Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-03-20 · Administracinė byla Nr. A-99-261/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
A-99-261/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03832-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
O. D.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-99-261/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03832-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 15.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas O. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 49SFN-850-(14.49.104); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 1SS-2618-(8.5.); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo svarstyti pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymą dėl statinio.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. balandžio 20 d. prašyme prašė duoti sutikimą dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, keičiant statinio paskirtį į gyvenamąją, bei minėtą žemės sklypą išnuomoti ar parduoti be aukciono pareiškėjui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 49SFN-850-(14.49.104) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą pakeisti statinio paskirtį bei išnuomoti (parduoti) valstybinės žemės sklypą“ prašymus atmetė. NŽT, išnagrinėjusi skundą, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 1SS-2618-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ skundą atmetė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad su ginčijamais sprendimais nesutinka, kadangi iki žemės sklypo suformavimo jis kartu su nuosavybės teise į statinį, įgijo teisę naudotis ta teritorijos dalimi, kurią statinys užima ir kuri būtina statiniui naudoti pagal paskirtį. Po žemės sklypo suformavimo jis neprarado teisės naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią statinys užima ir kuri būtina statiniui naudoti pagal paskirtį. Pagal STR 1.01.08:2002 15 punktą, statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi), todėl išvada, kad statinys yra išnykęs, prieštarauja STR 1.01.08:2002 15 punktui. Suformuotame žemės sklype yra galima jo suprojektuoto namo statyba, o buvusios sodybos atstatymas nepažeidžia viešojo intereso. Taigi suformuotas sklypas gali būti be aukciono išnuomotas pareiškėjui Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies l punkto pagrindu arba sklypas gali būti be aukciono parduotas pareiškėjui Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Vilniaus miesto skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė, kad valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, kuris yra bendras visos visuomenės gėris ir kurio apsauga užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu. Sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvūs.

6. Paaiškino, kad valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), ir kiti teisės aktai. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjas nuosavybės teise valdo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių fizinis nusidėvėjimas yra 70 proc., esančias negyvenamajame pastate, kurio, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. A51-85719/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“, faktiškai nėra, yra išlikę tik šio statinio pamatai, negyvenamasis pastatas negali būti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl nėra pagrindo išnuomoti arba parduoti žemės sklypo, kuris būtų skirtas nesantiems statiniams eksploatuoti.

7. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) teritorijos, priskirtos kultūros paveldo objektams ir turinčios statusą – paminklas (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), ribas. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu, žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.

8. Nurodė, kad pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl negyvenamojo pastato rekonstravimo ir jo paskirties pakeitimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 50 punkte nustatyta, kad, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose nurodytus atvejus. Reglamento 7 priede nustatyti atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančio dokumento.

9. Pažymėjo, kad negyvenamasis pastatas nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima rekonstruoti neturint žemės sklypo nuosavybės arba valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų ir planuojama keisti negyvenamojo pastato paskirtį, todėl NŽT pagrįstai atsisakė išduoti sutikimą rekonstruoti pastatą.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. V. D. ir L. D. negyvenamąsias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. 2, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo O. D.. 2008 m. rugsėjo 24 d. V. D., L. D. ir O. D. sudarė sutartį, pagal kurią V. D. ir L. D. pardavė O. D. kitos paskirties patalpą pastate – negyvenamąsias patalpas, pažymėtas 1-1, 1-2, turinčias 18,02 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu: (duomenys neskelbtini).

12. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 1-469 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir jo sprendinius. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geo planum“ 2014 m. kovo 6 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 yra žyma, kad planas patikrintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės, kuri įrašė pastabą: „Sklypui taikomi paveldosauginiai reikalavimai, sklypas neprivatizuojamas. (duomenys neskelbtini) (u. k. (duomenys neskelbtini)) teritorija, statusas – paminklas“.

13. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2109 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų, patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo suformuotas žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geo planum“ matininko M. K. 2012 m. lapkričio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Sprendimo pagrindu žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT.

Šalies argumentai

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su 2016 m. balandžio 20 d. prašymu „Dėl sutikimo rekonstruoti statinį ir žemės sklypo valdymo teisės suteikimo“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas duoti sutikimą rekonstruoti negyvenamą pastatą, esantį žemės sklype, keičiant statinio paskirtį, ir išnuomoti ir (ar) parduoti be aukciono žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 49SFN-850-(14.49.104.) atsisakė išduoti sutikimą pakeisti statinio paskirtį bei išnuomoti (parduoti) valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas atsakymą apskundė NŽT, kuri 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 1SS-2618-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), būklės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjas nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų fizinis nusidėvėjimas – 70 proc. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A51-85719/15(3.3.10.2-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad šio skyriaus specialistė 2015 m. rugsėjo 8 d. apžiūrėjo statinį vietoje ir nustatė, kad negyvenamojo pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra, likę pastato pamatai. Jie prižiūrimi, tvarkomi, teritorija aptverta.

16. Teismas nurodė, kad J. Š., kuris turi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto 2011 m. spalio 18 d. išduotą atestatą Nr. 2080, 2016 m. kovo 9 d. aiškinamajame rašte nurodyta, jog tyrinėjami pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), pamatai yra buvusio medinio vieno aukšto pastato, pastatyto prieškario laikotarpiu. Medinės pastato sienos ir stogas sudegė praėjusio šimtmečio pabaigoje. Po gaisro pastatas nebuvo atstatytas; išliko po gaisro likusios griuvenos ir pamatai. Pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), faktinę padėtį taip pat iliustruoja prie minėto aiškinamojo rašto pridėtos pastato nuotraukos.

17. Teismas, įvertinęs ištirtus rašytinius įrodymus, pažymėjo, kad pastato atkūrimas reiškia naują statybą, nes pačių pamatų, kaip atskiro statinio, pagal registre nustatytą paskirtį nėra galimybės naudoti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Šiuo atveju faktinė situacija yra ta, kad iš statinio liko tik pamatai, todėl žemės sklypas negali būti laikomas užstatytu, nes jame nėra nekilnojamojo daikto, kuris atitiktų statinio sąvoką. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad valstybinės žemės sklypas galėtų būti naudojamas pareiškėjui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti pagal registre nustatytą paskirtį. Sklypas laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Šiuo atveju negyvenamojo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nėra, likę tik jo pamatai, todėl jis laikomas neužstatytu.

18. Teismas pareiškėjo skundo argumentą, kad pagal STR 1.01.08:2002 15 punktą pastatas nelaikytinas nugriautu, atmetė, nes reikšminga aplinkybė yra ta, ar ginčo valstybinės žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su pastate esančių ir pareiškėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų naudojimu, ir ar numatoma ją toliau plėtoti. Konstatavus, kad pareiškėjui negyvenamųjų patalpų dėl jų būklės negalima panaudoti pagal paskirtį, nėra teisinio pagrindo valstybinės žemės sklypą išnuomoti ar parduoti be aukciono pareiškėjui pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais.

19. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) teritorijos, priskirtos kultūros paveldo objektams ir turinčios statusą – paminklas (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), ribas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktą, žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Pareiškėjo motyvus dėl patalpų paskirties pakeitimo padaręs šią išvadą, teismas atmetė, kadangi keičiant statinio paskirtį statinio savininkas žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise, šiuo atveju žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika.

20. Teismas konstatavo, kad ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 49SFN-850-(14.49.104) ir NŽT 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 1SS-2618-(8.5.) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III.

21. Pareiškėjas O. D. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybės dėl valstybinio žemės sklypo užstatymo, neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą dėl žemės sklypų, esančių prie nuosavybės teise priklausančių ir naudojamų statinių, formavimo bei pardavimo ir nuomos, taip pat į teismų išaiškinimus, kad nuosavybė negali būti paneigta laikant ją išnykusia vien dėl dalies nekilnojamojo daikto dalinio demontavimo.

23. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (toliau – ir Statiniai). Po Statiniais yra suformuotas valstybinis žemės sklypas, kuris buvo formuojamas prie esamų Statinių tikslu nustatyti teritorijos naudojimo būdą, pobūdį, naudojimo ir tvarkymo režimą, patikslinti formuojamo sklypo ribas, parengti planuojamos teritorijos individualios apsaugos, architektūros ir naudojimo reglamentus. Tuometė valstybinės žemės patikėtinė Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) 2008 m. gruodžio 5 d. davė sutikimą Nr. (31)-12-4527-(3.31), kad būtų rengiamas apie 10 274 kv. m teritorijos prie statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), detalusis planas, būtent aukščiau nurodytam tikslui – nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus. VAVA, kurios valstybinės žemės patikėtinės funkcijas, teises ir pareigas nuo 2010 m. liepos 1 d. perėmė NŽT, prieš išduodama sutikimą rengti teritorijų planavimo dokumentą - detalųjį planą, pagal kurį būtų nustatomos (patikslinamos) žemės sklypo prie Statinių, ribos ir nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, privalėjo įsitikinti, ar esamiems Statiniams eksploatuoti reikalingas atskiras žemės sklypas, ar toks žemės sklypas gali būti formuojamas, atsižvelgiant į esamų Statinių paskirtį, parametrus, būklę, t. y. ar Statiniai yra tinkami eksploatuoti pagal paskirtį, ar gali būti formuojamas, o vėliau parduodamas ar išnuomojamas toks žemės sklypas Statinių eksploatacijai. Kadangi žemės sklypas detaliuoju planu buvo suformuotas prie esamų Statinių, tai reiškia, jog jo formavimo tikslas būtent ir buvo tai, kad jame turi būti vykdoma veikla, susijusi su esamų Statinių eksploatacija ir, kad šis žemės sklypas būtų parduodamas ar išnuomojamas jame esančių Statinių savininkui. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad detaliojo plano iniciatorius ir finansuotojas buvo pareiškėjas ir būtent jis inicijavo, kad būtų formuojamas valstybinės žemės, kurioje yra jo Statiniai, sklypas. Teismas dėl detalaus plano rengimo ir žemės sklypo formavimo aplinkybių apskritai nepasisakė, nors šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjo teisės tokį žemės sklypą valdyti nuosavybės teise ar kitais pagrindais, šios aplinkybės yra svarbios ir turėjo būti vertinamos.

Žemesnės instancijos teismas

24. Parengtas detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 1-469 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo”, nustatant suplanuotos teritorijos sprendinius: naudojimo būdas (pobūdis) - daugiabučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorija; statinių aukštų skaičius – 2 aukštai įskaitant mansardą; užstatymo tankis - 15 proc., kartu nustatant reikalavimą laikytis (duomenys neskelbtini) tvarkymo plano sprendinių. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2109 suformavo Žemės sklypą ir patvirtino jo kadastro duomenis. Taigi valstybinės žemės patikėtinė leido rengti detalųjį planą tikslu suformuoti žemės sklypą prie esamų Statinių, tačiau jį parengus ir suformavus sklypą, teigia, kad Statinių jame nėra ir jis neturi teisės naudotis žemės sklypu tikslu užtikrinti tinkamą Statinių eksploatavimą pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. naudotis žemės plotu, kurį šie Statiniai užima.

25. Pažymi, kad jis, kaip savininkas, turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, Statinius valdyti, naudoti ir jais disponuoti, įskaitant ir galimybę Statinius atkurti ir ši teisė negali būti varžoma. Tokią jo teisę patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Pareiškėjas, neturėdamas žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisės, negali atlikti Statinių rekonstrukcijos (atkūrimo, perstatymo, kapitalinio ir paprastojo remonto) ir tokiu būdu įgyvendinti savo, kaip Statinių savininko, teisių. Pažymi, kad tuo atveju, kai statinys dalinai demontuotas, pažeistas dėl ne nuo statinio savininko priklausančių aplinkybių (gamtos veiksniai, gaisras, technologinė avarija ir pan.), t. y. nėra statinio savininko kaltės dėl esamo statinio būklės atsiradimo, vien statinio dalinio demontavimo (pažeidimo) faktas negali būti pagrindu teigti, kad žemės sklypas nenaudojamas statinio eksploatacijai. Tokiu atveju statinio naudojimas pagal paskirtį ir atitinkamai žemės ploto, reikalingo statinio eksploatacijai, tinkamas faktinis naudojimas turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kokias pastangas statinio savininkas deda siekdamas pašalinti ne dėl jo kaltės atsiradusius statinio būklės trūkumus, kaip aktyviai jis tą daro, kokias procedūras pagal teisės aktus reikia atlikti statinio būklės trūkumams pašalinti, kiek laiko užima šių procedūrų atlikimas, kokius sprendimus (leidimus, sutikimus) turi išduoti kompetentingos institucijos, kad statinio savininkas galėtų atlikti statinio tinkamos būklės atstatymo darbus ir pan. Būtent statinio savininko pastangos atstatyti tinkamą statinio būklę, atitinkamų teisės aktuose nustatytų procedūrų (veiksmų) atlikimas taip pat laikytini statinio eksploatavimu pagal paskirtį, ir priešingai, jokių veiksmų, būtinų statiniui atstatyti, nesiėmimas laikytinas statinio ir atitinkamai žemės ploto nenaudojimu ir teisės išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą praradimu.

26. Nurodo, kad patiria nuosavybės teisės suvaržymus, nes dėl NŽT sprendimų jam užkertamas kelias tinkamai naudoti, eksploatuoti ir rekonstruoti (atkurti) Statinius, kadangi be įtvirtintų Pareiškėjo teisių į įstatymo nustatyta tvarka suformuotą Žemės sklypą (nuosavybės ar nuomos), Pareiškėjas negali įgyvendinti statytojo teisių ir tinkamai rūpintis ir rekonstruoti (atkurti) nuosavybės teise priklausančius Statinius. Tokie NŽT veiksmai neatitinka konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo ribojimų, kadangi taikomi ribojimai yra visiškai neproporcingi ir iš esmės prilygsta nuosavybės nusavinimui.

27. Pažymi, kad byloje yra pateiktas Pamatų konstrukcijų tyrimų ir būklės vertinimas, kurio išvadose nurodyta, kad tyrinėjamo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlikusių pamatų būklė yra gera, ant esamų pamatų galima statyti (atremti) sienų konstrukcijas, pvz. medines ištisines sienas, medžio karkasą, sieninius blokelius ir pan. Nors nebėra pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų dalies, tačiau yra likusios laikančiosios konstrukcijos – pamatai. Šie pamatai yra sutvarkyti ir yra tinkami pastato atstatymui. Tokius pamatus būtų pagrindas nugriauti, rekonstruoti, atstatyti tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jie kelia grėsmę žmonių saugumui. Tačiau tokių aplinkybių apie pamatų nugriovimą ar įstatymu įgaliotų institucijų įpareigojimą pareiškėjui pašalinti juos iš žemės sklypo nėra. Priešingai, pareiškėjas pateikė įrodymus, kad siekia atkurti nuo gaisro nukentėjusias pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), konstrukcijas ant esamų konstrukcijų – pamatų (Statinių).

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismui atsisakius tenkinti skundą, lieka „užkonservuota“ situacija, nes neaiškus tiek Statinių (pamatų), tiek paties žemės sklypo, kuriame vis dar yra iš dalies išlikęs statinys (geros būklės statinio laikančiosios konstrukcijos), likimas, kadangi dėl jų suformuotas žemės sklypas negali būti naudojamas kitoms reikmėms, tuo labiau, kad nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Teismo sprendimo motyvai, kad žemės sklype nėra statinių sąvokos atitinkančio objekto, dėl to Žemės sklypas laikomas neužstatytu ir todėl negali būti laikoma, kad žemės sklypas reikalingas jame esančių Statinių eksploatacijai, yra visiškai nepagrįsti.

29. Pažymi, kad žemės sklypas patenka į Verkių regioninio parko, kurio tvarkymo planas yra patvirtintas 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-342, teritoriją. Šiame (duomenys neskelbtini) tvarkymo plane teritorija ties (duomenys neskelbtini), yra pažymėta sutartiniu ženklu kaip esama sodyba. Aplinkybę, kad Verkių regioninio parko tvarkymo plane ši teritorija yra žymima kaip esama sodyba patvirtina ir detaliojo plano rengėjo UAB „A. V. architektų dirbtuvės“ 2017 m. balandžio 16 d. raštas bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 10 d. raštas Nr. V3-2.8-716. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra išaiškinusi, kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų sprendiniams, ir kad žemės sklype teisės aktai nedraudžia atstatyti sodybą. Atsižvelgiant į tai, kad esama sodyba patenka į suformuoto žemės sklypo teritoriją, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktu šioje vietoje galima statyti (atstatyti) statinius. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo patekimas ar nepatekimas į saugomos teritorijos ribas negali būti pagrindu apskritai neleisti pareiškėjui naudotis žemės sklypu. Sprendžiant dėl NTŽ sprendimų teisėtumo, šiuo atveju būtina įvertinti aplinkybę, kad pareiškėjas prašė žemės sklypą parduoti arba išnuomoti. NŽT nustačiusi, kad žemės sklypas dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali būti pareiškėjui parduodamas, turėjo spręsti klausimą dėl jo išnuomojimo.

30. Atkreipia dėmesį, kad valstybė nustatė, jog statiniams, kurių ekonomiškai pagrįstas naudojimo (gyvavimo) trukmės terminas yra pasibaigęs (suėjęs), eksploatuoti turi būti suformuotas ir išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Taisyklių 30.5, 42 ir 46 punktuose nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas (sutartis sudaroma, pratęsiama, atnaujinama), jeigu statinys, kurio gyvavimo trukmės terminas suėjęs, nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ar panašiai), t. y. statinys turi atitikti šiuos kriterijus: turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir neturi būti duomenų (dokumentų), patvirtinančių, kad statinys fiziškai konkrečiame žemės plote neegzistuoja. Nagrinėjamu atveju Statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir fiziškai ir teisiškai egzistuoja valstybinės žemės sklype.

31. Verkių regioninio parko tvarkymo plane ši teritorija yra žymima kaip esama sodyba, taigi pareiškėjas gali įgyti teisę įgyvendinti statytojo teises jo lėšomis ir iniciatyva suformuotame žemės sklype, jei NŽT suteiks jam šio žemės sklypo valdymo teisę. NŽT iš vienos pusės nurodo Statinių eksploatavimo ir priežiūros trūkumus, iš kitos pusės – atima teisę šiuos trūkumus ištaisyti, o tai reiškia savo sprendimais NŽT užkerta kelią Statinių savininkui atlikti pareigą tinkamai prižiūrėti nekilnojamąjį daiktą. Akivaizdu, kad valstybinės žemės sklypas, kol jame fiziškai bei teisiškai egzistuoja Statiniai, negali būti naudojamas jokioms kitoms reikmėms.

32. Byloje pateiktame Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės įvertinimo akte yra nurodyta, kad pamatai yra buvęs medinis vieno aukšto pastatas, kurio sienos ir stogas sudegė praėjusio šimtmečio pabaigoje, tačiau, kaip matyti, prasta pastato būklė netrukdė formuoti žemės sklypo, todėl turėjo būti keliamas klausimas kokiam tikslui po tokio suformavimo žemės sklypas bus naudojamas. Tuo atveju, kai žemės sklypą siekiama išsinuomoti, NŽT turėtų vertinti statinių savininko pastangas atstatyti gaisro metu nukentėjusį statinį ir jo siekį tęsti statinio naudojimą, todėl jei žemės sklypas galėjo būti formuojamas nuo gaisro nukentėjusių statinių eksploatacijai, tai turėtų būti leidžiama ir jį išsinuomoti tikslu pašalinti dalinio statinio konstrukcijų nunykimo padarinius. Kadangi Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl žemės sklypo įsigijimo arba nuomos, todėl sprendžiant dėl šio sklypo suteikimo turėjo būti atsižvelgiama į Taisyklių 30.5 punktą. Būtent vadovaujantis nurodyta teisės norma, tuo atveju, jei NŽT būtų nustačiusi, kad žemės sklypas negali būti perleidžiamas pareiškėjo nuosavybėn, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, kai joje numatytas nuomos terminas yra ne ilgesnis nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. Taigi atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo formuojamas prie esamų pareiškėjui priklausančių Statinių, toks žemės sklypo formavimas neprieštaravo teisės aktų reikalavimams, todėl NŽT nepagrįstai net nesvarstė galimybės dėl žemės sklypo nuomos, remdamasi aplinkybe, kad yra likę tik statinio pamatai.

33. Pareiškėjas, įgijęs Statinius, kurių konstrukcijos nors ir buvo dalinai demontuotos, tačiau kurie nebuvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, gavęs leidimą inicijuoti detaliojo plano rengimą, tiesiogiai dalyvavęs šiame procese, apmokėjęs detaliojo plano rengimo išlaidas, Vilniaus miesto savivaldybei patvirtinus detalųjį planą, o NŽT suformavus valstybinės žemės sklypą Statinių eksploatavimui, įgijo teisėtą lūkestį, kad jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto eksploatavimui bus suteiktas naudotis žemės sklypas, kuris ir atsirado dėl to, kad jame yra pareiškėjui priklausantys Statiniai. Taigi valstybinės žemės patikėtinės veiksmai leido pareiškėjui manyti, kad suformavus žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių Statinių, šių Statinių naudojimui bus leista naudotis ir valdyti jiems suformuotu žemės sklypu. NŽT atsisakymas duoti sutikimą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir atsisakymas parduoti arba išnuomoti žemės sklypą, paneigia pareiškėjo nuosavybės teisę, užkerta kelią pareiškėjui savo turtą remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat jį atkurti, todėl toks NŽT veikimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsiliepimas

34. Atsakovas Vilniaus miesto skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog valstybinės žemės patikėtinis turi sukurti apeliantui sąlygas naudoti jo nuosavybę ir, kad žemės sklypo formavimo procedūrų atlikimas sudaro pagrindą žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties su apeliantu sudarymui. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka įgyti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esančių, jų nuosavybės teise valdomų statinių eksploatavimui. Be to, vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, žemės sklypas parduodamas arba išnuomojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti ir tik pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Aplinkybė, kad statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, jog statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo pardavimas arba nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Todėl, siekiant įvertinti, ar apelianto valdomų patalpų eksploatavimui gali būti nuomojamas (parduodamas) žemės sklypas, priklausantis nuosavybės teise valstybei, pirmiausia būtina įvertinti, ar Pastatas iš viso egzistuoja ir, ar šis Pastatas yra ir gali būti naudojamas pagal paskirtį ir tokiam naudojimui yra reikalingas valstybinės žemės sklypas.

36. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantas valdo patalpas, kurių fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A51- 85719/15(3.3.10.2.-EM4) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistė 2015 m. rugsėjo 8 d. apžiūrėjo Pastatą vietoje ir nustatė, kad negyvenamojo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nėra, likę pastato pamatai. Pastato pamatai prižiūrimi, tvarkomi, teritorija aptverta. Be to, byloje pateiktas J. Š. parengtas Pastato pamatų konstrukcijų tyrimo aktas, kurio turinys taip pat leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad yra likę tik Pastato pamatai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, teisės aktų nuostatas, NŽT neturi teisinio pagrindo parduoti (nuomoti) apeliantui žemės sklypą, faktiškai nebeegzistuojančio Pastato, kuris negali būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį ir kurio išlikę tik pamatai, eksploatavimui. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad apeliantas galimai siekia ateityje atstatyti sunykusį Pastatą.

37. NŽT nuomone, aplinkybės, kad sunykusio Pastato, o iš esmės - tik išlikusių pamatų, eksploatavimui negali būti parduodamas (nuomojamas) valstybinės žemės sklypas, nepaneigia apelianto ir nurodyti teiginiai dėl nuosavybės teisių apsaugos, kadangi, viena vertus, nuosavybės teisė negali būti paneigta ir apeliantas, kaip pamatų savininkas, pagrįstai nurodo turintis teisę juos naudoti, valdyti bei jais disponuoti, tačiau kita vertus, savininko teisių įgyvendinimas nėra visiškai neribotas, ši teisė ribojama reikalavimu atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos atlikti leidžia teisės aktai, todėl ir savininko teisės gali būti ginamos tik laikantis teisės aktuose įtvirtintų imperatyvų. Pažymi, kad valstybinės žemės pardavimas turi būti vykdomas tam tikra teisės aktais nustatyta formalizuota tvarka, tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymas draudžiamas, todėl tokiais atvejais valstybinės žemės pardavimo procedūros apskritai negalimos. Taigi pats savaime faktas, kad apeliantas valdo nuosavybės teise Pastato pamatus, nesąlygoja atsakovo pareigos savo nuožiūra, nesilaikant teisės aktuose ir susiformavusioje teismų praktikoje išdėstytų reikalavimų, parduoti (nuomoti) lengvatine tvarka žemės sklypą.

38. NŽT kritiškai vertina ir apelianto dėstomus teiginius, kad žemės sklypo suformavimo aplinkybės, inter alia (be kita ko) tai, kad žemės sklypas apskritai yra suformuotas, patvirtina apelianto teisę įsigyti (nuomoti) šį žemės sklypą. Galimybė įgyti valstybinės žemės sklypą siejama su poreikiu naudoti žemės sklypą jame esančio statinio (įrenginio) eksploatavimui.

39. NŽT nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, negyvenamas patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių fizinis nusidėvėjimas sudaro 70 proc., kadastro duomenų nustatymo data 1999 m. rugpjūčio 22 d., apeliantas įgijo 2008 m. rugsėjo 24 d., negyvenamas patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių fizinis nusidėvėjimas taip pat sudaro 70 proc., kadastro duomenų nustatymo data 1999 m. gruodžio 20 d., apeliantas įgijo 2005 m. rugpjūčio 26 d. Taigi atsižvelgiant į tai, kad apeliantas jau prieš įsigydamas patalpas, turėjo galimybes įvertinti jų fizinę būklę ir faktinį nusidėvėjimą, mano, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog yra pažeidžiami apelianto lūkesčiai.

40. NŽT dėl apelianto reikalavimo dėl Pastato rekonstravimo ir jo paskirties pakeitimo nurodo, kad Pastatas nepatenka į sąrašą statinių, kuriuos galima rekonstruoti neturint žemės sklypo nuosavybės arba valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų ir planuojama keisti Pastato paskirtį, todėl NŽT pagrįstai atsisakė išduoti sutikimą rekonstruoti Pastatą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

41. Pareiškėjas prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą kelia ginčą dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, keičiant statinio paskirtį į gyvenamąją, bei atsisakymą minėtą žemės sklypą išnuomoti ar parduoti pareiškėjui be aukciono.

42. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės bylą išsprendė teisingai, kadangi skundo tenkinimo pagrindų nėra nustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi įrodymų tyrimo visapusiškumą (ABTĮ 80 straipsnis) sprendžia, kad teismas nepilnai ištyrė bylos įrodymus ir tai turi įtaką dalies skundo reikalavimo netenkinimo pagrindui ir tai yra vada įrodymus tirti iš naujo.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimas dėl žemas sklypo nuomos arba pardavimo yra alternatyvus ir negali būti nagrinėjamas kartu, kadangi alternatyvaus reikalavimo esmė šio ginčo atveju yra ta, jog vienas skundo reikalavimas pašalina kito galimybę, dėl to teismas negali vienoje byloje priimti dviejų skirtingų sprendimų dėl to paties skundo pagrindo. Konstatavus alternatyvų reikalavimą, teismas privalo pasiūlyti pareiškėjui tikslinti skundo reikalavimą tuo atveju, jei nenustatoma kitų skundo netenkinimo pagrindų, lemiančių ginčo baigtį.

44. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo atsakovui pateikė 2013 m. liepos 17 d. (I tomas, b. l. 182), o dėl to paties sklypo nuomos prašymą pateikė 2015 m. birželio 12 d. (II tomas, b. l. 48). Atsakovo 2016 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 49SFN-850-(14.49.104) nurodoma, kad pareiškėjui dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo buvo atsakyta 2015 m. kovo 20 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. raštais (I tomas, b. l. 6–7). Šių prašymų nagrinėjimo rezultatas sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes, todėl pareiškėjas turėjo teisę dėl jų kelti ginčą teisės aktų nustatyta tvarka, o ne 2016 m. balandžio 20 d. teikti atsakovui naują prašymą tuo pačiu pagrindu, kuris ankstesnių prašymų atžvilgiu vertinamas kaip teisiškai neutralus.

45. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai ir veiksmai dėl žemės nuomos ar pardavimo skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas.

46. Pareiškėjo ginčui dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo taikytina nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ja pasinaudojo ir nustatytais terminais skundė atsakovui 2015 m. kovo 20 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. raštuose išreikštą atsisakymą parduoti arba išnuomoti žemės sklypą.

47. Nustačius šias aplinkybes, pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymas atsakovui parduoti arba išnuomoti ginčo žemės sklypą vertinamas kaip pakartotinis ir atsakovas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, turėjo teisę tokio prašymo nenagrinėti.

48. Nustačius šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymą parduoti arba išnuomoti ginčo žemės sklypą, administracinė procedūra neturėjo būti pradėta, kadangi pareiškėjas nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskųsti 2013 m. liepos 17 d. ir 2015 m. birželio 12 d. atsakovui teiktų prašymų nagrinėjimo rezultatų, praleido apskundimo terminus ir teikdamas atsakovui 2016 m. balandžio 20 d. naują prašymą tuo pačiu pagrindu neturėjo pagrindo tikėtis, kad bus pradėta nauja administracinė procedūra ir kreipimosi į teismą skundo padavimo terminas bus skaičiuojamas iš naujo, o ne nuo pirminių prašymų išnagrinėjimo datos.

49. Ši išvada grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-676/2012, 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-1062/2018).

50. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

51. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų (Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimas).

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remdamasi nuostata tokius pat faktus vertinti vienodai bei šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis (nutarties 50 punktas), sprendžia, kad pareiškėjas nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi nustatytos, privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir šia tvarka nebegali pasinaudoti, kadangi pradėti tokią procedūrą praleido terminą, o termino praleidimo faktas akivaizdus ir nėra pagrindo papildomai aiškintis kokių nors tokio termino praleidimo aplinkybių, nes pareiškėjas pasirinko savo teisų gynimo būdą teikdamas atsakovui 2016 m. balandžio 20 d. naują prašymą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

53. Minėtų aplinkybių pagrindu byla dalyje dėl reikalavimo išnuomoti ar parduoti pareiškėjui valstybinį žemės sklypą be aukciono nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 d. 10 p.) ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

54. Nustatęs bylos nutraukimo pagrindą dalyje dėl skundo reikalavimo išnuomoti ar parduoti pareiškėjui valstybinį žemės sklypą be aukciono, teismas nesiūlo pareiškėjui tikslinti skundo reikalavimų, atsisakant vieno iš minėtų alternatyvių skundo reikalavimų.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymą duoti sutikimą dėl statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, keičiant statinio paskirtį į gyvenamąją.

56. Teismas byloje nustatė, kad atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pilnai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. prašymą dėl statinio rekonstrukcijos, keičiant statinio paskirtį į gyvenamąją, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundo netenkinimo argumentais, todėl jų nekeičia, o tik papildo išvadas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

57. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra leidžiama statinių statyba esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų).

58. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą, kadangi minėto įstatymo nuostata nagrinėjamo ginčo apimtyje taikytina atvejams, kada asmuo žemės sklypą, kuriame yra išlikę statiniai, valdo nuosavybės teise. Kaip minėta, pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypo savininkas, todėl jam negali būti suteikta teisė statyti statinius minėto įstatymo pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Bylą dalyje dėl pareiškėjo O. D. reikalavimo išnuomoti ar parduoti pareiškėjui valstybinį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), be aukciono, nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė