Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-606/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
1-131-606/2013
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01730-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
B. G.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-131-606/2013Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01730-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.5.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Dainorai Adomaitytei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui,gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,nukentėjusiajai B. G.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus raj., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) 1990-01-24 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. - laisvės atėmimu 3 metams;

2) 1994-03-01 Prienų r. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. - 2 metams pataisos darbų, išskaičiuojant 20 procentų;

3) 1995-03-16 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 204 str., 274 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams, 6 mėn.;

4) 1998-02-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d., 274 str. 2 d., 271 str. 2 d. 277 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams su ½ turto konfiskavimu;

5) 1998-02-23 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal LR BK 275 str. 2 d.- laisvės atėmimu 1 metams;

6) 1999-05-05 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 metams su ½ turto konfiskavimu;

7) 2001-11-12 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams;

8) 2001-12-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams 8 mėn. su ½ turto konfiskavimu;

9) 2002-06-19 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal LR BK 275 str. 2 d., 206 str., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d.- laisvės atėmimu 3 metams 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu;

10) 2004-06-22 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėn;

11) 2004-12-03 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, remiantis LR BK 63 str. 1 d., 9 d., subendrinus su 2004-06-22 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo;

12) 2006-05-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 9 mėn;

13) 2006-06-14 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 mėn.;

14) 2006-09-11 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams. Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. pridėti 2006-05-25 ir 2006-06-14 teismo nuosprendžiai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 11 mėn. laisvės atėmimo;

15) 2007-03-16 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėn. 2007-05-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 5 mėn. Paleistas iš Pravieniškių gydymo ir pataisos namų.

16) 2012-06-07 Skuodo r. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu penkiems mėnesiams. 2013-09-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 75 parų areštu. Teistumas neišnykęs.

17) 2013-07-24 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 14 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir 182 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. pagrobė svetimą turtą. Be to, kaltinamasis R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Nuo 2011 metų rugsėjo mėn. 28 d. iki 2011 metų rugsėjo mėn. 29 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, iš koridoriuje buvusios spintos kaltinamasis R. K. pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausančius auksinius dirbinius: porą auksinių auskarų - 250 Lt vertės, auksinį žiedą - 200 Lt vertės, vieną auksinį auskarą - 80 Lt vertės, auksinį žiedą - 500 Lt vertės, porą auksinių auskarų - 300 Lt vertės, auksinę grandinėlę - 300 Lt vertės, auksinį žiedą - 250 Lt vertės, auksinį vestuvinį žiedą - 200 Lt vertės, auksinę grandinėlę - 300 Lt vertės, auksinį pakabuką - 150 Lt vertės, auksinę grandinėlę - 300 Lt vertės, auksinio dirbinio nulūžusią detalę - 50 Lt vertės. Tokiu būdu, kaltinamasis R. K. pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 2880 Lt.

Be to, kaltinamasis R. K. pagrobė svetimą turtą.

2011 m. spalio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, iš koridoriuje buvusios spintos kaltinamasis R. K. pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausančius auksinius dirbinius: dvi auksines grandinėles, kurių bendra vertė – 400 Lt (vienos vertė - 200 Lt), du auksinius pakabukus, kurių bendra vertė - 200 Lt, (vieno vertė - 100 Lt), du auksinius vyriškus vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė - 600 Lt (vieno vertė - 300 Lt). Tokiu būdu, kaltinamasis R. K. pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 1200 Lt.

Be to, kaltinamasis R. K. pagrobė svetimą turtą.

Nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 8 d., 22.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, iš koridoriuje buvusios spintos kaltinamasis R. K. pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausančius auksinius dirbinius: auksinę grandinėlę - 250 Lt vertės, du auksinius pakabukus, kurių bendra vertė - 300 Lt (vieno vertė - 150 Lt), porą auksinių auskarų - 300 Lt vertės, auksinę monetą - 400 Lt vertės. Tokiu būdu, kaltinamasis R. K. pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 1250 litų.

Be to, kaltinamasis R. K., turėdamas vieningą tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nurodęs, kad yra statybinės firmos direktorius ir tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios B. G. pasitikėjimą, apgaule įgijo nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą.

Nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, kaltinamasis R. K. iš nukentėjusiosios B. G. apgaule įgijo nukentėjusiajai priklausančią sutrūkusią auksinę apyrankę - 900 Lt vertės, žadėdamas ją nunešti sutaisyti ir grąžinti iki 2011 m. spalio 3 d., 14.00 val., tačiau jos negrąžino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 28 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose pas nukentėjusiąją B. G. bute, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios B. G. įgijo 2590 Lt, žadėdamas už juos įgyti aukso laužo, o po ko, jį perparduoti ir sekančią dieną grąžinti didesnę pinigų sumą, tačiau pinigų negrąžino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini) namo, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios B. G. įgijo 3000 Lt, nurodydamas, kad skubiai reikia sumokėti darbuotojams atlyginimus ir žadėdamas pinigus vakare grąžinti, tačiau jų negrąžino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 30 d., tikslus laikas nenustatytas, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu, pasakydamas, kad reikia darbuotojui sumokėti išeitinę kompensaciją ir nurodydamas pinigus pervesti į V. Š. banko sąskaitą, iš nukentėjusiosios įgijo 3340 Lt, kuriuos nukentėjusioji, būnant namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), iš savo banko sąskaitos pervedė į V. Š. banko sąskaitą ir kuriuos kaltinamasis R. K. žadėjo grąžinti, pervesdamas į nukentėjusiosios B. G. banko sąskaitą, tačiau pinigų negrąžino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 1 d., tikslus laikas nenustatytas, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios B. G., nurodydamas pastarajai, kad pinigai reikalingi, jog atgautų savo automobilį ir vairuotojo pažymėjimą, nes jį sulaikė policija, įgijo 4000 Lt, kuriuos nukentėjusioji iš savo tėvo A. L. banko sąskaitos pervedė į I. K. banko sąskaitą ir kuriuos pastaroji minėtą dieną apie 16.00 val., perdavė R. K. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žadėdamas pinigus nukentėjusiajai B. G. grąžinti 2011 m. spalio 3 d., tačiau pinigų negrąžino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, kaltinamasis R. K., būdamas pas nukentėjusiąją B. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu iš nukentėjusiosios B. G. įgijo 3200 Lt, nurodydamas, kad pinigai reikalingi sumokėti už aukso laužą ir žadėdamas visus pinigus nukentėjusiajai grąžinti 2011 m. spalio 7 d., tačiau pinigų negrąžino.

Tokiu būdu, kaltinamasis R. K. apgaulės būdu, savo naudai užvaldė nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 17 030 Lt.

Kaltinamasis R. K. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – pagrobus nukentėjusiajai priklausančius papuošalus prisipažino visiškai. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų atsisakė, vienok, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog iš tiesų iš nukentėjusiosios pagrobė pastarajai priklausančius auksinius papuošalus, kurie buvę medinėje dėžutėje koridoriaus spintoje ir kuriuos jis pridavė į lombardą (t. 1, b. l. 155-156, 157, 162).

Kaltinamasis R. K. kaltu padarius kitą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - apgaule įgijus nukentėjusiajai priklausantį turtą - pinigus, neprisipažino ir iš esmės duoti parodymus atsisakius, paaiškino, jog nukentėjusioji šiuos pinigus jam paskolinusi, tai yra davusi pati savo noru ir laisva valia.

Nukentėjusioji B. G. parodė, kad su kaltinamuoju R. K. ji susipažino per laidą skirtą pažintims. Kadangi ji tikėjosi rimtų santykių, kurių ilgai neturėjo po vyro žūties, R. K. pasirodė idealaus vyro etalonas – dėmesingas, pasitempęs, atidus jai ir jos mažametėms dukroms. Jų susitikimų metu jis įtikino, kad jis yra statybinės firmos direktorius, turi daug užsakymų, visi bankrutuoja, o jis sugeba išlikti, sukėlė pasiturinčio žmogaus įvaizdį, jos akivaizdoje skambino, kad rezervuotų kelionę jai ir vaikams. Jai net nekilo įtarimų, kad jis gali būti visai kitoks žmogus. R. K. klausdavęs apie jos pajamas, kuo užsiima, kokiame bute gyvena, ar tai jos butas, ar nuomojamas, klausė apie jos tėvų, brolio pajamas, domėjosi kuo jie verčiasi. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis, būdamas Kaune degalinėje jai paskambinęs pasakė, kad piniginę ir dokumentus paliko Klaipėdoje, o jam baigėsi degalai ir niekas jam negali padėti, o sesuo Jurgita seminare, todėl negali jam atvežti pinigų. Ji per pažįstamus Kaune paprašė savo vardu, kad jam atvežtų 100 Lt. Tada jis dar paprašė atsiųsti Tele2 sąskaitos papildymą. Jiems susitikus, R. K. jai grąžino 120 Lt ir taip įgijo jos pasitikėjimą. Vėliau R. K. jos užklausė ar ji turinti kokių aukso dirbinių, sakė ketinantis pirkti aukso laužo. Paklausęs ar kartais ji neturinti kokio sutrūkusio auksinio dirbinio jis pasakė turįs pažįstamų, kas galėtų sutaisyti ir tokiu būdu apgaule jis iš jos išviliojo auksinę grandinėlę, kurios vertė 900 Lt. Po to kaltinamasis jos prašė paskolinti pinigų aukso laužui pirkti nurodydamas, jog dabar yra toks momentas, kad atvežė auksą ir, kad ne visada tokia proga būna, tada jis dvigubai uždirbtų, o kitos dienos vakare pinigus žadėjo grąžinti. Prašė paskolinti tiek pinigų, kiek ji turi. Ji jam paskolino 2590 Lt. Kitą dieną paskambinęs R. K. pasakė, kad jam gresia nemalonumai, jeigu nesumokės darbininkams 3000 Lt juodais vokeliuose algos, pažadėjo juos grąžinti kitą dieną. Ji paskolino 3000 Lt iš savo santaupų. Po ko, R. K. paprašęs jos asmens duomenų ir sąskaitos numerio imitavo, kad prie jos paskambinęs į Nord banką nurodė į jos sąskaitą pervesti 7000 Lt už tai, kad ji jam paskolino pinigų. Jis vis skambino ir rašė žinutes teiraudamasis ar ji jau gavusi pinigus. Po to, šeštadienį jis jau parašė, kad jam atėmė teises, automobilį ir, kad už tai jam skyrė 12 000 Lt, 8000 Lt jis jau susirinko, 4000 Lt jam dar reikėjo, klausė ar ji galinti padėti. Tada ji per giminaitę Vilniuje I. K. pervedė jam pinigus su savo tėčio A. L. leidimu ir ji juos perdavė R. K.. Atvykęs pirmadienį sakė kad pinigai tikrai yra seife ir, kad jo sesuo buhalterė grįžusi jai tuos pinigus tikrai grąžins. Tada jam vėl paskambino dėl aukso laužo ir jis įtikino, kad tik ji jam gali padėti čia ir dabar, ir ji turėdama 1000 EUR, juos konvertavo banko sąskaitoje, po ko nuėjusi išgrynino ir jam atidavė dar 3000 Lt, o jis pamatęs 200 Lt dar ir juos pasiėmė ir išvažiavo pirkti metalo laužo. Spalio 8 d. ji būdama pas draugę, pradėjusi su ja kalbėti suvokė, kad yra apgauta ir grįžusi namo, neradau aukso dirbinių. Iš viso kaltinamasis iš jos apgaule išviliojo 16 130 Lt ir pagrobė turto, kurio vertė 5500 Lt. Ji reiškia civilinį ieškinį dėl patirtos žalos ir prašo iš kaltinamojo priteisti 17030 Lt turtinei, 20 000 Lt neturtinei ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Liudytojas A. L. parodė, jog 2011 m. rudenį, šeštadienį, jo dukra, B. G., paskambinusi paprašė leisti iš jo sąskaitos pervesti 4000 Lt vienam draugui, kuris pateko į bėdą ir žadėjo pirmadienį juos grąžinti. Pinigai buvo pervesti iš jo asmeninės sąskaitos, tačiau grąžinti nebuvo. Jam yra žinoma, jog dukters draugas tuos pinigus pralošė kazino.

AB banko „Swedbank“ pateiktu sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. mokėtojas - nukentėjusioji B. G. iš jai priklausančios sąskaitos gavėjui - V. Š. perveda 3 340,00 Lt. Nustatyta, jog mokėjimo paskirtis nurodyta - darbo užmokestis (t. 1, b. l. 24-26).

Paprastuoju vekseliu nustatyta, kad 2011 m. spalio 13 d. tarp nukentėjusiosios B. G. ir kaltinamojo R. K. pasirašytas paprastasis vekselis, kuriuo R. K. įsipareigoja vekselio turėtojai B. G. iki 2011 m. gruodžio 1 d. sumokėti 16 000 Lt d. (t. 1, b. l. 34).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB „Amikas“ atstovas pateikė sutartį Nr. 24542 ir daiktus: dvi auksines grandinėles, du auksinius pakabukus, du auksinius žiedus (t. 1., b. l. 62).

UAB „Amikas“ lombardo sutartimi Nr. 24542 nustatyta, jog 2011 m. spalio 8 d. tarp lombardo ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis, pagal kurią R. K. įkeitė lombarde dvi auksines grandinėles, du auksinius pakabukus ir du auksinius žiedus (t. 1., b. l. 63).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB “Adverto” lombardo, esančio Taikos pr. 48, Klaipėdos m., atstovas pateikė lombardo sutartis, kurių Nr. Nr.6647, 6648, 6649, 6650 ir daiktus: vieną auksinį auskarą, auksinį žiedą, porą auksinių auskarų, auksinį žiedą, porą auksinių auskarų, auksinę grandinėlę, auksinį žiedą, auksinę grandinėlę, auksinį žiedą, auksinį pakabuką, auksinę grandinėlę, aukso gabaliuką (1 t., b. l. 64-68).

UAB „Advertas“ lombardo sutartimi Nr. 6647 nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. tarp lombardo ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis, pagal kurią R. K. įkeitė lombarde vieną auksinį auskarą, vieną auksinį žiedą ir porą auksinių auskarų (1 t., b. l. 65).

UAB „Advertas“ lombardo sutartimi Nr. 6648 nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. tarp lombardo ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis, pagal kurią R. K. įkeitė lombarde vieną auksinį žiedą, porą auksinių auskarų ir auksinę grandinėlę (1 t., b. l. 66).

UAB „Advertas“ lombardo sutartimi Nr. 6649 nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. tarp lombardo ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis, pagal kurią R. K. įkeitė lombarde du auksinius žiedus, vieną auksinę grandinėlę (1 t., b. l. 67).

UAB „Advertas“ lombardo sutartimi Nr. 6650 nustatyta, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. tarp lombardo ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis, pagal kurią R. K. įkeitė lombarde vieną auksinį pakabuką, aukso gabaliuką ir vieną auksinę grandinėlę (1 t., b. l. 68).

Apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 10 d. užfiksuoti apžiūrėti UAB „Amikas“ ir UAB „Advertas“ reikalaujamų daiktų protokolais pateikti aukso dirbiniai (1 t., b.l. 69-76).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais ir fotolentelėmis nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 15 d. parodymo atpažinti metu, nukentėjusioji B. G. iš jai pateiktų daiktų atpažino savo auksinius papuošalus, kurie buvo pagrobti iš jos buto – dvi poras auksinių auskarų; vieną auksinį auskarą; tris moteriškus žiedus; vieną moterišką vestuvinį žiedą; du vyriškus vestuvinius žiedus, penkias auksines grandinėles, tris auksinius pakabukus (1 t., b. l. 78-97).

Pakvitavimu nustatyta, jog nukentėjusiajai B. G. buvo grąžinti jos auksiniai papuošalai (1 t., b. l. 98).

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu ir apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog protokole užfiksuotos kaltinamojo R. K. nukentėjusiajai B. G. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. spalio 12 d. rašytos SMS žinutės (1 t., b. l. 105-106, 107).

Apžiūros protokolu nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 17 d. apžiūrėtas nukentėjusiosios B. G. mobilaus ryšio telefonas „Nokia N70“. Nustatyta, jog protokole užfiksuotos kaltinamojo R. K. nukentėjusiajai B. G. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2011 m. spalio 9 d. rašytos SMS žinutės (1 t., b. l. 108-110).

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji B. G. pateikė CD skaitmeninę laikmeną su įrašytais jos ir kaltinamojo R. K. telefoniniais pokalbiais (1 t., b. l. 111-112).

Apžiūros protokolu nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 23 d. užfiksuoti nukentėjusiosios ir kaltinamojo R. K. telefoniniai pokalbiai iš nukentėjusiosios B. G. pateiktos CD skaitmeninę laikmenos (1 t., b. l. 113-115).

Apžiūros protokolu nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 15 d. buvo apžiūrėtos nukentėjusiosios B. G. pateiktos nuotraukos (1 t., b.l. 116-118).

Apžiūros protokolu nustatyta, jog, 2011 m. spalio 13 d. apžiūrėtas kaltinamojo R. K. mobilaus ryšio telefonas „Nokia X3-00), kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125).

Išklotine nustatyta, jog užfiksuoti kaltinamojo R. K. mobilaus ryšio telefono „Nokia X3-00), kurio IMEI (duomenys neskelbtini) skambučiai, SMS žinutės (1 t., b. l. 126-137).

Dėl svetimo turto pagrobimų

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą – nukentėjusiosios parodymus, kaltinamojo parodymus, byloje esančią rašytinę medžiagą – lombardų sutartis, apžiūros protokolus, daiktų parodymo atpažinti protokolus, fotolenteles – objektyviai konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamasis R. K. iš nukentėjusiajai B. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausančius auksinius dirbinius, kurių vertė 2880 Lt; 2011 m. spalio 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamasis R. K. iš nukentėjusiajai B. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausančius auksinius dirbinius, kurių vertė 1200 Lt; ir laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 8 d. iki 22 val., kaltinamasis R. K. iš nukentėjusiajai B. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai B. G. priklausančius auksinius dirbinius, kurių vertė 1250 Lt.

Tokiu būdu, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas - pagrobus nukentėjusiajai B. G. priklausantį, tai yra svetimą, turtą, laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė – 2880 Lt, 1200 Lt ir 1250 Lt.

Dėl sukčiavimo

Kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra apgaulės būdu pasisavinęs svetimą turtą. Kaltinamasis pripažįsta paėmęs iš nukentėjusiosios pinigus, tačiau nurodo, jog juos iš nukentėjusiosios tik pasiskolino ir būtų gražinęs. Kaltinamasis neigia ne tik turtą įgijęs apgaule, bet ir turėjęs tokį tikslą. Tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini vienareikšmiai kritiškai ir traktuotini tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pasirinkta gynybos pozicija.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje sukčiavimas - tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia -kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai ir vienareikšmiai nustatyta, jog nukentėjusiajai B. G. priklausantis turtas – 17 030 Lt - kaltinamajam buvęs perduotas.

Kaltinamasis, neigdamas jam pareikštus kaltinimus nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą, tai yra 17 030 Lt, užvaldžius apgaule, teigia šį turtą įgijęs kaip nukentėjusiosios jam suteiktą paskolą, kuri buvo patvirtinta pasirašytu paprastuoju vekseliu.

Baudžiamosios bylos medžiaga iš tiesų nustatyta, jog 2011 m. spalio 13 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios B. G. buvo pasirašytas paprastasis paskolos vekselis, pagal kurį kaltinamasis R. K. įsipareigojo sumokėti 17 030 Lt. Vienok, pažymėtina, jog šis vekselis buvo pasirašytas jau 2011 m. spalio 11 d., kai tuo tarpu kaltinamasis R. K. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 4 d. per kelis kartus, pateikdamas vis naujas ir skirtingas skubaus pinigų poreikio priežastis, jau buvo gavęs iš nukentėjusiosios 17 030 Lt sumą. Akivaizdu, jog, pasirašydamas šį vekselį kaltinamasis, būdamas šešioliką kartų teistas, ir teistas ir už nusikaltimus nuosavybei, žinodamas apie jam iškeltas dar dvi baudžiamąsias bylas dėl analogiškų veikų, numatė ir puikiai suvokė savo padėtį ir neabejotinai žinojo, jog jokių finansinių galimybių, net ir norėdamas, grąžinti vekselyje nurodytą sumą jis neturi ir neturės. Šiuo atveju pasirašytas vekselis savaime nepaneigia apgaulės nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojimo. Tai, jog nukentėjusioji savo noru perdavė kaltinamajam R. K. pinigus dar nereiškia, kad kaltinamasis juos gavo teisėtai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz.: asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.

Tokiu būdu, net ir esant minėtam tarp šalių sudarytam paskolos vekseliui, kaltinamojo parodymai pinigus iš nukentėjusiosios įgijus būtent kaip paskolą teismo vertintini kritiškai kaip sąmoningas siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir apgalvota jo nusikalstamų veiksmų seka.

Viena apgaulės formų - piktnaudžiavimas pasitikėjimu - yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas (pvz., paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketina atlikti) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas, siekdamas išvengti atsiskaitymų ar kitų mokėjimų, piktam panaudoja pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo ar jo įgaliotų asmenų. Atsiskaitymų ar kitų mokėjimų vengimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena apgaulės formų, nes ir šiuo atveju nukentėjusysis yra įtikinamas, kad už darbus, suteiktas paslaugas ar reikalingus atlikti kitus mokėjimus bus apmokėta, nors kaltininkas nesirengia to daryti, o pasitikėjimu grįsti kaltininko ir nukentėjusiojo santykiai pastarajam yra garantas, kad kaltininkas prievolę įvykdys. Vienas labiausiai paplitusių apgaulės piktnaudžiaujant pasitikėjimu būdas yra kaltininko pateikimas apie save tikrovės neatitinkančios informacijos.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusioji B. G., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodama parodymus teisme nurodė, jog, visų pirma, kaltinamasis R. K. nuo pat pirmo susitikimo jai sudarė solidaus, patikimo, bendrovei vadovaujančio žmogaus įspūdį. Kaltinamasis sugebėjo ją įtikinti, jog jis yra statybinės bendrovės direktorius, turi daug užsakymų, sukėlė jai pasiturinčio žmogaus įvaizdį, jos akivaizdoje imitavo, jog telefonu rezervavo jai ir vaikams kelionę. Tokiu būdu, matyti, jog kaltinamasis specialiai, sudarydamas apgaulingą įvaizdį, suklaidino nukentėjusiąją ir susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiosios pasitikėjimu pagrįstais santykiais, tuo pasinaudodamas, pateikęs jai melagingas ir įtikinamas priežastis, įgijo iš nukentėjusiosios piniginių lėšų. Bylos medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d., žadėdamas nunešti sutaisyti, apgaule įgijo nukentėjusiajai priklausančią auksinę grandinėlę, 2011 m. rugsėjo 28 d., žadėdamas už gautus pinigus įsigyti aukso laužo ir jį pardavus uždirbti, įgijo, 2590 Lt, 2011 m. rugsėjo 30 d. žadėdamas pinigus vakare grąžinti nurodydamas, jog pinigų reikia išeinančiam darbuotoji sumokėti kompensaciją, įgijo 3340 Lt, 2011 m. spalio 1 d. nurodydamas, jog pinigų reikia tam, kad atgautų automobilį ir vairuotojo pažymėjimą, nes jį sulaikė policija, įgijo 4000 Lt, 2011 m. spalio 4 d. nurodydamas jog ketina ir vėl įsigyti aukso laužo, įgijo 3200 Lt.

Analizuojant baudžiamosios byloje medžiagą, nukentėjusiosios parodymus, matyti, jog kaltinamojo nusikalstamas veikimas buvo itin intensyvus, o priežastys, sugalvotos, prašant pinigų buvo pakankamai įtikinamos. Byloje nėra duomenų iš kurių būtų matyti, jog jauna, išsilavinusi moteris per tokį trumpą laiką perduotų nemažas pinigų, net ir ne savo, sumas, nebūdama apgaule suklaidinta, o elgdamasi itin nerūpestingai be jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo. Akivaizdu, jog nukentėjusioji B. G. perdavė kaltinamajam R. K. pinigines lėšas, tik dėl to, jog buvo iš esmės kaltinamojo suklaidinta ir kaltinamajam nusikalstamai pasinaudojus su nukentėjusiąja susiklosčiusiais asmeniniais ryšiais. Ši aplinkybė visiškai pagrįstai suponuoja išvadą, jog būtent apgaulė esminiai nulėmusi nukentėjusiosios veiksmus perduodant pinigus, taigi, apgaulė buvusi esminė.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog vieni esminių kaltinamojo kaltę bylojančių įrodymų byloje yra nukentėjusiosios parodymai. Vienok, pabrėžtina, jog nukentėjusiosios paaiškinimai, kaip minėta, yra adekvatūs vieni kitiems visais aspektais ir per visą baudžiamosios bylos tiek tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo eigą. Taigi, šia prasme netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Atmesti nukentėjusiosios parodymų teismas neturi pagrindo ir kitu aspektu - nukentėjusiosios apklausos atliktos ir jos paaiškinimai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, esant įspėtai dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamasis prievolės sakyti tiesą nėra saistomas.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, akivaizdu, jog būtinieji sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai - turto užvaldymas ir apgaulės panaudojimas, sudarantis sukčiavimo esmę - objektyviai ir neginčytinai nustatyti. Objektyviai ir neginčytinai nustatyti ir subjektyviosios nusikalstamos sukčiavimo sudėties pusės požymiai – kaltinamasis R. K. ne tik supratęs ir suvokęs savo veiksmus, bet ir norėjęs bei sąmoningai siekęs taip elgtis.

Taigi, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą veiką laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis būtent neteisėtai ir panaudojant apgaulę įgijo svetimą, tai yra nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji B. G. prašo teismo priteisti jai 17030 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios B. G. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl patirtos turtinės žalos pagrobus jai priklausantį turtą logiškas, pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Nukentėjusiajai pagal pateiktus dokumentus priteistinos jos patirtos visos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiąją veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryta didelė turtinė žala, kuri priteista visiškai. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis nukentėjusiosios ne tik neatsiprašė, bet dar gi grasino, po ko, net ir posėdžio metu elgėsi įžeidžiančiai, siekė sumenkinti nukentėjusiosios parodymus, padarytos žalos sakėsi net neketinantis atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu objektyviai konstatuota, jog nukentėjusioji dėl padarytos nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, buvo pakirstas pasitikėjimas savimi. Tačiau įvertinus nukentėjusiosios amžių, išsilavinimą, socialinę bei gyvenimišką patirtį, imant domėn, jog nusikalstama veika sukelta, padaryta iš esmės tik emocinė, dvasinio (ne fizinio) pobūdžio žala, pagrįstai manytina, jog padarytai neturtinei žalai įvertinti 20 000 Lt suma yra per didelė. Todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė ir yra teisiamas už kelias atkreiptina tyčines nusikalstamas veikas, nors ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra net aštuonioliką kartų teistas, teristas už analogiškas nusikalstamo pobūdžio veikas. Šią veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamasis niekur nedirba, taigi legaluas ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi. Kaltinamojo ankstesni teistumai ir jo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos rodo, jog svetimo turto grobimas ir svetimo turto pasisavinimas apgaule, taigi būtent nusikalstam veika tapo kaltinamojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Byloje yra duomenų, jog kaltinamasis turi polinkį ir į azartinius lošimus. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neprisipažino dėl padaryto nusikaltimo, savo veiksmų kritiškai nevertino, dėl nusikalstamo elgesio, nesigailėjo, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo R. K. atžvilgiu įsiteisėjo 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje baudžiamoje byloje kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas nebuvo nustatytas, nes kaltinamasis buvo suimtas ir dabar jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-474-2013, Kretingos rajono apylinkės teisme, paskyrus galutinę subendrintą bausmę pagal abu nuosprendžius į galutinės bausmės laiką bus įskaitytas suėmime išbūtas laikas tik pagal 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - dėl svetimo turto pagrobimo nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., kurio vertė 2880 Lt – laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - dėl svetimo turto pagrobimo 2011 m. spalio 8 d., kurio vertė 1200 Lt – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - dėl svetimo turto pagrobimo nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 8 d., kurio vertė 1250 Lt – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso182 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėti švelnesnes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas R. K. paskirti – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėti 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius R. K. paskirti – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. liepos 24 d. (pagal 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį).

Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomajame kalinime laiką išbūtą nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. liepos 24 d. (pagal 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį) ir pagal 2013 m. liepos 24 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį iš dalies atliktą bausmę.

B. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš R. K. B. G. naudai priteisti – 17 030 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė