Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-10443-861/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-10
Bylos Nr.
2-10443-861/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04226-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
L. P., R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-10443-861/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04226-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.1.; 2.5.4.; 2.5.39.2.6.1.; 3.2.3.2.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams L. P. ir R. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 187,38 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui L. P. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o atsakovui R. V. – CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-02-06 Vilniuje, Švitrigailos/Konarskio g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo L. P., vairavusio atsakovo R. V. priklausančią transporto priemonę SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės buvo apgadinta transporto priemonė SEAT ALHAMBRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4). Eismo įvykio metu transporto priemonė SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas įstatymų nustatyta tvarka, veikdamas per UAB DK „PZU Lietuva“, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas nukentėjusiajam asmeniui 187,38 Eur draudimo išmoką (b. l. 5-25). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, 2015-04-07, 2015-07-01 pretenzijomis ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovai reikalaujamos sumos nesumokėjo ir liko skolingi ieškovui 187,38 Eur (b. l. 26-28). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu (CPK 178 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą pagal TPVCAPDĮ 43 straipsnį atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas R. V., būdamas transporto priemonės savininkas, neturėjo teisės leisti atsakovui L. P. naudotis transporto priemone, nes ši buvo neapdrausta. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovas (draudikų biuras) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė bei pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šių asmenų, t. y. transporto priemonės savininko, perdavusio neapdraustą transporto priemonę kitam asmeniui, ir neapdrausta transporto priemone žalą padariusio asmens (valdytojo), atsižvelgiant į tai, jog šie asmenys pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala, atsakomybė ieškovui, t. y. draudikų biurui, yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.), vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 187,38 Eur draudimo išmoka (CK 6.6 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (187,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminis mokestis (b. l. 29) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 285-286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, 187,38 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų ir 38 euro centų) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (187,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, 20 Eur (dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 10 Eur (dešimt eurų) iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovai negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė