Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-59-547/2015

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-12-16
Bylos Nr.: 1-59-547/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-55-1-00323-2014-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Silvana Girdenienė
Nukentėjusysis: V. A.
Kaltinamasis: K. T.
Advokatai: Nijolė Raulušaitienė

Kategorijos

1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-59-547/2015Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00323-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7; 1.2.14.5.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei, nukentėjusiajam V. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, įtrauktas į Kaišiadorių r. sav. gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1) 2007-09-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. – 8 MGL bauda. 2008-02-07 nutartimi paskirta ir nesumokėta 8 MGL dydžio bauda pakeista į 48 val. viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 2 mėn.;

2) 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. 129 str. 2 d. 6 p. 129 str. 2 d. 6p., 9 p., 63 str. – laisvės atėmimu 14 metų 9 mėn.;

3) 2014-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 m. Subendrinta su 2010-06-22 nuosprendžiu galutinė bausmė - laisvės atėmimas 15 m. 3 mėn. Nuosprendis pakeistas 2015-06-11 Kauno apygardos teismo ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams ;

teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, radęs interneto tinklalapyje www.autogidas.lt publikuotą G. S. skelbimą dėl automobilio „BMW 530“ pardavimo, 2014 m. liepos 23 d. paskambinęs telefonu G. S. sutarė iš šio pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, paprašė R. A., žadėdamas atsilyginti, sudaryti su G. S. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, R. A. 2014 m. liepos 25 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav. ir pasirašius dėl automobilio „BMW 530“ pardavimo paskolos sutartį, kad R. A. G. S. paskolina 8000 litų, įsipareigojant pinigus sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 15 d., 2014 m. liepos 26 d. I. Š. paėmus automobilį, žadėtų pinigų G. S. nesumokėjo, automobilio negrąžino, t. y. apgaulės būdu savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą-automobilį, padarydamas nukentėjusiajam 8000 litų (2316,96 eurų) dydžio turtinę žalą.

Tokiais veiksmais K. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

K. T., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, radęs interneto tinklalapyje www.autogidas.lt publikuotą V. A. skelbimą dėl automobilio „Citroen C6“, v/n (duomenys neskelbtini), pardavimo, 2014 m. liepos 26 d. paskambinęs telefonu V. A. sutarė iš šio pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, paprašė R. A., žadėdamas atsilyginti, sudaryti su V. A. automobilio pirkimo- pardavimo sutartį, V. A. 2014 m. liepos 27 d. atvykus į Varėnos m., kur degalinės „Lukoil“ teritorijoje su R. A. pasirašius automobilio „Citroen C6“, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo už 26000 litų sutartį, įsipareigojant pinigus sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., 2014 m. liepos 29 d. D. K. paėmus automobilį, žadėtų pinigų V. A. nesumokėjo, automobilio negrąžino, t. y. apgaulės būdu savo ir kitų naudai įgijo nukentėjusiajam V. A. priklausantį turtą-automobilį, padarydamas nukentėjusiajam 26000 litų (7530,12 eurų) dydžio turtinę žalą.

Tokiais veiksmais K. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Kaltinamasis K. T. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje. 2014 m. liepos mėn. pabaigoje jis internete surado skelbimą, kad žmogus, kurio vardas S., ieško darbuotojų ir buvo nurodytas įmonės pavadinimas. Jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino nurodytu skelbime numeriu, S. ir pasakė, kad ieško darbo namuose. Šis vyras pasakė, kad darbas įmanomas internetu ir telefonu, paaiškino, kad jis turės žiūrėti skelbimus tinklalapiuose www.autogidas.lt., www.autoplius.lt, www.skelbiu.lt, dėl parduodamų ir perkamų automobilių, skambinti parduodamų automobilių savininkams ir kalbėti, kad automobilį parduotų išsimokėtinai. Kaltinamasis nurodė, kad jam reikėjo neoficialaus darbo, vyras pasakė, kad dėl to problemų nebus, nuo kiekvieno nupirkto ir parduoto automobilio jam liks nuo 100 Lt iki 500 Lt. Taip pat jam pasakė, kad jis pats turės susirasti asmenis, kurie pirks šiuos automobilius savo vardu. Kaltinamasis nurodė, kad jam paskambino S. ar kitas vyras, kurio vardas G., ir davė telefono numerį merginos, kuri nori darbo ir sutinka dirbti. Jis paaiškino, kad šios merginos telefono numerio jis neprisimena. Kaltinamasis paaiškino, kad jis paskambino šiai merginai ir prisistatė S., nes jam taip buvo liepęs S., kad nebūtų neaiškumų. Merginai jis paskambinęs pasakė, kad dėl darbo, paklausė, ar nuo kitos dienos ji gali pradėti dirbti. Mergina sakė, jog pati bijojo dirbti ir pasakė, kad pirmas pabandys dirbti jos sugyventinis. Vakare jis vėl paskambino, kalbėjosi su merginos sugyventiniu, kurio neprisimena nei vardo, nei pavardės. Telefonu kalbėjusiam vaikinui, dabar žino, kad tai R. A., jis pasakė, kad šis su automobilių savininkais turės surašyti skolos sutartį-vekselį, kur būtų nurodyta, per kokį laikotarpį bus atsiskaitoma už perkamą automobilį su savininku, už tai, kad jis pasirašys sutartį, sumokės jam po 500 litų asmenys, kurie atvažiuos paimti automobilių. Vaikinas sutiko, šiam pasakė, kad paskambins, kai reikės sudaryti sutartį. Kitą dieną jis paskambino S. ir pasakė, kad surado žmogų, kuris pasirašys sutartis ir tuomet S. jam davė automobilio „ BMW“ automobilio savininko telefono numerį, kuriuo jis paskambino BMW automobilio savininkui, paklausė kada su šiuo gali susitikti. Kaltinamasis paaiškino, kad po to jis paskambino vaikinui, kurį buvo suradęs šiam darbui, davė „BMW“ automobilio savininko telefono numerį, liepė jam paskambinti ir susitarti dėl susitikimo laiko, sutarties surašymo. Tą pačią dieną vakare jam paskambino tas vaikinas ir pasakė, kad automobilio „BMW“ pirkimo-pardavimo sutartis jau sudaryta. Tada jis paskambinęs pasakė S., kad sudaryta automobilio pirkimo sutartis, kad vaikinuką, kuris sudarė sutartį, reikės paimti Varėnos mieste esančioje degalinėje. Taip pat jis paskambino ir pačiam vaikinukui, pasakė, kad jo atvažiuoja paimti žmonės. Susitikę šie visi nuvažiavo į Druskininkus. Jam paskambinęs vaikinukas pasakė, kad automobilį jau paėmė. Jis vaikinukui liepė jam perskambinti, kai bus namuose, tuomet pasakys dėl kito automobilio pirkimo. Jis nežino, kiek sumokėjo už šį automobilį pirkėjas, pats jis jokio atlygio negavo, jam buvo pažadėta atsilyginti, kai parduos automobilį. Jis nežino, kur yra automobilis, nežino, kas jį nupirko. Vakare susiskambino su vaikinuku ir pasakė, kad šiam paskambins, kai bus kitas automobilis. Kaltinamasis nurodė, kad tiksliai nepamena, po dienos ar kelių dienų jis vėl vaikinukui paskambino ir pasakė, kad Alytuje yra parduodamas automobilis. Dėl šio automobilio pardavimo skelbimą jis surado pats www.autogidas.lt., pats paskambino automobilio savininkui ir su šiuo sutarė dėl automobilio „Citroen C6“ pirkimo už 27000 litų. Pardavėjas norėjo 26000 litų, tačiau jis šiam pažadėjo sumokėti 27000 litų, jeigu automobilį parduos išsimokėtinai ir savininkas sutiko. Kaltinamasis nurodė, kad savininkui pasakė, kad jis pats atvykti negali, kad su juo susitiks jo brolis. Tada paskambino vyrui iš Varėnos, davė šio automobilio savininko telefono numerį, pasakė, kad reikia su pardavėju susitikti ir pasirašyti sutartį, nes dėl automobilio CITROEN pardavimo jis jau viską yra sutaręs. Vakare jam paskambino R. A. ir pasakė, kad susitiko Varėnoje su automobilio savininku, pasirašė sutartį dėl automobilio pirkimo-pardavimo, kad automobilio dokumentai ir rakteliai bus pas sugyventinę, kai atvyks jo paimti. Kai kitą dieną jam paskambino S. ar G., jis pasakė, kad Varėnoje yra nupirktas automobilis, paskambino vaikinuko sugyventinei ir pasakė, kad atvažiuoja žmonės paimti automobilio, kad ji turi jiems parodyti automobilį ir duoti dokumentus. Po kurio laiko jam parašė mergina SMS ir pranešė, kad jie neima automobilio, nes nėra dokumentų. Kaltinamasis nurodė, kad tada jam paskambino S. ar G. ir liepė iš buvusio savininko paimti automobilio dokumentus. Kitą dieną automobilio dokumentus paėmė mergina, o atvažiavę žmonės paėmė automobilį. Už šį automobilį jam pervedė 200 litų į jo sąskaitą pataisos namuose; kas šiuos pinigus pervedė, nežino. Automobilių „BMW“ ir „Citroen C6“ pirkimo datos gali būti tokios, kokios nurodytos pranešime apie įtarimą. Kaltinamasis paaiškino, kad po to jis buvo išvežtas atlikti ikiteisminių veiksmų į Kauną ir sugrįžęs į pataisos namus mobilaus ryšio telefono nerado, nes telefoną buvo suradę ir paėmė pareigūnai. Todėl jis nebegalėjo ir daugiau nebendravo su tuo vaikinuku iš Varėnos ir su S. bei G.. Apie S. ir G. jis žino tik tiek, kad šie perparduodavo automobilius rusams už didesnę kainą. Kaltinamasis paaiškino, kad jis pripažįsta, kad pats surado R. A., kuris sudarė automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, surado automobilio „Citroen“ pardavėją, ir dėl to jaučia savo kaltę, nori atlyginti BMW automobilio savininkui padarytą žalą, tačiau nurodė, kad ne jis buvo nusikaltimų organizatorius ir iš pradžių nesuvokė, jog tai ką daro yra nusikalstama. Kaltinamasis paaiškino, kad jis tik rugpjūtį suprato, kad ši veikla yra apgaulė. Kaltinamasis patvirtino, kad S. ir G. susirado jis pats, kai susirado įmonę, kurioje sutiko dirbti. Patvirtino, kad visą šį laiką jis buvo laisvės atėmimo vietoje.

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad jo sugyventinė L. G. internetinėje svetainėje „Elenta.lt“ įregistravo skelbimą, jog ieško darbo. Ji skelbime nurodė savo asmeninį telefono numerį. 2014-07-22 apie 22 val. jai paskambino vyras, prisistatė S. ir pasakė, kad skambina pagal rastą skelbimą dėl darbo paieškos, siūlė darbą, sakė, kad darbas yra susijęs su automobilių lizingu, kad galima gerai uždirbti. Sugyventinė tam S. pasakė, kad nesupranta apie automobilius ir davė jam jo (R. A.) mobilaus telefono numerį. S. paskambino jam ir pasiūlė tokį patį darbą, sakė, kad užsiima automobilių prekyba lizingu, jo darbas būtų apžiūrėti išrinktą automobilį ir sudaryti su pardavėju pirkimo sutartį, įsipareigojant už automobilį atsiskaityti dalimis vėliau. S. sakė, kad nupirktus automobilius parduos brangiau ir iškarto atliks atsiskaitymus pagal pirkimo sutartis. S. sakė, kad jo uždarbis bus nuo 300 Lt iki 1000 Lt nuo kiekvieno nupirkto automobilio, sakė, kad viskas yra legalu, nes jis dirbą pagal patentą, turi įdarbinęs šešiolika žmonių, visi šiuo darbu yra patenkinti, nė vienas nebuvo apgautas, su visais atsiskaitoma laiku. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis turėjo skolų ir jam buvo reikalingi pinigai, sutiko dirbti S.. Susitikti su S. sutarė, kai šis sugrįš iš užsienio, kur, kaip sakė, šiuo metu yra išvykęs. 2014-07-23 vakare jam paskambino S. ir pasakė, kad Druskininkų mieste surado parduodamą automobilį BMW 530, jam reikia ten 2014-07-24 nuvažiuoti ir pasirašyti automobilio pirkimo-pardavimo lizingu sutartį, kurią su pardavėju jau yra suderinęs. Nukentėjusysis nurodė, kad S. duotu telefono numeriu jis paskambino BMW pardavėjui ir su šiuo susitiko Druskininkų m. Iškarto automobilio pardavėjas nesutiko jam lizingu parduoti automobilio, bet S. su šiuo pasikalbėjęs įtikino parduoti automobilį ir kitą dieną - 2014-07-25 apie 8.30 val. Druskininkų m. jis, susitikęs su automobilio BMW 530 pardavėju, pasirašė automobilio pardavimo sutartį kaip pirkėjas. Sutartyje buvo numatyta, kad automobilis perkamas už 8000 litų, atsiskaitant 2014-07-30 5000 litų ir iki 2014-08-15 3000 litų. Pardavėjas jam davė šio automobilio raktelius ir vokiškus dokumentus, nupirktas automobilis liko pas pardavėją. Kitą dieną į degalinę „Lukoil“ , esančią Varėnoje, atvažiavo S., kaip šis sakė, draugai, jie kartu su juo nuvažiavo į Druskininkus paimti automobilio. S. draugai buvo atvykę „Mercedes Benz“ baltos spalvos automobiliu. Apžiūrėję automobilį, jie skambino S., nes jiems automobilis netiko, tačiau, pasikalbėję su S., sutiko pirkti šį automobilį, ant nupirkto BMW530 automobilio uždėjo tranzitinius numerius ir išvažiavo iš Druskininkų. Atvažiavus į Varėną, jam šie žmonės davė 400 litų, kitus pinigus jie turėjo atiduoti S..

2014-07-27 jam paskambino S. ir pasakė, kad Alytuje yra parduodamas automobilis „Citroen C5“ už 10 000 litų, kad jam paskambins pats šio automobilio pardavėjas, su kuriuo jis turės pasirašyti automobilio pardavimo lizingu sutartį. Paskambinus automobilio „Citroen C5“ pardavėjui, su šiuo jis susitiko Varėnos m. degalinėje „Lukoil“, apžiūrėjęs automobilį, jis paskambino S. ir pasakė, kad atvarytas kito modelio „Citroen C6“ automobilis, už kurį pardavėjas nori gauti 25 000 litų. Tada S. liepė paduoti telefoną pardavėjui, pasikalbėjęs su pardavėju, S. sutarė, kad jeigu šis palauks pinigų, tai už automobilį sumokės 1000 litų daugiau. Pardavėjas sutiko, taip jis su šiuo pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje kaip buvo liepęs S., pinigų sumokėjimo terminas už automobilį buvo numatytas 2014-07-30 6000 litų, 2014-08-20 – likusieji 20 000 litų. Pagal pasirašytą sutartį kaip pirkėjas buvo įrašytas jis. Nukentėjusysis nurodė, kad pasirašius sutartį, jis susiskambino su draugu V. M., nes pats neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilio, abu pardavėją nuvežė į Alytų, patys nupirktu automobiliu „Citroen C6“ sugrįžo į Varėną. Automobilį paliko kieme prie savo namo. Kitą dieną jis buvo išvykęs dirbti į Kauną, tai 2014-07-28 S. paskambino jo sugyventinei ir pasakė, kad atvažiuoja žmonės paimti automobilio „Citroen C6“. Apie 18 val. automobiliu „VW Golf“ tamsiai mėlynos spalvos atvažiavo du vyrai, kurie apžiūrėjo automobilį, tačiau nepirko, nes nebuvo automobilio registracijos liudijimo. S. liepė nuvažiuoti į Alytų ir paimti dokumentus. Tuomet jo sugyventinė L. su drauge R. A. nuvyko į Alytų, paėmė dokumentą ir apie tai SMS žinute informavo S.. Jai S. pasakė, kad kitą dieną atvažiuos tie patys vyrai paimti automobilio. 2014-07-29 L. paskambino S. ir liepė išeiti į kiemą su mašinos dokumentais ir rakteliais. Prie jos priėjęs vyras paėmė automobilio dokumentus, raktelius ir išvažiavo automobiliu „Citroen C6“, L. davė 500 litų. Kitus pinigus už automobilį pirkėjas turėjo perduoti S.. Nukentėjusysis nurodė, kad atėjo sutartyje numatytos dienos, kada reikėjo mokėti pinigus, bet jam pinigų niekas nepervedė, tada parašė SMS žinutę S. ir klausė, kada bus pinigai, jis žadėjo pervesti. Kadangi pinigų vis nebuvo, jis skambino S., bet telefono jis nekėlė, o vėliau jis buvo išjungtas, tuomet suprato, kad buvo apgautas. Automobilių pirkimo sutartys buvo surašytos jo vardu, todėl jis apgautas S. patyrė žalą, iš jo priteista G. S. (BMW automobilio savininkui) 8000 litų skolos.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad jis turėjo automobilį BMW 530, 1999 metų laidos, juodos spalvos, universalo tipo, kurį norėjo parduoti, tuo tikslu buvo įdėjęs interneto tinklalapyje www.autogidas.lt. skelbimą dėl automobilio pardavimo. Pagal šį skelbimą jam ir paskambino asmuo, kuris norėjo pirkti šį automobilį išsimokėtinai, atsiskaitant per tam tikrą laiką, t. y. per pusę mėnesio. Nukentėjusysis nurodė, kad jam tiko toks atsiskaitymas, todėl sutiko. Tas asmuo pasakė, kad pats neturi laiko ir negali atvažiuoti pirkti automobilio, todėl automobilį nupirks kitas asmuo, kaip pasakė – brolis. Kada jam paskambino tas asmuo, neprisimena, tai buvo maždaug 2014 m. liepos mėn. į pabaigą, galėjo būti 23 d. Kitą dieną jis Druskininkuose susitiko su R. A., kuris turėjo nupirkti iš jo tą automobilį, veikdamas tikrojo pirkėjo vardu. Taip pat telefonu bendravo su tikruoju pirkėju, kaip sužinojo jau iš R. A., kad šis prisistato S. vardu. Bendraujant suabejojo, kad čia gali būti kokie nors keblumai dėl tokio pirkimo-pardavimo įforminimo ir atsiskaitymo, tad automobilio nepardavė. Nukentėjusysis nurodė, kad jam paskambino S., kuris garantavo, kad viskas yra oficialu ir patikima, kad tai jau ne pirmas kartas, kad viskas bus dokumentaliai įforminta, taip jį įtikino ir jis sutiko parduoti automobilį. Su R. A. sudarė paskolos sutartį, numatant skolos grąžinimą per du kartus, iki 2014 m. rugpjūčio 15 d. Jis R. A. davė automobilio vokišką registracijos liudijimą, vokišką automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio raktelius. Automobilis buvo be valstybinių numerių, todėl automobilį paliko (duomenys neskelbtini) prie jo namų, sutarė, kad automobilį pasiims vėliau. Kitą dieną, ar po keleto dienų atvažiavo R. A. ir dar du asmenys pasiimti automobilio. Iš atvykusių su R. A. asmenų jis matė vieną, kuris buvo išlipęs, atsinešė prekybinius numerius, juos pasidėjo automobilyje. Tas asmuo išvairavo BMW automobilį, kartu išvažiavo ir R. A., antras asmuo išvažiavo tuo automobiliu kuriuo atvažiavo. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilį iš jo paėmė, tačiau pirkėjas su juo neatsiskaitė. Praėjus sutartyje numatytai atsiskaitymo datai jis susisiekė su R. A., šis jam pasakė, kad jie abu yra apgauti. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis kreipsis į teismą ir jam buvo priteista iš R. A. 8000 litų. Nukentėjusysis patvirtino, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia. Nukentėjusysis nurodė, kad jam ne kartą skambino asmuo norėjęs pirkti automobilį ir du kartus jis siuntė kitus žmones, juos įvardindamas broliais. Vienas iš tų brolių – tai R. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad nėra 100 procentų tikras, jog kaltinamasis yra tas asmuo kuris jam skambino dėl automobilių telefonu, bet balsas yra panašus.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad apie du metus naudojosi jam priklausančiu automobiliu „Citroen C6“, v/n (duomenys neskelbtini), 2006 m. laidos. Nutaręs šį automobilį parduoti, jis 2014 m. balandžio mėnesį internetiniam puslapyje „Autoplius“ patalpino skelbimą dėl pardavimo. 2014-07-26 jam paskambino vyriškis, kuris prisistatė S. vardu, ir pradėjo domėtis jo parduodamu automobiliu. Apibūdinus automobilį, vyriškis pasakė, kad reikia automobilį apžiūrėti, taip pat pasakė, kad automobilį norės pirkti, sudarius sutartį, pinigus sumokant dalimis, sutarė, kad jis automobilį atvarys apžiūrai 2014-07-28 į Varėną. Asmuo, su kuriuo bendravo telefonu, prisistatė S. ir pasakė, kad automobilį apžiūrės ir visus pirkimo dokumentus forminsis jo brolis R.. 2014-07-27 vakare jam vėl paskambino S. ir paprašė, kad atvarytų automobilį apžiūrai į Varėną šią dieną. Jis sutiko ir atvažiavo į Varėną, su R. susitiko „Lukoil“ degalinėje. Atėjęs pirkėjas apžiūrėjo automobilį, su kažkuo, tikriausiai su S., susiskambino ir pasakė kad šį jo automobilį perka. Jie surašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje numatė pinigų sumokėjimo už automobilį terminus: 2014-07-30 6000 litų ir 2014-08-14 20 000 litų, kadangi automobilį sutarė parduoti už 26 000 litų. Sutartį pasirašė jis kaip pardavėjas, o R. A. kaip pirkėjas. Pardavimo – pirkimo sutartį surašė jis, pirkėjo duomenis į sutartį įrašė iš šio pateiktos asmens tapatybės kortelės. Parduotu automobiliu pirkėjas R. A. su draugu parvežė jį į namus Alytuje. Pagal susitarimą automobilis turėjo būti formaliai perrašomas „Regitroje“ pirkėjo vardu po pinigų sumokėjimo. 2014-07-28 jam paskambino S. ir pasakė, kad nėra automobilio techninio paso. Jis pasakė, kad jie nepergyventų, kadangi 2014-07-30, pagal susitarimą numatytu laiku, kai atveš pirmąjį atsiskaitymą už automobilį- 6000 litų, dokumentus jis jiems atiduos. S. pasakė, kad dokumentų reikia šiandien, nes žmona be dokumentų negali važinėti automobiliu. To pokalbio metu jie sutarė, kad 2014-07-29 atvažiuos S. žmona paimti dokumentų. Sutartą dieną apie pietus atvyko dvi moterys su mažu vaiku, iš kurių vienai jis atidavė parduoto automobilio techninį pasą. 2014-07-30 nesulaukęs susitarime numatyto atsiskaitymo- 6000 litų, jis pradėjo ieškoti pirkėjo R. A., kadangi jis R. telefono neturėjo, skambino S., bet šis telefonu buvo nepasiekiamas, S. neprisiskambino. Tada 2014-07-31 paskambino moterims, su kuriomis kontaktavo dėl dokumentų atidavimo Alytuje, atsiliepusi moteris pasakė, kad su juo susisieks R.. Tą pačią dieną jam paskambino R. A. ir pasakė, kad jeigu jam pinigai nesumokėti, tai automobilis pavogtas. Po šio pokalbio jis kreipėsi į policiją, taip pat pradėjo savo jėgomis ieškoti automobilio. Internete jis rado skelbimą apie parduodamą „Citroen C6“ automobilį, ir iš patalpintų nuotraukų atpažino savo automobilį. Pagal skelbimą automobilis buvo Kaune, (duomenys neskelbtini), automobilių sąvartyne. 2014-08-18 jis su sūnum nuvyko Kaune į minėtą automobilių sąvartyną, įsitikino, kad skelbimo nuotraukoje šalia automobilio užfiksuota ta pati vietovė kaip ir aikštelėje. Nukentėjusysis nurodė, kad bendravęs įmonės atstovas pasakė, kad išsiaiškins ir su juo susisieks. Vėlgi neužilgo jam paskambino vyras, pasakė, kad dėl automobilio „Citroen C6“, kad su tuo automobiliu įvyko nesusipratimas, ir jei jį tenkina kaina 26000 litų, tai automobilį iš jo perka. Tą pačią dieną -2014-08-22 apie 16.45 val. D. atvyko į Alytų, jie susitiko, D. jam atidavė 20000 litų už automobilį, taip pat sutarė, kad likusius 6000 litų jam atveš vėliau, tik tada jis išregistruos automobilį, kad šį galėtų užregistruoti savo vardu kitas asmuo. 2014-08-24 D. jam atvežė likusius 6000 litų. Jis jokių pretenzijų šiuo metu niekam neturi, kadangi su juo atsiskaityta, jam žala nepadaryta. Iš pokalbio su D. suprato, kad šis pats į visą reikalą buvo įtrauktas S., nuo kurio ir prasidėjo visa automobilio pirkimo istorija, S. šį patį apgavo, siūlydamas pigiai įsigyti automobilį. Nukentėjusysis nurodė, kad iš balso jis atpažino, jog telefonu kalbėjęs asmuo ir prisistatęs S. yra kaltinamasis. Jis taip pat nurodė, kad su S. bendravo tik telefonu ir vienu numeriu. Nukentėjusysis patvirtino, kad jam pinigai už automobilį buvo grąžinti, tad jis neturi jokių turtinių pretenzijų.

