors nuteistasis O. P. savo apeliaciniame skunde kategoriškai neigia žinojęs, kokiu tikslu jis 2011-03-02 vežė R. B. į degalinę „Orlen“, esančią Kryžkalnyje, tokios pozicijos jis laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 79-81), tačiau tokią jo versiją paneigia jo paties ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, telefoninių pokalbių suvestinė bei kita bylos medžiaga.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno (t. 6, b. l. 1-3) nuteistasis O. P. parodė, jog 2011-03-02 ryte jam telefonu paskambinęs R. B. pasakė, kad reikia nuvykti iki Kryžkalnio, kur pastarasis, kaip jis suprato, iš S. įsigys heroino už daugiau nei 2000 Lt bei dar kažkokios psichotropinės medžiagos, vadinamos „vitaminu“, už 1000 Lt. Jis sutiko R. B. pavežti savo automobiliu „Mercedes Benz“. Apie pietus su R. B. jie išvažiavo iš Klaipėdos. Jis žinojo, kad R. B. duos jam pavartoti tų įsigytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau jis asmeniškai pats jokio tikslo įsigyti šių medžiagų iš R. B. platinimui ir jas platinti neturėjo. Važiuojant į Kryžkalnį R. B. keletą kartų savo telefonu kalbėjosi, kaip jis suprato, su minėtu S. ir tarėsi dėl susitikimo. Po ko, nusėdus R. B. telefonui, pastarasis skambino S. iš jo telefono. Apie 15 val. atvykus į Kryžkalnyje esančią degalinę „Orlen“, netrukus atvažiavo tamsios spalvos minivenas „Chrysler“, iš kurio išlipo minėtas S., nematytas vyriškis ir kažkokia moteris. R. B. ir S. iš karto nuėjo į degalinės patalpas, kaip jis suprato, į ten esantį tualetą, kur R. B. iš S. turėjo įsigyti narkotines ir psichotropines medžiagas. Po kelių minučių R. B. su S. grįžo iš degalinės pastato prie automobilių, kur jie atsisveikino ir jis kartu su R. B. išvažiavo į Klaipėdą. Jis nematė, kad R. B. su savimi būtų ką nors nešęsis, tačiau iš R. B. pasakymo šiam sugrįžus prie automobilio, kad viskas gerai, jis suprato, jog jis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Kaip suprato, jis jas buvo pasislėpęs po savo megztiniu. R. B. šias narkotines ir psichotropines medžiagas, kaip jis jam pats sakė, pirko sau vartojimui ir platinimui. Važiuojant link Klaipėdos sutarė, kad jis vakare ateis pas R. B. į namus, tačiau prie Klaipėdos jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie juos pristatė į policijos komisariatą, kur pas R. B. rado šias narkotines ir psichotropines medžiagas. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 6, b. l. 8-10) nuteistasis O. P. taip pat parodė, jog 2011-03-02 R. B. paprašė nuvežti į Kryžkalnį. R. B. jau buvo susitaręs su kauniečiais dėl narkotikų įgijimo. Jis R. B. nuvežė į Kryžkalnį, kur susitiko su S., pravarde „T. B.“, iš kurio ir įgijo įtarime nurodytas medžiagas. Prieš važiuojant R. B. sakė, ko ir kiek pirks. Narkotinės medžiagos priklausė R. B., jis jas žadėjo platinti, o dalį medžiagų jis su R. B. būtų suvartojęs. Apklausiamas 2011-10-26 (t. 6, b. l. 13-14) nurodė, jog narkotines medžiagas R. B. gabenosi sau. Iš aukščiau aptartų nuteistojo O. P. parodymų matyti, jog jis žinojo, kad R. B. į Kryžkalnyje esančią degalinę veža tam, kad šis įsigytų narkotinių bei psichtropinių medžiagų, žinojo ir tai, kad R. B. narkotines bei psichotropines medžiagas įgijo bei vežasi kartu su savimi į Klaipėdą bei jas ketina platinti. Nors nuteistasis O. P. teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus nebeturėdamas kitokios išeities gintis nuo įtarimų, kurie buvo grindžiami akivaizdžiai iškraipytais asmenų paaiškinimais, siekdamas išeiti į laisvę bei jausdamas pareigūnų spaudimą, tačiau tokia jo versija neįtikina, kadangi šie jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes bei kitus objektyvius byloje surinktus įrodymus.
Kad nuteistasis O. P. žinojo, kokiu tikslu jis veža R. B. į Kryžkalnyje esančią degalinę, patvirtina ir telefoninių pokalbių suvestinė (t. 6, b. l. 142, 143-162), kurioje užfiksuotas R. B. ir O. P. 2011-03-02 11.37 val. telefoninis pokalbis Nr. 430: R. – taip, O.; O. – nu ką tu darai?; R. – laukiu, kol paskambins T. B. <...> jis jau skambino man iš ryto, sako, viskas pas jį yra, sako, ieškau mašinos, kaip važiuoti, žinai <...> vėliau susiskambinsim <...>. Telefoniniuose pokalbiuose Nr. 435, 450, 451 užfiksuota, kaip R. B. tariasi su O. P. dėl važiavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog 2011-03-02 11.37 val. telefoninis pokalbis Nr. 430 tarp nuteistojo O. P. ir R. B. patvirtina, kad O. P. suprato, kokiu tikslu bus važiuojama susitikti su R. B. įvardijamu asmeniu - T. B., t. y. S. M. (pastarasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog tai jo pravardė, t. 7, b. l. 187-188).
Aplinkybę, jog nuteistasis O. P. žinojo, kad savo automobilyje gabena narkotines bei psichotropines medžiagas, netiesiogiai įrodo ir tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 99, 100), kuriuose užfiksuota, jog 2011-03-02 apie 16.20 val. sustabdžius automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. P., o priekyje keleivio vietoje sėdėjo R. B., ir prisistačius policijos pareigūnams (vienas jų buvo uniformuotas) bei jiems pabandžius atidaryti automobilio dureles, jos buvo užrakintos, pareikalavus atidarytis dureles, nei vairuotojas, nei keleivis nereagavo, O. P. užvedė automobilio variklį ir, nereaguodamas į reikalavimus užgesinti variklį bei atidaryti dureles, pradėjo važiuoti. Perspėjus, kad bus panaudota prievarta, išdaužtas durelių stiklas, O. P. nereagavo ir nesustojo, variklio neišjungė bei durelių neatidarė. Tada pareigūnai išdaužė keleivio pusės, kurioje sėdėjo R. B., durelių stiklą, atblokavo dureles ir sulaikė O. P. bei R. B..
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartus nuteistojo O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei juos atitinkančius objektyvius įrodymus, pripažįsta, jog nuteistasis O. P. žinojo, kad R. B. 2011-03-02 degalinėje „Orlen“, esančioje Kryžkalnyje Pikelių k. Raseinių r., įgijo narkotines bei psichotropines medžiagas ir jas laiko prie savęs. Žinodamas, kad narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis R. B. disponuoja neteisėtai, žinodamas, kad šios medžiagos bus skirtos, be kita ko, ir tolimesniam platinimui (tarėsi su R. B., kad šiomis medžiagomis R. B. pavaišins ir jį), ir tam pritardamas, nuteistasis O. P. sutiko su R. B. jas gabenti automobiliu, kurį pats vairavo. Todėl pripažįstama, kad nuteistasis O. P. neteisėtai automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų.
Aplinkybę, kad nuteistasis O. P. suprato, jog gabenamas didelis kiekis šių medžiagų, įrodo jo paties parodymai apie tai, kad jis žinojo, jog R. B. narkotinių bei psichotropinių medžiagų ruošėsi įgyti už didelę pinigų sumą, t. y. už 3000 Lt. Kad O. P. suprato, jog gabenamas didelis kiekis narkotinių bei psichotropinių medžiagų, leidžia daryti išvadą ir tai, jog jam buvo žinoma, kad R. B. įgytas narkotines bei psichotropines medžiagas planuoja ne tik savo reikmėms vartoti, pavaišinti jį, bet dar ir platinti. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog O. P. buvo žinoma, kad jis gabena didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, o kadangi jis taip pat turėjo tikslą, kad šios medžiagos toliau būtų platinamos, tokia jo veika atitinka BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad kaltininkas bent bendrais ruožais suprato, kokiu draudžiamų medžiagų kiekiu jis neteisėtai disponuoja, tikslus šio kiekio žinojimas nėra būtinas.
Vienok, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad nuteistasis O. P., veikdamas bendrininkų grupe su R. B. (asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus), kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė kaltinime nurodytas narkotines bei psichotropines medžiagas.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis O. P. būtų tiesiogiai taręsis su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platintoju dėl šių medžiagų įgijimo. Nuteistasis O. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė (t. 6, b. l. 1-3, 8-10, 13-14), kad narkotines bei psichotropines medžiagas įgijo būtent R. B.. Dėl šių medžiagų įgijimo telefoninių pokalbių suvestinėje (t. 6, b. l. 142, 143-162) užfiksuoti ne nuteistojo O. P., o R. B. pokalbiai su asmeniu, kuris naudojosi mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašų, darytų degalinėje „Orlen“, apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 190, 193-195) taip pat nėra užfiksuota, kad O. P. būtų įgijęs narkotines bei psichotropines medžiagas. Nėra duomenų ir apie tai, kad O. P. narkotines bei psichotropines medžiagas būtų laikęs, kad jos buvo jo žinioje. Narkotinės bei psichotropinės medžiagos rastos buvo pas R. B. megztinio rankovėje (t. 7, b. l. 11). Tiek iš teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 17-18), tiek iš ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 166-171) R. B. duotų parodymų matyti, jog jis kategoriškai neigė taręsis su O. P. kartu įgyti šias narkotines bei psichotropines medžiagas.
Įrodinėdamas O. P. kaltę dėl šio epizodo apylinkės teismas taip pat rėmėsi liudytojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 164-166) duotais parodymais apie tai, kad jis nuo 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2011 m. vasario mėn. 24-25 d. iš parduotuvės „Iki“, kurioje dirbo, vogdavo alkoholinių gėrimų butelius, kuriuos pas vyriškį, vardu O., iškeisdavo į amfetaminą, tačiau sutiktina su nuteistojo O. P. apeliacinio skundo argumentu, jog nėra aišku, kaip šio liudytojo parodymai įrodo nuteistojo O. P. kaltę dėl 2011-03-02 epizodo.
Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių, kad nuteistasis O. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo kaltinime nurodytas narkotines bei psichotropines medžiagas ir jas laikė. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos kaip neįrodytos.
Nors nuteistasis S. M. kategoriškai neigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis R. B. pardavęs narkotines bei psichotropines medžiagas, teisiamojo posėdžio metu (t. 18, b. l. 117) nurodė, jog su R. B. buvo susitikęs dėl skolos už sudaužytą mašiną, ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 187-188, 189-190, 192-193) savo kaltės taip pat nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymu visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 166-171) R. B. pripažino, kad narkotines bei psichotropines medžiagas 2011-03-02 jis degalinėje „Orlen“ už 3600 Lt įgijo iš asmens, vardu S., gyvenančio Kaune.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. atžvilgiu pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. gegužės 3 d. nutartį (t. 7, b. l. 3) buvo atliekami slapti tyrimo veiksmai. Savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole (t. 7, b. l. 4-6) užfiksuota, jog R. B. pripažino, kad 2011-03-02 narkotines bei psichotropines medžiagas jis įgijo iš S. M..
Nors teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 17-18) R. B. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad narkotines bei psichotropines medžiagas jis 2011-03-02 degalinėje „Orlen“ įgijo ne iš S. M., o iš kito asmens, taip pat vardu S., o su S. M. buvo susitikęs neva dėl skolos, tokią jo, o kartu ir S. M. versiją, neva buvo susitikta dėl skolos, paneigia byloje surinkti objektyvūs duomenys.
