Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas iš atsakovo priteisti 413,29 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat ieškovas prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu baudžiamojoje byloje ieškovas buvo įpareigotas sumokėti UAB ,,Moment Credit“ 1 300 Lt (376,51 Eur). Ieškovo nuomone, Kauno apylinkės teismas neatliko BPK 271 str. 2 d. numatytos pareigos išaiškinti ieškovui, kuo jis yra kaltinamas ir informuoti, kokios pretenzijos jam yra reiškiamos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui nebuvo suteikta informacija apie tai, kokie finansiniai reikalavimai buvo pareikšti jo atžvilgiu. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą baudžiamojoje byloje nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių 1 300 Lt sumos priteisimo faktą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi nustatė ieškovui A. G. 7 kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, jog ieškovas atsakovu nurodė valstybę, atsatovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškovas nenurodė tinkamo atsakovo.

Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d., 30 str. 1 d., kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Be to, buvo pažeista apelianto teisė į teisingą bei kompetentingą teismą (Jungtinių Tautų Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 14 str. 1 d., Europos Žmogaus teisių deklaracijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 str. 1 d.). Apelianto nuomone, pastarojo ieškinys buvo grindžiamas faktu, pagal kurį iš apelianto buvo priteista pinigų suma byloje nedalyvaujančiam bei civilinio ieškinio nepareiškusiam subjektui.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 45 str. 1 d. nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, tačiau visais atvejais tiek ieškovas, tiek atsakovas gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama šalis, turi teisę pasiūlyti tai padaryti ieškovui (CPK 45 str. 2, 3 d.). Tokiu atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas ir taip pasireiškia dispozityvumo principo procesinis aspektas. Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-436/2012). Taigi, net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų aplinkybes, susijusias su netinkama šalimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiūra, o netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia.

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosios teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Todėl visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą, tačiau šis klausimas gali būti išspręstas tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 str. 2 d.). Jei netinkamas ieškovas nesutinka išstoti iš proceso, o tinkamas ieškovas neįstoja į procesą, tai teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiant netinkamą šalį tinkama, būtinas tiek tinkamo, tiek netinkamo ieškovo sutikimas. Tai išplaukia iš dispozityvumo principo (CPK 13 str.) – tik šalys gali disponuoti savo procesinėmis teisėmis. Nors netinkamas ieškovas neturi materialiosios reikalavimo teisės, tačiau, tapęs dalyvaujančiu byloje asmeniu – šalimi procesine prasme, gali disponuoti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1121/2002).

Nagrinėjamu atveju, Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu priteisė iš ieškovo A. G. UAB ,,Moment credit“ turtinės žalos atlyginimą 1 300 Lt (376,51 Eur). Atsižvelgiant į tai, apeliantas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas iš atsakovo priteisti 413,29 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi nustatė apeliantui A. G. 7 kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi apeliantas ieškinyje nurodė netinkamą atsakovą – Lietuvos valstybę. Atsižvelgiant į tai, apeliantas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį, kuri, apelianto nuomone, yra priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje atsakovu turėtų būti UAB ,,Moment Credit“. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo minėta anksčiau, atsakovas gali būti pakeičiamas tik esant ieškovo sutikimui. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovui nurodyti pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu, priešingai, teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama šalis, turėjo teisę pasiūlyti tai padaryti ieškovui (CPK 45 str. 2, 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.