Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo R. A. skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2010-08-23 nutarties, kuria atmestas pareiškejo R. A. skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos l. e. p. vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Koržovo 2010 m. liepos 19 d. nutarimo netenkinti pareiškejo skundo del Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro Antano Gubistos priimto 2010 m. gegužes 21 d. nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 18-1-02680-09, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustate:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 7 PK 2009 m. gruodžio 27 d. buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-02680-09 del V. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priežasties nustatymo pagal veikos koda 555 000, t.y. del to, kad 2009 m. gruodžio 27, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme buvo rastas V. A. lavonas.

Vilniaus apygardos prokuraturos 1-ojo ( Labai sunkiu nusikaltimu ikiteisminio tyrimo organizavimo ) skyriaus prokuroro A. Gubistos 2010 m. gegužes 21 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 170 str. 4 d. 2 p., 212 str. 1 p., 214 str. 1 d. 1 p. ir 214 str., ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-02680-09, del V. A. mirties priežasties nustatymo nutrauktas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Vilniaus apygardos prokuraturos l. e. p. vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Koržovo 2010 m. liepos 19 d. nutarimu, pareiškejo skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro priimto 2010 m. gegužes 21 d. nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 18-1-02680-09, panaikinimo, atmestas (skundo medžiaga, b. l. 6-11 ).

Vilniaus m. 2 apylinkes teismas 2010 m. rugpjucio 23 d. nutartimi pareiškejo R. A. skunda del Vilniaus apygardos prokuraturos l. e. p. vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Koržovo 2010 m. liepos 19 d. nutarimo panaikinimo atmete ( skundo medžiaga, b. l. 12-13 ).

Teismo posedyje pareiškejas R. A. praše skunda patenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo R. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas ( LR BPK 1 str. ). Tik tokiu budu galima garantuoti visos visuomenes sauguma bei valstybes valdžios autoriteta.

Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas, baudžiamojo proceso istatymas, priskiria prokurorui bei ikiteisminio tyrimo istaigoms, o tai reiškia, kad šios teisesaugos institucijos turi reaguoti, nešališkai atlikti visus reikalingus veiksmus, priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista, jeigu tam nera procesiniu kliuciu, t. y. aplinkybiu, šalinanciu baudžiamaja atsakomybe del kuriu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Taciau net ir šiuo atveju, ikiteisminis tyrimas gali buti nutraukiamas tik kruopšciai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir isitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas ji nutraukti.

Tuo tarpu susipažinus su pareiškejo skunda nagrinejanciam teismui pateikta skundo bei baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 18-1-02680-09, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos prokuraturos 1-ojo Labai sunkiu nusikaltimu ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro Antano Gubistos 2010-05-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-02680-09 del V. A. mirties priežasties nustatymo nutrauktas skubotai, išsamiai neištyrus visu bylos aplinkybiu, iš esmes remiantis neišsamiais bei prieštaringais bylos duomenimis, nesiemus jokiu procesiniu priemoniu, šiems prieštaravimas pašalinti. Todel toks prokuroro nutarimas negali buti pripažintas pagristu bei teisetu.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 18-1-02680-09 analizes, 2009-12-27, apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme, buvo rastas V. A. lavonas.

Apie ivyki, sprendžiant iš bendrojo pagalbos centro pažymos, buvo pranešta 2009-12-27, 14.43 val. Pareiškejas, pranešes telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nurode, jog iš kiemo puseje esancio balkono iškrito moteris, iš kurio aukšto, neaišku ( b. l. 9 ). Vilniaus aps. VPK ONTV vyr. tyrejas A. L., 2009-12-27, nuo 15.10 iki 15.20 val., atlikes ivykio vietos – lavono apžiura, apžiuros protokole nurode, jog apžiuros objektas yra moteriškos lyties lavonas, apsirenges šviesios spalvos apatiniais drabužiais, viršutine kuno dalis apdengta melynos spalvos polietileniniu maišu. Lavonas guli ant nugaros, ant šaligatvio prie namo esancio Laives pr. 42, Vilnius, kieme, nuo bromos antros laiptines. Prie lavono galvos matosi kraujo demes. Namas, iš kurio iškrito mergina, yra devyniu aukštu, šeštame aukšte praviras langas. Prie ivykio vietos apžiuros prijungtos fotolenteles ( b. l. 11-13 ). Taciau toks ivykio vietos apžiuros protokolas, nesant buto, iš kurio galimai iššoko ar iškrito mergina, apžiuros protokolo, nera pakankamai informatyvus, nes, kaip pagristai nurodo pareiškejas, objektyviai nebuvo nustatytas ne tik langas, pro kuri galimai iškrito nukentejusioji, bet ir tokio iškritimo mechanizmas. Tuo tarpu analizuojant byloje apklaustu asmenu, ir visu pirma liudytoju apklausto A. L. parodymus, matyti, kad kai šis atvyko pagal 2009-12-27, apie 14.45 val., gauta pranešima apie ivyki adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamate kieme ant asfalto gulincia moteri, kuri buvo apsirengusi naktiniais marškiniais, jai ant galvos buvo užmautas melynos spalvos celofaninis maišas. Lavono apžiuros vietoje metu, jokiu išoriniu smurto žymiu : kraujosruvu, nubrozdinimu, durtiniu – pjautiniu sužalojimu nemate. Buvo matomas vienintelis sužalojimas moters galvoje, pakaušyje, iš kur gausiai kraujavo, del ko susidare ispudis, kad moteris, iškritusi susimuše galva i asfalta. Nors aplinkui buvo prisirinke daug žmoniu, taciau nei vienas iš aplinkiniu nemate, kaip moteris iškrito pro langa. Mate, kad gretimame name, šeštame aukšte buvo placiai atidarytas langas. Kai specialiosios tarnybos išgabeno kuna i morga, jis su V. A., nuejo i buta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buto durys buvo užrakintos, be laužimo žymiu. Iejes i triju kambariu buta, pasak šio liudytojo, jis buvo tvarkingas, išmetytu daiktu ar grumtyniu pedsaku, nepastebejo. Pereinamajame kambaryje stovejo sofa, ant kurios buvo padeta pagalve, paklode, kaldra buvo pusiau numesta ant žemes. Iš to liudytojas suprato, kad kaip tik ten miegojo mergina, iššokusi pro langa. Kambaryje langas buvo atidarytas. Šalia jo nemate jokiu daiktu. Kambaryje, esanciame dešineje puseje mate balkona, kuriame ištemptos skalbiniu virves buvo nutraukytos, balkono durys uždarytos ( b. l. 41-42 ). Gi sprendžiant iš liudytoja apklaustos L. A. parodymu, langas buvo atidarytas kitame, nei gulejo Virginija, kambaryje, kede, stovejusi prie kompiuterio stalo – atstumta ( b. l. 80-82 ). Todel, kaip pagristai nurodo pareiškejas, taip ir lieka neaišku per kuri langa iškrito jo dukra, pažymedamas tai, kad per svetaines langa, del jo atsidarymo mechanizmo, iškristi neimanoma. Šios aplinkybes netirtos, t. y. nesurašytas buto apžiuros protokolas – planas, nepatikrinti liudytoju A. L. bei L. A. parodymai vietoje, objektyviai nenustatytas langas per kuri galimai iškrito pareiškejo dukra, bei galimas tokio iškritimo mechanizmas. Beje, šios aplinkybes nustatymui, svarbia reikšme turi ir liudytojos E. K. parodymu patikrinimas vietoje, kadangi pasak šios, ji, žiuredama televizoriu akies krašteliu mate skrendanti žemyn šešeli, o po kiek laiko, nuejusi i balkona parukyti, pamate ant asfalto gulincia kaimynes dukra ( b. l. 104-106 ). Be to, siekiant išsiaiškinti aplinkybe, kodel, kaip kad apklausoje nurode A. L., nukentejusioji gulejo ant galvos užmautu melynos spalvos maišu, t. y. kas, kada ir kodel tai padare ( ar pasidare ), butina išsamiau apie šias aplinkybes apklausti liudytoja A. L. bei kitus asmenis, žinancius ir galincius ka nors apie tai pasakyti.

Atkreiptinas demesys ir i liudytoju E. D. P. bei E. K. parodymus, pasak kuriu, tarp 13.00 – 14.00 val., iš kaimynu V. A. buto, esancio virš ju, girdejo dideli triukšma, riksmus, daužyma duru, šokinejimo garsus, kad net siubavo šviestuvas. Toks triukšmas anot ju, truko apie 30 min. – valanda. Po to, maždaug po pusvalandžio, kai viskas nurimo, liudytoja E. K., žiuredama televizoriu, akies krašteliu pamate skrendanti žemyn šešeli, o nuejusi i balkona, ant asfalto gulincia kaimynes dukra ( b. l. 102-103, 104-106 ). Gi, pagal liudytojo A. L. parodymus, butas, kai jis po ivykio i ji užejo, buvo tvarkingas, išmetytu daiktu bei grumtyniu pedsaku, nepastebejo ( b. l. 41-42 ). Todel šiuo atveju kyla pagristas klausimas ar butas nebuvo tvarkomas po šio, liudytoju girdeto triukšmo, iki i ji užejo pareigunas, jeigu taip, tai kas ir kada sutvarke buta. Taipogi butina apklausti V. A. gydžiusia gydytoja apie pastarajai kylanciu priepuoliu eiga, galima ligonio elgesi šiu priepuoliu metu ir po ju, ir ar, nesant asmenu, galinciu ligoniui padeti, jis gali nusiraminti pats.

Reikia pažymeti ir tai, kad nei vienas iš byloje apklaustu V. A. kaimynu, nemate, kaip ir kada, nagrinejamo ivykio diena, V. A., L. A. bei R. A. išejo iš namu, tuo tarpu kada ir kaip, po nukentejusiosios žuties, jie grižo, visi pastebejo. Nežiurint to, pastaruju alibi buvo patikrintos tik formaliai, iš esmes apsiribojant V. A., jos dukros aiškinimu bei liudytojo J. N. parodymais. Taigi, iš V. A. ir L. A. parodymu matyti, kad prieš joms išeinant i kino teatra „Coca cola plaza“, R. A. jau buvo išejes. Pagal V. A. pastarasis iš namu išejo apie 10.00 val. i metine konferencija Valanciaus blaivybes organizacijoje, o grižo apie 15.40 val. Pagal L. A., brolis apie 11.00 val. išvažiavo i mišias, kurios vyko Katedroje, o veliau turejo važiuoti i kažkoki susirinkima. I namus R. A. grižo apie 16.00 val. Iš liudytojo J. N. parodymu matyti, kad Valanciaus blaivybes sajudžio ataskaitinis susirinkimas prasidejo 14.00 val. arba 15.00 val., ir truko apie dvi valandas. Atvykes i rengini liudytojas mate R. A., kuris šio renginio metu, sedejo pastarajam už nugaros. Pasibaigus renginiui, pastebejo, kad R. A. nera. Kada ir kuriuo metu pastarasis išejo, nemate ( b. l. 95-96 ). Taigi, iš šiu aplinkybiu negalima objektyviai nustatyti, kelinta konkreciai valanda ir kokiu adresu vyko Valanciaus blaivybes sajudžio ataskaitinis susirinkimas bei kiek laiko jame užtruko R. A., neišsiaiškinta per kiek laiko ir kokiu transportu, galima nuvykti nuo R. A. namu iki vietos, kurioje vyko ataskaitinis susirinkimas bei iš ten grižti, kokiu transportu ten vyko bei grižo R. A.. Be to, reikia pastebeti ir tai, kad pagelbeti R. A., patvirtinant šio alibi policijoje, liudytojo J. N. buvo prašes J. Š., taciau šis asmuo byloje neapklaustas, nesiaiškinta kieno iniciatyva, pastarasis tai liudyti praše J. N.. Tuo tarpu nustatyti šias aplinkybes yra ypac svarbu, nes pareiškejas bei jo dukra K. A., duodami parodymus byloje, kaip galima itariamaji, galimai prisidejusi prie V. A. žuties, konkreciai nurode R. A.. Tuo tarpu šis apie pastarajam žinomas V. A. žuties aplinkybes bei savo alibi, nepagristai nebuvo apklaustas, netirta, esant reikalui, jo psichine bukle, neišsiaiškinta vienu ar kitu pastarojo aiškinimu tevui bei K. A. bažnycioje reikšme.

Analizuojant pareiškejo R. A. bei jo dukros K. A. parodymus matyti, kad šie apie V. A. mirti sužinojo iš V. A. ne tik kad praejus trims paroms po jos žuties, t. y. 2009-12-30, bet ir nepasakius pastariesiems tikrosios mirties priežasties. Pasak šiu, jiems buvo pasakyta, kad V. A. pastaruoju metu sirgo gripu, kad jai buvo priepuolis, bei, kad gripo komplikacijos pasekoje plyšo aorta, kad ja, 2009-12-27, apie 15.20 val., rado mirusia namuose, susirietusia ant sofos. Niekam iš giminiu apie jos mirti, nebuvo pranešta ( b. l. 116-117, 125-127 ). Šios aplinkybes su V. A. nebuvo išsiaiškintos, kaip ir tai, kodel mirties liudijime kaip mirties priežastis nurodytas tik aortos plyšimas, jei pagal specialisto išvada, V. A. mire nuo kuno sumušimo ( b. l. 17-24, 30, 32 ).

Iš byloje esancios specialisto išvados matyti, kad V. A. mire nuo kuno sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, pakaušio centre, odos nubrozdinimais kaklo šoniniame paviršiuje, dešineje puseje, II-VIII –to šonkaulio lužiais dešineje puseje, aortos plyšimu krutines dalyje, blužnies ir kepenu plyšimais, dubens kaulu lužiais, dešines alkunes sanario išnirimu, kraujosruvomis dešines alkunes srityje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimu dešinio peties sanario srityje. V. A. lavone buvo rasti sužalojimai: kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio centre, odos nubrozdinimai kaklo šoniniame paviršiuje dešineje puseje, II-VIII –to šonkaulio lužiai, dešineje puseje, aortos plyšimas krutines dalyje, blužnies ir kepenu plyšimai, dubens kaulu lužiai, dešines alkunes sanario išnirimas, kraujosruvos dešines alkunes srityje ir kairiame žaste, odos nubrozdinimas dešinio peties sanario srityje. Sužalojimai, pasak ekspertes, atlikusios tyrima, padaryti kietu buku daiktu poveikyje, ir galejo gautis kritimo metu iš aukštumos atsitrenkiant i kietus bukus paviršius. Pomirtiniu sužalojimu, sužalojimu budingu kovai ir savigynai, nera ( b. l. 17-24 ).

Taciau, iš skunda nagrinejanciam teismui pareiškejo pateiktu V. A. lavono nuotrauku, kuriu kompaktine plokštele buvo prijungta prie bylos medžiagos ( ji taip ir liko, netirta ), matyti ir ryškios kraujosruvos žuvusios pirštuose, apie kurias teismo medicinos eksperte savo išvadoje nepasisake. Todel kaip pagristai pažymi pareiškejas skunde, liko neaiškus šiu sužalojimu atsiradimo mechanizmas, ju padarymo laikas, sužalojimo mastas. Nenustatyta ir tai, ar V. A. rankose, turejo likti ir ar liko kokie nors sužalojimai, jei ši, sprendžiant iš motinos nurodytu aplinkybiu, prieš mirti sutrauke balkone buvusias skalbiniu virves, netirtas ant veido matomu sužalojimu mechanizmas. Be to, nors pareiškejas tvirtina, jog jo dukra dar iki nagrinejamo ivykio, t. y. 2009-12-26 buvo sužalota, nurodydamas ir šia aplinkybe galincius patvirtinti asmenis : L. M., L. A. bei R. A., taciau, šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu, apie tai nebuvo apklausti. Be to, butina nustatyti ar visi specialisto išvadoje konstatuoti V. A. kuno sužalojimai, galejo gautis kritimo metu, ar jie galejo atsirasti ir del kitu aplinkybiu, ar V. A. ivykio metu po iškritimo rasta kuno padetis, budinga iškritimui iš aukštumos.

Pažymetina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas neatlikus ir kitu, svarbiu procesiniu veiksmu, galinciu tureti esmines itakos vienokio ar kitokio sprendimo priemimui, t. y. nors ir buvo gautas ikiteisminio tyrimo teisejo sutikimas susipažinti su informacija - ieinanciu ir išeinanciu skambuciu išklotinemis su celiu bokštu koordinatemis ir IMEI numeriais, taciau byloje nera duomenu, kad tai butu buve padaryta ( b. l. 111-114 ), nera duomenu ir iš draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, nors, sprendžiant iš byloje esancio Vilniaus apygardos prokuraturos 2010-03-23 nutarimo, tenkinant K. A. ir R. A. prašyma, buvo nuspresta užklausti draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“ – ar mirusioji V. A. minetoje draudimo kompanijoje turejo sudariusi gyvybes draudimo sutarti ( b. l. 133-135 ). Taipogi nebuvo apklausti darbuotojai iš Vilniaus Archivyskupijos laidojimo namu prie Palaimintojo J. M. bažnycios apie pareiškejo nurodytas iš šiu asmenu žinomas aplinkybes, susijusias su mirusiosios kuno paruošimu bei jo pervežimu i Kauna aplinkybemis ( b. l. 125 – 127 ).

Tik surinkus visus duomenis, kurie gali patvirtinti arba paneigti bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai teisingai išspresti, butu galima daryti išvada buvo ar ne padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, tuo tarpu šiuo metu, padaryti vienareikšmes išvados, negalima.

Taipogi reikia pažymeti ir tai, kad pareiškejo skundas, pagal LR BPK 65 str. nuostata, gali buti nagrinejamas tik del ikiteisminio tyrimo teisejo atliekamu proceso veiksmu ir jo priimtu nutarciu pagristumo ir teisetumo, todel kiti R. A. skundo argumentai bei jame keliami klausimai šioje nutartyje negali buti svarstomi.

Rezoliucinė dalis

nutare:

panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 23 d. nutarti ir del skundo priimti nauja sprendima : panaikinti Vilniaus apygardos prokuraturos l. e. p. vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Koržovo 2010-07-19 nutarima ir Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro Antano Gubistos 2010-05-21 nutarima.

Nutartis galutine ir neskundžiama.