Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SISTEM“ atstovui A. U., pareiškėjos atstovei advokatei Skaistei Jautakienei,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Vidai Gagienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SISTEM“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau - Higienos norma), kurios priedo „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ 22 punkte nurodoma, jog vienkartinė amoniako didžiausia leidžiama koncentracija yra 0,20 mg/m³, o amoniako paros leidžiama koncentracija yra lygi 0,04 mg/m³.

Analogiškos leistinos amoniako teršalų vertės yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. D1-329/V-469 patvirtinto „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ 26 punkte.

2015 metais lapkričio mėnesį - 2016 m. sausio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo atliekami oro tyrimai greta kiaulių fermos, esančios (duomenys neskelbtini) . Tyrimo rezultatai parodė, kad amoniako koncentracija ore viršija leistiną normą, tačiau nenustatyta, kad oro taršos šaltinis amoniaku yra pareiškėjai priklausantis kiaulių kompleksas. Kuomet buvo atliekamas minėtas tyrimas UAB „SISTEM“ kiaulidės buvo tuščios, taip pat nebuvo kaupiamos srutos rezervuaruose, tačiau užfiksuotas ypač didelis amoniako kiekis rytinėje fermos dalyje.

Šis atliktas tyrimas pagrįstai leidžia manyti, kad oro taršos šaltinis teritorijoje, kurioje buvo imti mėginiai, yra ne vien tik kiaulių kompleksas. Todėl neišsiaiškinus visų aplinkybių negali būti teigiama, kad amoniako kiekis aplinkoje viršija leistinas normas dėl pareiškėjos veiklos ir pareiškėjai turi būti taikoma administracinė atsakomybė už oro teršimą.

Iš atliktų tyrimų matyti, kad teritorijos, kurioje buvo imti mėginiai foninis oro teršimas yra pakankamai didelis, t. y. dėl greta vykdomų veiklų oro užteršimas dar iki kiaulių komplekso yra arti ribinių verčių.

Šiuo atveju, kaip tik po atlikto ginčo tyrimo, pareiškėja kreipėsi į nepriklausomą įmonę - M. Č. įmonę, turinčią licenciją atlikti oro užterštumo tyrimus. 2017 m. liepos 19 d. atlikti tyrimai patvirtino, kad amoniako išmetimai į orą neviršija nustatytos 0,04 mg/m³ vidutinės 24 val. ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. Prašė skundą tenkinti.

Jeigu įmonė nuomoja žemę, tai dar nereiškia, kad įmonės nuomojama teritorija yra ir gamybinės ūkinės veiklos teritorija. Juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) tik pagal TIPK leidimo sąlygas. Išsinuomodama didesnį teritorijos plotą aplink įmonės veiklos teritoriją, apibrėžtą TIPK leidimo sąlygose, UAB „SISTEM“ neįgyja teisės viršyti leidžiamą teršalų (amoniako) koncentraciją didesnėje teritorijoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių.

Vadovaujantis Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ 26 punktu ribinė aplinkos oro užterštumo vidutinė paros (24 val.) amoniako vertė - 0,04 mg/m³.

UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinio pagrindinė veikla - kiaulių auginimas. UAB „SISTEM“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimas Nr. 6/26 yra išduotas gamybinei teritorijai, kurios plotas yra 25,08 ha. Šias aplinkybes patvirtina Paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pirmojo skyriaus „Duomenys apie įrenginį“ 3 punktas, kuriame nurodyta, kad bendrovė savo veiklą vykdo 1977 m. pastatytoje tipinėje 27000 bekonų auginimo įmonėje, gamybinė teritorija yra 2,25 km atstume nuo (duomenys neskelbtini) , gamybinės teritorijos plotas yra 25,08 ha.

Paminėjo, kad vykdomos veiklos, numatytos TIPK leidime, teritoriją apibrėžia tvora. Taigi, bendrovės nuomojama teritorija nėra gamybinės veiklos teritorija pagal TIPK leidimo Nr. 6/26 sąlygas.

