- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- 1-848-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22304-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kategorijos
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Rumbinaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (9 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3 900 Lt arba 1 129, 52 Eur) bauda, subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 30 MGL (3 900 Lt arba 1 129, 52 Eur) bauda, laisvės apribojimo bausmę atliko, baudą sumokėjo;
3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pakeitė Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metus;
4) Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pakeitė Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį ir 1 m. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metus. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi R. V. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, skirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir skyrė subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėjo 2 metus, įpareigojo R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir tęsti darbą, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, taip pat skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojo per 2 metus atlyginti 1 324,84 Eur turtinę žalą. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi R. V. panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė atlikti 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi R. V. paleido lygtinai, neatlikus 8 mėn. 13 d. laisvės atėmimo bausmės. 2019 m. kovo 12 d. R. V. išregistruota iš probuojamų asmens duomenų registro;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį 12 MGL (451,92 Eur) bauda. Vadovaudamasis BK 64 1 straipsniu, R. V. skirtą 12 MGL (451,92 Eur) bauda sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirta sumažinta 8 MGL (301,28 Eur) bauda, kuri sumokėta 2018 m. vasario 26 d.,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. apgaule įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, tai yra:
laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 18 d., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą socialiniame tinklapyje www.facebook.com sukurtoje paskyroje (duomenys neskelbtini) melagingai pažadėjo Ž. I. nuo 2019 m. birželio 1 d. išnuomoti 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 160 Eur per mėnesį, nurodydama iš anksto pervesti 250 Eur depozitą į dukros A. B. sąskaitą bei pasirašyti nuomos sutartį. Ž. I. 2019 m. vasario 18 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš savo vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ banke, pervedus mamai A. T. priklausančius 250 eurus į A. B. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, R. V., iš anksto žinodama, kad buto neturi ir jo neišnuomos, 2019 m. vasario 27 d. paštu atsiuntė 2019 m. vasario 25 d. trumpalaikės nuomos sutartį Nr. 148, tačiau sutartu laiku Ž. I. buto neišnuomojo ir pervestų pinigų negrąžino bei tokiu būdu apgaule įgijo A. T. priklausančius 250 Eur.
Kaltinamoji R. V. kalta prisipažino ir parodė, kad gyvena Palangoje apie 4 metus, nuomoja butą. Ruošėsi iš buto išsikraustyti, norėjo jį pernuomoti kitam asmeniui. Šiuo metu to buto adreso neprisimena, nes jau senai gyvena kitame bute. Pamačiusi ,,Facebook“ internetiniame puslapyje postą (duomenys neskelbtini), prisidengusi posto autore, patalpino skalbimą su buto nuoma ir fotonuotraukomis komentaruose. Kas konkrečiai, kada ir iš kokio kompiuterio buvo įdėjęs skelbimą, nežino, nesidomėjo. Internetinė svetaine buvo viešai visiems prieinama. 2019-02-18 ji sulaukė susidomėjimo dėl buto. Su Ž. pradėjo susirašinėti per ,,Messenger“ asmeninėmis žinutėmis. Konkrečiai kokiomis sąlygomis jos sutarė dėl buto nuomos, ji neprisimena, nes tai buvo seniai, bet galimai įtarime išvardintomis aplinkybėmis. Su mergina taip pat bendravo telefono numeriais (duomenys neskelbtini), abu abonentai priklauso jai, šiuo metu ji šiais abonentai nebesinaudoja, numerius yra pametusi. Trumpalaikės nuomos sutartį ji surašė pati 2019-02-25, joje nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją. Surašytą sutartį pati pasirašė ir nusiuntė Ž. pagal jos nurodytą adresą. Ž. pasirašytos sutarties ji negavo, nes atgalinį adresą nurodė neteisingą, išgalvotą. Ji iš to buto išsikraustė, bet buto šeimininkė sugalvojo minėtą butą nuomoti paromis, todėl ji to buto neišnuomojo Ž. Buvo sutarta, kad Ž. perves už buto nuomą avansą - 250 eurų. Ji, nenorėdama atskleisti savo tikrų duomenų, padiktavo iš anksto sutarusi draugės A. B. banko sąskaitą, į kurią buvo pravesti minėti pinigai. A. ji sakė, kad turi pravesti už nuomą. A. nieko neklausinėjo, gavusi pinigus iš karto atidavė grynuosius 250 eurų, ji A. pinigų nedavė. A. su nusikaltimu niekaip nėra susijusi. Kokios konkrečiai pavedimų ir pinigų išėmimų datos, ji neprisimena. Sutinka, kad įvykdė sukčiavimą, kurio ji iš pradžių tikrai neplanavo, viskas gavosi spontaniškai. 250 eurų išleido savo reikmėm. Ji 2019-08-20 nukentėjusiajai Ž. į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) padarė pavedimą 250 eurų, gražino jai jos pinigus, atlygino ieškinį. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai nuoširdžiai gailėjosi. Yra dirbanti, dirba pagal individualią veiklą - renginių koordinavimas ir UAB (duomenys neskelbtini) barmenės pareigose, gauna pajamas, patvirtinančius dokumentus yra pateikusi el. p., tyrėjai, todėl prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jai piniginę baudą (1 t., b.l. 149, 156-157).
Nukentėjusioji A. T. parodė, kad 2019 m. vasario mėnesio 18 d. jos dukra Ž. I. socialiniame tinkle www.facebook.com grupėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad Palangos mieste nuomojamas butas. Su asmeniu, kuris prisistatė nuomotojo tarpininku vardu L., kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), dukra bendravo socialiniame tinkle „Messenger“ platformoje. Būdama namuose, į nuomotojo nurodytą A. B. „SEB“ banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo banko sąskaitos pervedė 250 eurų. Dukra susitarusi su nuomotoju, paštu gavo trumpalaikės nuomos sutartį, kurioje nurodyti nuomotojo duomenys, t.y. R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Dukra, pasirašiusi nuomos sutartį, vieną sutarties egzempliorių paštu išsiuntė R. V., adresu (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą dukra su nuomotoju bendravo balandžio 29 d., t. y. buvo gavusi „Messenger“ platformoje pranešimą su paklausimu kada atvyks į Palangą. Atsakiusi į pranešimą, daugiau pranešimo nebegavo. „Messenger“ platformoje buvo matoma, kad asmuo gauto pranešimo nebuvo perskaitęs. Nurodytu telefonu su nuomotoju ar jo tarpininku susisiekti nebuvo galimybės. Nurodyti telefonai: (duomenys neskelbtini). Teikiama nuomos paslauga turėjo būti teikiama nuo šių metų birželio 1 d. Viso padaryta 250 eurų turtinė žala (1 t., b.l. 22-23).
Papildomai apklausta nukentėjusioji A. T. parodė, kad 2019-02-18 ji buvo kartu su dukra Ž. I., kuomet pervedė pinigus į A. B. sąskaitą. Ji dukrai davė 250 eurus už buto nuomą, pinigai yra jos (1 t., b.l. 26).
Nukentėjusioji Ž. I. parodė, kad 2019-02-17 socialiniame tinkle ,,Facebook“ sukurtoje anketoje (duomenys neskelbtini) pastebėjo skelbimą, kurio turinys buvo - vieno kambario butas trumpalaikiai nuomai Palangoje, (duomenys neskelbtini). Ilgalaikiai nuomai 160 eurų, o vasarai 250 eurų, mėnesiui plius komunalinės paslaugos atskirai. Buvo įkeltos buto nuotraukos, skelbimo autorius (duomenys neskelbtini), skelbimas buvo įkeltas vasario 13 dieną, 19.00 val. Jokio telefono numerio nebuvo. Telefono numerį (duomenys neskelbtini) ji gavo sms, bendraujant per ,,Messenger“. Į minėtą skelbimą kreipėsi 2019-02-18 per ,,Messenger“ žinutę. Nuomotoja parašė buto adresą - (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad reikalingas 250 eurų depozitas vieno mėnesio įmokos į priekį. Parašė, kad reikalinga pasirašyti sutartį. Iš pradžių buvo kalba, kad sutartį ji pasirašys atvykusi į Palangą, bet bendraujant toliau, pasakė, kad nuomininkė surašys sutartį ir atsiųs paštu. Sutartį atsiuntė registruotu paštu į paštą Utenoje, ji sutartį pasirašė ir išsiuntė nuomotojai nurodytu adresu, kurį nurodė sms - tai (duomenys neskelbtini) R. V. vardu. Ji siuntė registruotu paštu, ant voko adresas buvo ne Palangos mieste, o nurodytas kažkokio mažo kaimelio pavadinimas. Sutartį ji gavo 2019-02-27, ją pasirašiusi išsiuntė 2019-03-04. Toliau bendraujant jai nurodė buto savininkės numerį, vardą – R., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jai paskambino, jos telefonas buvo išjungtas. Vėliau R. pati perskambino, įtikino, kad ji tikrai verčiasi nuoma. Telefonu suderino kaip atlikti pavedimą, vadinamą avansą. R. sakė, kad ji su savimi neturi savo banko sąskaitos, todėl ji davė dukros A. B. sąskaitos numerį. R. jai atsiuntė sąskaitą ir ji tą pačią dieną iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 250 eurų pavedimą. Nors banko sąskaita yra jos vardu, pinigai priklauso jos mamai, tačiau visus pavedimus savo vardu ji turi teisę daryti. Buto šeimininkė jai prisistatė R., sakė, kad turi buto tarpininkę L., ji ir buvo pasivadinusi (duomenys neskelbtini). Sakė, kad L. rūpinsis raktų perdavimo, buvo tartasi, kad į butą ji atvyks birželio 1 dieną, detaliau dėl raktų neaptarė. Elektroniniu paštu nebendravo. 2019-04-29 ji į ,,Messenger“ (duomenys neskelbtini) parašė laišką, kada galėtų atvykti, bet jokio atsakymo negavo. Matė, kad žinutė net nebuvo perskaityta. Rašė dar kelias dienas, jos taip pat buvo neperžiūrėtos, tada skambino abiem nurodytais kontaktais, bet telefonai buvo išjungti. Kadangi pinigai priklausė jos mamai, todėl jai turtinė žala nepadaryta (1 t., b.l. 39-40).
Liudytoja A. B. parodė, kad R. V. ji pažįsta, nes yra jos draugė, pažįsta apie 4 metus. R. 2019 metų vasario mėnesį jos paprašė paslaugos, pasakydama, kad vienas žmogus turi pravesti sumą pinigų, tačiau jos banko kortelės yra užblokuotos, todėl prašė, kad ji pasakytų savo banko sąskaitą. Kai praves pinigus, R. pasiims. Koks asmuo ir už ką, ar R. įvardino neprisimena, nes tai buvo senai, lyg minėjo, kad jai turi pravesti jos uždirbtus pinigus. Ji, pasitikėdama R. ir nieko blogo negalvodama, sutiko ir jai pasakė savo ,,SEB“ banko sąskaitą, į kurią 2019 metų vasario viduryje buvo pravesti pinigai, apie 250 eurų. Gavusi pinigus juos nuėmė tą pačią dieną bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė R. Už tai ji jokios naudos neturėjo. R. nupirko šampano, jos kartu išgėrė. Grynųjų pinigų R. nedavė. Kas jai pravedė minėtus pinigus, ji savo sąskaitos išraše nežiūrėjo, sms irgi negauna, todėl, koks asmuo tiksliai pervedė, nežino. R. naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šiais numeriais ji nebesinaudoja, numerius ji dažnai keičia, šiuo metu ji naudojasi numeriu (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, R. su teisėsauga turėjo reikalų Palangoje. Taip pat žino, kad ji gyvena Palangoje, bet tikslaus adreso nežino. Ji pati nėra teista, su policija jokių reikalų niekada neturėjo, pasižadėjo daugiau niekada savo banko sąskaitos niekam nedalinti, dėl šios aplinkybės gailėjosi. Dabar apklausos metu ji suprato, kad buvo R. apgauta ir įtraukta į nusikaltimą, pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos (1 t., b.l. 121-122).
Iš A. T. pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. vasario mėnesio 18 d. jos dukra Ž. I. socialiniame tinkle www.facebook.com grupėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad vasaros metui išnuomojamas butas Palangoje. Dukra su buto nuomotoju sudariusi sutartį, į nurodytą sąskaitą, t. y. A. B. vardu atidarytą „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 250 eurų. Teikiama nuomos paslauga turėjo būti teikiama nuo birželio 1 d., tačiau nuomotojas į skambučius neatsakė, su juo susisiekti nebuvo galimybių, sudarytoje sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Padaryta 250 eurų turtinė žala. Prašo nustatyti kaltus asmenis ir nubausti pagal galiojančius įstatymus (1 t., b.l. 1-2).
AB SEB banko pateiktame A. B. vardu atidarytos sąskaitos išraše matyti, kad 2019-02-18 mokėtojas Ž. I. pervedė 250 Eur, nurodant, kad tai papildymas R. (1 t., b.l. 61)
Iš 2019-05-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. T. pateikė 2019-02-25 trumpalaikės nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad R. V., gyv. (duomenys neskelbtini), išnuomoja 1 kambario gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Ž. I. Sutartis sudaroma 3 mėn. (birželio 1 d. - rugpjūčio 31 d.) Nuomininkas įsipareigoja mokėti Nuomotojui nuomos mokestį depozitu, lygų 500 Eur už liepos ir rugpjūčio mėnesius. Nuomos mokestį Nuomininkas perveda Nuomotojui pašto pavedimu: R. V., (duomenys neskelbtini), iki pareikalavimo (1 t., b.l. 27-29).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji R.V. apgaule įgijo svetimą nedidelės vertės A. T. priklausantį turtą - 250 Eur.
Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010).
Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R.V. turėjo tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir veikė tyčia. V.V., iš anksto žinodama, kad pažado nevykdys, buto neturi ir jo neišnuomos, socialiniame tinklapyje www.facebook.com sukurtoje paskyroje (duomenys neskelbtini) melagingai pažadėjo Ž. I. nuo 2019 m. birželio 1 d. išnuomoti 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 160 Eur per mėnesį. Tačiau Ž. I. pervedus avansą - mamai A. T. priklausančius 250 eurus, kaltinamoji Ž. I. buto neišnuomojo ir pervestų pinigų negrąžino.
Kaltinamosios R.V. veiksmuose nustatytas esminis BK 182 straipsnio nusikaltimo (sukčiavimo) sudėties požymis – apgaulė. Įvykdyta apgaulė reiškėsi kaip tyčinis svetimo turto įgijimas, kad buvo įgyvendinta išankstinė tyčia pasisavinti nukentėjusiosios pinigus.
Kaltinamoji R.V. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės 250 Eur svetimą turtą, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Jos padaryta veika yra tyčinė ir baigta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, turtinę žalą atlygino. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – įvykdytas vienas baudžiamasis nusižengimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę - anksčiau ji teista, taip pat ir už analogiškas veikas, bausta administracine tvarka, dirba, nusikalstama veika padarytą žalą atlygino. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, R.V. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda, neviršijanti sankcijos vidurkio. Nustatytinas 4 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Kaltinamoji R.V. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajai R.V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Nukentėjusioji A.T. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai pareiškė 250 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 33, 34). Kaltinamoji 250 Eur žalą atlygino, patikė tai patvirtinančius duomenis (1 t., b.l. 167), todėl procesas dėl nukentėjusiosios A.T. pareikšto 250 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – dvi skaitmeninės laikmenos, saugomos byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 30 MGL dydžio (1500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio (1000 eurų) baudą.
Nustatyti, kad R.V. paskirta 20 MGL dydžio (1000 eurų) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Procesą dėl nukentėjusiosios A. T. pareikšto 250 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – dvi skaitmenines laikmenas, saugomas byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.