Nuteistasis O. P. ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 1-3) taip pat parodė, kad 2011-03-01 R. B. paprašė jo nuvežti į Kauną. Sakė, kad važiuoja tartis dėl heroino ir amfetamino ar kitos psichotropinės medžiagos įgijimo. Jis R. B. nuvežė pas asmenį, kurio vardas S., pravardė „T. B.“. Tos dienos vakare jis R. B. parvežė į Klaipėdą ir jie išsiskyrė. Kitos dienos ryte, t. y. 2011-03-02 jam paskambinęs R. B. pasakė, kad reikia nuvykti iki Kryžkalnio, kur jis, kaip jis suprato, iš minėto S. įsigys heroino už daugiau nei 2000 Lt bei dar kažkokios psichotropinės medžiagos, vadinamos „vitaminu“, už 1000 Lt. Jis sutiko R. B. pavežti savo automobiliu „Mercedes Benz“. Apie pietus su R. B. jie išvažiavo iš Klaipėdos. Jis žinojo, kad R. B. duos jam pavartoti tų įsigytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau jis asmeniškai pats jokio tikslo įsigyti šių medžiagų iš R. B. platinimui ir jas platinti neturėjo. Važiuojant į Kryžkalnį R. B. keletą kartų savo telefonu kalbėjosi, kaip jis suprato, su minėtu S. ir tarėsi dėl susitikimo. Po ko, nusėdus R. B. telefonui, pastarasis skambino S. iš jo telefono. Apie 15 val. atvykus į Kryžkalnyje esančią degalinę „Orlen“, netrukus atvažiavo tamsios spalvos minivenas „Chrysler“, iš kurio išlipo minėtas S., nematytas vyriškis ir kažkokia moteris. R. B. ir S. iš karto nuėjo į degalinės patalpas, kaip jis suprato, į ten esantį tualetą, kur R. B. iš S. turėjo įsigyti narkotines ir psichotropines medžiagas. Po kelių minučių R. B. su S. grįžo iš degalinės pastato prie automobilių, kur jie atsisveikino ir jis kartu su R. B. išvažiavo į Klaipėdą. Jis nematė, kad R. B. su savimi būtų ką nors nešęsis, tačiau iš R. B. pasakymo šiam sugrįžus prie automobilio, kad viskas gerai, jis suprato, jog jis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 6, b. l. 8-10) nuteistasis O. P. taip pat parodė, jog 2011-03-02 R. B. paprašė nuvežti į Kryžkalnį. R. B. jau buvo susitaręs su kauniečiais dėl narkotikų įgijimo. Jis R. B. nuvežė į Kryžkalnį, kur susitiko su S., pravarde „T. B.“, iš kurio ir įgijo įtarime nurodytas medžiagas.
Telefoninių pokalbių suvestinėje (t. 6, b. l. 142, 143-162) užfiksuoti R. B. 2011-03-01, 2011-03-02 pokalbiai su asmeniu, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu (t.7, b. l. 187-188) S. M. neneigė, jog mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent jis. Iš 2011-03-01 pokalbių matyti, jog R. B., kaip ir nurodė apklausiamas O. P., tą dieną vyko į Kauną pasimatyti su S. M.. O iš 2011-03-02 pokalbių matyti, jog S. M. R. B. nurodęs, jog „<...> viską turiu prie savęs <...> dabar viską aš turiu <...>, tarėsi susitikti degalinėje „Orlen“. Pastebėtina ir tai, jog R. B. į šį asmenį kreipėsi pravarde „T. B.“, o ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 187-188) S. M. nurodė, jog tarp draugų ir pažįstamų turi pravardę „T.“, „T. B.“. Todėl nekyla abejonių, kad minėtomis dienomis telefonu R. B. bendravo būtent su S. M.. Kad R. B. būtų bendravęs ir taręsis degalinėje „Orlen“ 2011-03-02 susitikti dar ir su kitu asmeniu, vardu S., duomenų byloje nėra. Nors pokalbiuose nėra tiesiogiai užfiksuota, kad buvo tartasi dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo, tačiau tokia išvada seka iš aukščiau aptartų įrodymų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartus įrodymus, laiko įrodytu, kad R. B. narkotines bei psichotropines medžiagas 2011-03-02 degalinėje „Orlen“ įgijo būtent iš nuteistojo S. M..
Aplinkybė, kad liudytojai A. V. ir A. K. teisiamojo posėdžio metu (t. 22, b. l. 149-150) nurodė nematę, jog nuteistasis S. M. būtų R. B. 2011-03-02 pardavęs narkotines medžiagas, nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų, kadangi minėti liudytojai šito galėjo nematyti, nes paprastai narkotinės/psichotropinės medžiagos platinamos slaptai, viešai to nedemonstruojant. Be to, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas narkotinių bei psichotropinių medžiagų perdavimas, savaime nereiškia, kad to nebuvo, narkotinių/psichotropinių medžiagų perdavimui, o ypač disponuojant dideliu kiekiu, kaip buvo nagrinėjamu atveju, paprastai pasirenkamos vietos, kurios nėra filmuojamos, pavyzdžiui, tualetas, kaip šiuo atveju ir nurodė O. P..
Nepagrįstai nuteistasis S. M. teigia, jog neva pagal įstatymus visiems įtariamiesiems ir daiktams, kurie susiję su nusikalstama veika, turi būti daromos DNR ekspertizės, kad būtų nustatyta, kam priklauso su nusikalstama veika susiję daiktai. Pastebėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas tokios pareigos nenumato, o įrodymų surenkama tiek, kad pakaktų abejonių nekeliančiai išvadai dėl asmens kaltumo padaryti. Šiuo atveju įrodymų pakanka, todėl nebuvo būtina nustatinėti, ar S. M. lietė plastikinius maišelius su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos pas R. B. 2011-03-02. Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinės instancijos pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju įrodymų pakanka padaryti abejonių nekeliančiai išvadai, kad S. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis gabeno bei 2011-03-02 pardavė R. B., t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, narkotines bei psichotropines medžiagas.
Vienok šalintinos iš kaltinimo šių medžiagų įgijimo bei laikymo aplinkybės, kadangi šios BK 260 str. 2 d. numatytos alternatyvios nusikalstamos veikos neįrodytos.
S. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu už tai, kad, be kita ko, iki 2011-03-02, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g. rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g. narkotinės medžiagos – heroino, bei plastikinį maišelį su 88,940 g. gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g. psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), kuriuos neteisėtai atgabeno ir laikė nenustatytoje vietoje. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Šioje byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad narkotines bei psichotropines medžiagas S. M. kokiu tai būdu būtų įgijęs. Taip pat nesurinkta įrodymų, kad jis šias medžiagas būtų laikęs. Byloje nebuvo nustatytos psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimo bei laikymo aplinkybės, jos tik preziumuojamos remiantis tuo, kad S. M. jomis disponavo, t. y. atvežė iš Kauno į Kryžkalnyje esančią degalinę „Orlen“ ir pardavė. Taigi ši skundžiamo nuosprendžio dalis grindžiama tik prielaidomis. Tai yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, šalinant iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, kad S. M. įgijo bei laikė kaltinime nurodytas narkotines bei psichotropines medžiagas.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nustatytu, kad S. M. neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavė, O. P., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta, neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: S. M. 2011 m. kovo 2 d. apie 15.15 val. plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g narkotinės medžiagos – heroino, bei plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), mikroautobusu „Chrysler Town Country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno į degalinę „Orlen“, adresu Kryžkalnis Pikelių k. Raseinių r., kur plastikinius maišelius su minėtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai pardavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, o asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, 2011 m. kovo 2 d. apie 15.15 val. degalinėje „Orlen“, adresu Kryžkalnis Pikelių k. Raseinių r., plastikinį užspaudžiamą maišelį su 20,440 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,599 g narkotinės medžiagos – heroino, plastikinį maišelį su 88,940 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 24,192 g psichotropinės medžiagos – PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš S. M. įgijo ir neteisėtai, veikdami su O. P. bendrininkų grupe, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki kol tą pačią dieną, tai yra 2011 m. kovo 2 d. apie 16.25 val. automagistralės Vilnius-Klaipėda 300 kilometre buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Klaipėdos apskr. VPK, adresu Jūros g. 1 Klaipėdos m., kur apie 17.40 val. asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, kratos metu medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kartu pastebėtina, jog nors šioje dalyje kaltinimo apimtis nuteistųjų O. P. bei S. M. atžvilgiu ir sumažėjo, teisėjų kolegija nemato pagrindo švelninti už šį nusikaltimą jiems skirtas bausmes.
O. P. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką teisiamojo posėdžio metu nepripažino. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo skirtos tolesniam platinimui ir naujų nusikalstamų veikų darymui. O. P. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus (baudos nėra sumokėjęs, t. 6, b. l. 114-115), niekur nedirba. Šią veiką padarė bendrininkų grupėje, tai apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 260 str. 2 d. numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Apylinkės teismas O. P. skyrė šios bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, švelninti nuteistajam O. P. skirtą bausmę nėra pagrindo.
S. M. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę neigė, savo elgesio kritiškai nevertino. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. S. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo skirtos tolesniam platinimui ir naujų nusikalstamų veikų darymui. Jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus (t. 8, b. l. 40-42), niekur nedirbo. BK 260 str. 2 d. numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Apylinkės teismas S. M. skyrė šios bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, švelninti nuteistajam S. M. skirtą bausmę nėra pagrindo.
Dėl M. J. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. pagrįstumo (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti)
Skundžiamu nuosprendžiu M. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Iki 2011 m. balandžio 12 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, M. J., iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 0,260 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,078 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir joje neteisėtai laikė iki 2011 m. balandžio 12 d., kol apie 00.10 val. popierinį lankstinuką su psichotropine medžiaga kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Nuteistasis M. J. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu, neigia turėjęs tikslą pas jį namuose rastas psichotropines medžiagas platinti, nurodo, jog šias medžiagas buvo įsigijęs savo reikmėms, todėl prašo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 str. 2 d.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 181-182, 186-187, 188-190, t. 12, b. l. 3-4), tiek teisiamojo posėžio metu (t. 18, b. l. 118-119) laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pas jį rastas psichotropines medžiagas – metamfetaminą jis įgijo savo reikmėms, o ne platinimui.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tokiais nuteistojo parodymais nepatikėjo, konstatavo, jog byloje duomenų apie M. J. yra pakankamai, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad M. J. vartotų psichotropines medžiagas, baudžiamojoje byloje nėra (t. 13, b. l. 49), o tai, teismo nuomone, leidžia teigti, kad M. J. psichotropinėmis medžiagomis disponavo ne asmeninio vartojimo tikslais. Tačiau pastebėtina, jog teismas konstatavęs, kad nėra duomenų, įrodančių, kad nuteistasis M. J. vartoja psichotropines medžiagas, visiškai nepasisakė, kokie duomenys įrodo, kad nuteistasis M. J. turėjo tikslą platinti pas jį rastas psichotropines medžiagas.
Pagal teismų praktiką, tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys.
Pokalbių suvestinėje (t. 11, b. l. 173, 174-175) užfiksuotas 2011-03-17 nuteistojo M. J. pokalbis su D. S., kurio metu M. J., be kita ko, pasakė: „<...> galiu tiesiai šviesiai pasakyti – pardavinėju „lengvą“ <...>“. Toliau taip pat užfiksuota, kaip M. J. sako: „nu, jau man jau sakau ant tiek gruzas, jau taip aš jau to „lengvo“ patikėk į dieną vieną kartą jeigu įsišaunu, viskas, vsio viskas <...>“. Nors M. J. ir kalba užšifruotomis frazėmis, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, galima suprasti, kad jis, kalbėdamas apie „lengvą“, kalba apie psichotropines medžiagas, šiomis medžiagomis disponuojančių asmenų tarpe taip vadinamą amfetaminą, metamfetaminą. Nors pokalbio metu M. J. ir nurodė pardavinėjantis šią psichotropinę medžiagą, jis taip pat nurodė ir ją vartojantis. Jis apylinkės teismui pateikė medicininį pažymėjimą (t. 27, b. l. 5), kuriame nurodyta, kad nuteistajam M. J. 2011 m. balandžio mėn. atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo nustatyta priklausomybė opioidams. Nors jis ir nėra Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 3, b. l. 49), tai savaime neįrodo, kad jis narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, priešingai, kad nuteistasis M. J. vis dėlto vartoja narkotines/psichotropines medžiagas, įrodo ir pažyma apie asmens baustumą (t. 13, b. l. 47-48), iš kurios matyti, jog M. J. yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 44 str. administracine nuobauda – bauda. Kadangi tik ATPK 44 str. 2 d. numatyta vienintelė nuobauda – bauda (ATPK 44 str. 1 d. numatyta ir papildoma nuobauda - psichotropinių ar narkotinių medžiagų konfiskavimas), darytina išvada, jog M. J. buvo baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą arba apsvaigimo patikrinimo vengimą.
Iš kratos protokolo (t. 12, b. l. 36-37) matyti, jog popieriaus lankstinukas su šviesios spalvos milteliais (specialisto išvadoje konstatuota, jog šių miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose yra 0,078 g, t. 12, b. l. 41-42), rastas M. J. kambaryje ant stalo buvusioje užrašų knygutėje.
Rastas psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekis nedidelis. M. J. šią medžiagą laikė namuose, užrašų knygutėje. Duomenų apie tai, kad M. J. būtų taręsis su kuo nors šią medžiagą kam nors perduoti nėra. Jis anksčiau nėra buvęs teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti (t. 12, b. l. 132-139), o kadangi jis pats vartoja psichotropines medžiagas, nepaneigta jo versija, kad jis pas jį namuose rastą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą įgijo savo reikmėm, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nuteistojo M. J. versija, kad metamfetaminą jis įgijo asmeniniam vartojimui, jokiais byloje surinktais įrodymais nėra paneigta ir, priimant dėmesin itin nedidelį psichotropinės medžiagos kiekį, yra visiškai įtikinama. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistojo M. J. veika perkvalifikuotina pagal BK 259 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nustatytu, kad M. J. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: iki 2011 m. balandžio 12 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, M. J., iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo popierinį lankstinuką su 0,260 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,078 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir joje neteisėtai laikė iki 2011 m. balandžio 12 d., kol apie 00.10 val. popierinį lankstinuką su psichotropine medžiaga kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Perkvalifikavus nuteistojo M. J. veiką pagal BK 259 str. 2 d., spręstinas jam skirtinos bausmės klausimas už šį baudžiamąjį nusižengimą.
M. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą įgijęs savo reikmėms, tokios pozicijos jis laikėsi viso proceso metu, dėl savo veiksmų gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinačių aplinkybių padarant šią nusikalstamą veiką nenustatyta. Už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką baudžiamas pirmą kartą. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nuteistojo M. J. atžvilgiu bus pasiekti jam paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už BK 49 str. 3 d. numatytą šios bausmės vidurkį.
Dėl nuteistųjų H. K., M. J., D. S., N. A. apeliacinių skundų argumentų (sukčiavimas)
Nuteistasis H. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. S., H. K., M. J., R. B., N. J., veikdami bendrininkų grupėje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, N. J. ir H. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a Alytus, 2011 m. vasario 21 d. apie 11.10 val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai V. A. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakius, kad jos anūkas vardu A. sužalojo mergaitę, nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, nukentėjusiajai V. A. paskambinus į nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atsiliepęs N. J. dar kartą melagingai pranešė apie jos anūko tariamai sužalotą mergaitę, pareikalavo 10 000 litų ir 1 000 eurų reikalingų neva sužalotos mergaitės gydymui ir pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis. Po ko, netrukus R. B., veikdamas pagal iš anksto aptartą planą su M. J., R. S., H. K. ir N. J., bei vykdant pastarojo – N. J. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. vasario 21 d. apie 12 val. automobiliu „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė kaltinamuosius R. S. bei M. J. prie (duomenys neskelbtini), kur M. J., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuėjo pas V. A. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš V. A. paėmęs 10 000 litų ir 1000 eurų pasišalino. Po ko, H. K., vykdydamas tolimesnius N. J. nurodymus, neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu paskambino bei išsiuntė sms žinutes R. B. dėl šios nusikalstamos veikos metu gautų pinigų dalies paskirstymo ir pervedimo į bankines sąskaitas kitiems asmenims. Tokiu būdu R. S., R. B., M. J., N. J., H. K., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai V. A. priklausantį turtą - 10 000 litų ir 1000 eurų, kuriuos tarpusavyje pasidalino.
H. K. su jo nuteisimu dėl šio epizodo nesutinka, prašo jį išteisinti. Nurodo, jog apie daromą nusikaltimą jis nieko nežinojo, paprasčiausiai buvo paprašyta jo pagalbos, kurios prašė N. A., gal kartais Klaipėdoje turi kokį pažįstamą, kuris galėtų grynuosius pinigus įnešti į banko sąskaitą. Jis nežinojo, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu. Nemanė, kad pinigų įnešimas į banko sąskaitą yra nusikaltimas, todėl skambino R. B. ir prašė pagalbos. Dėl nusikaltimo darymo su niekuo nesitarė ir nesiruošė daryti šio nusikaltimo, į jį buvo įveltas, paprašytas N. A. pagalbos.
Dėl šio nusikaltimo padarymo skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir R. S., M. J. bei N. J., tačiau nuteistieji R. S. ir M. J. savo kaltės savo apeliaciniais skundais dėl šio epizodo neginčija, o nuteistasis N. J. apeliacine tvarka nuosprendžio apskritai neskundžia, tuo pripažindami savo kaltę ir dalyvavimą darant šį nusikaltimą. Todėl visiškai nepagrįstai nuteistasis H. K. savo apeliaciniame skunde teigia, kad nėra nustatyti asmenys, skambinę ir atlikę sukčiavimus V. A. atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistasis H. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis H. K. neneigia kaltinime inkriminuotą dieną skambinęs R. B., prašęs pagalbos dėl pinigų paėmimo ir įnešimo į banko sąskaitas, tačiau nurodo, jog nežinojo, kad pinigai gauti nusikalstamu būtu. Teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 114-115) nuteistasis H. K. taip pat parodė nesupratęs, dėl kokių pinigų paėmimo N. A. prašė jo pagalbos, taip pat nurodė, kad iš N. J. jokių nurodymų jis negavo ir R. B. žinučių jis nesiuntė, jis tik paprašytas N. A. paskambino R. B. ir už N. A. pasiūlytus 50 Lt paprašė R. B. pagalbos. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis H. K. žinojo, jog yra vykdomas nusikaltimas (telefoninis sukčiavimas), ir dėl to yra reikalinga R. B. pagalba paimant pinigus bei pervedant juos į banko sąskaitas.
Ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 136-138, 139-140) nuteistasis H. K. pripažino supratęs, jog buvo įvykdytas telefoninis sukčiavimas.
2011 m. vasario 18 – 21 d. suvestinėje (t. 2, b. l. 46-54) užfiksuoti 2011-02-21 nuteistojo H. K. (pravarde „K.“) bei R. B. telefoniniai pokalbiai apie pinigų paėmimą iš asmens, vardu M., bei šių pinigų išsiuntimo bankiniais pavedimais. Taip pat užfiksuota, jog trumposiomis sms žinutėmis telefonu, kuriuo naudojosi H. K., 2011-02-21 R. B. buvo atsiųsti dviejų asmenų vardai, pavardės, bankų sąskaitų numeriai su nurodymais, kokią pinigų sumą kuriam asmeniui pervesti. Iš šioje suvestinėje užfiksuotų R. B. ir H. K. pokalbių taip pat matyti, jog pastarajam buvo žinoma ir jis suprato, kad sukčiavimo metu pinigus iš nukentėjusiųjų paima R. S. bei M. J..
Apeliaciniame skunde nuteistasis H. K. teigia, kad jis jokių trumpųjų žinučių su sąskaitomis R. B. nesiuntė, nurodo, kad jas siuntė N. A. ir tai neva teisme pastarasis patvirtino. Tačiau pastebėtina, jog N. A. šio nusikaltimo padarymu nebuvo kaltinamas. Iš minėtos pokalbių suvestinės matyti, jog telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su R. B. ištisai bendrauja būtent H. K. (pravarde „K.“). Po trumpųjų sms žinučių su banko sąskaitomis išsiuntimo R. B., pastarajam vėl skambino H. K. (R. B. į jį kreipiasi „taip, K.“) ir teiravosi, ar šis gavo sąskaitas, duoda nurodymus, į kurį banką eiti pirmiau. Todėl pripažįstama, kad H. K. su R. B. ne tik kalbėjo telefonu, bet ir siuntė jam trumpąsias sms žinutes su asmenų, kuriems turėjo būti pervesti iš nusikaltimo gauti pinigai, duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 136-138, 139-140) nuteistasis H. K. pripažino, kad garso įrašuose užfiksuoti būtent jo pokalbiai su R. B., kurių metu buvo kalbama dėl telefoninio sukčiavimo. Šių telefoninių pokalbių įrašų teisėtumo nuteistasis H. K. neginčija. Taigi šie telefoninai pokalbiai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis H. K. nusikaltimo darymo metu bendravo su R. B. ir davė jam tolimesnius nurodymus tęsiant nusikaltimą, todėl nelogiška daryti prielaidas, kad kokie tai kiti pokalbiai gali visa tai paneigti ir įrodyti H. K. nekaltumą, kaip kad jis teigia savo apeliaciniame skunde.
Teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 111) R. B. taip pat patvirtino, kad jam skambino būtent H. K. ir paprašė „užmesti ant sąskaitos“ pinigus, sakė, kad pinigus jis paims iš M. J., o už tai jis gaus 50 Lt. Kai jis sutiko, H. K. jam atsiuntė sąskaitas.
Dėl teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų proceso dalyvių parodymų, kuriais remtasi priimant skundžiamą nuosprendį, negauta jokių pastabų, todėl tikėti nuteistojo H. K. apeliacinio skundo argumentu, neva proceso dalyviai nurodė visai kitokias aplinkybes, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartų įrodymų visuma, pripažįsta įrodytu, jog nuteistasis H. K. žinojo ir suprato, kad 2011-02-21 yra vykdomas telefoninis sukčiavimas ir kad R. B. iš M. J. turi paimti būtent nusikalstamos veikos – telefoninio sukčiavimo - metu iš nukentėjusio asmens paimtus pinigus bei juos paskirstyti ir pervesti į bankines sąskaitas kitiems asmenims. Kad nuteistasis H. K. suprato, jog yra vykdoma nusikalstama veika, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti ir tai, jog tiek nuteistojo H. K. nurodomas N. A., tiek N. J., kuris taip pat nuteistas dėl šio epizodo, nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo teisti už sukčiavimus, visi jie nusikaltimo darymo metu buvo laisvės atėmimo įstaigoje, kur draudžiama naudotis mobilaus ryšio telefonais, tačiau jais neteisėtai vis tiek buvo naudojamasi ir H. K. apie tai buvo žinoma, jis ir pats jais naudojosi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei įrodymus pripažįstama, jog nuteistasis H. K. suprato, kad jis veikia bendrai su kitais asmenimis ir daro nusikalstamą veiką, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. Nors H. K. teigia iš šio nusikaltimo negavęs jokios materialinės naudos, tai nepaneigia jo veiksmų neteisėtumo.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo H. K. apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Nuteistasis H. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. S., H. K., R. B., N. J., veikdami bendrininkų grupe, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, N. J. ir H. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a Alytus, 2011 m. vasario 27 d. apie 19.15 val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai F. Č. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius kaimyne, vardu T., nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą gydytojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, F. Č. paskambinus į nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atsiliepęs N. J., prisistatęs gydytoju, melagingai pranešė apie jos kaimynės T. tariamai sužalotą mergaitę, ir pareikalavo 1000 litų, reikalingų neva sužalotos mergaitės gydymui, ,ir pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis A. Č.. Tuo metu N. J. nurodė H. K. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu paskambinti R. B., kad šis surastų R. S., kuris paims pinigus. Po ko, R. B., vykdydamas H. K. reikalavimą, telefonu paskambino R. S. ir perdavė bendrininkų nurodymą. Netrukus R. S., veikdamas pagal iš anksto aptartą planą su R. B., N. J. ir H. K. bei vykdydamas N. J. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. vasario 27 d. apie 20 val. atvyko pas F. Č. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs nukentėjusios broliu A. Č., iš F. Č. paėmęs 500 litų pasišalino. Tokiu būdu, R. S., R. B., N. J., H. K., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai F. Č. priklausantį turtą - 500 Lt, kuriuos tarpusavyje pasidalino.
H. K. su jo nuteisimu dėl šio epizodo nesutinka, prašo jį išteisinti. Nurodo, jog apie jokį vykdomą nusikaltimą nežinojo, prie jo vykdymo neprisidėjo. Jo N. A. paprašė paskambinti R. B. ir paklausti, ar kartais su juo nėra R. S.. Tai jis ir padarė. Paprasčiausiai galvojo, kad N. A. ieško kažkokio pažįstamo, kuris jam nekelia telefono ragelio. Nemano, kad pranešti kitam žmogui, kad jo ieško draugas, yra nusikaltimas.
Dėl šio nusikaltimo padarymo skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir R. S. bei N. J., tačiau nuteistasis R. S. savo kaltės apeliaciniu skundu dėl šio epizodo neginčija, o nuteistasis N. J. apeliacine tvarka nuosprendžio apskritai neskundžia, tuo pripažindami savo kaltę ir dalyvavimą darant šį nusikaltimą. Todėl visiškai nepagrįstai nuteistasis H. K. savo apeliaciniame skunde teigia, kad nėra nustatyti asmenys, skambinę ir atlikę sukčiavimus F. Č. atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistasis H. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis H. K. neneigia kaltinime inkriminuotą dieną skambinęs R. B. ir N. A. prašymu paprašęs R. B. pagalbos ieškant R. S., tačiau nurodo, jog nežinojo, kad vykdomas nusikaltimas. Teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 117) jis taip pat nurodė, jog kažkieno tai prašymu, gerai nepamena kieno, paskambino R. B. ir paprašė surasti R. S.. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis H. K. žinojo, jog yra vykdomas nusikaltimas (telefoninis sukčiavimas) ir dėl to yra reikalinga R. B. pagalba ieškant R. S., kuris turėjo iš nukentėjusio asmens paimti pinigus.
Ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 136-138, 139-140) nuteistasis H. K. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad tą dieną „J.“ ar tai „P.“ paprašė jo paskambinti R. B. ir paklausti, ar yra „kojos“, t. y. žmonės, kurie telefoninio sukčiavimo metu nueitų paimti pinigus. Jis paskambino R. B., kurio paklausė, ar yra žmonės, kurie sukčiavimo metu, esant reikalui, nueitų paimti pinigų. R. B. pasakė, kad yra R. S. ir kad jis pasiskambins. Tos pačios dienos vakare prie jo vėl atėjo „J.“ ar tai „P.“ ir pasakė, kad nei R. S., nei M. J. nekelia ragelio, reikia skubiai pavažiuoti iki Šiaulių g., bei paprašė, kad jis pasuktų R. B., kuris galbūt žino, kur šie yra. Jis įtarė, kad vykdomas telefoninis sukčiavimas, ir paskambinęs R. B. paklausė, ar šis žino, kur yra R. S. ir M. J., nes reikia skubiai vykti į Šiaulių g. R. B. pasakė, kad jiems pasiskambins.
2011 m. vasario 27 - 28 d. suvestinėje (t. 2, b. l. 154, 155-160) užfiksuoti 2011-02-27 nuteistojo H. K. (pravarde „K.“) bei R. B. telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, jog H. K. teiraujasi R. B. dėl „kojų“, po to, ar pastarasis skambinosi su R., prašo jo mobilaus ryšio telefono, vėliau paskambinęs nurodo, kad neina jam prisiskambinti, nurodo, jog reikia vykti į Šiaulių g. R. B. pažada paskambinti ir pasakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 136-138, 139-140) nuteistasis H. K. pripažino, kad garso įrašuose užfiksuoti būtent jo pokalbiai su R. B., kurių metu buvo kalbama dėl telefoninio sukčiavimo. Šių telefoninių pokalbių teisėtumo nuteistasis H. K. neginčija. Minimi telefoniniai pokalbiai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis H. K. nusikaltimo darymo metu bendravo su R. B. ir davė jam tolimesnius nurodymus tęsiant nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 117) R. B. patvirtino, kad jam skambino H. K. ir paprašė surasti R..
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartų įrodymų visuma, pripažįsta įrodytu, jog nuteistasis H. K. žinojo ir suprato, kad 2011-02-27 yra vykdomas telefoninis sukčiavimas ir kad R. S. reikalinga surasti tam, kad šis iš nukentėjusio asmens paimtų pinigus. Nuteistojo H. K. bendravimas laisvės atėmimo vietoje su asmeninis, teistais už sukčiavimą, mobilaus ryšio telefonų neteisėtas naudojimas taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog H. K. buvo žinoma apie nusikalstamos veikos darymą. Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei įrodymus pripažįstama, jog nuteistasis H. K. suprato, kad jis veikia bendrai su kitais asmenimis ir daro nusikalstamą veiką, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. Nors H. K. teigia iš šio nusikaltimo negavęs jokios materialinės naudos, tai jo baudžiamosios atsakomybės nešalina.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo H. K. apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
M. J. ir N. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. R. S., N. J., N. A., M. J., veikdami bendrininkų grupėje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, N. A. ir N. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a Alytus, 2011 m. vasario 28 d. apie 15.35 val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai T. Z. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius konsulu iš Airijos, nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, nukentėjusiajai T. Z. paskambinus į nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atsiliepęs N. A. melagingai pranešė apie nukentėjusiosios sūnaus Dubline, Airijoje, tariamai sužalotą mergaitę, ir pareikalavo atlyginti 8000 litų žalą nukentėjusiajai mergaitei bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis S. S.. Po ko, R. S. ir M. J., veikdami pagal iš anksto aptartą planą bei vykdydami N. J. ir N. A. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. vasario 28 d. apie 16.20 val. atvyko prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur R. S., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, susitiko su nukentėjusiąja T. Z. ir prisistatęs nukentėjusios broliu S. S. iš T. Z. paėmė 550 litų, ir pasišalino. Tokiu būdu, R. S., N. J., N. A., M. J., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai T. Z. priklausantį turtą – 550 Lt, kuriuos tarpusavyje pasidalino.
M. J. su jo nuteisimu dėl šio epizodo nesutinka, nurodo, jog įvykio dieną su R. S. susitiko tuomet, kai pastarasis jau buvo padaręs nusikaltimą, jis šiame nusikaltime nedalyvavo, todėl prašo jį išteisinti. Tuo tarpu nuteistasis N. A. nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, neigia skambinęs nukentėjusiajai T. Z. bei su ja kalbėjęs.
Dėl šio nusikaltimo padarymo skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir R. S. bei N. J., tačiau R. S. savo kaltės apeliaciniame skunde dėl šio epizodo neginčija, o N. J. nuosprendžio apeliacine tvarka iš viso neskundžia, tuo pripažindami savo kaltę ir dalyvavimą darant šį nusikaltimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistieji M. J. ir N. A. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Savo apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. teigia, jog su R. S. jis susitiko tuomet, kaip pastarasis jau buvo padaręs nusikaltimą. Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 119) buvo nurodęs, kad R. paskambino jam, kad jis atvažiuotų, jis atvažiavo, kažkur jie nuvažiavo. R. S. kažkur nuėjo, o po to jie vėl susitiko. Taigi, kaip matyti iš šių M. J. parodymų, jis su R. S. susitiko dar prieš pastarajam įvykdant nusikaltimą. O apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 188-190) jis prisipažino dalyvavęs sukčiavime, nurodė, jog 2011-02-28 susitiko su R. S.. Vėliau R. S. kažkas paskambino telefonu ir R. S. trumpai pakalbėjęs jam pasakė, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) bei paimti pinigus. Jis suprato, kad yra vykdomas sukčiavimas ir kad apgaulės būdu bus įgijami pinigai. Jis sutiko vykti kartu, nes žinojo, jog dalis tų pinigų atiteks jam. Jis su R. S. taksi automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur jis prie vieno namo pasiliko laukti, o R. S. nuėjo paimti pinigų. Maždaug po 10-15 min. atėjo R. S. ir davė jam 100 Lt. Po to, galimai jie vyko kartu į banką pervedinėti į nurodytą sąskaitą likusių pinigų. Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 12, b. l. 24-32). Kaip matyti, nuteistojo M. J. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie kito, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, remiasi M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaip atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, kadangi tokius nuteistojo M. J. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nuteistasis R. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje (t. 20, b. l. 117-118) patvirtino, kad nuteistasis M. J. buvo su juo, tačiau nurodė, kad jis nieko nežinojo apie nusikaltimą, jis jam sakė, kad eina susitikti su draugu. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 9, b. l. 156-160, 165-167, 172-174) jis nurodė, kad M. J. jis sakė, jog vykdomas nusikaltimas, pastarasis sutiko vykti kartu ir dalyvauti nusikaltime. Paėmęs pinigus kartu su M. J. nuvyko į banką, po ko likusius 200 Lt po 100 Lt pasidalijo su M. J..
Nuteistųjų M. J. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuteistasis M. J. dalyvavo nusikaltime, patvirtina ir 2011 m. vasario mėn. 27 – 28 d. pokalbių suvestinė (t. 2, b. l. 132, 133-153), kurioje užfiksuota, kaip R. S. aiškina jam paskambinusiam asmeniui, jog šį kartą pasiėmė M. (t. y. M. J.). Taip pat užfiksuotas M. J. pokalbis apie tai, jog jam buvo žinoma, kad iš nukentėjusiosios paimta 550 Lt, kalbamasi dėl sąskaitų atsiuntimo ir pinigų pervedimo į banko sąskaitas.
Ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 175-178) nuteistasis R. S. patvirtino, kad suvestinėje užfiksuoti jo 2011-02-28 pokalbiai su „P.“ dėl sukčiavimo bei M. J. 2011-02-28 pokalbiai su „P.“ dėl dalies apgaulės būdu gautų pinigų padėjimo į sąskaitą.
Nuteistasis M. J. ginčija telefoninių pokalbių teisėtumą, nurodo, jog teismas davė leidimą klausytis pokalbių pagal BK 260 str., tad šie telefoniniai pokalbiai buvo klausomi be teismo leidimo. Iš tiesų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-02-21 nutartimi (t. 2, b. l. 130-131) ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00495-10 buvo leista klausytis telefoninių pokalbių siekiant atskleisti BK 260 str. numatytus sunkius nusikaltimus. Klausantis pokalbių paaiškėjo, jog daroma ir kita nusikalstama veika – sukčiavimas. BPK 162 str. nustatyta, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Šiuo atveju įrodymai – telefoniniai pokalbiai buvo surinkti toje pačioje byloje, kurioje buvo tiriama ir BK 260 str. numatyta nusikalstama veika, todėl nepagrįsti nuteistojo M. J. argumentai, kad telefoniniai pokalbiai įrodinėjant nuteistųjų kaltę buvo panaudoti neteisėtai. Kartu pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo M. J. kaltė grindžiama ne vien telefoniniais pokalbiais, ją patvirtina ir kiti aukščiau aptarti įrodymai.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartų įrodymų visuma, pripažįsta įrodytu, jog nuteistasis M. J. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo M. J. kaltę, todėl nepagrįstai nuteistasis teigia, kad byla jo atžvilgiu buvo dirbtinai sukurta ir atmestinai ištirta.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo M. J. apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Kaip matyti iš nuteistojo N. A. apeliacinio skundo turinio, jis neneigia dalyvavęs šiame nusikaltime, neginčija veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad būtent jis skambino nukentėjusiajai T. Z. ir su ja kalbėjo, nurodo, kad tuo metu kalbėjo su R. S.. Teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 118-119) jis taip pat nurodė, kad ne jis T. Z. skambino ir prisistatė konsulu, nurodė, jog jis skambino R. S., kad šis nuvažiuotų paimti pinigus. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 86-88) nuteistasis N. A. buvo nurodęs, kad būtent jis skambino nukentėjusiajai.
Pastebėtina, jog kaltinime inkriminuota, kad „<...> N. A. ir N. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a Alytus, 2011 m. vasario 28 d. apie 15.35 val. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai T. Z. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius konsulu iš Airijos, nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, nukentėjusiajai T. Z. paskambinus į nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atsiliepęs N. A. melagingai pranešė apie nukentėjusiosios sūnaus Dubline, Airijoje, tariamai sužalotą mergaitę, ir pareikalavo atlyginti 8000 litų žalą nukentėjusiajai mergaitei bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis S. S.. Po ko, R. S. ir M. J., veikdami pagal iš anksto aptartą planą, bei vykdydami N. J. ir N. A. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo <...>“. Kaip matyti, kaltinime nėra inkriminuota, kad būtent nuteistasis N. A. nukentėjusiajai būtų prisistatęs konsulu iš Airijos. Inkriminuota, kad šią nusikaltamą veiką N. A. pataisos namuose vykdė kartu su nuteistuoju N. J. (jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia), tad nepaneigta, kad būtent pastarasis paskambinęs nukentėjusiajai prisistatė konsulu iš Airijos bei su ja bendravo. Iš 2011 m. vasario mėn. 27 – 28 d. pokalbių suvestinės (t. 2, b. l. 132, 133-153) matyti, jog N. A. nusikalstamos veikos darymo metu telefonu intensyviai bendrauja su R. S.. Taip pat iš pokalbių matyti, jog N. A., kalbėdamas su R. S., taip pat tariasi su kitu asmeniu, klausia pastarojo patarimo dėl tolimesnių nurodymų R. S.. Taip pat R. S. nurodo, jog nukentėjusiąją jie pasistengs išvilioti į lauką. Telefoninių pokalbių išklotinė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tuo metu, kai N. A. bendravo su R. S., su nukentėjusiąja bendravo kitas asmuo. Vienok pastebėtina, kad N. A. ir N. J., būdami laisvės atėmimo vietoje, šio nusikaltimo padaryme dalyvavo kartu, jie suprato, kad nusikalstamą veiką vykdo bendrai, vienas kitam padėdami. Todėl aplinkybė, kuris iš jų skambino nukentėjusiajai, o kuris - R. S., esminės reikšmės veikos kvalifikavimui ir nuteistųjų kaltei neturi, nes jie nusikaltimo padaryme veikė bendrai.
Atnaujinti bylos nagrinėjimą, atlikti balso ekspertizę, nes neva nebuvo objektyviai nustatyta, kas kalba su nukentėjusiąja, ir baudžiamojon atsakomybėn traukti V. A., kaip to prašo nuteistasis N. A., nėra pagrindo, kadangi byloje nesurinkta jokių duomenų, kad minėtas asmuo galėjo dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, N. J. nuospredžio neskundžia, tuo būdu pripažindamas, kad būtent jis skambino nukentėjusiajai.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo N. A. apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Dėl N. A. skirtos bausmės
Nuteistasis N. A. taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę, jo nuomone, dėl įrodymų netikslumo yra neteisingai nuteistas.
N. A. už sukčiavimą nukentėjusiosios T. Z. atžvilgiu buvo skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnio dydžio bausmė, negu straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Tuo tarpu jo bendrininkams už šį nusikaltimą buvo skirtos griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas nuo 1 metų 9 mėnesių iki 2 metų). N. A. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimas tyčinis ir savanaudiškas. N. A. eilę kartų teistas, tame tarpe ir už sukčiavimą, kitus nusikaltimus nuosavybei, nusikalto būdamas laisvės atėmimo vietoje, kas rodo, jog jis nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, jam skiriamos bausmės jo nepataiso, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam N. A. už BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirta bausmė nėra per griežta, švelninti ją nėra pagrindo.
Nuteistasis N. A. taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi paskutinis jo atžvilgiu buvo priimtas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendis.
Kaip matyti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio (t. 30, b. l. 195-199), šiuo nuosprendžiu N. A. pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. paskirta subendrinta bausmė, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, buvo subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 289 str., 183 str. 3 d., 182 str. 1 d. paskirta subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendis įsiteisėjo 2012-11-26. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkintas N. A. prašymas ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu (t. y. iki 2 metų laisvės atėmimo). Ši nutartis įsiteisėjo 2014-01-14. Kaip matyti, 2014-01-31 priimant skundžiamą nuosprendį Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nuteistajam N. A. paskirta bausmė jau buvo subendrinta su kitu nuosprendžiu, todėl apylinkės teismas nepagrįstai šią bausmę dar kartą subendrino su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam N. A. paskirtos bausmės, skundžiamu nuosprendžiu N. A. pagal BK 182 str. 1 d. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas, bendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo sumažinta vienu trečdaliu.
Nuteistasis N. A. taip pat savo apeliaciniame skunde nurodo, jog kol vyko teismo posėdis, jis suėmime prabuvo nuo 2012-05-23 iki 2013-07-23, ir šis laikas nebuvo įskaičiuotas į bausmės laiką.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi (t. 18, b. l. 145-146), tenkinant nuteistojo N. A. prašymą (t. 18, b. l. 111), jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi (t. 25, b. l. 54-55) N. A. kardomoji priemonė suėmimas panaikinta. Nuteistasis N. A. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad suėmime jis išbuvo iki 2013-07-23, todėl prašo šį laikotarpį įskaityti į jam skirtos bausmės laiką. Tačiau pastebėtina, jog kai N. A. buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas, jis tuo pačiu metu atlikinėjo ankstesniais nuosprendžiais paskirtą bausmę. Kadangi šiuo nuosprendžiu bendrinant nuteistajam N. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme į bausmės laiką bus įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalis, siekiant išvengti dvigubo įskaitymo, nagrinėjamoje byloje N. A. suėmime išbūtas laikas papildomai nebeįskaitomas į jam skirtos bausmės laiką.
Pastebėtina, jog apylinkės teismas motyvuojamojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje taip pat pažymėjo, kad kardomojo kalinimo - suėmimo terminai, šioje baudžiamojoje byloje paskirti teisminio nagrinėjimo metu kaltinamiesiems, kurie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nuteisti kitais nuosprendžiais ir pagal kitus nuosprendžius atlikinėjo bausmes – R. S., R. Š., M. J., A. B., N. J., N. A. – į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę neįskaitomi (nes kardomoji priemonė paskirta bausmės atlikimo metu – tokiu atveju būtų dvigubas bausmės ir suėmimo termino įskaitymas).
Sukčiavimas nukentėjusiųjų N. ir F. P., Z. L. M., Z. M., I. P. atžvilgiu
Skundžiamu nuosprendžiu D. S. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad 2011-03-18, veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. bei R. Š., apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiesiems N. P. ir F. P. priklausantį turtą - paskambinęs nukentėjusiajai N. P. ir prisistatęs policijos pareigūnu iš Ukrainos bei melagingai pranešęs apie jos sūnėno A. P. Ukrainoje tariamai sužalotą mergaitę, pareikalavo 4000 eurų, reikalingų neva sužalotos mergaitės operacijai, bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis A. S., po ko R. S. ir R. Š., vykdydami D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus, iš N. P. paėmė 2000 Lt, iš F. P. paėmė 2400 Lt.
D. S. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. ir už tai, kad 2011-03-20, veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. bei R. Š., apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai Z. L. M. priklausantį turtą - paskambinęs nukentėjusiajai Z. L. M. ir prisistatęs gydytoju bei melagingai pranešęs apie jos sūnaus A. M. tariamai sužalotą mergaitę, pareikalavo 8000 litų, reikalingų neva sužalotos mergaitės operacijai, bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis V. B., po ko R. S. ir R. Š., vykdydami D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus, iš Z. L. M. paėmė 400 Lt.
D. S. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. ir už tai, kad 2011-03-21, veikdamas bendrininkų grupėje su R. S., apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai Z. M. priklausantį turtą - paskambinęs nukentėjusiajai Z. M. ir prisistatęs gydytoju bei melagingai pranešęs apie jos sūnaus A. M. tariamai sužalotą žmogų, pareikalavo 500 litų, reikalingų neva nukentėjusiojo operacijai, bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužaloto žmogaus brolis D. V., po ko R. S., vykdydamas D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus, iš Z. M. paėmė 500 Lt.
D. S. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. ir už tai, kad 2011-04-09, veikdamas bendrininkų grupėje su A. B. ir M. J., apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai I. P. priklausantį turtą - paskambinęs nukentėjusiajai I. P. ir prisistatęs jos sūnumi E. P., nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą gydytojo telefono numerį. I. P. paskambinus, atsiliepęs D. S. prisistatė gydytoju bei melagingai pranešęs apie jos sūnaus E. P. ir vyro R. P. tariamai sužalotą mergaitę, pareikalavo 3000 litų, reikalingų neva sužalotos mergaitės gydymui, bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis S. K., po ko A. B. ir M. J., vykdydami D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus, iš I. P. paėmė 3000 Lt. D. S., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir toliau kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu su nukentėjusiąja I. P., pareikalavo nupirkti „Telemaxima“ papildymų už 100 Lt, kuriuos nukentėjusioji nupirko ir telefonu D. S. padiktavo kortelių kodus.
Nuteistasis D. S. nesutinka su jo nuteisimu dėl visų šių nusikalstamų veikų, prašo jį dėl šių kaltinimų išteisinti, neigia padaręs šias jam inkriminuotas veikas, anot jo, teismo išvados jo kaltės klausimu padarytos remiantis vien prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais įrodymais.
Dėl nusikaltimų, įvykdytų N. ir F. P. bei Z. L. M. atžvilgiu, padarymo skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir R. S. bei R. Š., tačiau jie savo kaltės savo apeliaciniuose skunduose dėl šio epizodo neginčija. Dėl nusikaltimo, įvykdyto Z. M. atžvilgiu, padarymo skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir R. S., tačiau jis savo kaltės savo apeliaciniame skunde dėl šio epizodo neginčija. Dėl nusikaltimo, įvykdyto I. P. atžvilgiu, padarymo skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir M. J. bei A. B., tačiau pastarasis savo kaltės savo apeliaciniame skunde dėl šio epizodo neginčija (M. J. apeliacinio skundo argumentai dėl šio epizodo bus aptariami tolesnėje šio nuosprendžio dalyje).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistasis D. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Savo apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokios pozicijos jis laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 120-121, t. 21, b. l. 92-93, 160). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 169-172) jis savo kaltę pagal pareikštus įtarimus 2011-03-18, 2011-03-20, 2011-03-21 bei 2011-04-09 įvykdžius telefoninius sukčiavimus pripažino, parodė, kad 2011 m. kovo viduryje, tikslios datos nepamena, galimai kovo 18 d., vakare iš vieno savo telefono paskambino sugalvotu paprastu numeriu Klaipėdoje, kur atsiliepusiai moteriai prisistatė jos sūnumi ar kitu giminaičiu ir pasakė, kad įvyko nelaimė, reikalinga jos pagalba. Kai moteris pagalvojo, kad jai skambino giminaitis iš Ukrainos, pakeitęs balsą prisistatė policijos pareigūnu iš Ukrainos ir pranešė, kad jos giminaitis sužalojo mergaitę, kad tos mergaitės operacijai reikalingi pinigai. Tolesnio pokalbio metu sužinojo tos moters pavardę, vardą, jos gyvenamosios vietos adresą, ir sutarus, kad ji dalį pinigų perduos iš karto, jai pasakė, kad pas ją paimti pinigų netrukus ateis sužalotos mergaitės brolis A. S.. Prieš tai jis telefonu dar buvo pasiskambinęs R. S., kuris patvirtino, kad jeigu reikės, galės nueiti paimti pinigų. Paskambinęs R. S. ar kartu su juo buvusiam kažkokiam asmeniui, tiksliai nepamena, pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti pinigų bei kuo reikia prisistatyti. R. S. ar kartu su juo buvusiam asmeniui atvykus minėtu adresu, pastarasis savo telefoną perdavė tai moteriai, kuriai jis patvirtino, kad atvyko sužalotos mergaitės brolis, ir pasakė, kad ji perduotų tam asmeniui pinigus. Po to moteris perdavė kažkiek pinigų atvykusiam R. S. ar kitam asmeniui. Susisiekęs telefonu su R. S. jam pasakė, kiek jis gali pasilikti sau pinigų, o kitą pinigų dalį pasakė pervesti į žmonių sąskaitas bankuose, kurių duomenis ir sąskaitas jis atsiuntė jam sms žinutėmis, ką R. S. vėliau pats ar per kitus asmenis ir padarė. Po kelių dienų, galimai kovo 20 d., iš vieno savo telefono paskambino sugalvotu paprastu numeriu Klaipėdoje, kur atsiliepusiai moteriai prisistatė gydytoju bei pasakė, kad jos sūnus sužalojo mergaitę ir kad tos mergaitės operacijai skubiai yra reikalingi pinigai. Tolesnio pokalbio metu sužinojo tos moters pavardę, vardą, jos gyvenamosios vietos adresą ir sutarus, kad ji dalį pinigų perduos iš karto, jai pasakė, kad pas ją paimti pinigų netrukus ateis sužalotos mergaitės brolis V. B.. Tada paskambino R. S., kuriam ar kartu su juo buvusiam kažkokiam asmeniui pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti pinigų bei kuo reikia prisistatyti. R. S. ar kartu su juo buvusiam asmeniui atvykus į minėtą adresą, pastarasis savo telefoną perdavė tai moteriai, kuriai jis patvirtino, kad atvyko sužalotos mergaitės brolis ir pasakė, kad ji perduotų tam asmeniui pinigus. Po to moteris perdavė kažkiek pinigų atvykusiam R. S. ar kitam asmeniui. Po ko, jis susisiekęs telefonu su R. S. jam pasakė, kiek jis gali pasilikti sau pinigų, o kitą pinigų dalį pasakė pervesti į kažkokio žmogaus sąskaitą banke, kurio duomenis ir sąskaitą jis atsiuntė jam sms žinute, ką R. S. vėliau pats ar per kitus asmenis ir padarė. Kitą dieną ar dar po kelių dienų, galimai ir kovo 2l d., jis iš vieno savo telefono paskambino sugalvotu paprastu numeriu Klaipėdoje, kur atsiliepusiai moteriai prisistatė gydytoju bei pasakė, kad jos sūnus sužalojo žmogų ir kad to žmogaus operacijai skubiai yra reikalingi pinigai. Tolesnio pokalbio metu sužinojo tos moters pavardę, vardą, jos gyvenamosios vietos adresą ir sutarus, kad ji perduos kažkokią pinigų sumą iš karto, jai pasakė, kad pas ją paimti pinigų netrukus ateis sužaloto žmogaus brolis D. V.. Iš kito telefono paskambino R. S., kuriam pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti pinigų bei kuo reikia prisistatyti. R. S. atvykus minėtu adresu, pastarasis savo telefoną perdavė tai moteriai, kuriai jis patvirtino, kad atvyko sužaloto žmogaus brolis, ir pasakė, kad ji perduotų tam asmeniui pinigus. Po to moteris perdavė pinigus atvykusiam R. S.. Susisiekęs telefonu su R. S., jis jam pasakė kažkokią dalį pasilikti sau, o kitą pinigų dalį pasakė pervesti į kažkokio žmogaus sąskaitą banke, kurio duomenis ir sąskaitą atsiuntė jam sms žinute, ką R. S. vėliau pats ar per kitus asmenis ir padarė. 2011 m. balandžio viduryje, galimai ir balandžio 9 d., apie 12-13 val., jis iš vieno savo telefono paskambino sugalvotu paprastu numeriu Klaipėdoje, kur atsiliepusiai moteriai prisistatė jos sūnumi ir pasakė, kad įvyko nelaimė ir reikalinga, kad ji paskambintų gydytojui, kurio numerį jai padiktavo. Tai moteriai perskambinus į jo telefoną, pakeitęs balsą pasakė, kad jos sūnus kartu su tėvu sužalojo mergaitę ir kad tos mergaitės gydymui skubiai yra reikalingi pinigai, paminėjo kažkokią sumą. Tolesnio pokalbio metu sužinojo tos moters pavardę, vardą, jos gyvenamosios vietos adresą ir sutarus, kad ji perduos pinigus iš karto, jai pasakė, kad pas ją paimti pinigų netrukus ateis sužalotos mergaitės brolis S. K.. Tada iš kito telefono paskambino M. J., kuriam ar kartu su juo buvusiam kažkokiam asmeniui pasakė adresą, kur reikia nuvykti paimti pinigų bei kuo reikia prisistatyti. M. J. ar kartu su juo buvusiam asmeniui atvykus tuo adresu ir susitikus su ta moterimi, pastarasis savo telefoną perdavė tai moteriai, kuriai jis patvirtino, kad atvyko sužalotos mergaitės brolis, ir pasakė, kad ji perduotų tam asmeniui pinigus. Kaip suprato, ta moteris perdavė kažkiek pinigų atvykusiam M. J. ar kitam asmeniui. Jeigu tiksliai pamena, toliau bendraudamas telefonu su ta moterimi jai pasakė, kad sužalotai mergaitei yra reikalinga telefonu pasiskambinti artimiesiems, tačiau jos sąskaita yra pasibaigusi, todėl tos moters paprašė nupirkti sąskaitos papildymų už 100 Lt, ką ta moteris netrukus padarė ir jam padiktavo tų papildymų kodus. Po to, susisiekęs su M. J., jam pasakė, kiek jis gali pasilikti sau pinigų, kitą pinigų dalį pasakė pervesti į žmonių sąskaitas bankuose, kurių duomenis ir sąskaitas atsiuntė jam sms žinutėmis, ką M. J. vėliau pats ar per kitus asmenis ir padarė.
Kaip matyti, nuteistasis D. S. viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus, keitė savo parodymus, ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs savo kaltę, teisiamojo posėdžio metu ją ėmė neigti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, remiasi šio nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaip atitinkančiais faktines bylos aplinkybes.
Nuteistasis R. S., kuris dalyvavo nusikaltimuose nukentėjusiųjų N. ir F. P., Z. L. M. bei Z. M. atžvilgiu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 156-160) pripažino, kad visuose šiuose epizoduose jam skambino būtent „D.“. Jis parodė, kad 2011 m. kovo viduryje, galimai kovo 18 d. vakare kartu su pažįstamu R. Š. buvo savo namuose, kai jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino „D.“ ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti konkrečiu adresu. Jis suprato, kad yra vykdomas sukčiavimas ir apie tai pasakė kartu buvusiam R. Š., kuris taip pat norėjo užsidirbti pinigų, todėl sutiko dalyvauti šiame nusikaltime. Jis perdavė savo telefoną R. Š., kuriam minėtas „D.“ pasakė nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pagyvenusi moteris turėjo perduoti kažkiek pinigų. Kadangi šis adresas buvo netoli jo namų, jis kartu su R. Š. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jis pasiliko laukti lauke, o R. Š. nuėjo į nurodytą butą. Po kelių minučių R. Š. išėjo iš laiptinės ir pasakė, kad turi pinigus. Po to telefonu „D.“ pasakė ar sms žinute atsiuntė kažkokių žmonių vardus, pavardes ir sąskaitos numerius, kuriems banke jie turėjo pervesti nurodytas konkrečias pinigų sumas. 2011 m. kovo viduryje, galimai kovo 20 d. apie pietus su R. Š. buvo savo namuose, kai jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino „D.“ ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti konkrečiu adresu. Jis suprato, kad vėl yra vykdomas sukčiavimas, ir apie tai pasakė kartu buvusiam R. Š., kuris taip pat norėjo užsidirbti pinigų, todėl sutiko dalyvauti šiame nusikaltime. Jis perdavė telefoną R. Š., kuriam „D.“ pasakė nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pagyvenusi moteris turėjo perduoti kažkiek pinigų. Kadangi šis adresas buvo netoli jo namų, jis kartu su R. Š. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kur pasiliko laukti lauke, o R. Š. nuėjo į tame name nurodytą butą. Po kelių minučių R. Š. išėjo iš laiptinės ir pasakė, kad turi pinigus. Po to telefonu „D.“ pasakė ar sms žinute atsiuntė kažkokio žmogaus vardą, pavardę ir sąskaitos numerį, kuriam banke jie turėjo pervesti nurodytą konkrečią pinigų sumą. 2011 m. kovo viduryje, galimai ir kovo 21 d. apie pietus, būnant namuose, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino „D.“ ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pagyvenusi moteris paduos 500 litų. „D.“ dar pasakė, kad nuvykęs pas tą moterį jai prisistatytų D. V.. Jis nuėjo pas tą moterį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriai prisistatė D. V., ir jam skambinusio „D.“ nurodymu perdavė savo telefoną tai moteriškei, kuriai „D.“ kažką pasakė. Ji jam grąžinusi telefoną padavė 500 Lt, po ko jis išėjo. Išėjus į lauką, jam telefonu „D.“ pasakė, kad nuvyktų į banką bei telefonu padiktavo ar sms žinute atsiuntė kažkokio žmogaus vardą, pavardę ir sąskaitos numerį, kuriam jis turėjo persiųsti pinigus. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 9, b. l. 172-174) R. S. savo parodymus patvirtino, nurodė, kad jam dėl pinigų paėmimo iš nukentėjusiųjų skambindavo „D.“. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 9, b. l. 192-197) R. S. D. S. atpažino kaip asmenį, kurio pravardė yra „D.“ ir apie kurį davė parodymus. Nors teisiamojo posėdžio metu (t. 20, b. l. 119-120, t. 21, b. l. 92, 161) R. S. paneigė, kad jam skambino „D.“, nurodė, neva D. S. apkalbėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismui nuteistasis R. S. 2014-08-08 atsiuntė savo pareiškimą, kuriame nurodė, kad pilnai prisipažįsta, laikosi duotų pirminių savo parodymų. Nurodė, jog teisme savo parodymus keitė, nes jam buvo daromas jo bendrininkų spaudimas. Siekdamas apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę, turėjo šiek tiek pakeisti savo parodymus. Savo pirminiuose parodymuose prisipažino pilnai, nurodė asmenis, kurie jam skambindavo iš pataisos namų ir prašydavo nueiti paimti pinigus. N. J. ir D. S. tikrai jam skambino ir prašė, kad jis eitų paimti pinigų. Akivaizdu, jog tiek nuteistojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek jo apeliacinės instancijos teismui pateiktame pareiškime nurodytos aplinkybės, kad jam dėl pinigų paėmimo skambindavo būtent nuteistasis D. S. ir N. J. (pastarasis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia), atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes.
Nuteistasis R. Š., kuris dalyvavo nusikaltimuose nukentėjusiųjų N. ir F. P. bei Z. L. M. atžvilgiu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 33-34) nurodė, jog jam R. S. minėjo, kad telefonu skambina „D.“, kuris davė nurodymus dėl pinigų paėmimo apgaulės būdu.
Nuteistasis A. B., kuris dalyvavo nusikalstamoje veikoje I. P. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 57-58, 61-62, 65-66) pripažino, kad dėl telefoninio sukčiavimo skambino būtent D. S..
Nors teisiamojo posėdžio metu (t. 20 b. l. 120, t. 21, b. l. 93-94, 161) nuteistieji R. Š. ir A. B. iš dalies pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė iš tikrųjų nežinoję su kuo kalbėjo telefonu ir kas jiems skambino, pokalbių suvestinėse (t. 3, b. l. 35, 34-63, t. 4, b. l. 5, 6-21) užfiksuota, kad 2011-03-18, 2011-03-20, 2011-03-21 bei 2011-04-09 nukentėjusiųjų atžvilgiu vykdant telefoninius sukčiavimus su R. Š., R. S., A. B. bei M. J. mobilaus ryšio telefonu kalba būtent D. S.. Nuteistasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 173-176) pripažino, kad 2011-03-18, 2011-03-20, 2011-03-21 bei 2011-04-09 darytuose garso įrašuose užfiksuoti jo telefoninai pokalbiai su R. S., M. J. bei kartu su jais buvusiais asmenimis. Iš aptarto matyti, jog pats nuteistasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pokalbiuose užfiksuoti būtent jo pokalbiai, todėl nepagrįstai jis savo apeliaciniame skunde teigia, kad pareigūnas A. L., remdamasis vien prielaidomis ir spėliojimais, padarė išvadas, koks asmuo kokiu telefono numeriu naudojosi.
Nuteistasis D. S. savo apeliaciniame skunde teisingai pastebėjo, jog ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis (t. 3, b. l. 33-34, t. 4, b. l. 3-4) klausytis telefoninių pokalbių buvo leista siekiant atskleisti BK 260 str. numatytą veiką, tuo tarpu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (t. 3, b. l. 5, t. 4, b. l. 35) nurodytas BK 307 str. (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos). Tačiau pastebėtina, jog ikiteisminis tyrimas pagal šį straipsnį nagrinėjamoje byloje nebuvo atliekamas, todėl akivaizdu, kad BK 307 str. nurodymas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose – tai rašymo apsirikimo klaida, kuri nedaro telefoninių pokalbių pasiklausymo metu surinktos informacijos neteisėta. Siekiant atskleisti BK 260 str. numatytus sunkius nusikaltimus ir klausantis pokalbių paaiškėjo, jog be BK 260 str. numatyto nusikaltimo daroma ir kita nusikalstama veika – sukčiavimas. Kaip minėta, BPK 162 str. nustatyta, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Šiuo atveju įrodymai – telefoniniai pokalbiai buvo surinkti toje pačioje byloje, kurioje buvo tiriama ir BK 260 str. numatyta nusikalstama veika, todėl pripažįstama, kad telefoniniai pokalbiai įrodinėjant nuteistųjų kaltę buvo panaudoti teisėtai. Kartu pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo D. S. kaltė grindžiama ne vien telefoniniais pokalbiais, ją patvirtina ir kiti aukščiau aptarti įrodymai.
Nuteistasis D. S. teisingai pastebėjo, jog įrodinėjant jo kaltę padarius jam inkriminuotas veikas taip pat buvo remtasi ir liudytojo pareigūno A. L. parodymais (t. 18, b. l. 41-45, t. 22, b. l. 5-14) apie tai, jog atliekant tyrimą paaiškėjo, kad telefoninius sukčiavimus iš laisvės atėmimo vietos vykdė būtent D. S., dar vadinamas „D.“. Tačiau pareigūno A. L. parodymai byloje yra tik vieni iš daugelio įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo D. S. kaltę padarius BK 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. S. kaltę grindė ne tik liudytojo A. L. parodymais, bet ir kita bylos medžiaga – kitų nuteistųjų duotais parodymais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, todėl nepagrįstai D. S. teigia, kad A. L. parodymams buvo suteiktas ypatingas dėmesys. Kadangi šio liudytojo parodymai sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, nepagrįstai nuteistasis D. S. teigia, kad šis liudytojas melavo, atliko neteisėtus veiksmus ir pan. Pastebėtina ir tai, jog liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu (t. 22, b. l. 5-14) nurodęs, kad pas D. S. pataisos namuose buvo rastas mobilaus ryšio telefonas, dėl šios aplinkybės nebuvo kategoriškas, pažymėjo, jog dėl telefono aparato galimai ir klysta, galimai D. S. buvo gavęs nuobaudą už narkotines medžiagas. Byloje esanti Alytaus pataisos namų charakteristika (t. 13, b. l. 127) patvirtina, kad D. S. turi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, 4 kartus testo rezultatai buvo teigiami amfetaminui. Todėl laikyti, kad pareigūnas teismui teikė melagingus parodymus, kaip tai bando traktuoti nuteistasis D. S., nėra pagrindo. Kartu pastebėtina ir tai, jog apylinkės teismui buvo pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2013-12-10 tarnybinio tyrimo išvada (t. 27, b. l. 103-104), kurioje nurodyta, kad 2013-12-05 kratos metu tarp D. S. daiktų buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas. Tai patvirtina, kad nuteistasis D. S., būdamas laisvės atėmimo vietoje, neteisėtai naudojosi mobilaus ryšio telefonu, tad jo parodymai, kad būdamas pataisos namuose mobilaus ryšio telefonais nesinaudodavo, neatitinka tikrovės.
Baudžiamojo proceso įstatymas, priešingai negu teigia D. S., nenumato pareigos apklausiant įtariamuosius daryti garso įrašus, todėl visiškai nepagrįstai nuteistasis D. S. įžvelgia procesinius pažeidimus atliekant įtariamųjų apklausas. Nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami dalyvaujant jų gynėjams, jie po protokolais pasirašė, parodymus patvirtino savo parašais. Pastabų protokoluose nepareiškė. Jų parodymai atitinka pokalbių suvestinėse užfiksuotas aplinkybes apie nusikalstamų veikų darymą, dėl to abejoti šiais jų parodymais teisėjų kolegija nemato pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartų įrodymų visuma, pripažįsta, jog surinktų įrodymų visiškai pakanka abejonių nekeliančioms išvadoms padaryti, kad nuteistasis D. S. padarė jam inkriminuojamas veikas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo D. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Skundžiamu nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. A. B., D. S. ir M. J., veikdami bendrininkų grupėje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, D. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a Alytus, 2011 m. balandžio 9 d. apie 12 val. 30 min. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai I. P. į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius jos sūnumi E. P., nurodė pastarajai perskambinti į padiktuotą gydytojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, I. P. paskambinus į nurodytą mobilaus ryšio telefoną, atsiliepęs D. S. prisistatė gydytoju bei melagingai pranešęs apie jos sūnaus E. P. ir vyro R. P. tariamai sužalotą mergaitę, pareikalavo 3000 litų, reikalingų neva sužalotos mergaitės gydymui, bei pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis S. K.. Po ko, netrukus A. B. ir M. J., veikdami pagal iš anksto aptartą planą, bei vykdydami D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. balandžio 9 d. apie 13.20 val. atvyko prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur A. B. susitiko su I. P. ir, prisistatęs nukentėjusios broliu S. K., iš I. P. paėmė 3000 Lt, ir pasišalino. Po ko, D. S., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir toliau kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu su nukentėjusiąja I. P., pareikalavo pastarosios nupirkti „Telemaxima“ papildymų už 100 Lt, kuriuos nukentėjusioji nupirkusi telefonu D. S. padiktavo kortelių kodus. Tokiu būdu, A. B., D. S. ir M. J., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajai I. P. priklausantį turtą – 3100 Lt, kuriuos tarpusavyje su bendrininkais pasidalino.
M. J. su jo nuteisimu dėl šio epizodo nesutinka, neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, todėl prašo jį išteisinti. Nurodo, jog kadangi tą dieną buvo labai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, savo mobilaus ryšio telefoną padavė kartu su juo važiuojančiam A. B., o su kuo pastarasis kalbėjo ir apie ką, jis nežino.
Dėl šio nusikaltimo padarymo skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir D. S. bei A. B., tačiau pastarasis savo kaltės savo apeliaciniame skunde dėl šio epizodo neginčija, o dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentų pasisakyta aukščiau.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog nuteistasis M. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu (t. 21, 94-95) nuteistasis M. J. taip pat neigė padaręs šį jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodė, jog važiuojant taksi jam kažkas paskambino. Kadangi jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nesuvokė, kur yra ir ką kalba, todėl padavė A. B. kalbėti. Kas skambino ir dėl ko, neprisimena. Kad daromas nusikaltimas, nežinojo. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 188-190, 195-197) jis prisipažino 2011-04-09 kartu su A. B. dalyvavęs sukčiavime, nurodė, kad kartu su A. B. vyko į (duomenys neskelbtini). Pinigus iš nukentėjusiosios nuėjo paimti A. B., o jis liko laukti automobilyje. Grįžęs A. B. jam padavė pinigus – 3000 Lt. Būdamas namuose paskambino į Alytaus pataisos namus, kur jam pasakė, kad jis 2000 Lt turi pervesti į kitų asmenų banko sąskaitas, o 1000 Lt buvo leista pasilikti jam, iš kurių 700 Lt jis davė A. B., o likusią sumą pasiliko sau. Pinigus pervesti jis paprašė A. B. draugės J..
Teisiamojo posėdžio metu (t. 21, b. l. 93) nuteistasis A. B. parodė, kad jis su M. J., kai šiam paskambino, taksi važiavo kartu. M. jo paklausė, ar jis galės paimti pinigus. Atsakius, kad galės, perdavė jam ragelį ir toliau ėjo jis vienas. Paėmus pinigus, su tuo pačiu taksi su M. J. grįžo namo. Po to išsikvietė kitą taksi ir kartu su sugyventine nuvažiavo išsiųsti pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 57-58, 61-62) A. B. taip pat pripažino, kad sukčiavime dalyvavo ir M. J..
Pokalbių suvestinėje (t. 4, b. l. 5, 6-21) užfiksuota, kaip D. S., M. J. bei A. B. 2011-04-09 kalba dėl pinigų paėmimo iš nukentėjusiosios, paimtų pinigų paskirstymo bei persiuntimo bankiniais pavedimais. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 65-66) A. B. patvirtino, kad užfiksuoti būtent jo, M. J. ir D. S. telefoniai pokalbiai, kuomet buvo vykdomas 2011-04-09 sukčiavimas. Nuteistasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 173-176) taip pat pripažino, kad 2011-04-09 darytuose garso įrašuose užfiksuoti jo telefoniniai pokalbiai su M. J. bei kartu su juo buvusiu asmeniu, kuomet buvo vykdomas sukčiavimas.
Kaip ir aukščiau aptartame epizode, nuteistasis M. J. ginčija telefoninių pokalbių teisėtumą, nurodo, jog teismas davė leidimą klausytis pokalbių pagal BK 260 str., tad šie telefoniniai pokalbiai buvo klausomi be teismo leidimo. Iš tiesų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-03-25 nutartimi (t. 4, b. l. 3-4) ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00495-10 buvo leista klausytis telefoninių pokalbių siekiant atskleisti BK 260 str. numatytus sunkius nusikaltimus. Klausantis pokalbių paaiškėjo, jog daroma ir kita nusikalstama veika – sukčiavimas. BPK 162 str. nustatyta, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Šiuo atveju įrodymai – telefoniniai pokalbiai buvo surinkti toje pačioje byloje, kurioje buvo tiriama ir BK 260 str. numatyta nusikalstama veika, todėl nepagrįsti nuteistojo M. J. argumentai, kad telefoniniai pokalbiai įrodinėjant nuteistųjų kaltę buvo panaudoti neteisėtai. Kartu pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo M. J. kaltė grindžiama ne vien telefoniniais pokalbiais, ją patvirtina ir kiti aukščiau aptarti įrodymai.
Aukščiau aptarti įrodymai taip pat paneigia nuteistojo M. J. versiją, neva nusikaltimo darymo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir todėl nusikaltime jis nedalyvavo. Pastebėtina, jog nei vienas iš nuteistojo M. J. bendrininkų nenurodė, kad nusikalstamos veikos darymo metu M. J. būtų buvęs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti M. J. pokalbiai su nuteistuoju D. S. aiškūs ir suprantami, juose tariamasi dėl telefoninio sukčiavimo įvykdymo aplinkybių, pinigų iš nukentėjusiosios paėmimą, pinigų pasidalijimą ir kt., kas visiškai paneigia nuteistojo M. J. versiją dėl jo apsvaigimo ir nesiorientavimo nusikalstamos veikos darymo metu.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartų įrodymų visuma, pripažįsta įrodytu, jog nuteistasis M. J. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo M. J. kaltę, todėl nepagrįstai nuteistasis teigia, kad byla jo atžvilgiu buvo dirbtinai sukurta ir atmestinai ištirta. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo M. J. apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Dėl nuteistųjų A. B., R. Š., R. S. apeliacinių skundų argumentų (dėl bausmės)
Dėl A. B. skirtos bausmės
Nuteistasis A. B. savo apeliaciniu skundu prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltu prisipažino visiškai ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Tačiau pastebėtina, jog jis teisiamojo posėdžio metu ėmė neigti žinojęs, kad telefonu jam skambino D. S., nurodė, kad tokius parodymus liepė duoti pareigūnas A. L.. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs, kad dėl telefoninio sukčiavimo skambino būtent D. S.. Toks parodymų nenuoseklumas ir keitimas, atsisakymas įvardinti nusikaltimo bendrininkus, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Nuteistasis A. B. taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
Jam skundžiamu nuosprendžiu už BK 182 str. 1 d. numatytos veikos padarymą buvo skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnio dydžio bausmė, negu straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Tuo tarpu jo bendrininkams už šį nusikaltimą buvo skirtos griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas nuo 2 metų iki 2 metų 3 mėnesių). A. B. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimas tyčinis ir savanaudiškas. A. B. niekur nedirba, eilę kartų teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą buvo teisiamas už sunkius nusikaltimus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą (t. 13, b. l. 93-97), kas rodo, jog jis nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, jam skiriamos bausmės jo nepataiso, jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam A. B. už BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirta bausmė nėra per griežta, švelninti ją nėra pagrindo.
Nuteistasis A. B. taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu jo atžvilgiu taikyti BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas, prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 2 d., t. y. už sunkius nusikaltimus. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už nesunkų nusikaltimą (veika įvykdyta 2011-04-09). Kadangi nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu bei yra priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, nuteistajam A. B. skundžiamu nuosprendžiu bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti subendrintos taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės.
Kartu pastebėtina, jog nuteistasis A. B. laikinai sulaikytas buvo 2011-04-11 23.00 val. (t. 13, b. l. 80), o ne 2011-04-12, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Kadangi laikinajame sulaikyme išbūtas laikas privalo būti įskaitytas į nuteistajam skirtos bausmės laiką, o nustatytas teismo padarytas apsirikimas lengvina nuteistojo A. B. padėtį, į bausmės laiką įskaitytinas terminas tikslintinas.
Dėl R. Š. skirtos bausmės
Nuteistasis R. Š. prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog kaltę pripažino visiškai, parodymų nekeitė, dėl savo elgesio gailisi. Tačiau pastebėtina, jog jis teisiamojo posėdžio metu ėmė neigti ikiteisminio tyrimo metu davęs parodymus apie tai, kad nusikaltimuose kartu dalyvavo ir „D.“, t. y. D. S., tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad jam R. S. minėjo, jog telefonu skambina būtent „D.“, kuris ir davė nurodymus dėl pinigų paėmimo apgaulės būdu. Liudytojas pareigūnas A. L. teisiamojo posėdžio metu (t. 22, b. l. 5-14) pripažino, jog R. Š. jam nesakė, kad pažįsta „D.“, sakė, kad jo nematė, tačiau taip pat R. Š. jam sakė, jog žinojo, jog tai „D.“. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad R. Š., duodamas parodymus, buvo nuoseklus, jis teisiamojo posėdžio metu ėmė keisti savo parodymus, atsisakė nurodyti jam žinomas ir esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes apie nusikaltimo bendrininkus, todėl negalima pripažinti, kad jis teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus buvo nuoširdus ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Nuteistojo R. Š. nuomone, jam skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Prašo jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą subendrintą bausmę su bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, subendrinti apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. Š. skirta bausmė yra per griežta. Pastebėtina, jog už BK 182 str. 1 d. numatytas tyčines ir savanaudiškas nusikalstamas veikas R. Š., kaip recidyvistui (t. 11, b. l. 74-81), buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai artimi straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (R. Š. skirtos 1 metų 6 mėnesių bei 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Šios bausmės buvo subendrintos taikant nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta labai nedidelė švelnesnės bausmės dalis, t. y. 3 mėnesiai ir skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pastebėtina, jog pakankamai didelė galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė R. Š. buvo paskirta todėl, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta ankstesniais nuosprendžiais. Nuteistasis R. Š. prašo šias bausmes subendrinti taikant apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdą. Tačiau šis jo prašymas nepagrįstas.
Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi, subendrinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.
Nustatyta (t. 28, b. l. 51-53, 54-55, 56-57), jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 302 str. 1 d. subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi, kuri pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi, aukščiau minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintos, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaip matyti, R. Š. ankstesniais nuosprendžiais, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos tarpusavyje, buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkius bei apysunkius nusikaltimus. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. nuteistas už nesunkius nusikaltimus (veikos įvykdytos 2011-03-18, 2011-03-20). Veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria, todėl apylinkės teismas, bendrindamas bausmes tarpusavyje, pagrįstai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, o ne apėmimo būdu.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Dėl R. S. skirtos bausmės
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog kaltu prisipažino pilnai, nukentėjusiųjų atsiprašė, gailisi padaręs nusikaltimus.
Nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. S. savo kaltę pripažino pilnai, davė išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei savo bendrininkus. Nors teisiamojo posėdžio metu jis iš dalies pakeitė savo parodymus, atsisakė nurodyti savo bendrininkus, tačiau apeliacinės instancijos teismui atsiųstu raštu pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, įvardijo nusikalstamų veikų bendrininkus. Teisėjų kolegija, atsižvelgama į R. S. apeliacinės instancijos teismui pateiktą prisipažinimą, pripažįsta, jog nuteistasis R. S. įvertino savo veiksmus kritiškai, suprato savo elgesio neteisėtumą ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis, nurodydamas nusikaltimų bendrininkus, padėjo apeliacinės instancijos teismui nustatant tikrąsias nusikaltimų aplinkybes, todėl šis R. S. prisipažinimas pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nuteistasis R. S. taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
Apylinkės teismas R. S. už BK 182 str. 1 d. numatytas šešias nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų 9 mėnesių (už kiekvieną vėlesnę veiką pridedant po 3 mėnesius laisvės atėmimo). Skirdamas bausmes apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad nėra R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikas padarė bendrininkų grupėje. Tačiau šiuo nuosprendžiu nustatyta nuteistojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Be R. S. daugiau nei vienas nuteistasis nepadėjo apylinkės teismui ir apeliacinės instancijos teismui nustatant tikrąsias nusikaltimų aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, ši R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ypatingai lengvina jo padėtį ir duoda pagrindą R. S. skirti švelnesnę bausmę. Todėl, nors ir nustatyta R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pastebėtina, jog sunkinanti aplinkybė nustatyta ir kitų nuteistųjų atžvilgiu), jam už BK 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės (griežčiausia bausmė skiriama, nes R. S. yra recidyvistas, t. 10, b. l. 99-104), kurių dydžiai neviršija straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio.
Nuteistasis R. S. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas, tačiau šis jo prašymas nepagrįstas, kadangi ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o taip pat baudžiamoji byla nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kad būtų galima taikyti BK 64¹ str. nuostatas, privalo egzistuoti bent viena iš paminėtų sąlygų, o šiuo atveju nei viena iš jų nenustatyta. Todėl šis nuteistojo R. S. prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 329 str. 1 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl O. P. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimas 2010-09-06 R. R.; neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimas 2011-01-25 V. Š.; neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis jų pardavimas iki 2011-02-09 A. S.) panaikinti ir priimti naują nuosprendį – O. P. dėl kaltinimų pagal BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimo 2010-09-06 R. R.; dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimo 2011-01-25 V. Š.; dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis jų pardavimo iki 2011-02-09 A. S.) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimas 2011-01-25 asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta) panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. Š. dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimo 2011-01-25 asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kitoje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatų taikymo nuteistajam O. P..
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 2 d. nuostatų taikymo nuteistajam V. Š.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., V. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimą 6 mėnesiams bei pagal BK 302 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimą 1 metams subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio V. Š. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2011-03-03 iki 2011-07-01 bei nuo 2012-05-09 iki 2012-11-09.
Epizode dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimo 2010-09-06 laikyti nustatytu, kad R. R. narkotinę medžiagą heroiną 2010-09-06 įgijo iš nenustatyto asmens.
Epizode dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimo iki 2011-02-09 laikyti nustatytu, kad A. S. narkotinę medžiagą heroiną iki 2011-02-09 įgijo iš nenustatyto asmens.
Epizode dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir jų pardavimo 2011-03-02 pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad O. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis narkotinę medžiagą heroiną bei psichotropinę medžiagą PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane) įgijo ir laikė; pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad S. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo bei laikė narkotinę medžiagą heroiną bei psichotropinę medžiagą PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane).
Epizode dėl neteisėto disponavimo fizinio asmens dokumentu pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad V. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaip užstatą įgijo R. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
M. J. veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 259 str. 2 d. ir skirti jam 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. paskirtą 20 parų arešto bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. paskirtomis 1 metų 6 mėnesių (už sukčiavimą V. A. atžvilgiu), 1 metų 9 mėnesių (už sukčiavimą T. Z. atžvilgiu) bei 2 metų (už sukčiavimą I. P. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausmėmis ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkes teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-04-12 iki 2011-04-13 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-04-13, paskirto šioje baudžiamojoje byloje, iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio vykdymo pradžios bei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį atliktą bausmę.
A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 2 d. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-04-11 iki 2011-05-12 bei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendį atliktą bausmę.
Pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). R. S. pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą V. A. atžvilgiu) skirti laisvės atėmimą 1 vieneriems metams; pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą F. Č. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui; pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą T. Z. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams; pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą N. P. ir F. P. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą Z. L. M. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 182 str. 1 d. (už sukčiavimą Z. M. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiais bei Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-04-05 iki 2011-05-04 bei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžius ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį atliktas bausmes.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 64 str. nuostatų taikymo nuteistajam N. A.. N. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi sumažinta vienu trečdaliu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį atliktą bausmę.
Likusioje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų H. K., D. S., R. Š. apeliacinius skundus atmesti.