- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-101-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, I. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IF draudimas“
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4; 73.2.6.1; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. gegužės 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant atsakovių atstovams Algiui Vidzėnui ir adv. Rimantui Tumėnui, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IF draudimas“ ieškinį atsakovams I. K., AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5183,71 Lt žalos atlyginimo, 114,66 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 158,95 Lt žyminio mokesčio ir 1700 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nurodo, kad atsakovė apgadino automobilį, kuris buvo draustas kasko draudimu ieškovės bendrovėje. Pažymi, kad ieškovė atlygino įvykio metu padarytą žalą draudėjui, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į autoįvykio kaltininkę ? atsakovę, o kadangi atsakovės transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, žalos atlyginimo reikalauja solidariai iš abiejų atsakovų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteisė ieškovei 5183,71 Lt žalos atlyginimo, 114,66 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5298,37 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 158,95 Lt žyminio mokesčio ir 1700 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Išanalizavęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, jog žala buvo padaryta galiojant civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, įvykis laikytinas draudžiamuoju, todėl žalą privalo atlyginti draudikas ? AAS „Gjensidige Baltic“. Konstatavo, jog žalos dydžio neginčijo nė vienas atsakovas, žalos suma pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmens kaltė dėl padarytos žalos nustatinėjama civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė atsakomybė, todėl pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleistos įvykio aplinkybės ir nebuvo išsiaiškinta, ar atsakovė vairavo automobilį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „IF draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo argumentai, jog atsakovė I. K. buvo keleivė, o ne vairuotoja, yra neįrodyti, be to, apeliantas nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad faktas, ar atsakovė buvo transporto priemonės vairuotoja ar keleivė, neturi jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui, nes yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga įrodo, jog ieškovė sumokėjo draudėjui UAB ,,Melita‘‘ 5183,71 Lt draudimo išmoką, todėl CK 6.1015 str. 1d. pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovė neginčija subrogacijos pagrindo šioje byloje ir kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005 išaiškintais subrogacijos taikymo pagrindais, negali padaryti išvados, jog subrogacija šiuo atveju negalima, nes apeliaciniame skunde neteisingai analizuoja regreso teisinius santykius, įrodinėdama, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui atlyginęs jo draudikas pareiškė išmokėtos sumos dydžio reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui ir asmeniui, kuris buvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio, bei jo draudikui pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šioje byloje pasikeitė abu subjektai: tiek kreditorius, tiek skolininkas, ir jų vietoje dėl padarytų eismo įvykyje nuostolių atlyginimo pretenziją reiškė viena draudimo bendrovė kitai draudimo bendrovei. Nagrinėjamoje byloje civilinės atsakomybės draudimo sutartimis tiek nukentėjusysis, tiek žalą padaręs asmuo - atsakovė I. Kunsmonienė - draudėsi nuo civilinės atsakomybės atsiradimo rizikos. Šalys nesigina sutartiniu subrogacijos netaikymo faktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (pvz., draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Šioje byloje draudėjo prievolę atsakingam už žalą asmeniui nulėmė privalomojo transporto priemonių savininko ir valdytojo apdrausta civilinė atsakomybė, t. y. įvykus eismo įvykiui ir nustačius žalą, atsirado galimybė reikšti pretenzijas šios rūšies draudimo sutarčių nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-12 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-76/2008 yra išaiškinęs regreso, nustatyto draudimo santykiuose, ir subrogacijos skirtumus ir nurodė, kad jei civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, t. y. tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką.Tokiais atvejais draudiko subrogacinis reikalavimas reiškiamas žalą padariusio asmens draudikui jų draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Todėl šiuo atveju turi būti analizuojami vidiniai draudiko ir draudėjo, t.y. atsakovų santykiai.
Iš apeliacinio skundo motyvų nustatyta, kad atsakovė įrodinėja, jog draudžiamojo įvykio nebuvo, nes kita atsakovė I.K. nebuvo vairuotoja, o buvo automobilio keleivė. Apelianto prašymas surinkti naujus įrodymus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo patenkintas ir iš liudytojos I. K. parodymų nustatyta, kad 2006-11-09 autoįvykio metu už automobilio ,,Ford Escort ‘‘ vairo sėdėjo atsakovė I. K., o keleivio vietoje sėdėjo vyras. Šios liudytojos parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga-administracinio teisės pažeidimo protokolas ( b.l.18), todėl kitaip vertinti šių įrodymų apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai ( draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, šios kategorijos bylose teismams yra išaiškinęs, jog nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudžiamieji įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kilus abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios sutarties šalies naudai( CK 6.193 str. 4d., 2002-12-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-1445). Pagal CPK 178 str. nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas šioje byloje privalėjo įrodyti, kad jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė išsamią informaciją apie visas jam žinomas draudžiamojo įvykio aplinkybes, o atsakovė turėjo įrodyti, kad ji sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Teismas, įvertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ( 2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Todėl išanalizavus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.
Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.