Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-12 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei pradėti dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 3 d., apie 21.20 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Vingis“, esančioje, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, matant pardavėjai N. A., ir jam suprantant, kad ji mato, prie kasos atsinešė du butelius alaus „Dnight“ bendros 2,50 Lt vertės ir vieną butelį alaus „Tauras Pilsneri“ 7,39 Lt vertės bei pačiupęs minėtas prekes, išbėgo iš parduotuvės nesusimokėjęs, tai yra atvirai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 9,89 Lt vertės turtą.

Nuteistasis A. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl bausmės rūšies, mano, kad ji per griežta. Teigia, kad gailisi nusikaltęs, žalą atlygino, atsiprašė, žada nebenusikalsti, gyventi dorai. Prašo suteikti paskutinę galimybę pasitaisyti ir kaip suprantama iš skundo esmės, švelninti bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras-atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, mano, kad ji per griežta.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas A. K. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės apribojimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą - jis įvykdė apysunkį nusikaltimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, jo asmenybę apibūdinančius duomenis – registruotas darbo biržoje, pagal gyvenamą vietą nusiskundimų negauta, baustas administracine tvarka, teistas, ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.

Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Be to, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta.

BK 48 str. 2 p. nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmę atsižvelgia į nedidelę pagrobto turto vertę, į tai, kad apeliantas gailisi nusikaltęs, atsiprašė, žada nebenusikalsti, gyventi dorai, tačiau neatsižvelgė į šiuo atveju itin svarbią aplinkybę, kad po nusikaltimo padarymo apeliantas pats savanoriškai prisistatė policijos pareigūnams ir prisipažino padaręs nusikaltimą, todėl kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šių aplinkybių visetą, pirmos instancijos teismas A. K. skyrė savo trukme aiškiai pergriežtą bausmę, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2009-10-12 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpinamas iki minimumo.

Įstatymų leidėjas baudžiamosios atsakomybės už atvirą svetimo turto vagystę visiškai nesieja su pagrobto turto verte, t.y. baudžiamajai atsakomybei už tokios veikos padarymą atsirasti pagrobto turto vertė negali turėti reikšmės, šios veikos pavojingumą nurodo pats nusikaltimo padarymo būdas, todėl nėra pagrindo manyti, kad A. K. padaryta veika dėl mažos pagrobto turto vertės galėtų būti pripažinta mažareikšme.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-12 nuosprendį pakeisti.

A. K. pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki trijų mėnesių.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.