Liudytoja L. G. parodė, kad ji interneto tinklalapyje įregistravo skelbimą, kad ieško darbo, nurodė savo asmeninį kontaktinį telefono numerį. 2014-07-22 vakare jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė S., sakė, kad rado jos skelbimą dėl ieškomo darbo ir pasiūlė jai dirbti. S. jai pasakė, kad darbas – automobilių pirkimas lizingu, kad automobilius reiks pirkti savo vardu ir paskui perduoti jo žmonėms, kad tai lengvas darbas, galima gerai užsidirbti. Ji pasakė S., kad apie automobilius nenusimano, kad geriau perduos tai savo draugui. Jos draugas R. A.. Liudytoja nurodė, kad žino, jog R. dalyvavo pirkdamas BMW automobilį, tačiau jokių detalių nežino. Paskui jos draugas nupirko „Citroen“ automobilį, kurį atsivarė į Varėną prie jų namo (duomenys neskelbtini), automobilį vėliau turėjo perduoti S. žmonėms. Po to kai automobilį parsivarė, tai kitą dieną, jai paskambino S., pasakė kad ji išeitų į kiemą, nes atvyko jo žmonės. Kai ji išėjo prie namų į kiemą, ją pasitiko du vaikinai. Vaikinai apžiūrėjo „Citroen“ automobilį, vienas iš jų su automobiliu pavažiavo, išbandė, paskui abu nuėję nuošaliau kažką ilgai šnekėjosi, pasakė, kad automobilio neims, kad atvažiuos rytoj ir išvažiavo. Ji parašė žinutę S., kad jo žmonės automobilio nepaėmė, S. jai atskambino, pasakė, kad trūksta automobilio dokumentų, kad juos reikia paimti iš savininko. Ji su drauge kitą dieną nuvyko į Alytų, iš savininko paėmė trūkstamą dokumentą, apie tai pranešė S., kuris pasakė, kad jo žmonės atvyks į Varėną ir automobilį paims. Tą dieną apie kokią 14 val. jai paskambino S., pasakė, kad išeitų į kiemą su automobilio rakteliais ir dokumentais, kad atvyko jo žmonės. Kai ji išėjo į kiemą, tai pamatė vieną vaikiną, kuris jau buvo atvažiavęs dieną prieš tai. Vaikinas paėmė automobilio raktelius ir dokumentus ir išvažiavo „Citroen“ automobiliu. Jai davė 500 litų. Iš R. A. jai žinoma, kad S. už automobilius neatsiskaitė, pradėjo vengti, jam buvo sunku prisiskambinti, o vėliau telefonas buvo išjungtas. Jie suprato, kad yra apgauti, kad jos draugas savo vardu įsigijo du automobilius, juos perdavė žmonėms, kurie už automobilius neatsiskaitys. Liudytoja paaiškino, kad telefonu ji bendravo tik su vienu asmeniu, prisistačiusiu S. D..

Liudytojas V. M. parodė, kad R. A. yra jo pažįstamas, tarpusavio santykiai draugiški. 2014 m. liepos mėn. pabaigoje, datos tiksliai neprisimena, jo R. A. paprašė, kad jis pavairuotų automobilį ir jis sutiko. Jis kartu su R. A. ir automobilio pardavėju „Citroen C6“ automobiliu nuvažiavo į Alytų, ten išleidus automobilio pardavėją, jis parvairavo automobilį į Varėnos mietą ir paliko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie R. A. namų (duomenys neskelbtini). Automobilio pirkimo aplinkybių jis nežino.

Liudytojas M. L. parodė, kad D. K. yra jo draugas. 2014 m. liepos mėn. pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, dienos metu pas jį atvažiavo D. K. su automobiliu „Citroen C6“ pilkos spalvos. Jam D. pasiūlė pirkti už 3700 litų šį automobilį, sakė, kad išvažiuoja į Vokietiją, reikia pinigų. D. K. jis už automobilį sumokėjo 3700 litų, neformino jokių automobilio pirkimo-pardavimo dokumentų. Jam D. davė tik automobilio transporto priemonės registracijos liudijimą. Jam sukėlė įtarimą tai, kad taip pigiai D. parduoda šį automobilį, tačiau susigundė, nes automobilio buvo geri metai ir nebrangus ir norėjo jį perparduoti. Jam D. apie šį automobilį papasakojo, kad automobilį nupirko iš žmogaus, kurio šiuo metu telefonas yra išjungtas. Nupirkęs automobilį, jis nusprendė šį parduoti, pardavė nepažįstamam vyrui iš Kauno už 4000 litų, jokių pardavimo dokumentų nesurašė, tik atidavė automobilio transporto priemonės registracijos liudijimą. Gal po mėnesio jis iš D. K. sužinojo, kad Varėnos policija ieško automobilio „Citroen C6“, tada jis per pažįstamą susirado automobilį iš jo pirkusį kaunietį, su kuriuo susitikę nusprendė susimesti pinigus ir automobilio savininkui sugrąžinti pinigus už automobilį. Tada jis ir D. K. susitiko su automobilio „Citroen C6“ savininku. D. K. automobilio savininkui atidavė 20000 litų, sutarė, kad likusius 6000 litų atiduos vėliau. Automobilio „Citroen C6“ pirkimo-pardavimo sutartį surašė jo vardu, nes to paprašė D. K.. Apie „Citroen C6“ markės automobilio įsigijimą jam pats D. K. papasakojo, kad šiam šį automobilį pasiūlė pirkti kažkoks draugas, D. buvo atvažiavęs į Varėną apžiūrėti automobilio, automobilį rodė kažkokia mergina, nes sakė, kad savininkas išvykęs į Klaipėdą. D. K. automobilio neėmė, nes nebuvo automobilio registracijos liudijimo. D. K. minėjo, kad kitą dieną dėl šios mašinos jam paskambino kažkas ir pasakė, kad skubiai reikia pinigų. Merginai D. K. davė 500 litų ir pasakė, kad atiduos likusius pinigus, kai surašys automobilio pardavimo dokumentus. Gal po pusvalandžio D. paskambino vyras, kuris buvo pasiūlęs pirkti šį automobilį, pasakė, kad labai reikia pinigų, todėl D. turi duoti daugiau. Tada D. sutiko dar duoti 3000 litų, Vilniuje tą pačią dieną susitiko su mergina, kuriai davė 3000 litų. Viso D. buvo sutaręs už automobilį sumokėti 10000 litų, pasakė, kad likusius pinigus už automobilį sumokės, kai surašys automobilio pirkimo dokumentus. Šio automobilio dokumentų taip ir neįformino, nes to žmogaus, kuris skambino dėl automobilio pardavimo buvo jau išjungtas telefonas. Liudytojas patvirtino, savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad į Varėną buvo atvažiavęs du kartus: pirmą kartą su S. K., o kitą – su A. Š..

Liudytojas D. K. parodė, kad jo draugas A. T. internete yra įdėjęs skelbimą, kad perka automobilius, kuriuos vėliau parduoda. 2014 m. liepos mėn. pabaigoje buvo kartu su A. T., kai šiam paskambino kažkoks vyras ir pasiūlė pirkti automobilį „Citroen C6“. Aleksejui tokio automobilio nereikėjo, todėl šis apie tai pasakė jam. Kadangi automobilis „Citroen C6“ buvo gerų metų ir pigiai parduodamas, todėl jis nusprendė nusipirkti šį automobilį ir vėliau perparduoti. A. jam pasakė skambinusio vyro mobilaus telefono numerį. Jis iš savo mobilaus telefono iškarto paskambino tam vyrui, su šiuo pasikalbėjo apie parduodamą automobilį, klausė apie automobilio techninę būklę, ar nėra jokių gedimų, sutarė, kur būtų galima šį automobilį apžiūrėti. Vyras pasakė, kad parduodamas automobilis yra Varėnos mieste, kad automobilį galės parodyti pardavėjo draugė, sutarė, kad jis po 2-3 valandų nuvažiuos į Varėną apžiūrėti automobilio. Vyras jam pasakė adresą Varėnoje, kur stovi automobilis, savo vardo vyras jam nesakė. Kai apie 18-19 val. atvažiavo į Varėną, paskambino tam vyrui, šis pasakė, kad kieme jo jau lauks moteris, kuri ir parodys automobilį. Į Varėną jis atvažiavo su draugu S. K., kieme jo jau laukė moteris, parodė automobilį „Citroen C6“, kurį jis ir S. apžiūrėjo. Automobilis gerai važiavo, buvo geros būklės. Pagal automobilio dokumentus jis per VĮ „Regitros“ internetinį puslapį patikrino šį automobilį, įsitikino, kad automobilis neieškomas, nėra jokių registracijos apribojimų, nusprendė automobilį pirkti, tačiau tą dieną nepirko, nes nebuvo automobilio registracijos liudijimo. Važiuojant į Vilnių, jam į mobilų telefoną paskambino tas pats vyras ir pasakė, kad kitą dieną bus automobilio registracijos liudijimas. Kitą dieną jis pats paskambino tam vyrui ir sužinojęs, kad jau turi automobilio dokumentą, sutarė, kad iš šio už 10000 litų perka automobilį. Į Varėną paimti automobilio važiavo su A. Š.. Varėnoje padavė tai pačiai merginai 500 litų, o ji jam davė automobilio „Citroen C6“ raktelius ir visus dokumentus. Kai jis sugrįžo į Vilnių, gal po 3 valandų jam paskambinęs tas vyras pasakė, kad jis pinigus perduotų šio merginai, prašė jai perduoti 7000 litų, tačiau jis sutiko jai duoti 3000 litų, vyras sutiko. Su mergina susitiko Vilniuje prie parduotuvės „Mada“ Viršuliškių g. apie 18-19 val., jai jis perdavė už nupirktą „Citroen C6“ automobilį 3000 litų. Su šia mergina susitikimo laiką derino tas vyras, prieš pats susitikimą mergina jam rašė SMS žinutes. Kadangi jam skubiai reikėjo išvykti į Vokietiją, todėl jis pasiūlė iš jo pirkti automobilį „Citroen C6“ pažįstamam M. L.. Šis jam už automobilį sumokėjo 3700 litų, M. jis atidavė automobilio raktelius, dokumentus, davė to vyro mobilaus telefono numerį. Gal po savaitės laiko jam paskambino policijos tyrėjas ir pasakė, kad automobilį „Citroen C6“ reikia sugrąžinti, nes su juo ne viskas gerai. Sužinoję, kad automobilio ieško policija, jie sutarė sumesti po 5000 litų ir atiduos automobilio savininkui pinigus, kad nebūtų jokių problemų. Kadangi kauniečiai važiuoti ir atiduoti pinigus savininkui pabijojo, todėl su šiuo susitikti į Alytų nuvažiavo jis ir M. L.. Savininkui už automobilį „Citroen C6“ jis atidavė 20000 litų, tačiau šis pareikalavo dar 6000 litų. Tiek pinigų su savimi neturėjo, todėl M. L. su tuo vyru pasirašė automobilio pardavimo lizingu sutartį, pagal kurią 6000 litų sutarė atiduoti po kelių dienų. Sutartyje pasirašė M. L. ir automobilio savininkas, kuriam jis po dviejų dienų atvežė ir sumokėjo likusius 6000 litų. Šis vyras jam paaiškino, kad buvo apgautas sukčių, kai jiems lizingu pardavė automobilį, o jie nesumokėjo pinigų. Pirkdamas automobilį „Citroen C6“ jis nesuprato, kad automobilis gali būti įgytas nusikalstamu būdu. Dėl automobilio pardavimo skambinusio vyro vardo nežino, telefono numerio išsaugojęs neturi.

Liudytojas A. T. parodė, kad kaip privatus asmuo internete, tinklalapiuose www.skelbiu.lt, taip pat kituose tinklalapiuose, kuriuose yra skelbimai susiję su automobiliais, buvo patalpinęs skelbimus, kad perka automobilius. 2014 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, pagal skelbimą jam paskambinęs vyras paklausė, ar jis superka automobilius, ar domintų automobilis „Citroen C6“ 2006 m. gamybos, sakė, kad parduoda tą automobilį už 12000 litų. Skambinęs vyras neprisistatė. Kai po kurio laiko paskambino tam vyrui, šis neatsiliepė, parašė žinutę, kad susirinkime, dar po valandos parašė, kad jis šiam rašytų SMS žinutes. Tą dieną jis susitiko su D. K.. Pats pinigų tuo metu jis neturėjo, todėl apie siūlomą pirkti automobilį papasakojo D., davė šiam skambinusio vyro mobilaus telefono numerį. Dabar šio telefono numerio neprisimena, jo neišsaugojo. D. bandė prisiskambinti tam vyrui, tačiau nepavyko. Jis nežino, ar vėliau D. vyrui prisiskambino, nežino, ar D. pirko iš to vyro automobilį „Citroen C6“. Vėliau jam D. papasakojo, kad iš to vyro jis pirko automobilį „Citroen C6“, kad dėl to automobilio kilusios problemos, kurias aiškinasi policija.

Liudytojas A. Š. parodė, kad savo draugui D. K. jis 2014 m. liepos mėn. pabaigoje padėjo iš Varėnos parsivaryti automobilį „Citroen C6“. Ten jie abu buvo nuvažiavę jo automobiliu, D. jis išleido Varėnos mieste prie kažkokių daugiabučių, kur D. turėjo paimti automobilį. Išleidęs D., jis važiavo atgal į Vilnių. Važiuojant jį pasivijo D. su nupirktu automobiliu „Citroen C6“. Apie šio automobilio pirkimą žino tiek, kiek jam pasakojo pats D., kad jų bendram draugui A. T. kažkoks asmuo pasiūlė pirkti automobilį. A. šį pasiūlymą perleido D., o šis nupirko automobilį. Vėliau dėl šio nupirko automobilio kilo problemos, kurias aiškinasi policija.

Liudytojas S. K. parodė, kad jo draugas D. K. 2014 m. liepos mėn. paprašė kartu nuvažiuoti į Varėną, nes ten perka automobilį. Važiuojant į Varėną D. jam papasakojo, kad jų bendram draugui A. T. kažkoks asmuo pasiūlė pirkti automobilį „Citroen C6“, o A. šį pasiūlymą perleido D.. Į Varėną jie važiavo automobiliu „VW Golf“. Apie 17-18 val. atvyko į Varėną prie kažkokių daugiabučių, juos kieme pasitiko mergina, kuri buvo su mažu vaiku, parodė jiems automobilį „Citroen C6“, stovintį aikštelėje prie daugiabučio. D. apžiūrėjo automobilį, pavažiavo automobiliu, bet nepirko, nes nebuvo dokumentų.

Liudytoja V. M. parodė, kad I. A. D. yra jos gera draugė. 2014 m. pavasarį, datos neprisimena, jai I. D. pasakė, kad šiai rašinėja K. T., kuris ją (I.) susirado per „Facebook“ internetinį puslapį. Ji iš I. žinojo, kad K. yra kalėjime už nusikaltimą. Jai žinoma, kad jos telefoną kaltinamajam davė I.. Jai 2014 m. pavasarį, datos neprisimena, paskambinęs K. pasakė, kad jis bendrauja su jos drauge I.. Su K. bendravo telefonu tiek, kiek jis pats jai siųsdavo SMS arba paskambindavo, kai jai jo prašymu reikėdavo susitikti su jo žmonėmis ir paimti iš šių pinigus. Ji K. paprašyta apie penkis kartus buvo susitikusi su jo žmonėmis ir paėmė iš jų pinigus. Pirmą kartą jo paprašyta pinigus paėmė iš jo žmogaus 2014 m. pavasarį, o paskutinis kartas buvo, kai ji paėmė pinigus 2014 m. vasaros pabaigoje, tiksliai datų neprisimena. Liudytoja nurodė, kad, imdama šiuos pinigus, nežinojo, kad jie yra gauti, padarius nusikaltimus. Ji žinojo, kad jis perka-parduoda automobilius ir tie pinigai yra gaunami už parduotus automobilius, apie tai jai pasakojo I.. Didžiausia paimta suma buvo 3000 Lt, o mažiausios ji nepamena. Ji paaiškino, kad gautus pinigus kitą dieną ji SEB banke Vilniaus m. pervedė į žmonių sąskaitas, kurias jai ant lapelio buvo surašiusi I., I. sąskaitų numerius SMS žinute buvo gavusi iš K.. Kiek žino, tai viena sąskaita buvo pataisos namų, kuriuose buvo K., kita- kažkokio advokato ir dar viena- žmogaus už gydymo paslaugas. Šią informaciją ji žinojo iš I.. Liudytoja nurodė, kad kartais leisdavo ir jai už šias paslaugas pasilikti kažkiek pinigų. Vieną kartą ji pervedė pinigus į K. sąskaitą, tačiau vėliau tai daryti atsisakė. Liudytoja nurodė, kad kai paėmė 3000 litų, tai su tuo vyru susitiko 2014 m. liepos mėn. pabaigoje prie prekybos centro „Mada“, Viršuliškių g.40, Vilniaus m., vyras buvo atvažiavęs tamsios spalvos automobiliu BMW 530. Prieš susitikdama su šiuo vyru, ji su juo susirašinėjo SMS žinutėmis. Jo telefono numerį jai buvo pasakęs K.. Su vyru ji susitiko dienos metu. Iš gautų pinigų jai K. leido pasilikti apie 150 litų, o kitus pinigus ji atidavė I.. Liudytoja nurodė, kad imdama pinigus iš žmonių, ji nežinojo, kad pinigai gauti, darant nusikaltimus. 2014 m. rudenį, kad tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad K. apgaudinėjo žmones ir pinigai, kuriuos ji paimdavo, buvo gauti, padarius nusikaltimą.

Liudytoja I. A. D. parodė, kad 2013 m. pabaigoje ar 2014 m. pradžioje per „Facebook“ ji susipažino su K. T., kuris jai pirmasis parašė į „Facebook“, nes ji internete yra nurodžiusi savo kontaktinius duomenis. Po to jis ėmė jai siųsti SMS žinutes į jos mobilų telefoną. Ji iš pradžių į jo siųstas SMS neatsakydavo, tačiau po kokio mėnesio abu ėmė susirašinėti. K. T. jai ir paskambindavo. Ji žinojo, kad jis atlikinėja bausmę. Liudytoja nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn. ji gavo iš K. T. dovanų gėlių ir 200 litų. K. pats jai apie save pasakė, kad yra verslininkas, turi darbuotojų kurie dirba, tad ji manė, kad viskas yra legalu. Liudytoja nurodė, kad tiksliai datos neprisimena, gal 2014 m. birželio mėn., K. paprašyta Vilniaus mieste Konstitucijos pr. prie prekybos centro „Europa“ ji susitiko, kaip jai K. buvo pasakyta, su jo žmogumi, kuris jai nuo K. perdavė apie 300-400 litų. Ji nežino, nei kas tas jo žmogus, nei iš kur gavo šiuos pinigus. Dar kartą 2014 m. vasarą, liepos mėn. tikslesnės datos neprisimena, K. T. prašė, kad ji susitiktų su jo draugais ir paimtų iš jų pinigus, kuriuos turės jam pervesti į pataisos namus. Ji ten eiti pabijojo, todėl su K. draugais susitiko V., kurios tikriausiai paprašė pats K., kai ji nesutiko. V. iš jo draugų paėmė 3000 litų ir perdavė jai, sau V. pasiliko sau gal 100 ar 200 litų, nes tiek už šią paslaugą leido pasilikti K.. Liudytoja nurodė, kad iš K. žmonių gavusi pinigus, ji juos pervesdavo į K. nurodytas sąskaitas. Liudytoja nurodė, kad ji apie tai, kad K. apgaudinėja žmones ir tokiu būdu gauna pinigų, sužinojo 2014 m. rudenį, kai jai apie tai pasakė policijos pareigūnai. Iki to laiko ji nežinojo, kad pinigai, kuriuos K. liepdavo paimti, yra gauti, padarius nusikaltimus.

Liudytojas I. Š. parodė, kad jis su savo draugais užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu. Internete įvairiuose tinklalapiuose yra jo ir draugų skelbimai, kad perka ir parduoda automobilius. 2014 m. liepos 26 d. apie pietus jam paskambino ar parašė SMS, kad Druskininkuose yra parduodamas automobilis „BMW530“. Kadangi jam ši kaina tiko, su juo kalbėjęs telefonu vyras pasakė, kad Varėnoje reikės paimti šio žmogų ir kartu važiuoti į Druskininkus, kad tam žmogui reikės kaip užstatą palikti apie 400 litų. Su juo kalbėjęs vyras savo vardo nesakė. Jis su savo draugu A., kurio pavardės nežino, jis šiuo metu gyvena Norvegijoje, automobiliu „Mercedes Benz“ atvažiavo į Varėną, kur degalinėje „Lukoil“ jų laukė vyras, su šiuo vyru jie nuvažiavo į Druskininkus, ten jie apžiūrėję paėmė automobilį „BMW 530“, iš vyro gavo automobilio dokumentus, raktus, tranzitinius numerius jie turėjo savo. Varėniškiui davė 400 litų užstato. Kai jie paėmė automobilį, jam į jo mobilų telefoną skambino tas pats vyras, kuris skambino dėl automobilio pardavimo, pasakė, kad Vilniuje reikės susitikti su mergina ir likusius pinigus už automobilį perduoti jai, pasakė merginos telefono Nr., bet vardo nesakė. Tą pačią dieną vėlai vakare Vilniuje jis susitiko su mergina, kuriai perdavė pinigus, tačiau kiek, nepamena. Automobilį jau kitą dieną jis pardavė kitam asmeniui. Liudytojas nurodė, kad tas žmogus dar skambino ir siūlė pirkti dar automobilių, bet jis daugiau nepirko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo dalinio savo kaltės pripažinimo patvirtinama ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Dokumentų pateikimo protokolu, kai R. A. pateikė 2014-07-27 pirkimo-pardavimo sutarties tarp R. A. ir V. A. dėl automobilio „Citroen C6“, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo kopiją ( t.1, b. l. 16, 17).

Paskolos sutarties tarp fizinių asmenų, kurioje nurodyta, kad R. A. pasiskolino iš G. S. 8000 litų iki 2014-08-15, kopija ( t. 1, b. l. 31).

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-12-19 sprendimu, kuriuo priteista G. S. iš R. A. 8000 litų (2316,96 eurų) skolos, 2424 litų (702,04 eurai) palūkanų ir 740 litų ( 214,32 eurų) bylinėjimosi išlaidų ( t. 1, b. l. 32-33).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kai nukentėjusysis V. A. pagal nuotrauką atpažino D. K., kuris jam sumokėjo 26000 litų už automobilį „Citroen C6“ ( t. 1, b. l. 39-41).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kai liudytoja L. G. pagal nuotrauką atpažino D. K. kaip asmenį, kuris paėmė iš jos automobilį „Citroen C6“ ( t.1, b. l. 49-51).

M. L. pateikta transporto priemones pirkimo- pardavimo sutarties, kad jam 2014-08-22 Alytuje V. A. pardavė automobilį „Citroen C6“, v/n (duomenys neskelbtini), kopija ( t. 1, b. l. 56).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kai D. K. pagal nuotrauką atpažino V. M. kaip merginą, kuriai jis Vilniuje perdavė 3000 litų už automobilį „Citroen C6“ ( t. 1, b. l.167-169).

Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus informacija, kad ikiteisminiame tyrime Nr.10-1-00709-14 dėl sukčiavimo, t.y. apgaule įgytų automobilių, įtarimai buvo įteikti K. T., g. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje. Byloje turima duomenų, kad išankstinio apmokėjimo SIM kortelė Nr.8-607-56449 buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefono aparatą, kurio IMEI 35700005191888, kuris buvo naudojamas nuo 2014-07-04 iki 2014-07-29, buvo surastas Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje K. T. gyvenamojoje patalpoje ( t. 1, b. l.75).

Tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-07-04 visą laiką veikė mobiliojo ryšio GSM bokšto, esančio Pravieniškių II kaimo, Kaišiadorių r., veikimo zonoje, yra fiksuoti ryšiai su R. A., L. G., G. S. naudojamais abonentų Nr. ( t. 1, b.l.79).

Tarnybiniu pranešimu dėl skambučių išklotinių analizės, kad V. M. naudojamas mobiliojo ryšio abonento numeris, kuriuo naudojosi V. M., palaikė ryšį su K. T. naudojamu Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 118).

Tarnybiniu pranešimu dėl asmens nustatymo, kad K. T. ir V. M. telefonais 2014-07-26 bendravo su abonento numeriu, kurio naudotojas yra I. Š., kuris įsigijo automobilį „BMW530“ ( t. 1, b. l. 119).

Baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo, todėl teismas laiko, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog K. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 182 str. sukčiavimu laikomas svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas apgaule, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ir turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 str. dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę (kasacinė nutartis Nr. 2K-331-693/2015). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010).

Įrodymų tyrimo teisme metu kaltinamasis K. T. iš esmės pripažino savo kaltę. Jis patvirtino, kad bendravo su liudytojomis A. I. D. ir V. M., kad skambindavo kitiems asmenims I. Š., bei G. S., R. A. ir jo sugyventinei. Jis patvirtino, kad ieškodavo pardavėjų, ieškodavo automobilių, o po to – pirkėjų, su jais bendraudavo telefonu ir SMS žinutėmis. Tokį kaltinamojo prisipažinimą patvirtina ir teisme apklausti liudytojai I. A. D., V. M., L. G., nukentėjusysis R. A. ir kiti. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės. Dėl automobilių pirkimo išsimokėtinai telefonu su pardavėjais tarėsi pats K. T.. Po to jis siųsdavo kitus asmenis pasirašyti dokumentus ir paimti automobilį. Vertindamas tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. T. veikė tyčia, t. y. suprato, kad tardamasis dėl automobilių pardavimo jis pardavėjams pateikdavo neteisingą (melagingą) informaciją, jo siųsti asmenys pasirašydavo vekselius, sutartis, kuriomis numatydavo atsiskaitymo išdėstymą, nors jis žinojo, kad už automobilį nebus atsiskaityta, taigi tokiu būdu panaudojant apgaulę suklaidindavo nukentėjusiuosius ir pastarieji suklaidinti perleisdavo savo turtą. K. T. veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Jis nurodė, kad turi firmą, kurioje dirba 15 žmonių, kad viskas yra legalu. Nors kaltinamasis tvirtino, jog visą šį ,,automobilių pirkimo-pardavimo verslą“ organizavo kiti asmenys jo įvardinti S. ir G., o jis tik dirbo jiems, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, nes byloje apklausti asmenys nurodė, kad su tokiais asmenimis nebendravo ir tokių žmonių nežino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė du asmenius S. ar E., teisme jau minėjo S. ir G., tačiau tokie asmenys nebuvo nustatyti, tad laikytina, kad ši versija yra kaltinamojo pasirinkta kaip gynybinė jo pozicija, kuri nepatvirtinta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis V. A. patvirtino, kad asmuo, su kuriuo kalbėjo telefonu ir kaltinamasis yra tas pats asmuo, jį neabejotinai atpažino. Nukentėjusysis G. S. nurodė, kad balsas yra panašus, bet 100 procentų tvirtinti negali. Kaltinamasis pripažino, kad jis yra kaltas prieš G. S. ir norėjo atlyginti jam padarytą žalą, tačiau šiuo metu neturi galimybių, tačiau tokios savo pareigos neneigė. Tad ši aplinkybė taip pat laikytina, kaip K. T. kaltės pripažinimas. Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo K. T. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Kaltinamojo K. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis K. T. nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam teistumui, charakterizuojamas neigiamai, praeityje teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir eilę kartų už nusikaltimus nuosavybei.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė 2 baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 15 str.), teistas ir nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo metu. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, neatlikęs bausmės ir toliau pažeidinėja įstatymus, per bausmės atlikimą padarė visą eilę analogiškų nusikalstamų veikų. Teismas mano, kad šie nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys. Todėl K. T. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamąjį K. T., tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminiame tyrime gynė advokatė. Kaltinamajam K. T. gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo K. T. nepriteistinos.

Kadangi K. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tai kardomoji priemonė jam neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir jam paskirti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo G. S. atžvilgiu - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Paskirtą bausmę subendrinti Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d., 3d. tvarka su 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo per tą patį laiką nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė