Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui D. S., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, antstolė Vaiva Šimkienė, dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas ieškinį pripažįsta. Nors abejojo, kad santuoka iširo vien dėl jo kaltės, tačiau aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės kaltę, nenurodė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, neištikimybės nepaneigė. Pripažįsta, kad nuo 2005 metų birželio mėnesio su ieškove nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, automobilis „Opel Zafira“ yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes įgytas už jos asmenine lėšas, į kurias jis nepretenduoja. Pinigus iš kredito bendrovės jis skolinosi savo asmeninių poreikių tenkinimui, tuo metu, kai jis su ieškove jau kartu nebegyveno, todėl ir skola UAB „Gelvora“ yra jo asmeninė.

Tretieji asmenys nuomonės dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, nuo 2005 metų birželio mėnesio gyvena skyrium, bendro ūkio nebeveda. 2017 m. balandžio 8 d. ieškovė įsigijo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. 11 d. Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo priteista 595,01 Eur skolos, 192,12 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos kreditorės UAB „4finance“ naudai. 2012 m. gruodžio 4 d. ieškovė paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra asmeninė jos nuosavybė.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Atsakovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jo potraukio alkoholiui, svetimoms moterims bei nenoro pakeisti gyvenimo būdo nepaneigė, priešingai, ieškinį pripažino, kas sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad vien atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo.

CK 3.67 straipsnio 2 dali numato galimybę taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Abu sutuoktiniai pripažino, kad jų bendras gyvenimas baigėsi 2005 m. birželio mėnesį, nuo to laiko jie bendro ūkio nebeveda, todėl būtų neteisinga turtą, sutuoktinių įgytą po to, kai jie kartu nebegyvena, laikyti jų bendrąja jungtine nuosavybe. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo to momento, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2005 m. birželio mėnesio.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo 2017 m. balandžio 8 d., kai šalys jau daugiau kaip dešimt metų nebevedė bendro ūkio, automobiliu naudojosi viena ieškovė, todėl šis automobilis negali būti priskirtas bendrajai jungtinei šalių nuosavybei, automobilis pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, jo nurodytas aplinkybes, kad iš kredito bendrovės jis skolinosi pinigus savo asmeninių poreikių tenkinimui, tuo metu, kad su ieškove kartu nebegyveno, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-809-446/2017 lieka asmenine atsakovo prievole.

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 straipsnis).

Ieškovė pageidauja pasilikti santuokoje turėtą pavardę, santuoka nutraukta ne dėl jos kaltės, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – S., atsakovui prigimtinė pavardė – S., (CK 3.69 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. 2019 m. gruodžio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, jos išlaidas valstybei apmokant 100 procentų, todėl, ieškinį patenkinus, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), priteistinas valstybei iš atsakovo, t. y. 75 Eur.

Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje iki sprendimo priėmimo susidarė 14,15 Eur, taip pat priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus jai advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 200 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.67 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl D. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. S. palikti santuokinę S., pavardę, D. S. – jo pavardę – S.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas S. S. ir D. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005 m. birželio mėnesio.

Pripažinti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini).

Pripažinti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-809-446/2017 (išieškojimas vykdomas antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš D. S. 89,15 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Priteisti iš D. S. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.