Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G. nedalyvaujant, išnagrinėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas už tai, kad jis 2014 m. kovo 20 d., būdamas iš anksto įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą bei duodamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje, melagingai teikė parodymus, tai yra paaiškino, kad 2014 m. kovo 13 d., apie 11 val., jis kartu su I. B. nebuvęs jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o tik pastarajam buvo davęs savo buto raktus. Tuo tarpu Ž. S. bei I. B. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad 2014 m. kovo 13 d. jie kartu su D. G. buvo pastarajam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 str. 1 d.. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 str. prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas.

Iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog liudytojo, kaip baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Šiuo atveju D. G. buvo apklausiamas apie galimai paties padarytą pažeidimą – lindynių laikymą. D. G. 2014 m. kovo 20 d. paaiškinimo davimo metu (b. l. 8) buvo iškilusi grėsmė būti patrauktam administracinėn atsakomybėn, nes jo atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena, o duodamas šioje byloje jam inkriminuotus galimai melagingus parodymus, jis siekė tokios atsakomybės išvengti. Tai, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK įgaliotas pareigūnas 2014 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nenustačius D. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 182 str. (lindynių laikymas) pažymių, nesudaro pagrindo teismui daryti priešingos išvados, todėl konstatuotina, kad D. G. paaiškinimo davimo metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, todėl šioje byloje Institucijos pradėta administracinė teisena D. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. yra neteisėta. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, tai yra D. G. veikoje nesant Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti nesant jo padarytoje veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjos parašas.