Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys A. D., R. N., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. D.. A. D. ir J. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) bei susilaukė trijų vaikų: tai R. N., K. D. (mirė (duomenys neskelbtini)), A. D.. Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič 2023-05-05 nutarimu atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po A. D. mirties, kadangi pareiškėja praleido palikimo priėmimo terminą. 2023-08-14 išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad A. D. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. J. D. vardu registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie įgyti A. D. ir J. D. santuokos metu.

Dėl pirmojo pareiškėjos reikalavimo

Pareiškėja J. D. pirmuoju reikalavimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. ir A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, A. D. ir J. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtas statyti 1975 m., lauko viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigta statyti 1976 m., o šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1978 m.

Vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1-3 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Analogiškos nuostatos numatytos ir šiuo metu galiojančiame civiliniame kodekse. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Tai reiškia, kad kol neįrodyta, kad vienam iš sutuoktinių priklausė didesnė santuokoje įgyto turto dalis, laikoma, kad santuokoje įgytas turtas priklauso sutuoktiniams po lygiai ir papildomai šio fakto nustatinėti nereikia.

CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Nagrinėjamu atveju iš pateikto Nekilnojamojo turto išrašo yra žinoma, kad J. D. vardu registruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas A. D. ir J. D. santuokos metu, vadinasi yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir preziumuojama, kad jų turto dalys yra lygios. Ši prezumpcija nėra nuginčyta, todėl galioja, o tokiu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių padarinių. Pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius, kad J. D. vardu registruotas turtas yra įgytas jos santuokos su A. D. metu. Vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, laikytina, kad (duomenys neskelbtini), esantis turtas priklausė J. D. ir A. D. lygiomis dalimis ir nesant reikalavimo nuginčyti šią prezumpcija, papildomai nustatinėti faktą, kad jiems priklausė po ½ dalį minėto turto, nereikia. Atsižvelgiant į tai, pirmas pareiškėjos reikalavimas yra atmetamas.

Dėl antrojo pareiškėjos reikalavimo

Pažymėtina, kad palikimas po A. D. mirties atsirado galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad J. D. per įstatymo numatytą palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti sutuoktinio palikimą, kadangi liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas ir tokiu būdu išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą. A. D. pirmos eilės įpėdiniai – A. D. ir R. N. raštu patvirtino, kad sutinka, jog tėvo palikimą faktiškai priėmė jų motina J. D..

Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 1964 m. CK 587 str. 2 d., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl J. D. ir A. D. turto lygių dalių nustatymo, kadangi sutuoktinių turtui galioja lygių dalių prezumpcija.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.