Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-07-29 · Administracinė byla Nr. I1-5007-423/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
I1-5007-423/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01257-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5007-423/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01257-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).

Skunde ir atsikirtime nurodė, kad Marijampolės pataisos namų 1 būrio patalpose nuo 2017-06-01 iki 2020-05-01 buvo kalinamas nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad sanitarinio mazgo patalpoje klozetai atskirti tik metalinėmis pertvaromis, be durelių, o pisuarai įrengti priešais klozetus, vieno metro atstumu vienas nuo kito ir niekaip neatskirti. Pareiškėjo nuomone, dėl šių aplinkybių buvo pažeista jo teisė į privatumą. Be to, sanitarinių įrenginių trūko, kadangi 3 klozetais ir 3 pisuarais naudojosi nuo 48 iki 50 asmenų. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 1 būrio 1 sekcija buvo perpildyta, trūko gyvenamojo ploto. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, neigiamais emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 8-12) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą kalinimo laikotarpį. Pareiškėjas dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų į sveikatos priežiūros specialistą ar psichologą ginčo laikotarpiu nesikreipė. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio, o ne kamerų tipo kalinimo įstaigoje, todėl dienotvarkėje numatytu metu galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Marijampolės visuomenės sveikatos centras pataisos namuose atliktų patikrinimų metu higienos normų pažeidimų nenustatė.

Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl gyvenamojo ploto

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Ginčo laikotarpiu iki 2020-02-06 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 patvirtintų „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose buvo kalinamas nuo 2017-05-05 iki 2020-05-01, 1 būryje, 1 patalpoje, kurios plotas – 51,30 kv. m. Pareiškėjas skunde bei atsikirtime nurodė tokias pačias aplinkybes, todėl ginčo šioje dalyje nėra.

Atsakovės atstovas pateikė teismui Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus specialistės 2020-06-16 pažymą Nr. 14/07-2393, kurioje nurodyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo ne daugiau kaip 16 asmenų, todėl vienam asmeniui teko 3,2 kv. m ploto. Pareiškėjas skunde teigė, kad 1 būrio 1 patalpoje gyveno nuo 16 iki 17 asmenų, tačiau nepaaiškino, kokiu konkrečiu metu minėtoje patalpoje gyveno būtent 17 nuteistųjų, nenurodė jų vardų, nepateikė patalpos plano ar kitų įrodymų. Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaratyvus, nepagrįstas ir nedetalizuotas teiginys negali paneigti atsakovės atstovo pateiktų rašytinių įrodymų ir nesudaro pagrindo teismui jais abejoti. Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,2 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dėl tualetų įrengimo

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti tik skardine sienele, o pisuarai neatskirti nei vienas nuo kito, nei nuo likusios patalpos, todėl atsakovės atstovas neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis tualetu.

Marijampolės PN neneigė, jog 1 būrio sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti sienelėmis, o pisuarai – neatskirti. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 32-34).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nors pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2002-07-15 sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2007-11-15 sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2012-05-10, sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), t. y. pažeidimas pripažįstamas tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

Įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog jei pareiškėjo netenkino pisuarų įrengimas, jis turėjo teisę naudotis klozetais, kurie buvo atskirti pertvaromis. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo kreipęsis nei į pataisos namų psichologą, nei į gydytoją (b. l. 14, 18). Nėra jokių kitų įrodymų apie pareiškėjui kilusias pasekmes dėl skunde nurodomų aplinkybių.

Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog sanitarinių įrenginių trūko, kadangi trimis klozetais ir trimis pisuarais naudojosi apie 50 nuteistųjų. Byloje nėra ginčo dėl sanitarinių įrenginių kiekio ir jais besinaudojusių asmenų skaičiaus.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta po 1 klozetą arba pisuarą penkiolikai asmenų (7.6 p.). Padalijus pareiškėjo nurodytą asmenų skaičių iš byloje nustatyto sanitarinių įrenginių kiekio (50/6), matyti, kad vienu klozetu arba pisuaru naudojosi apie 8 asmenys. Todėl nėra pagrindo šioje dalyje konstatuoti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimų pažeidimą.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), kilusios žalos bei priežastinio ryšio. Nenustačius minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė