Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1157-890/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-26
Bylos Nr.
A5.-1157-890/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
Ž. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1157-890/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00597-2017-4
Registro objektas ROIK: 17068835424
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 6.1; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant R. I. – B., dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei E. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turinčio aukštąjį išsilavinimą, vedusio, administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t.y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. (nutraukus darbo sutartį 2017 m. kovo 31 d.) leido V. Š. vykdyti programuotojo funkcijas įmonės veiklos vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 5 dalies, reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Ž. S. neneigė, jog V. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. dirbo jo vadovaujamoje įmonėje, tačiau nesutiko, jog asmuo dirbo nelegaliai. Paaiškino buvo gavęs naują V. Š. prašymą atleisti jį nuo balandžio 7 d., nežino kodėl buhalterė pranešė apie šio darbuotojo darbo sutarties pabaigą kovo 31 d. V. Š. dirbo įmonėje programuotoju, įmonė keitė veiklos pobūdį ir kompiuterinio programavimo paslaugų vis mažėjo, nebeturėjo kaip vystyti tos veiklos, buvo sutarta ir V. Š. parašė prašymą atleisti jį iš darbo, prašymas buvo parašytas kovo 13 d. Prašymą perdavė buhalterei A. J.. Buhalterė A. mėnesio pabaigoje turėjo atsigulti į ligoninę, buvo paskutinė jos darbo savaitė. Artėjo 31 dienos terminas, reikėjo sutvarkyti dokumentus, o buhalterė buvo ligoninėje, todėl negalėjo paklausti, ar ji viską sutvarkė. Jis V. parašė, kad šis savaitę dar padirbėtų, kol atsiras nauja buhalterė, kuri viską sutvarkys. V. pasakė, kad buhalterė susirgo ir V. sutiko toliau dirbti. Mėnesio 30 dieną išsiuntė naujai buhalterei duomenis. V. Š. parašė prašymą dar savaitę laiko dirbti. Buvo įsitikinęs, jog V. dirba oficialiai, negalvojo, kad tai nelegalus darbas. Priėmus naują buhalterę, išsiaiškino, jog V. Š. buvo atleistas pagal jo pirmąjį prašymą. Darbo sutartyje įrašas dėl V. Š. atleidimo ir taisymas ne jo, o naujai pradėjusios dirbti buhalterės. Nesutinka, kad asmuo nelegaliai dirbo, nes buvo naujas darbuotojo prašymas, nežino kodėl buhalterė pranešė apie darbo sutarties pabaigą. Taisymas darbo sutartyje buvo ne kovo 31 d., Nežino, kodėl naujoji buhalterė V. V. atliko taisymą, nors turėjo naują V. Š. prašymą. V. V. 2017 m. kovo 30 d. dar nebuvo įmonės darbuotoja, iki įdarbinat buvo ne vienas darbo pokalbis, tuo metu niekas netvarkė buhalterijos. Pradėjusi dirbti, V. V. darė taisymus. Pirminį V. Š. prašymą ranka taisė naujoji įmonės buhalterė, apie šį taisymą jis nieko nežinojo, taisymas buvo atliktas be jo žinios, nežino, kodėl V. V. darė taisymus. Jis neneigia, kad V. dirbo, kodėl viską taip buhalterė sutvarkė, nežino. V. V. SODRAI pateikė pranešimą apie tai, jog V. Š. atleistas 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 7 dieną, tačiau ji V. Š. turėjo atleisti pagal jo antrąjį prašymą. Jo įmonėje nuo balandžio mėn. dirba iki 10 darbuotojų. Prisimena, ką rašė paaiškinime, tuo metu taip ir galvojo, jog nėra sutvarkyti atleidimo dokumentai.

2017 m. balandžio 19 d. paaiškinime darbo inspekcijos pareigūnams Ž. S. nurodė, kad dėl V. Š. atleidimo įvyko nesusipratimas. Tai įvyko dėl techninių kliūčių ir žmogiškojo faktoriaus. Įmonės buhalterė A. J. buvo atleista 2017 m. kovo 24 d., ji turėjo išvykti sudėtingai operacijai į Vilnių. Nauja buhalterė V. V. buvo įdarbinta tik po dviejų savaičių, t.y. 2017 m. balandžio 7 d. V. Š. prašymas atleisti iš darbo buvo parašytas, jo atleidimo diena turėjo būti 2017 m. kovo 31 d. Kadangi atleista buhalterė buvo po operacijos, su ja niekaip nebuvo įmanoma susisiekti ir sužinoti, ar ji sutvarkė visus dokumentus. V. paprašė perrašyti prašymą ir dirbti iki 2017 m. balandžio 7 d. Abiejų šalių sutarimu taip buvo padaryta. Nauja buhalterė darbą pradėjo tik 2017 m. balandžio 7 d. Iki to laiko jai buvo suteikti visi įgaliojimai dėl VMI ir „Sodros“. Tik tada ir paaiškėjo, jog senoji buhalterė A. J. įformino V. atleidimą 2017 m. kovo 31 d., o ne 2017 m. balandžio 7 d. Tuomet buvo imtasi skubių veiksmų klaidai ištaisyti. Visi neatitikimai pašalinti, V. apie įvykusią klaidą buvo informuotas, pridėti el. laiškai, rašyti V., perskaičiuotas darbo užmokestis, atostoginiai bei sutvarkyti kiti dokumentai. Nuoširdžiai apgailestauja dėl įvykusio nesusipratimo, V. atsiprašė dėl įvykusios klaidos (b.l. 11).

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. parašė pranešimą apie nelegalų darbą. Įmonėje dirbo apie metus, nusprendė pradėti savarankišką veiklą. Iš anksto informavo apie atleidimą iš darbo ir parašė prašymą jį atleisti nuo 2017 m. kovo 31 d., prašymas buvo 2017 m. kovo 13 dienos. Ž. pasakė, jog buhalterė turi sveikatos problemų, paprašė dar vienai savaitei pasilikti, t.y. iki 2017 m. balandžio 7 d., jis sutiko, nes jam buvo naudinga, buvo galima uždirbti daugiau pinigų. Kovo mėnesio pabaigoje jis parašė naują prašymą, senojo nepasiėmė, pasitikėjo Ž., neprašė, kad surastų pirmąjį prašymą ir jį sunaikintų. Antrąjį prašymą rašė paprašytas direktoriaus. Jis pradėjo vaikščioti po institucijas, jau nebedirbo pas Ž., sužinojo, kad buvo atleistas ankščiau. Bijojo nemalonumų, parašė pranešimą, kad klaida būtų ištaisyta. Su Ž. nekalbėjo, nes bijojo, žinojo, kad ir nelegalius darbuotojus gali nubausti. Paskutinę darbo dieną jam atlyginimas nebuvo sumokėtas. Tuo metu pas Ž. buvo finansinių problemų, vėliau sumokėjo ir už praleistą laikotarpį, jis pretenzijų buvusiam darbdaviui neturi. Ar pasirašė darbo sutartyje apie atleidimą, neprisimena, sutartyje yra buhalterės įrašas. Antrąjį prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo įteikė Ž. Dirbti pasiliko savo noru, buvo netikėta, kad dirbo nelegaliai. Mano, kad įvyko klaida, Ž. nesiekė, kad jis savaitę laiko nelegaliai dirbtų. Tik sužinojęs apie tai, manė, jog taip buvo padaryta tyčia, bijojo, kad jam nesumokės už tas dienas. Jam viskas buvo sumokėta, pretenzijų neturi. Jei tuo metu būtų sumokėtas atlyginimas, mano, jog būtų nesikreipęs.

2017 m. balandžio 11 d. paaiškinime V. Š. nurodė, jog buvo parašęs prašymą, jog nebedirbs nuo 2017 m. kovo 31 d., tačiau darbdavys paskutinę jo darbo dieną paprašė, kad jis dar pasiliktų savaitei, todėl jis parašė dar vieną prašymą, kad dirbs iki 2017 m. balandžio 7 d. Tačiau darbdavys jį apgavo, darbdavys jį atleido 2017 m. kovo 31 d., o jis dirbo iki 2017 m. balandžio 7 d., t.y. savaitę jis dirbo nelegaliai. Darbo sutartyje dėl nutraukimo jis nepasirašė. Jo nelegalaus darbo faktą gali įrodyti vaizdo kameros, sumontuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), nes jų ofisas yra įrengtas virš „(duomenys neskelbtini)“, trečiame aukšte. Nurodė, jog turi galimybę persiųsti el. paštu bendravimo su klientais laiškus, siųstus iš darbo pašto dėžutės (b.l. 12).

Liudytoja V. V. teisme parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesio pirmomis dienomis atvyko į darbovietę, direktorius suorganizavo susitikimą su buvusia buhaltere A., kuri jai perdavė dokumentus ir sakė, kad nuo kovo 31 dienos reikia atleisti V. Š.. Ji tą ir padarė. Su direktoriumi atleidimo nebederino. Jai perdavė visus dokumentus, asmens bylas ir pan. Buvo ir darbuotojų prašymai. A. buvo atlikusi paskaičiavimus dėl V. Š. atleidimo, bet sakė, jog nebeturi įgaliojimų. Ji padarė patikslinimą, kad V. Š. atleidžiamas nuo 2017 m. balandžio 7 d. Jai direktorius pasakė, kad V. Š. nereikėjo atleisti kovo 31 d., jog tai buvo klaida, ji pasakė direktoriui, kad padarys patikslinimą, tai buvo po balandžio 7 dienos, gal balandžio 11 dienos, tikslios datos neprisimena. Ji pati padarė pataisymą V. Š. darbo sutartyje, kai jai direktorius pasakė, kad nereikėjo V. atleisti, Ji pataisė ir pranešė „Sodrai“. Tarpinį V. Š. prašymą gal ir matė, bet neprisimena. Visus mokėjimus atliko direktorius, nežino, ar atsiskaitė su V. Š.. Jai A. J. buvo paskaičiavusi atsiskaitymą su V. Š. iki 2017 m. kovo 31 d., vėliau ji pati paskaičiavo. Jai direktorius neaiškino, kodėl reikia atleisti nuo 7 dienos, ji apskaitą tvarkė namuose, vadovavosi direktoriaus pasakymu. Dokumentus jai direktoriaus perduodavo 2 kartus per mėnesį. Ji matė tik vieną V. Š. prašymą, neprisimena, kad matytų antrąjį V. Š. prašymą, gali būti, jog direktorius jai siuntė, bet ji neįsidėmėjo, nes darbuotojai nepažįstami.

2017 m. gegužės 8 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. 0849-0016 nurodyta jog 2017 m. balandžio 14 d., apie 11.00 val., VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai E. P. ir E. G. vykdydami skyriaus vedėjo V. R. patvirtintą 2017 m. balandžio 13 d. pavedimą Nr. 316 nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Įmonė) veiklos vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur 3-iame aukšte rado asmenis: direktorių Ž. S., gimusį (duomenys neskelbtini), bei praktiką atliekančius - E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. R., gimusį (duomenys neskelbtini), kurie teikė paaiškinimus raštu nurodydami, kad Įmonėje atlieka praktiką, už kurią darbo užmokestis nėra mokamas. Įmonės direktorius Ž. S. dokumentų patikrinimui veiklos vietoje pateikti negalėjo, todėl buvo pareikalauta juos pateikti 2017 m. balandžio 19 d. 2017 m. balandžio 19 d. direktorius Ž. S. patikrinimui pateikė: paaiškinimą dėl V. Š. atleidimo, V. Š. darbo sutartį, 2017 m. kovo ir balandžio mėnesių darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščius, E. K. praktinio mokymo bei M. K. ir E. R. praktikos sutartis, bei kitus dokumentus. Dėl V. Š. atleidimo direktorius Ž. S. nurodė, kad įvyko nesusipratimas dėl žmogiškosios klaidos. Pasak direktoriaus, V. Š. 2017 m. kovo 13 d. pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo 2017 m. kovo 31 dienai. Kadangi buhalterė A. J. buvo atleista 2017 m. kovo 24 d., ir nebuvo jokių galimybių sužinoti, ar ji sutvarkė/nesutvarkė V. Š. dokumentus dėl atleidimo, buvo paprašyta V. Š. pateikti dar vieną prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo vėlesne data, t.y. nuo 2017 m. balandžio 7 d., kad naujoji buhalterė V. V. paruoštų su V. Š. atleidimu susijusius dokumentus. Buhalterei V. V. prisijungus prie VSDFV bazės tapo žinoma, kad V. Š. atleistas 2017 m. kovo 31 d., ir pranešimą apie atleidimą pateikė buvusi buhalterė A. J.. Pastebėjus tai, direktorius Ž. S. davė nurodymą buhalterei V. V. teikti naują pranešimą VSDFV koreguojant V. Š. atleidimo datą iš 2017 m. kovo 31 d. į 2017 m. balandžio 7 d. bei perskaičiuoti V. Š. darbo užmokestį. Išnagrinėjus skundo tyrimo metu surinktus duomenis darytina išvada, kad direktorius Ž. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu, leido V. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. vykdyti programuotojo funkcijas, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, o būtent, nutraukus ją 2017 m. kovo 31 d. ir apie darbo santykius nepateikus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais direktorius Ž. S. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnį (b.l. 4-5).

Iš 2016 m. gegužės 13 d. darbo sutarties matyti, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atstovaujama darbdavio - savininko Ž. S., priėmė į darbą V. Š.. Darbo sutartis įsigalioja: 2016 m. gegužės 13 d., darbuotojas pradeda dirbti: 2016 m. gegužės 16 d. Grafoje, kurioj nurodoma, kad Darbo sutartis nutraukta: yra rankraštinis įrašas „2017 m. balandžio 7 d. (ranka nubraukta ankstesnė data -2017 m. kovo 31 d. – su vyr. buhalterės V. V. prierašu: „taisymu tikėti“) pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu)“ (b.l. 14-15).

Šalies argumentai

2016 m. gegužės 13 d. V. Š. pateikė prašymą dėl priėmimo į darbą, kuriuo prašė jį priimti į programuotojo pareigas nuo 2016 m. gegužės 16 d. (b.l. 16).

2017 m. kovo 13 d. V. Š. pateikė IĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui prašymą, kuriuo prašė jį 2017 m. kovo 31 d. atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Virš spausdinto teksto ranka pataisyta data – nubraukiant 2017 m. kovo 31 d. ir virš jos ranka užrašant balandžio 7 d. Taisymas pasirašytas vyr. buhalterės V. V. su žyma „Taisymu tikėti“ (b.l. 17).

2016 m. kovo 23 d. V. Š. pateikė IĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui prašymą, kuriuo prašė jį atleisti iš darbo 2017 m. balandžio 7 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b.l. 18, 45, 56).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Klaipėdos teritorinio skyrius 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. SD-3-4942 dėl informacijos pateikimo, adresuotu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos teritoriniam skyriui paprašė pateikti informaciją dėl V. Š., o būtent, kada (nurodant konkrečią datą ir tikslų laiką) buvo pranešta VSDFV dėl V. Š. atleidimo 2017 m. kovo 31 d., koks asmuo pateikė pranešimą VSDFV dėl V. Š. atleidimo 2017 m. kovo 31 d. ir kada, nurodant konkrečią datą ir tikslų laiką, ir koks asmuo pateikė patikslintą pranešimą VSDFV dėl V. Š. atleidimo 2017 m. kovo 7 d. (b.l. 19).

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės mėn. rašte dėl informacijos pateikimo adresuotame VDI Klaipėdos teritoriniam skyriui nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo - V. V. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau -EDAS) 2017 m. balandžio 7 d., 12.24 val. pateikė elektroniniu parašu pasirašytą 2-SD pranešimą apie V. Š. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2017-03-31; 2017 m. balandžio 14 d., 17.55 val., V. V. pateikė elektroniniu parašu pasirašytą PT elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kurio pagrindu 2017 m. balandžio 14 d. automatiniu būdu Registro duomenų bazėje buvo patikslinti duomenys apie V. Š. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą iš 2017 m. kovo 31 d. į 2017 m. balandžio 7 d. (b.l. 21).

Iš 2017 m. balandžio 14 d. elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo matyti, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 14 d. tikslino duomenis dėl draudėjui pasikeitusių aplinkybių, patikslinti duomenys – V. Š. atleistas pagal darbo sutartį, nurodomi teisingi duomenys: A10- valstybinio socialinio draudimo pabaiga 2017 m. balandžio 7 d. (b.l. 25-26).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų (užklausa - 2017 m. balandžio 14 d.) matyti, kad V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (b.l. 23-24).

Iš 2017 m. kovo – balandžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog programuotojas V. Š. dirbo iki 2017 m. balandžio 7 d. (b.l. 27-28).

Iš 2017 m. balandžio 14 d. Ž. S. ir V. Š. susirašinėjimo el. paštu matyti, jog 2017 m. balandžio 14 d., 12.28 val., Ž. S. informavo V. Š., kad dėl techninių kliūčių ir žmogiškojo faktoriaus įvyko nesusipratimas dėl V. Š. atleidimo. Ž. S. pažadėjo, jog viskas bus tinkamai sutvarkyta, t.y. buhalterė iki 2017 m. balandžio 18 d., 17.00 val. reikiamus duomenis ir naujai perskaičiuos darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2017 m. balandžio 18 d. Ž. S. el. laišku informavo V., jog dalinai su juo atsiskaitė, bei papildomai informavo, jog buhalterė V. atliko perskaičiavimą ir pažadėjo kuo skubiau sumokėti likusią dalį – 47,42 EUR. Nuoširdžiai atsiprašė bei nurodė, jog viskas tinkamai sutvarkyta (b.l. 31,32).

Iš 2017 m. kovo ir balandžio mėnesių darbo užmokesčio V. Š. priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentų matyti, jog V. Š. buvo atlikti du mokėjimai 266,55 EUR, mokėjimo paskirtis – UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcininko įnašai- atsiskaitymas, už DU už 03 mėn., priskaičiuoti atostoginiai; ir 47,42 EUR, mokėjimo paskirtis – UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcininko įnašai – atsiskaitymas (DU už 04 mėn., priskaičiuoti atostoginiai) (b.l. 33-37).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 ir galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Nelegalaus darbo sampratą įtvirtino DK 98 (galiojusio iki 2017-07-01) straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareigos darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatytos DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad Ž. S. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo yra įrodyta.

Ž. S. teisme neneigė, jog V. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. dirbo ir vykdė programuotojo funkcijas įmonės naudai, tačiau nesutiko, jog asmuo dirbo nelegaliai. Aiškino, kad naujajai buhalterei V. V. siuntė V. Š. antrąjį prašymą atleisti jį iš darbo, nežino kodėl buhalterė pranešė apie darbo sutarties pabaigą pagal pirmąjį V. Š. prašymą, buvo įsitikinęs, jog V. Š. dirba oficialiai.

Teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik po Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus pareigūnų atlikto patikrinimo, kuris pradėtas 2017-04-14, gavus buvusio įmonės darbuotojo V. Š. 2017-04-11 prašymą dėl nelegalaus darbo (b.l. 4,5, 12), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateikti patikslinti duomenys apie V. Š. atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)s“, jo valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą patikslinant iš 2017-03-31 į 2017-04-07 (b.l. 21,23, 25-26). Su V. Š. už jo darbo laikotarpį, nuo 2017-04-01 iki 2017-04-07 įmonėje atsiskaityta taip pat tik po atlikto patikrinimo. Pats Ž. S. patvirtino, kad V. Š. įmonėje nurodytu laikotarpiu dirbo, šią aplinkybę patvirtina ir V. Š. parodymai, jo paaiškinimas darbo inspekcijos pareigūnams, elektroniniai laiškai. Šie duomenys patvirtina, kad protokole nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2017-04-01 iki 2017-04-07, V. Š. programuotojo funkcijas įmonės veiklos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), vykdė nelegaliai.

Ž. S. teisme teigė, kad naująjį V. Š. prašymą atleisti jį iš darbo 2017-04-07, išsiuntė buhalterei V. V., pateikė tai patvirtinantį elektroninį laišką. Liudytoja V. V. teisme nurodė, kad nepamena, jog būtų mačiusi antrąjį V. Š. prašymą atleisti jį iš darbo, ankstesnė buhalterė A. J. buvo atlikusi paskaičiavimus ir nurodžiusi V. Š. atleisti iš darbo 2017-03-31, ką ji ir padariusi vos pradėjusi dirbti 2017-04-07, su direktoriumi apie tai nebekalbėjusi. Nors vėliau buhalterė V. V. teismui pateikė Ž. S. jai 2017-03-30 siųstą elektroninį laišką su 2017-03-23 rašytu V. Š. prašymu atleisti jį iš darbo 2017-04-07, tačiau neaišku, jei buhalterei buvo pateiktas antrasis darbuotojo prašymas, kodėl ji ranka ištaisė pirmajame V. Š. 2017-03-13 rašytame prašyme nurodytą atleidimo datą (b.l. 17).

Nors Ž. S. teigia, kad viskas įvyko tik dėl nesusipratimo, tačiau pažymėtina, kad bendrovės vadovas privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą, o to nepadaręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. S. pažeidė (iki 2017-07-01 galiojusio) DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas bei padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Taigi Ž. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, VSDFV teritoriniam skyriui laiku nepranešė apie darbuotojo V. Š. priėmimą į darbą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 7 d., (nutraukus su juo darbo sutartį 2017 m. kovo 31 d.), leido jam dirbti įmonėje, apie darbo santykius nepateikus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, o toks jo elgesys atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, vieną iš padarymo būdų (DK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi šis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo, todėl Ž. S. teiginiai, kad jo elgesyje nebuvo tyčios, o taip pasielgė tik dėl techninės klaidos, atmestini, konstatuojant, kad ir dėl neatsargumo (nerūpestingumo) padarytas nusižengimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 95 straipsnį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ž. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ANK 34 straipsnio 5 dalis skelbia, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Tačiau individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus nusižengimo aplinkybes.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad darbuotojo atleidimas iš darbo ankstesne data, nors jis ir toliau faktiškai vykdė darbuotojo funkcijas, įvyko dėl buhalterės ir darbdavio nesusikalbėjimo, tai yra žmogiškos klaidos, nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, su darbuotoju visiškai atsiskaityta ir jis darbdaviui jokių pretenzijų neturi, darbdavys atsiprašė darbuotojo. Taip pat negalima neįvertinti ir to, kad Ž. S. anksčiau nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą, jog jo vadovaujamoje įmonėje anksčiau nebuvo nustatyti nelegalaus darbo atvejai. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis ir Ž. S. ateityje pažeidimų nedarys. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta Ž. S. paskyrus mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,-

nutaria:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, jam paskirti 400 EUR (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį, ROIK: 17068835424, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės

teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė