Kauno apygardos teismo nutarimas

2018-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-443-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
AN2-443-594/2018
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00110-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-443-594/2018Teisminio proceso Nr.: 4-20-3-00110-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos:21.11.9.; 21.11.10.; (S) 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuT ARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. (toliau – J. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo J. M. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu J. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 6 d., 13.30 val. (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „P.“ medžioklės ploto vienete organizavo ir vykdė J. G. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), tyliojo varymo metu neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno – briedžio patino gabenimą, neteisėtai sumedžiotą briedžio patiną gabeno automobiliu „UAZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus.

1.1. Už šio administracinio nusižengimo padarymą J. M. buvo nubaustas 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda, specialiosios teisės medžioti atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui bei konfiskuotas automobilis UAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Apeliaciniu skundu J. M. neneigia įvykio dieną vairavęs automobilį UAZ bei šiuo automobiliu gabenęs sumedžiotą briedį, tačiau nesutinka, jog tai jis organizavo nušauto briedžio gabenimą, papildomai paaiškindamas, kad nežinojo, jog gyvūnas sumedžiotas neteisėtai. Nurodo, kad tą dieną nemedžiojo, šautuvo iš dėklo išsiėmęs nebuvo, vadovavo varovams ir juos vežiojo. Kaip buvo sumedžiotas briedis, nematė. Medžioklės metu jam paskambino medžioklės vadovas ir liepė nuvažiuoti paimti sumedžioto gyvūno. Kad briedis sumedžiotas neteisėtai, jam niekas nesakė, o pagal medžioklės taisykles jis privalo vykdyti medžioklės vadovo nurodymus. Pasak apelianto, privažiavęs prie nušauto briedžio jis matė įvertą licenciją, briedis nebuvo didelis, be ragų ir barzdos. Iš mašinos briedžio pakrovimo metu išlipęs apeliantas nebuvo – briedis į automobilį buvo pakrautas 4 varovų. Įtarimų dėl neteisėto sumedžiojimo jam nekilo, o kad briedis nebuvo jauniklis, jis suprato tik lupykloje, kai gyvūną apžiūrėjo atidžiau.

2.2. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad aplinkos apsaugos pareigūnai iš pradžių jokių pretenzijų jam neturėjo. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik po to, kai administracinio nusižengimo byla medžioklės vadovo atžvilgiu buvo nutraukta. Apelianto įsitikinimu įvertinus tai, kad asmuo, neteisėtai sumedžiojęs briedį, yra nubaustas, būtent šis turėjo atsakyti ir už nušauto gyvūno gabenimą. Šių aplinkybių visumoje, pasak J. M., įvertinęs ir jo amžių, apylinkės teismas, nusprendęs, kad jis kaltas, galėjo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neatimti teisės medžioti bei skirti mažesnę baudą.

Atsiliepimas

3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio (toliau – Institucija) vedėja V. G. pateikė atsiliepimą į J. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje yra numatytos veikos yra alternatyvios ir atsakomybei kilti pakanka bet kurios iš jų, todėl tai, kad J. M. nesumedžiojo briedžio, jo kaltės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas nepaneigia. Pažymima, kad apeliantas yra patyręs medžiotojas (medžioja nuo 1988 metų), nuo 1997 metų yra medžiotojas selekcininkas, todėl turi tinkamas žinias ir gebėjimus atskirti briedžius patinus ir antramečius patinus nuo briedžio jauniklio, todėl J. M. teiginiai, jog jis nesuprato, kad gabena neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną, laikytina jo gynybine versija.

3.2. Pirmosios instancijos teismas, pasak Institucijos, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai J. M. pripažino kaltu jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme bei skyrė jam minimalią administracinę nuobaudą, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. J. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

5.1. Aptarto teisinio reguliavimo bei J. M. apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, spręstina, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę ir tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl J. M. kaltės jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padaryme.

6. Kaip nustatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje, gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas, užtraukia baudą nuo 800 (aštuonių šimtų) eurų iki 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai – gyvūno sumedžiojimas neturint tokios teisės, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas, yra alternatyvūs, iš ko seka, kad administracinei atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. Analizuojant ANK 290 straipsnio 8 dalies turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį. Pagal 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punktą, asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, neabejotina, kad konstatuojant, jog asmuo pažeidė aptariamą taisyklių punktą, būtina nustatyti, jog jis žinojo ar turėjo žinoti apie tai, kad gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą pažymėtina, kad ginčo dėl to, jog J. M. gabentas briedis buvo sumedžiotas neteisėtai, nagrinėjamu atveju nėra. Šis faktas neginčijamai nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu, kuriuo J. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, už tai, kad sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ir Kauno apygardos teismo, kuris 2018 m. liepos 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą paliko nepakeistą. Abejonių tuo, kad neteisėtai sumedžiotas briedis buvo gabenamas iki lupyklos J. M. vairuotu automobiliu UAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Šios aplinkybės nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neginčija ir pats J. M., pažymėdamas tik tai, kad šiuos veiksmus jis atliko medžioklės vadovo nurodymu, nežinodamas, kad briedis buvo sumedžiotas neteisėtai. Nors apylinkės teismas šia J. M. versija nepatikėjo, ypatingą dėmesį skirdamas jo, kaip medžiotojo selekcininko, statusui, apelianto teiginius pripažindamas apelianto gynybine versija, nešalinančia jo kaltės pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, tačiau, sutikti su šiais skundžiamo nutarimo motyvais, įvertinus tiek J. M. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, tiek ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, teisinio pagrindo nėra.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad briedžio sumedžiojimo fakto J. M. nematė. Jo teigimu, medžioklės vadovas jam paskambino po to, kai briedis jau buvo sumedžiotas, ir liepė jam atvažiuoti, surinkti varovus (sprendžiant iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenų, šios medžioklės metu būtent toks buvo J. M. vaidmuo), paimti briedį ir jį parvežti. Jam atvažiavus, briedis jau buvo atneštas prie kelio, į jo ausį jau buvo įverta licencija, į automobilį briedį įkėlė keli varovai, jis (J. M.) briedžio nekrovė. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti kiti nagrinėjamos medžioklės dalyviai – D. M. (medžioklės vadovas), J. G., K. T., J. K.. Šių duomenų kontekste, sprendžiant J. M. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, atsižvelgiant į tai, kad medžioklės vietoje tuo metu, kai buvo sumedžiotas briedis J. M. nebuvo ir briedžio sumedžiojimo fakto nematė, į įvykio vietą atvyko automobiliu medžioklės vadovo paliepimu, tuo metu kai briedis jau buvo paženklintas medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, svarbu paminėti ir tai, kad pagal 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 23 punktą, už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Tuo tarpu pagal komentuojamų taisyklių 22 punktą, gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos – holograminio lipduko – pusės ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert“ perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad ne mažiau kaip pusė dirželio ilgio būtų ištraukta per metalinį užraktą. Jei plomba yra pažeista arba plombos dirželio per metalinį užraktą ištraukta mažiau nei pusė ilgio, licencija laikoma negaliojančia. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus bei šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, numatytus Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose.

8.1. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste vertinant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad J. M. medžioklės vadovo paliepimu atvykus į įvykio vietą, iš kurios jis turėjo paimti sumedžiotą briedį ir nuvežti jį į lupyklą, briedis buvo paženklintas nustatyta tvarka – pažymėtas specialios paskirties plomba, o tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, J. M. sudarė pagrįstą pagrindą manyti, jog gyvūnas sumedžiotas teisėtai (Taisyklių 22 punktas), todėl jis ir nesigilino į nušauto briedžio amžių, ką apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir medžioklės vadovas D. M., paaiškinęs, kad galimai J. M. pamatęs briedžio ausyje licenciją manė, kad viskas yra legalu. J. M. teigimu, jei į briedžio ausį nebūtų įverta licencija, briedžio jis būtų nevežęs. Pasak J. M., atvykęs pasikrauti sumedžioto briedžio, iš automobilio jis išlipęs nebuvo, briedį į automobilį jam pakrovė varovai, todėl briedžio įdėmiau jis neapžiūrėjo, kas įvertinus tai, kad briedis buvo tinkamai paženklintas aukščiau aptartose taisyklėse nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai manyti, jog tokiu atveju vien tik tai, kad J. M. yra ilgametis medžiotojas/selekcininkas, pakankamo pagrindo konstatuoti jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, nesudaro.

8.2. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sumedžiotas briedis nebuvo didelis, atrodė sunykęs, jo kailis buvo apšiuręs, briedis buvo be ragų ir barzdos, kas, pasak J. M., jam leido manyti, jog briedis buvo iki 1 (vienerių) metų amžiaus (jauniklis). Nors ši aplinkybė objektyviais administracinio nusižengimo bylos duomenimis buvo paneigta – kaip nustatyta Aleksandro Stulginsko universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto išvada, briedis buvo sulaukęs apytikriai 7 (septynerių) metų amžiaus, šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad Aleksandro Stulginsko universiteto Miškų ir ekologijos fakultetui nustatinėjant sumedžioto briedžio amžių, jis buvo sprendžiamas vertinant briedžio dantų nudilimą (b. l. 67-70), ko, vykdydamas medžioklės vadovo nurodymus ir gabendamas briedį iki lupyklos, J. M. nevertino ir tokios pareigos iš esmės neturėjo. Įsitikinti nušauto gyvūno amžiumi, sprendžiant iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, turėjo arba medžioklės vadovas, arba briedį sumedžiojęs asmuo, prieš pažymėdamas briedį specialios paskirties plomba, iš esmės patvirtinančia, kad gyvūnas buvo sumedžiotas teisėtai. Minėtiems asmenims neatlikus šių veiksmų, atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, kuris buvo pažymėtas specialios paskirties plomba, J. M. analizuojamu atveju kilti negali. Juo labiau, jog medžioklės vadovas, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, pats asmeniškai sumedžioto briedžio, prieš paženklinant jį įstatymų nustatyta tvarka, neapžiūrėjo, licenciją perdavė kitam medžioklės dalyviui, kuris ją vertinamu atveju ir pritvirtino prie briedžio.

9. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, daroma išvada, kad J. M. veiksmai nesudaro jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymių, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 8 d. nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena J. M. atžvilgiu nutrauktina.

10. Priėmus 9 punkte nurodytą sprendimą nėra pagrindo spręsti klausimo dėl J. M. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo, tačiau pažymėtina, kad apylinkės teismo sprendimas dėl automobilio konfiskavimo buvo priimtas jo visiškai nemotyvuojant, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šio automobilio nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

J. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Albinas Antanaitis