Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. (S. T.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) pateikė teismui skundą (prašymą), kuriuo prašo: panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 234 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą išduoti Lietuvos Respublikos vizą D A. R. piliečiui S. T.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos vizą D (suteikiančia teisę dirbti Lietuvoje). Ambasadai pateikė visą reikalaujamą informaciją ir nurodė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, t. y. įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) betonuotoju. Ambasada 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą dėl vizos D išdavimo, nurodydama, kad jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

Pareiškėjas nurodo, kad prašyme vizai D gauti nurodė, jog Bendrovė suteiks jam gyvenamąją vietą, o pasirašyta darbo sutartis ir dokumentai, patvirtino jo atvykimo ir buvimo tikslą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovėje dirba daugiau negu 20 B. R. ir A. R. piliečių. Jokių teisės aktų pažeidimų dėl užsieniečių įdarbinimo Bendrovėje nenustatyta. Pareiškėjo teigimu, numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas pagrindė Ambasadai pateiktais dokumentais.

Pareiškėjo tvirtinimu, Ambasados konsulinis pareigūnas be pagrindo pateiktą sertifikatą laikė netikru, neautentišku, vien todėl, kad jis neturėjo (Apostille) žymos. Pareiškėjas mano, kad Ambasados konsulinis pareigūnas privalėjo pareikalauti iš pareiškėjo pateikti patikslintą dokumentą su (Apostille) žyma ir Bendrovės atstovės įgaliojimą kartu su pasirašyta darbo sutartimi. Tik negavęs dokumento su (Apostille) žyma, konsulinis pareigūnas galėjo laikyti, kad šis dokumentas nepatikimas, neautentiškas. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo pranešta, jog pateikti dokumentai yra su trūkumais, nors tokią pareigą konsulinis pareigūnas turėjo. Teigia, kad konsulinis pareigūnas pokalbiui jo neiškvietė, aplinkybių, susijusių su betonuotojo sertifikato išdavimu, neišsiaiškino, o priimdamas Sprendimą, vadovavosi nepagrįstomis abejonėmis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad darbo pobūdį (profesiją) pakeitė, nes neturėjo darbo, o Bendrovei buvo reikalingi betonuotojai. Akcentuoja, kad reikalavimas pateikti duomenis apie jo ryšius su buvimo valstybe yra perteklinis, nes pareiškėją kvietė dirbti ne giminaitis, o darbdavys. Ambasadai per EPIS sistemą pateikė Bendrovės elektroninį Tarpininkavimo raštą Nr. 20201202-120046, kuriame surašyti atvykimo duomenys bei nurodyta, kad pareiškėjui bus suteikta gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo manymu, Ambasados argumentas dėl užsieniečių neatvykusių dirbti į Bendrovę yra nekonkretus. Mano, kad dėl COVID-19 pandemijos nebuvo tiesioginių lėktuvų reisų iš A. R. į Lietuvos Respubliką, o užsieniečiai į Lietuvą galėjo atvykti iš kitų Europos Sąjungos šalių (Lenkijos, Vokietijos ir pan.), todėl pasienio kirtimo galėjo nesimatyti. Be to, teismui pateiktas Bendrovės 2020 m. gruodžio 28 d. darbuotojų iš trečiųjų šalių sąrašas, patvirtina, kad Bendrovėje dirba 10 darbuotojų iš A. R. (b. l. 1-3).

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad yra nevedęs, bedarbis, pagrindinį kelionės tikslą nurodė kaip darbą. Prašyme taip pat nurodė numatomą atvykimo į Lietuvą datą – 2020 m. gruodžio 25 d., numatomą išvykimo iš Lietuvos datą – 2021 m. gruodžio 24 d., kviečiantis asmuo Bendrovė, kurios adresas – (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, įskaitant: Bendrovės Tarpininkavimo prašymą išduoti vizą, 2020 m. gruodžio 21 d. darbo sutarties kopiją, kelionės draudimą. Minėtoje darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbs betonuotoju, sudaroma terminuota darbo sutartis iki teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento galiojimo pabaigos.

Pažymi, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą, įvertino aplinkybę, jog pareiškėjas, siekdamas pagrįsti turimą kvalifikaciją, pateikė azerų ir anglų kalba surašyto dokumento (sertifikato) Certifikate No. (duomenys neskelbtini) kopijos notarinį patvirtinimą, tačiau nepateikė paties sertifikato su žyma (Apostille), tokiu būdu pareiškėjas nepagrindė kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento turėjimo fakto. Pareiškėjas anksčiau buvo gavęs Šengeno vizą, kurios prašydamas buvo nurodęs, kad jis yra IT specialistas, tačiau nagrinėjamu atveju norėdamas gauti vizą, pateikė kopiją apie betonuotojo turimą kvalifikaciją. Be to, pareiškėjas pateikė darbo sutarties kopiją, kurią Bendrovės vardu pasirašė įgaliotas asmuo, tačiau jokių šio asmens įgaliojimus patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie jo ryšius su buvimo valstybe – šeimos narius, nekilnojamojo turto turėjimą. Akcentuoja, kad pusė iš kviestų užsieniečių, kuriems Bendrovės prašymų pagrindu buvo išduotos darbo vizos, nebuvo įdarbinti. Iš 13 Azerbaidžano piliečių, kuriems buvo išduotos vizos, Lietuvos pasienį kirto tik 2.

Atsakovės nuomone, konsulinis pareigūnas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų bei kilo abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (b. l. 30-36).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 234, kuriuo A. R. piliečiui S. T. atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme, kaip kelionės tikslą, pareiškėjas nurodė darbą (21 punktas), o pagrindinio kelionės tikslo valstybę nurodė Lietuvą (22 punktas). Pareiškėjas į Lietuvą prašė leisti atvykti daug kartų (24 punktas). Pareiškėjas prašyme nurodė, jog į Šengeno erdvę numato atvykti 2020 m. gruodžio 25 d. (29 punktas), o išvykimo iš Šengeno erdvės datą pareiškėjas nurodė 2021 m. gruodžio 24 d. (30 punktas). Be to, pareiškėjas prašyme nurodė, kad kilmės valstybėje yra bedarbis (19 punktas). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė darbo sutarties kopiją, kelionės dokumentą (4-14).

Lietuvos Respublikos ambasada Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė Nr. 234 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“. Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų bei kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (b. l. 15-16).

Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – ir Direktyva 2004/38).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).

Taigi Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y., kai kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.

Kaip matyti iš Ambasados 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo, su kuriuo užsienietis nesutinka, pareiškėjas Ambasadai pateikė šiuos dokumentus: prašymą išduoti Šengeno vizą, būsimo darbo sutarties kopiją, kelionės dokumentą (Certifikate), taip pat pareiškėjo teigimu per EPIS sistemą buvo pateiktas Įmonės elektroninis tarpininkavimo raštas Nr. 20201202-120046. Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad vyksta į Lietuvą darbo tikslais. Prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pateikė kelionės dokumentus ir kvietimą. Nurodyta, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs rėmėjas, t. y. priimantis asmuo – Bendrovė. Be to, pareiškėjui suteikiama gyvenamoji vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad darbovietės pateiktas raštas (darbo sutarties kopija), patvirtinantis pareiškėjo pareigas ir darbo santykius, yra paties pareiškėjo pasirašytas.

Ambasados 2020 m. gruodžio 14 d. sprendime konstatuotos aplinkybės bylos dokumentais nepaneigtos.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė paties sertifikato su žyma (Apostille), todėl toks dokumentas neatitinka Vizų išdavimų tvarkos 78.14 punkto reikalavimu. Be to, nurodė, kad pareiškėjo pateikta darbo sutarties kopija pasirašyta įgalioto asmens, tačiau įgalioto asmens patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Teismas pažymi, kad pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punktą vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio pažymos pateikimas nėra privalomas, tačiau tuo pačiu byloje nėra duomenų apie tai, kad Ambasada būtų reikalavusi pareiškėjo pateikti atitinkamai patvirtintą pažymą, o šis atsisakė tai padaryti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis. Taigi, remiantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo turimų profesinių įgūdžių ir / ar jo pateiktų dokumentų, yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą.

Iš bylos duomenų nenustatyta, kad Ambasada būtų kvietusi į pokalbį ar paprašiusi pareiškėją pateikti papildomus dokumentus, t. y. sertifikatą su (Apostille) žyma ir Įmonės įgaliojimą, kuris suteiktų teisę darbuotojai pasirašyti darbo sutartį su pareiškėju. Taigi, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip yra numatyta Vizų išdavimo tvarkos aprašo 79 punkte, todėl ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pareiškėjas teismui pateikė sertifikatą su (Apostille) žyma ir Bendrovės įgaliojimą, kuris suteikia teisę darbuotojai pasirašyti darbo sutartį su pareiškėju. Todėl darytina išvada, kad, jeigu Ambasada pati būtų paprašiusi šių dokumentų, prašymas suteikti vizą būtų buvęs tenkintinas, kadangi pareiškėjas atitiktų visus reikalavimus.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas anksčiau buvo gavęs Šengeno vizą ir prašyme ją gauti buvo nurodęs, kad jis yra IT specialistas, tačiau nagrinėjamu atveju paskesniame prašyme pateikė kopiją apie betonuotojo turimą kvalifikaciją. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie šeimos narius, nekilnojamojo turto turėjimą. Atsakovės tvirtinimu, skundžiamo Sprendimo pagrįstumą patvirtina ir tai, kad pusė užsieniečių, kuriems Bendrovės prašymu buvo išduotos darbo vizos, Bendrovėje nebuvo įdarbinti.

Nagrinėjamu atveju teisės aktuose nėra nustatyta, kad teikiant prašymą dėl vizos antrą kartą, negalima nurodyti kitos kvalifikacijos ar, kad asmuo dirbs visiškai kitą darbą, palyginus su anksčiau dirbtu. Teismo vertinimu, Ambasadai kilus abejonių dėl pareiškėjo kvalifikacijos, ji Vizos išdavimų tvarkos aprašo nustatyta tvarka turėjo pareiškėją pakviesti į pokalbį. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad šiuo metu Bendrovėje dirba 10 darbuotojų iš A. R., todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad tik 2 asmenys iš teikusių prašymus vizai dirba Bendrovėje.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinio pareigūno, išvada, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas nėra pakankamai motyvuota (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismo vertinimu, Ambasada netinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, neįvertino ginčui aktualių faktinių aplinkybių, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą Sprendimą. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog Sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti Ambasadą, išduoti Lietuvos Respublikos vizą D pareiškėjui.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl šiuo atveju Ambasada yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2021 m. vasario 18 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra ir 2021 m. vasario 21 d. banko sąskaitos išrašu.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 454,80 Eur (2020 m. III ketvirtis).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 454,80 Eur = 3 637 Eur). Prašoma priteisti už skundo parengimą 242 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus įkainio dydžio, atsižvelgdamas į tai, kad skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui priteisia 121 Eur (242 Eur /2) už suteiktas teisines paslaugas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. T. (S. T.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 234 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. T. (S. T.) 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos D išdavimo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Pareiškėjo S. T. (S. T.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui S. T. priteisti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 121 (vieną šimtą dvidešimt vieną) eurą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.