Vykdant UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinio, (duomenys neskelbtini) . aplinkos oro taršos kontrolę, 2017 m. gegužės 17-18 d. Departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus specialistai, atlikę aplinkos oro 24 val. vidutinę amoniako užterštumo vertės tyrimus (2017 m. gegužės 25 d. Tyrimų protokolas Nr. P-VAKKR-2017-01/2), nustatė, kad oro tarša aplinkos ore amoniaku viršijo nustatytą 0,04 mg/m³ paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę mėginių ėmimo vietose šalia UAB „SISTEM” (duomenys neskelbtini) padalinio kiaulininkystės komplekso, nuo 1,125 karto iki 1,825 karto.

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2016 m. birželio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 107-P-21 nutarė įpareigoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą užtikrinti nepertraukiamą situacijos Kėdainių rajono monitoringą. Atsižvelgiant į tai, Departamento direktorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. nustatė Ūkio subjektų aplinkos ir gyvenamosios aplinkos oro monitoringo grafiką, kuriame numatyta, kad 2017 m. gegužės mėn. UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinyje Departamentas matuos amoniako paros ribines vertes aplinkos ore, t. y. šalia UAB „SISTEM“ teritorijos, o ne iš UAB „SISTEM“ taršos šaltinių, todėl įmonės atstovų nebuvo pagrindo informuoti apie mėginių ėmimą.

Mėginiai buvo imami pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų“ (toliau - Monitoringo nuostatai), 1 priedo 11.2.3 punkto reikalavimus. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai buvo atliekami už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų, ne įmonės teritorijoje. Mėginių ėmimo vietos nurodytos 2017 m. gegužės 17 d. mėginių ėmimo schemose ir 2017 m. gegužės 18 d. mėginių ėmimo schemoje, meteorologinės sąlygos nurodytos 2017 m. gegužės 25 d. Tyrimų protokole Nr. P- VAKKR-2017-O1/2.

UAB „SISTEM“ išduoto 2007 m. sausio 2 d. (paskutinį kartą koreguotas 2012 m. birželio 18 d.) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 6/26 imperatyviai numatyta, kad bendrovė vykdydama ūkinę veiklą (augindama gyvulius, saugodama skystą mėšlą ir t.t.) už savo teritorijos ribų neturi viršyti Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ pateiktų didžiausių leidžiamų koncentracijų.). Akivaizdu, kad bendrovei aiškiai nurodyta už savo gamybinės teritorijos neviršyti leidžiamų teršalų koncentracijų (TIPK leidimas Nr. 6/26).

Skunde UAB „SISTEM" teigia, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, neįvertino greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos oro užterštumui. Tačiau Departamento valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. aplinkos oro mėginių paėmimo ir/ar matavimų protokolas Nr. 7 ši teiginį paneigia. Kadangi minėtame protokole užfiksuota, jog imant mėginius Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, jautėsi stiprus įmonės teritorijos kvapas; apeitas šalia UAB „SISTEM“ rekultivuotas buvęs sąvartynas, sklindančių kvapų iš sąvartyno nėra. Be to, remiantis Čiukiškių buitinių atliekų sąvartyno teritorijos aplinkos monotoringo ataskaitos apie 2010 - 2013 metų stebėjimo rezultatais nustatyta, kad svarbiausių dujų emisijos į atmosferą produktu yra anglies dvideginio dujos. Kitų tirtų dujų emisijų iš sąvartyno nerasta, įskaitant ir amoniaką. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir KRAAD), kurio teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizavimo yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Departamentas)(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. D1-277 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“), 2017 m. spalio 25 d. nutarimo pažeidimo byloje Nr. JA-KEA-1/JA-AB-9, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 25 d. nutarimu „Dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ byloje Nr.JA-KEA-1/JA-AB-9, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu UAB „SISTEM“ buvo paskirta 1750 Eur ekonominė sankcija už tai, kad 2017 m. gegužės 17 - 18 dienomis oro tarša aplinkos ore amoniaku viršijo nustatytą 0,04 mg/m³ vidutinę 24 valandų aplinkos oro užterštumo ribinę vertę mėginių ėmimo vietose, esančiose šalia UAB „SISTEM” (duomenys neskelbtini) padalinio kiaulininkystės komplekso, (duomenys neskelbtini) , nuo 1,125 karto iki 1,825 karto, t. y. bendrovės paros (24 val.) amoniako išmetimai į aplinkos orą - 0,073 mg/m³, 0,055 mg/m³, 0,045 mg/m³, nes už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje (nustatyta 2017 m. gegužės 25 d. tyrimų rezultatų protokolu Nr. P-VAKKR-2017-O1/2, UAB „SISTEM“ Paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ištrauka ir kitais bylos dokumentais)(b.l.7-12).

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ patvirtintas Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės (toliau – ir Įsakymas). Šio Įsakymo 26 punktas numato, kad amoniako ribinė aplinkos oro užterštumo pusės valandos vertė yra 0,20 mg/m ir vidutinė 24 valandų (paros) yra 0,04 mg/m.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 08 01 iki 2017 11 01) 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neteisėtas teršalų išmetimas į aplinkos orą (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai išmetamų teršalų normatyvai viršijami 1,5 karto ir daugiau, bet mažiau kaip 3 kartus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad aplinkos oro užterštumas amoniaku buvo matuojamas bendrovės teisėtai valdomame ir teisėtai naudojamame sklype, kuris skirtas vykdyti kiaulininkystės veiklą, t. y. mano, kad užterštumas amoniaku turėjo būti matuojamas už bendrovės naudojamų žemės sklypų, nes bendrovės teisėtai valdomame ir teisėtai naudojamame sklype, kuris skirtas vykdyti kiaulininkystės veiklą, jos ūkinės veiklos teritorija išsiplėtė išsinuomojus tris greta jai nuosavybės teise priklausančios 25,08 ha teritorijos, esančius žemės sklypus - 1,6200 ha žemė sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , 1,6200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , ir 4,2400 ha žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) .

Juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) tik pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau- ir TIPK leidimas) sąlygas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punktu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas yra rašytinis dokumentas<...> kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio nuostatas juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse, šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinio pagrindinė veikla - kiaulių auginimas. UAB „SISTEM“ TIPK leidimas Nr. 6/26 yra išduotas gamybinei teritorijai, kurios plotas yra 25,08 ha. Šias aplinkybes patvirtina Paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo pirmojo skyriaus „Duomenys apie įrenginį“ 3 punktas, kuriame nurodyta, kad bendrovė savo veiklą vykdo 1977 m. pastatytoje tipinėje 27000 bekonų auginimo įmonėje, gamybinė teritorija yra 2,25 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) , gamybinės teritorijos plotas yra 25,08 ha. Byloje nustatyta, kad vykdomos veiklos, numatytos TIPK leidime, teritoriją apibrėžia tvora. Taigi pareiškėjos nuomojama teritorija (žemės sklypas - 1,6200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žemės sklypas - 1,6200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypas - 4,2400 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) nėra gamybinės veiklos teritorija pagal TIPK leidimo Nr. 6/26 sąlygas. Išsinuomodama didesnį teritorijos plotą aplink įmonės veiklos teritoriją, apibrėžtą TIPK leidimo sąlygose, UAB „SISTEM“ neįgyja teisės viršyti leidžiamą teršalų (amoniako) koncentraciją didesnėje teritorijoje, nes ūkinės veiklos/įrenginio vietos gamybinės teritorijos plotas yra 25,08 ha, ir tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1775-525/2018 pagal pareiškėjo UAB „SISTEM“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „SISTEM“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo, nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo minimi išsinuomoti žemės sklypai į jo ūkinės veiklos/įrenginio vietą neįeina, o yra už šią vietą juosiančios tvoros; ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė buvo matuojama paėmus mėginius už UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinio teritorijos ribų tam tikrais atstumais, matuojant nuo tvoros (Pagrindinis byloje ginčijamas aspektas buvo vieta, kurioje turėjo būti matuojama ribinė aplinkos oro užterštumo amoniaku vertė)(Nutarties 34 punktas)(ABTĮ 57 str. 2 d.).

Pareiškėjas UAB „SISTEM“ patikslintame skunde teigė, kad vykdant mėginių paėmimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai - pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliekamus tyrimus ir nebuvo pakviestas šių tyrimų stebėti, todėl neaišku ar buvo laikomasi visų reikalavimų, taip pat ar buvo paimti tokiu laiku, kurį nurodo atsakovas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2016 m. birželio 29 d. posėdžio protokolu Nr. 107-P-21 nutarė įpareigoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą užtikrinti nepertraukiamą situacijos Kėdainių rajono monitoringą. (b. l. 139-144) Atsižvelgiant į tai, Departamento direktorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. nustatė Ūkio subjektų aplinkos ir gyvenamosios aplinkos oro monitoringo grafiką, kuriame numatyta, kad 2017 m. gegužės mėn. UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinyje Departamento atstovai matuos amoniako paros ribines vertes aplinkos ore, t. y. šalia UAB „SISTEM“ teritorijos, o ne iš UAB „SISTEM“ taršos šaltinių (b. l. 142), todėl pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo informuoti pareiškėją apie mėginių ėmimą, jo dalyvavimą procedūroje.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 priedo „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo reikalavimai“ 11 punktą, ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringas vykdomas nuolatinių, nenuolatinių matavimų ar matematinio modeliavimo būdais.

To paties teisės akto 11.2.2 punkte nustatyta, kad nenuolatinių matavimų būdas taikomas, kai teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, TPR, apskaičiuotas šio priedo 3 punkte nustatyta tvarka, yra didesnis kaip 10-4 (TPR>10-4). Atskirų teršalų matavimų dažnumas turi būti ne mažesnis kaip 1 kartas per mėnesį įrenginio veikimo metu. Ūkio subjekto motyvuotu prašymu Nuostatų 15 punkte nurodyta ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą derinanti institucija gali nustatyti ne mažiau kaip 4 tolygiai per metus paskirstytus matavimus, kai matavimų, atliktų pagal monitoringo planą ir (ar) valstybinės kontrolės metu, duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėn. nurodyto teršalo, įrašyto į Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašą ir ribines aplinkos oro užterštumo vertes, koncentracija aplinkos ore yra ne didesnė kaip 0,8 to teršalo pusės valandos ribinės vertės, o, jei tokios nėra, – paros ribinės vertės. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai turi būti atliekami 1,5-3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Oro mėginių paėmimo vietos teršalų koncentracijai nustatyti aplinkos ore parenkamos už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribos, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (vėjo kryptį, oro temperatūrą, kritulius) bei dokumentus, tokius kaip aplinkos teritorijos topografinės nuotraukos, detalusis planas ir kt. Mėginiai imami už įmonės teritorijos ribos, ne mažiau kaip 3 taškuose, išdėstytuose skirtingais atstumais pavėjinėje kryptyje, ir viename taške – priešvėjinėje pusėje. Matavimų trukmė – 30 min. Kiekvieną kartą imant oro mėginius turi būti nurodyta produkcijos išeiga (ar apkrovimas) % nuo viso ūkinės veiklos pajėgumo. Matavimams didžiausias atstumas ir maksimalios koncentracijos vertinimo taškas nuo konkretaus taršos šaltinio (šaltinių) parenkamas pagal taršos sklaidos skaičiavimus. Matavimus visuose pasirinktų atstumų taškuose būtina atlikti tą pačią dieną.

To paties teisės akto 11.2.3 punkte įtvirtinta, kad nenuolatinių matavimų būdas taikomas, kai vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikant 1200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedes, kuilius, paršelius) skaičių, teršalų, nurodytų Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, koncentracija aplinkos ore už intensyvaus kiaulių auginimo įrenginių ribų, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą, neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių. Atskirų teršalų matavimų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 6 kartai, iš kurių 4 kartus teršalų matavimai atliekami laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų turi būti atliekami 1,5–3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Matavimų trukmė – 30 min. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matuojamos ne mažiau kaip kartą per 5 metus.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai buvo atliekami už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų, ne įmonės teritorijoje (teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog oro tarša turi būti nustatoma ją matuojant atitinkamu atstumu nuo kiaulių komplekso (nuo jį juosiančios tvoros), o ne nuo jo nuomojamų žemės sklypų ribos (kurie yra aplink kiaulių kompleksą)). Mėginių ėmimo vietos nurodytos 2017 m. gegužės 17 d. mėginių ėmimo schemoje ir 2017 m. gegužės 18 d. mėginių ėmimo schemoje, meteorologinės sąlygos nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 25 d. Tyrimų protokole Nr. P- VAKKR-2017-O1/2, o būtent: 1) fonas - prieš vėją nuo UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinio kiaulininkystės komplekso teritorijos atstumu nuo 280 m iki 1,3 km išmatuota 0,023 mg/m3 vidutinė paros koncentracija; 2) pagal vėją nuo UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinio kiaulininkystės komplekso teritorijos atstumu nuo 118 m iki 350 m nustatyta vidutinė 24 valandų (paros) amoniako koncentracija 0,073 mg/m³ (1,825 karto viršija 0,04 mg/m³ paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę); 3) pagal vėją nuo UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinio kiaulininkystės komplekso teritorijos atstumu nuo 396 m iki 730 m nustatyta vidutinė 24 valandų (paros) amoniako koncentracija 0,055 mg/m3 (1,375 karto viršija 0,04 mg/m³ paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę); 4) pagal vėją nuo UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinio kiaulininkystės komplekso teritorijos 1 km atstumu nustatyta vidutinė 24 valandų (paros) amoniako koncentracija 0,045 mg/m³ (1,125 karto viršija 0,04 mg/m3 paros (24 valandų) vidutinę aplinkos oro užterštumo ribinę vertę). Šias aplinkybės patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas V. P., paėmęs mėginius pagal mėginių ėmimo schemas, taigi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1 546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 1 priedo „Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo reikalavimai“ 11.2.2 punkte nustatyta tvarka nebuvo pažeista.

Pareiškėjo atstovai teigė, jog, kaip tik po atlikto ginčo tyrimo, pareiškėja UAB „SISTEM“ kreipėsi į nepriklausomą įmonę - M. Č. įmonę „Geomina“, turinčią licenciją atlikti oro užterštumo tyrimus. 2017 m. liepos 19 d. atlikti tyrimai patvirtino, kad amoniako išmetimai į orą neviršija nustatytos 0,04 mg/m³ vidutinės 24 val. ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, tačiau įvertinus M. Č. įmonės „Geomina“ aplinkos oro tyrimų rezultatų protokolo Nr.17-A010 turinį, negalima pripažinti, jog oro užterštumo tyrimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1 546 patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų reikalavimus, o tyrimo rezultatai yra gauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-862 patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektrometriniu metodu“, nustatytu metodu. Tokiu būdu, negalima pripažinti, jog M. Č. įmonės „Geomina“ aplinkos oro tyrimų rezultatų protokolo Nr.17-A010 rezultatai paneigia, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2017 m. gegužės 25 d. tyrimų protokolo Nr. P-VAKKR-2017-O1/2 išvadas, jog 2017 m. gegužės 17 - 18 dienomis oro tarša aplinkos ore amoniaku viršijo nustatytą 0,04 mg/m3 vidutinę 24 valandų aplinkos oro užterštumo ribinę vertę mėginių ėmimo vietose, esančiose šalia UAB „SISTEM” (duomenys neskelbtini) padalinio kiaulininkystės komplekso, (duomenys neskelbtini) , nuo 1,125 karto iki 1,825 karto, t. y. bendrovės paros (24 val.) amoniako išmetimai į aplinkos orą buvo 0,073 mg/m³, 0,055 mg/m³, 0,045 mg/m³ (išmatuota vidutinė paros koncentracija).

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog KRAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus darbuotojai 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. nepaėmė kontrolinių mėginių, kurie ginčo atveju galėtų būti patikrinti, tačiau šie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-862 patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 88-2009 „Amoniako koncentracijos nustatymas aplinkos ore spektrometriniu metodu“, nenustatyta arbitražinio mėginio paėmimo procedūra. Tokio mėginio paėmimimo procedūros nenumato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1 546 patvirtinti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai.

Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad Departamentas, priimdamas prašomą panaikinti nutarimą, neįvertino greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos oro užterštumui. 2015 metais lapkričio mėnesį - 2016 m. sausio mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės administracijos užsakymu buvo atliekami oro tyrimai greta kiaulių fermos esančios (duomenys neskelbtini) . Tyrimo rezultatai parodė, kad amoniako koncentracija ore viršija leistiną normą, tačiau nenustatyta, kad oro taršos šaltinis amoniaku yra pareiškėjui priklausantis kiaulių kompleksas (nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio imtinai kiaulidės buvo tuščios). Tačiau Departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. aplinkos oro mėginių paėmimo ir/ar matavimų protokolas Nr. 7 šį teiginį paneigia. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta (liudytojo V. P. parodymai), jog protokole užfiksuota, kad imant mėginius Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, jautėsi stiprus įmonės teritorijos kvapas; apeitas šalia UAB „SISTEM“ rekultivuotas buvęs sąvartynas, sklindančių kvapų iš sąvartyno nėra. Be to, remiantis Čiukiškių buitinių atliekų sąvartyno teritorijos aplinkos monitoringo ataskaitos apie 2010 - 2013 metų stebėjimo rezultatus nustatyta, kad aplinkos tarša dujomis (CO₂) iš sąvartyno kol kas nedidelė, svarbiausių dujų emisijos į atmosferą produktu yra anglies dvideginio dujos. Kitų tirtų dujų (įskaitant ir amoniaką) emisijų iš sąvartyno nerasta, taigi pareiškėjos skundo argumentas dėl greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos užterštumo lygiui yra nepagrįstas.

Pareiškėjo pateiktos Kėdainių rajono savivaldybės aplinkos oro tyrimų ataskaitos 2015 m. - 2016 m., atlikus tyrimą, kurio tikslas buvo determinuoti numatytuose tyrimo taškuose antropogeninės taršos teršalų koncentraciją aplinkos ore ir įvertinti esamą situaciją, gauti informacijos, kuri leistų išvengti, sustabdyti arba mažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai (b. l. 97 -113) išvados labiau patvirtina, jog mėšlas, srutos ir kai kurios nuotekos yra vertingos organinės trąšos, tačiau netinkamas jų tvarkymas, susijęs su dideliu amoniako garavimu, teršalų nuotėkiu į požeminio ir paviršinio vandens telkinius bei dirvožemio užteršimu, ir šiuo nagrinėjamu atveju galėjo įtakoti esamą užterštumo lygį, kuris turėjo įtakos 2017 m. gegužės 25 d. tyrimų rezultatų protokole Nr. P-VAKKR-2017-O1/2 nurodytiems rezultatams, todėl iš dėl šios aplinkybės pareiškėjos skundo argumentas dėl greta esančio sąvartyno, kuris yra eksploatuojamas, įtakos užterštumo lygiui yra nepagrįstas.

Esant minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui konstatuotina, jog UAB „SISTEM“ (duomenys neskelbtini) padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ 26 punktą, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 25 d. nutarimas pažeidimo byloje Nr. JA-KEA-1/JA-AB-9 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SISTEM“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.