- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-07
- Bylos Nr.
- N-62-1489-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus 2006 m. kovo 1 d. nutarimu R. V. buvo paskirta 225 litų bauda ir pažeidimas įvertintas 4 balais už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nes jis 2006 m. vasario 26 d., apie 23 val. 40 min., Kauno rajone, Akademijos gyvenvietėje, vairuodamas automobilį VW Golf ir viršydamas leistiną 50 kilometrų per valandą greitį, važiavo 74 km/h greičiu.
II.
R. V. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinti ir bylą nutraukti. Jis nurodė, kad leistino 50 km/h greičio neviršijo, stebėjo spidometrą. Jis taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai nesupažindino jo su greičio užfiksavimo laiku.
Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pagal pareiškėjo argumentus pripažino, kad skundas netenkintinas. Tai, kad R. V. padarė minėtą nusižengimą nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno K. Berūkščio tarnybiniu pranešimu, kurie pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą (ATPK 256 straipsnis). Aplinkybę, kad konkrečiu atveju buvo viršytas greitis, patvirtina teisme apklausto liudytojo K. Berūkščio parodymai. Atmesti liudytojo parodymus nėra pagrindo. Padarytą pažeidimą liudytojas užfiksavo vykdydamas tarnybines pareigas nustatytame maršrute, liudytojo parodymai nuoseklūs, iš esmės neprieštarauja aplinkybėms, kurias jis nurodė tarnybiniame pranešime. Liudytojo parodymais nustatyta, kad VW Golf važiavimo greitis buvo didesnis už leistiną. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytos pažeidimui užfiksuoti panaudotos techninės priemonės - greičio matavimo prietaiso modelis, numeris, patikros liudijimo numeris bei tikrinimo rezultatas - pareiškėjo vairuojamo automobilio greitis. Greičio matavimo prietaiso Berkut R naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad šis greičio matavimo prietaisas matuoja tiek pavienio, tiek ir didžiausiu greičiu važiuojančio transporto priemonių grupėje automobilio greitį, o instrukcijos 8.1 ir 8.3 punktuose nurodyta, jog displėjaus centrinėje dalyje matomas didžiausiu greičiu judančio taikinio greitis, o indikatoriaus kairiame viršutiniame kampe rodomas laikas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui buvo pateiktas greičio matavimo prietaisas, kurio displėjuje buvo užfiksuotas greitis 74 km/h ir displėjuje buvo rodomas laikas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną greičio prietaisas buvo tinkamas naudoti, policijos pareigūnas yra išlaikęs įskaitą dirbti su greičio matavimo prietaisais, todėl teismas laikė, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad 2006 m. vasario 26 d., apie 23 val. 40 min., Kauno rajone, Akademijos gyvenvietėje, R. V. , vairuodamas automobilį VW Golf, viršijo leistiną 50 kilometrų per valandą greitį, važiavo 74 km/h greičiu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, o skunde nurodyta aplinkybė, jog policijos pareigūnai antrą kartą neparodė greičio užfiksavimo laiko nelaikytina reikšminga, nes greičio matavimo prietaiso Berkut R naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad prietaisas užfiksuotus duomenis išlaiko tik tam tikrą laiką. Sustabdydami pareiškėjo vairuotą automobilį ir formindami kelių eismo taisyklių pažeidimą policijos darbuotojai nepažeidė Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, jog policijos pareigūnai nesavalaikiai ir nesuprantamai pateikė greičio matavimo prietaiso rodmenis, bei neatsakė į visus su tuo susijusius klausimus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Teismas konstatavo, kad R. V. padarė nusižengimą, už kurį yra skiriami balai, numatyti ATPK 130 straipsnio pastaboje. Pareigūnas pagrįstai rėmėsi šia teisės norma ir pažeidimą įvertino 4 balais. Ginčijamas nutarimas paliktas nepakeistas.
III.
R. V. apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis ir manoma, kad teismo nutartis esanti nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai išaiškino bylos fakto aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą. Jam buvo paskirta nuobauda už leistino važiavimo greičio viršijimą, nors jis įsitikinęs, kad vairuodamas automobilį leistino važiavimo greičio tikrai neviršijo. Prieš įvažiuodamas į Kauno rajono Akademijos gyvenvietę tikrai žinojo, jog eismo kontrolę vykdo policijos pareigūnai. Todėl važiuodamas šia gyvenviete dažnai stebėjo spidometro parodymus ir važiavo tikrai ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Todėl buvo labai nustebintas, kai netrukus policijos pareigūnas sustabdė jo automobilį ir pareiškė, jog jis viršijo leistiną 50 km/h važiavimo greitį bei trumpam parodė jam greičio matuoklio ekraną, kuriame pastebėjo užfiksuotą 74 km/h važiavimo greitį. Kai jis pareiškė, jog tikrai važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, pareigūnas nurodė man grįžti į jo vairuojamą automobilį ir palaukti, o jis tuo pačiu greičio matuokliu pradėjo matuoti kito artėjančio automobilio greitį. Netrukus jis sustabdė pastarąjį automobilį ir pasikvietė jo vairuotoją į policijos automobilį, o vėliau ten pasikvietė ir jį. Tuomet jis ten dar kartą pareiškė, kad važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir paprašė, kad pareigūnas parodytų greičio matuoklyje laiką, kada buvo užfiksuotas jame 74 km/h važiavimo greitis. Pareigūnas pareiškė, jog nustatytas prietaisu 74 km/h važiavimo greitis ir jo nustatymo laikas jam buvo parodytas anksčiau ir, nekreipdamas dėmesio į jo prieštaravimą dėl greičio viršijimo, surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apie tai, kad jis nesutinka su greičio matavimo prietaiso parodymais, nurodė administracinio teisės pažeidimo protokole. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jo skundą, nutartyje nurodė, jog sustabdydami pareiškėjo vairuojamą automašiną ir formindami kelių eismo taisyklių pažeidimą policijos darbuotojai nepažeidė Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ir Policjos patrulių veiklos instrukcijų, todėl atmetė skunde nurodytą aplinkybę, jog policijos pareigūnai nesavalaikiai ir nesuprantamai pateikė greičio matavimo prietaiso rodmenis, bei neatsakė į visus su tuo susijusius klausimus. Minėtoje teismo nutartyje rašoma, jog skunde nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnai antrą kartą neparodė greičio užfiksavimo laiko, nelaikytina reikšminga, nes greičio matavimo prietaiso Berkut R naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad prietaisas užfiksuotus duomenis išlaiko tik tam tikrą laiką. Tačiau jis mano, kad jo skunde nurodyta aplinkybė, jog pareigūnai savalaikiai antrą kartą neparodė prietaise greičio užfiksavimo laiko, yra labai reikšminga, nes tik tokiu būdu jis galėjo objektyviai pareigūnams įrodyti, kad greičio matavimo prietaisu buvo nustatytas anksčiau prieš jį važiavusio automobilio 74 km/h važiavimo greitis. Susipažinęs su teismo nutartyje minima policijos patrulių veiklos instrukcija, įsitikino, jog policijos pareigūnai sustabdę automobilį bei jam suprantamai nepateikę greičio matavimo prietaiso parodymus dėl juo užfiksuoto 74 km/h važiavimo greičio ir tuoj pat šiuo matavimo prietaisu nustatę kito automobilio važiavimo greitį ir jį sustabdę, savo veiksmais pažeidė šios instrukcijos 76 punkto reikalavimus. Apie minėtus policininkų veiksmus jis buvo nurodęs skunde teismui. Teismo posėdžio metu patys policininkai jo minėtų veiksmų nepaneigė. Minėtame 76 punkte rašoma, kad jeigu yra sustabdyta transporto priemonė ir tikrinami jos, vairuotojo ar krovinio dokumentai, arba kai įforminamas teisės pažeidimas, draudžiama stabdyti kitas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai daromi teisės pažeidimai arba vykdomos policijos specialiosios operacijos. Jis yra įsitikinęs, jog policijos pareigūnai, jam pareiškus, kad važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, nedelsiant šiuo prietaisu pradėjo matuoti kito automobilio važiavimo greitį ir jį sustabdė sąmoningai, siekdami sunaikinti matavimo prietaise buvusius rodmenis apie užfiksuotą 74 km/h važiavimo greitį bei matavimo laiką, bijodami būti demaskuoti dėl jam pateikto melagingo įrodymo. Be to, šiais savo veiksmais policininkai atėmė galimybę jam objektyviai įrodyti, kad jis neviršijo leistino važiavimo greičio. Todėl apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir nutraukti jo administracinio teisės pažeidimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pažeidimui išaiškinti buvo panaudotas radiolokacinis greičio matuoklis ,,Berkut“ R Nr. 0505015). Radiolokaciniam transporto greičio matavimo prietaisui ,,Berkut“ R išduotas patikros liudijimas Nr. 1516330, kuris galioja iki 2006 m. liepos 28 d. Metrologine prietaiso patikra nustatoma, ar prietaisas atitinka jam nustatytus reikalavimus pagal patikros metodiką, todėl kitokie dokumentai, kurie nesusiję su prietaiso metrologiniais ar funkciniais parametrais, patikros liudijimo išdavimui neturi įtakos. Rusijos firmos ,,Olivija“ transporto priemonių radiolokacinis greičio matuoklis ,,Berkut“ įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Todėl greičio matuoklio ,,Berkut“ metrologinis įteisinimas bei patikros liudijimo išdavimas negali būti traktuojami kaip jo absoliutus atitikimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Šiuo atveju svarbu, kad būtų pateiktas įrodymas, ar teisės aktų nustatyta tvarka išduotas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, suteikiantis teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) leidime nurodytomis ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Tokio dokumento byloje nėra.
Todėl tikslinga bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atidėti ir įpareigoti Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyrių pateikti įrodymą, ar išduotas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas, suteikiantis teisę naudoti radijo dažnį (kanalą), reikalingą šiam prietaisui veikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
R. V. apeliacinio skundo nagrinėjimą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutarties panaikinimo atidėti ir įpareigoti Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyrių iki 2006 m. lapkričio 9 d. pateikti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą, suteikiantį teisę naudoti radijo dažnį (kanalą), reikalingą prietaisui ,,Berkut“ R veikti.
Nutartis neskundžiama.