Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

V. N. (V. N.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2014 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas V. N. atžvilgiu surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį už tai, kad 2014 m. gruodžio 12 d., 13.30 val., kelyje, adresu (duomenys neskelbtini), Ketvergių k., Klaipėdos raj. sav., vairavo transporto priemonę „Iveco 35-10“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir minėtą transporto priemonę pastatė stovėti ten, kur trukdo kitų transporto priemonių eismui, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus.

2015 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu Nr. 30N-23306375-14 V. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur (210,00 Lt) dydžio bauda.

2015 m. sausio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. N. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2014 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dėl baudos paskyrimo. Skunde nurodo, jog 2014 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas surašytas neteisėtai ir neobjektyviai.

2015 m. sausio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad įrodymai, jog pažeidėjas V. N. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje, yra surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti (b. l. 54).

Teismo posėdžio metu V. N. parodė, jog su savo mikroautobusu privažiavęs prie namo, kuriame gyvena, ir palikęs mikroautobusą stovėti, kuriuo buvo atvežęs padangas ir norėjęs jas iškrauti, nuėjo į namus persirengti. Paaiškino, jog išėjęs iš namo, prie mikroautobuso pamatė stovintį baltos spalvos policijos tarnybinį automobilį, kuriame buvo policijos pareigūnai M. Z. ir Ž. K.. Pareigūnai jo paprašė patraukti mikroautobusą. Tuomet, jis paklausė pareigūnų, dėl kokios priežasties tai turėtų padaryti, kadangi mikroautobusas niekam nemaišo, ir jiems paaiškino, kad iškrovęs padangas patrauks. Tada, policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu, pravažiuodami per žalią veją, apvažiavo į mikroautobuso priešingą pusę ir tarnybinį automobilį pastatė priešais mikroautobusą, po ko pastarieji iškvietė policijos ekipažą, kurie atvykę surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl to, jog mikroautobusas trukdė pravažiuoti policijos pareigūnų M. Z. ir Ž. K. tarnybiniui automobiliui, nors prieš tai niekam kitam netrukdė, šalia gyvenantys kaimynai nesiskundė. Parodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas be pagrindo, nes pažeidimo nebuvo, kadangi buvo galimybė pravažiuoti keliu. Mano, jog policijos ekipažas buvo iškviestas dėl asmeniškumų su policijos pareigūnu Ž. K., kurio atžvilgiu jis buvo parašęs skundą dėl pastarojo netinkamo elgesio ir piktnaudžiavimo tarnyba. Prašė tenkinti jo skundą ir panaikinti nutarimą.

Liudytojas R. P. parodė, jog jam dirbant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos antrojo būrio vyresniuoju patruliu, iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo iškvietimą, jog Ketvergių gyvenvietėje yra užstatytas pravažiavimas. Paaiškino, jog nuvykę į įvykio vietą, pamatė, jog mikroautobusas yra užstatęs kelią, per kurį nėjo pravažiuoti, ir už mikroautobuso stovėjo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, kurie pranešė apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą, mikroautobuso savininko V. N. tuo metu nebuvo. Pabuvus apie 10-15 minučių atėjo V. N. ir paaiškino, jog mikroautobusą atsisakė patraukti todėl, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidžia, mikroautobusas niekam netrukdo, pavažiuoti jį įmanoma, mikroautobusas pastatytas tam, kad iškrauti daiktus, nors jokie krovos darbai tuo metu nevyko. Keletą kartų V. N. buvo įspėtas, jog jei mikroautobuso geranoriškai neperstatys, teks priverstinai tą padaryti, ir tik tuomet jis perstatė mikroautobusą. Paaiškino, jog kitos transporto priemonės, tam, kad važiuoti keliu, vedančiu į kitus namus, turėjo nuvažiuoti nuo kelio ir įvažiuoti į žalią veją, taip apvažiuojant ant kelio stovintį mikroautobusą.

Liudytojas Ž. K. parodė, jog jam dirbant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato KPS vyresniuoju tyrėju, važiuojant tarnybiniais tikslais į įvykio vietą, kelyje pamatė stovintį mikroautobusą, trukdantį važiuoti keliu, ir norint jį apvažiuoti, teko pravažiuoti per žalią veją. Apvažiavę ir sustoję, nuėjo prie namo, kurio stovėjo mikroautobusas. Priėjus mikroautobuso savininkui V. N., pastarasis buvo paprašytas perstatyti mikroautobusą, kadangi trukdo transporto priemonių eismui, tačiau jam atsisakius perstatyti mikroautobusą, buvo pranešta policijai. Kol buvo laukiama policijos pareigūnų, kitos transporto priemonės važiuodamos keliu, turėjo pravažiuoti per žalią veją, tam, kad apvažiuoti kelyje stovintį mikroautobusą. Paaiškino, jog pats rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už Kelių eismo taisyklių pažeidimą negalėjo, kadangi buvo eismo dalyvis, ir jei mikroautobuso savininkas iš karto mikroautobusą būtų patraukęs, nebūtų buvę kviečiami kiti policijos pareigūnai be to V. N., atsidaręs namo kiemo vartus, galėjo mikroautobusą pastatyti savo namo kieme.

Skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu nutarimu V. N. buvo paskirta 60,00 Eur (210,00 Lt) bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straispnio 4 dalyje, padarymą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą, užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Šis draudimas detalizuotas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkte, nustatančiame, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

V. N. neneigia, jog jam priklausantis mikroautobusas „Iveco 35-10“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ant kelio, adresu (duomenys neskelbtini), Ketvergių k., Klaipėdos raj. sav., tačiau nesutinka, jog padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kadangi mikroautobusas kitoms transporto priemonėms netrukdė.

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato KPS vyresniojo tyrėjo Ž. K. 2014 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. gruodžio 12 d., apie 13.30 val., tarnybiniais tikslais važiuojant tarnybiniu automobiliu „Opel Astra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato KPS tyrėja M. Z., kelyje, ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), Ketvergių k., Klaipėdos raj. sav., stovėjo automobilis „Iveco 35-10“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris trukdė kitų transporto priemonių eismui (b. l. 13). Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos antrojo būrio vyresniojo patrulio R. P. 2014 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. gruodžio 12 d., apie 13.30 val., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavus pranešimą, ir nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Ketvergių k., Klaipėdos raj. sav., buvo užstatytas kelias, ant kurio stovėjo automobilis „Iveco 35-10“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris trukdė kitų transporto priemonių eismui (b. l. 11-12). Aplinkybę, jog 2014 m. gruodžio 12 d., mikroautobusas „Iveco 35-10“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ant kelio, adresu (duomenys neskelbtini), Ketvergių k., Klaipėdos raj. sav., patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos (b. l. 9), kuriose akivaizdžiai matyti, jog priešais stovintį mikroautobusą „Iveco 35-10“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovi baltos spalvos automobilis, kuris negali pro mikroautobusą pravažiuoti.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai R. P. ir Ž. K., patvirtino, kad V. N. mikroautobusas „Iveco 35-10“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Ketvergių k., Klaipėdos raj. sav., stovėjo ant kelio ir trukdė kitų transporto priemonių eismui, kitos transporto priemonės, važiavusios keliu, turėjo nuvažiuoti nuo kelio ir važiuoti žaliąja veja, tam, kad galėtų apvažiuoti ant kelio stovėjusį mikroautobusą. Pabrėžtina, kad pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, savo esme visiškai sutampa tarpusavyje, visiškai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas įvykio aplinkybes, todėl šiuo aspektu nesivadovauti pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Pabrėžtina ir tai, kad liudytojo policijos pareigūno Ž. K. suinteresuotumas neigiama V. N. atžvilgiu bylos baigtimi nenustatytas. Šiuo aspektu, imtina domėn, jog identiškas aplinkybes nurodė ir kitas pareigūnas R. P., nesusijęs su pažeidėju V. N.. Tuo pačiu pažymėtina, jog pareigūnai teismo posėdžio metu parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šios aplinkybės taipogi suponuoja liudytojų parodymus vertinti kaip tinkamus įrodymus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio prasme. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. versija, kad kaimynai dėl pastatyto mikroautobuso nesiskundė, neeliminuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimo, juolab nesuteikia teisės nesilaikyti Kelių eismo taisyklių.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl policijos pareigūnų užfiksuotų pažeidimo aplinkybių, todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo laikyti pastaruosius įrodymus, kuriais remiantis paskirta administracinė nuobauda V. N., nepatikimais. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalies sudėtis apima ne tik tuos veiksmus, kurie fiziškai trukdo transporto priemonių eismui, t. y. kai transporto priemonė visiškai negali pravažiuoti pro kliūtį, bet ir tuos veiksmus, kai trukdoma tai padaryti saugiai, laisvai, netrukdomai ir greitai. Kaip jau nustatyta, pažeidėjo transporto priemonė, įvykio laiku ir vietoje, trukdė transporto priemonių eismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad V. N. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį patrauktas pagrįstai, nes palikdamas mikroautobusą stovėti ant kelio, kuris trukdė kitų transporto priemonių eismui, pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis), sutinka, kad V. N. padarė jam inkriminuotą administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad policijos pareigūnai netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyris, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

V. N. už šio pažeidimo padarymą skirta didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkiui pinginė bauda. Ji paskirta ir individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsnių reikalavimų, atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atitinkanti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio priimtas nutarimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje sankcijos ribose numatyta nuobauda, todėl tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. N. (V. N.) skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2014 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-23306375-14.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.