- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- A-261-1299-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. C., dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (1-13)-NSP-98-09.
Paaiškino, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 1040 Lt. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad jis piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Teigė, kad jo veiksmai, t. y. savarankiškai parengto patikslinto ieškinio pateikimas teismui nepatenka į piktnaudžiavimo sąvoką. Būtinybė tikslinti ieškinį atsirado dėl visų pateiktų teismui procesinių dokumentų, kuriuose buvo akcentuojama, jog šalto vandens pirkimo–pardavimo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, remiantis įstatymu. Nesutiko su Tarnybos teiginiu, kad advokatas nežinojo jo pozicijos ir buvo suklaidintas dėl bylos eigos. Pareiškėjo teigimu, jis 2009 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu pareiškė, kad nori tikslinti ieškinį ir patikslinto ieškinio projektą buvo pateikęs advokatui žodžiu bei raštu. Advokatas buvo išreiškęs sutikimą apsvarstyti ir patikslinti ieškinį, tačiau savo pažado neįvykdė ir suklaidino, atimdamas galimybę pačiam pareiškėjui pateikti ieškinį.
Pažymėjo, kad Tarnyba neobjektyviai ištyrė visas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ir jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Tarnyba priėmė sprendimą remdamasi tik advokato paaiškinimais.
Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Tarnyba priėmė 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-(1.13.)-736-08 suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įpareigojimo sudaryti sutartį. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas A. C.. Tarnyba, gavusi advokato A. C. pranešimą reg. Nr. (1.13.)-NP-67-09, kuriuo pasiūlyta nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, priėmė 2009 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (1.13.)-NSP-98-09 nutraukti A. M. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-(1.13.)-736-08 ir įpareigoti pareiškėją sumokėti 1040 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ignoravo advokato, paskirto padėti tinkamai įgyvendinti jo teises, siūlymus, neinformavęs advokato, pateikė teismui savarankiškai parengtą patikslintą ieškinį, į kurį įtraukė naujus reikalavimus, dėl kurių antrinė teisinė pagalba Tarnybos sprendimu Nr. S-(1.13.)-736-08 nebuvo pareiškėjui suteikta. Pareiškėjas suklaidino advokatą dėl tolesnės civilinės bylos eigos, todėl advokatas ne dėl savo kaltės buvo nepasiruošęs 2009 m. vasario 26 d. teismo posėdžiui. Atsakovo nuomone, pareiškėjas siekia naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tik tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga pats pareiškėjas, ignoruojant profesionalaus teisininko teikiamą teisinę informaciją, teisinę konsultaciją, faktinius bei teisinius argumentus. Pareiškėjas sąmoningai piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis bei procesinėmis teisėmis, todėl, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 punktu, 3 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagristai buvo priimtas 2009 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. (1.13.)-NSP-98-09 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Taip pat pažymėjo, kad Tarnyba, vadovaudamasi minėtomis teisės normomis, teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 4 punktą, bei advokato A. C. kas mėnesį teikiamas statistines ataskaitas, sudaro 1040 Lt.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo advokatas A. C. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Paaiškino, kad jis 2008 m. balandžio 21 d. Tarnybos sprendimu Nr. S-(1.13.)-736-08 buvo paskirtas teikti pareiškėjui teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos turinį sudarė procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje dėl UAB „Vilniaus vandenys“ įpareigojimo sudaryti su pareiškėju šalto vandens tiekimo sutartį. Nurodė, jog parengė ieškinį, su kuriuo pareiškėjas sutiko ir pats asmeniškai pasirašė. Pagal šį ieškinį Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-1145-582/2009. Buvo gautas atsakovo atsiliepimas, parengtas dublikas, kurį taip pat pasirašė pareiškėjas. Po to buvo gautas UAB „Vilniaus vandenys“ triplikas bei paskirtas teismo posėdis. 2009 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu buvo pastebėta, kad ieškinyje yra padaryta techninė spausdinimo klaida, t. y. ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas praleidus žodį „rašytinę“. Teismas, atsakovams sutikus, leido iki kito posėdžio patikslinti ieškinį įrašant minėtą trūkstamą žodį. Patikslintas ieškinys buvo parengtas jau 2009 m. vasario 11 d., t. y. kitą dieną po teismo posėdžio, tačiau pareiškėjas atsisakė jį pasirašyti ir pradėjo reikalauti iš esmės pakeisti ieškinio dalyką – ieškinyje nurodyti reikalavimą nutraukti jam šalto vandens tiekimą ir įpareigoti atsakovą įrengti jam atskirą nuo kitų buto bendraturčių šalto vandens apskaitos skaitiklį. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad šalto vandens tiekimo nutraukimas grubiai pažeistų kitų buto bendraturčių teises ir teismas tokį reikalavimą atmestų, o atskiro vandens skaitiklio įrengimas sudėtingas, kadangi visi naudojasi tais pačiais sanitariniais mazgais. A. C. taip pat nurodė paaiškinęs pareiškėjui, kad jau yra pasibaigęs pasirengimo bylos nagrinėjimui procesas ir nauji reikalavimai nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o pagal Civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą. A. C. teigimu, pareiškėjas leido suprasti, kad sutinka su pateiktais argumentais, paėmė parengtą patikslintą ieškinį bei paprašė patvirtinti papildomų įrodymų nuorašus. Visus šiuos dokumentus jis žadėjo pateikti teismui 2009 m. vasario 26 d. posėdyje, tačiau prasidėjus šiam posėdžiui, nesuderinęs ir iš anksto neinformavęs, teismui pateikė savarankiškai ranka surašytą dokumentą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (1-13)-NSP-98-09 3 punktą dėl įpareigojimo A. M. sumokėti 1040 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad A. M. Tarnybai 2008 m. kovo 26 d. įteikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, prašydamas parengti ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti paslaugų teikimo sutartį tiesiogiai su vartotoju ir atstovauti teisme (b. l. 36-38). Pareiškėjui pateikus papildomus dokumentus Tarnyba 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. S-(1.13.)-736-08 (b. l. 52-53) priėmė sprendimą teisinę pagalbą suteikti, o pagalbą pavedė teikti advokatui A. C.. Teisinės pagalbos teikimo dalykas nebuvo tiksliai nurodytas, motyvuojamoje dalyje pažymėta, kad pagalba suteikiama pagal pareiškėjo prašymą sudaryti sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“ atskirai su kiekvienu buto savininku.
2008 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui buvo pateiktas A. M. ieškinys (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-1145-582/2009, b. l. 1-2) atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, kuriuo prašoma sudaryti su ieškovu šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant vienodas paslaugų ir prekių kainas bei kitas sąlygas, kurios taikomos tos pačios kategorijos vartotojams. Ieškinio dalykas įvardintas - „Dėl įpareigojimo sudaryti rašytinę paslaugų tiekimo sutartį“. 2008 m. lapkričio 21 d. atsiliepimu UAB „Vilniaus vandenys“ paprašė teismo ieškinį sudaryti „rašytinę“ (kaip įrašyta atsiliepimo tekste) paslaugų teikimo sutartį atmesti (2008 m. lapkričio 24 d.). Analogiškas prašymas išdėstytas ir atsakovo 2009 m. sausio 5 d. triplike (b. l. 44-45). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat įrašyta, jog ginčas keliamas dėl įpareigojimo sudaryti rašytinę sutartį. 2009 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu teisėjas pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinį, reikalavime papildomai įrašant, kad ieškovas prašo sudaryti rašytinę sutartį. 2009 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu ieškovas paprašė priimti patikslintą ieškinį (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo c. b. Nr. 2-1145-582/2009, b. l. 86-87). Advokatas A. C. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad jis yra parengęs kitokį ieškinio patikslinimą, su ieškovo parengtu ieškinio patikslinimu nėra susipažinęs, dėl to ieškovui atstovauti negali ir prašys pakeisti teisinės pagalbos suteikimo sąlygas bei paliko salę. Patikslintu ieškiniu A. M. prašė vandens tiekimo sutartį, sudarytą pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, laikyti negaliojančia; įpareigoti atsakovą sudaryti su A. M. rašytinę šalto vandens pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje iš esmės su juo būtų suderintas klausimas dėl apmokėjimo už faktiškai sunaudotą šalto vandens kiekį; įpareigoti atsakovą kiekvieną mėnesį pateikti sąskaitą už sunaudotą šalto vandens kiekį. Teismas patikslinto ieškinio nepriėmė vadovaudamasis tuo, kad ieškovas padidino reikalavimus, pakeitė ieškinio dalyką, dėl ko bus užvilkintas bylos nagrinėjimas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009m. kovo 2 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas remiantis tuo, kad šalto vandens tiekimo sutartis su ieškovu jau yra sudaryta Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalies tvarka (jeigu abonentas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų), o ieškovo gyvenamojo namo bendrija jau yra sudariusi dvi šalto vandens tiekimo sutartis su atsakovu. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą apylinkės teismo nurodytais motyvais, papildomai pažymėdamas, kad Civilinio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalis buvo bendraturčiams numato solidarią pareigą apmokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, jeigu jie nėra susitarę kitaip bei nurodydamas ieškinio trūkumus.
Pareiškėjas šią bylą nagrinėjančiam teismui pateikė patikslinto skundo projektą, kurį, kaip nurodė pats bei patvirtino liudytoja V. T., po 2009 m. vasario 10 d. teismo posėdžio įteikė advokatui. Šiame patikslintame ieškinyje keliami panašūs reikalavimai kaip ir pateiktame Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, išskyrus tai, kad papildomai reikalaujama įrengti asmeninį skaitliuką ir neprašoma pateikti sąskaitos už sunaudotą šalto vandens kiekį.
Faktą kaip pareiškėjas su advokatu A. C. bendravo po 2009 m. vasario 10 d. teismo posėdžio abu asmenys apibūdina skirtingai. Pareiškėjas nurodo, kad jis įteikė advokatui patikslinto ieškinio projektą, o advokatas pažadėjo apsvarstyti ir padėti surašyti patikslintą ieškinį, bet dokumento nesurašė. Dėl to pačiam pareiškėjui reikėjo skubiai tikslinti ieškinį. Pareiškėjo 2004 m. balandžio 22 d. rašte atsakovui (b. l. 21-24) pareiškėjas nurodė, kad advokatas ieškinio perspektyvas apibūdino kaip nežinomas, pareiškėjas paneigė, kad buvo su advokatu sutaręs dėl jo parengto patikslinto ieškinio pateikimo, įtraukiant į reikalavimą vieną žodį „rašytinę“. Teigė, kad jis stengėsi su advokatu bendradarbiauti, tačiau šis nuolat neturėjo laiko.
Tuo tarpu advokatas A. C. aiškina, kad jau sekančią dieną parengė patikslintą ieškinį. Pareiškėjas pasirašyti atsisakė, pradėjo reikalauti iš esmės pakeisti ieškinio dalyką, kad ieškiniu būtų reikalaujama nutraukti šalto vandens tiekimą ir įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ įrengti pareiškėjui nuo kitų bendraturčių atskirą vandens skaitiklį. Dėl šio prašymo advokatas paaiškinęs, kad vandens tiekimo atjungimas pažeistų kitų bendraturčių teises ir yra sunkiai įgyvendinamas praktiškai dėl bendrų mazgų buvimo. Be to, paaiškino pareiškėjui, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui procesas pasibaigęs ir teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą, naujai keliamų klausimų sprendimas nėra įtrauktas į antrinės teisinės pagalbos suteikimo apimtį. Pareiškėjas leido suprasti, kad sutinka su pateiktais argumentais, paėmė parengtą patikslintą ieškinį bei žadėjo pateikti teismui. 2009 m. vasario 26 d. posėdyje iš anksto neinformavęs advokato teismui pareiškėjas pateikė savarankiškai ranka surašytą dokumentą. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir advokato pateiktame atsiliepime teismui.
Advokatas A. C., vykdydamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą pranešti Tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, 2009 m. vasario 27 d. surašė pranešimą Tarnybai, kuriuo paprašė antrinės pagalbos teikimą nutraukti (b. l. 54-55).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (1.13)-NSP-98-09 nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-(1.13)-736-08 bei įpareigoti A. M. sumokėti 1040 Lt už jam advokato A. C. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 8-11). Ginčijamu sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas dviem pagrindais – dėl piktnaudžiavimo pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o taip pat dėl to, kad pareiškėjas savarankiškai gali atstovauti savo teises (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagalbai suteiktos lėšos yra išieškomos tada, kai nustatomas piktnaudžiavimo faktas.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo išaiškintas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba turinys. Administracinėje byloje Nr. A63 – 558/2009 priimtoje 2009 m. balandžio 30 d. nutartyje piktnaudžiavimu laikytas advokato pasiūlymų ignoravimas, siekimas, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga pats pareiškėjas, visiškai neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko teikiamą teisinę informaciją, teisinę konsultaciją, faktinius bei teisinius argumentus. Administracinėje byloje Nr. A442-693/2008 priimtoje 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba pripažinta pareiškėjo konfliktai su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate, reikalavimas argumentuoti visiškai nepagrįstus, advokatės nuomone, reikalavimus teisiniais argumentais, advokatės surašyto apeliacinio skundo nepateikimas Lietuvos apeliaciniam teismui. Administracinėje byloje Nr. A248 - 168/2008 priimtoje 2008 m. sausio 31 d. nutartyje piktnaudžiavimu pripažinti daugkartiniai prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, tokių pačių prašymų ir nušalinimų tais pačiais pagrindais pakartotinis teikimas, draudimas pareiškėją atstovaujančiam advokatui išdėstyti pareiškėjos poziciją teismui, pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, draudimas advokatui dalyvauti teismo posėdyje bei ginti atstovaujamojo teises. Administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 priimtoje 2007 m. liepos 19 d. nutartyje piktnaudžiavimo laikytas asmens nederinimas savo veiksmų su advokatu.
Sprendžiant klausimą ar pareiškėjo veiksmuose galima nustatyti piktnaudžiavimą antrine teisine pagalba turi būti įvertintas pareiškėjo trokštamų tikslų ir pasirinktų teisinio gynimo priemonių atitikimas. Iš pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą matyti, toks bylos dalykas konstatuotas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, kad pareiškėjas siekė išspręsti klausimą dėl atsiskaitymo tvarkos už šaltą vandenį, kai butas priklauso keliems savininkams, o bute yra vienas vandens apskaitos prietaisas. Bylą nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo kolegija 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje yra pažymėjusi esminius ieškinio surašymo trūkumus, kurie, nepriklausomai nuo to ar būtų ieškinys būtų pataisytas pagal A. M. atstovavusio advokato siūlymą įrašant žodį „rašytinę“, ar nebūtų, neleistų teismui patenkinti pareiškėjo ieškinio. Nutartyje pažymėta, kad su ieškiniu nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad bendraturčių bute yra techninės galimybės įrengti kelis vandens apskaitos prietaisus, nepateiktas prašomos pasirašyti nestandartinės vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutarties turinys. Kolegija konstatavo, kad nepareiškus aiškiai apibrėžtų reikalavimų, nestandartinės sutarties sąlygų, projekto, techninių galimybių įrengti papildomus vandens tiekimo įrenginius ir skaitiklius, nėra galimybės tenkinti ieškovo reikalavimų.
Įvertinus pirminio ieškinio, pareiškėjo teismui 2009 m. vasario 26 d. posėdyje pateikto patikslinto ieškinio, o taip pat pareiškėjo advokatui pateikto patikslinto ieškinio projekto turinį ir reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad iškilę nesutarimai tarp pareiškėjo bei advokato A. C. dėl ieškinio reikalavimų formulavimo nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme gali būti vertinami kaip pozicijų nesutapimas ieškant kelių patenkinti pareiškėjo reikalavimus, bet ne pareiškėjo piktnaudžiavimas teisine pagalba. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į advokato pastabas ir teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nepateikė reikalavimų, kurių advokatas nerekomendavo. Pirminio ieškinio esminiai trūkumai, kurie buvo konstatuoti Vilniaus apygardos teismo nutartyje, davė pagrindą pareiškėjui pačiam ieškoti gynybos priemonių. Kadangi pareiškėjas, nesutikdamas su pagalbą teikiančio advokato pasiūlymu, pats parengė patikslintą ieškinį, kurį įteikė teismui, tai Tarnyba turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas turi būti nutrauktas dėl to, kad pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali apginti savo teises bei interesus. Tačiau pareiškėjo nesutikimas su advokato pozicija, išdėstyta ieškinyje bei jo patikslinime, papildomai įrašant žodį „rašytinę“, negali būti įvertinamas kaip piktnaudžiavimas, kadangi ši pozicija buvo aiškiai neperspektyvi.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnis numato, kad Lietuvos advokatūra, organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija. Taisyklės iki šiol nėra parengtos. Lietuvos advokatūra, atlikusi advokato A. C. profesinės veiklos vertinimą 2009 m. rugsėjo 10 d. posėdyje nenustatė, kad A. C. būtų pažeidęs jo veiklą reglamentavusių teisės aktų reikalavimus (b. l. 101-102). Ši išvada nesaistanti teismo aiškinantis kitus su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusius klausimus.
Kadangi išnagrinėjęs bylą teismas nustatė atsakovo sprendimą pagrįstu iš dalies, t. y. patvirtino teisinės pagalbos nutraukimo pagrindo, numatyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnis 1 dalies 7 punkte, pagrįstumą ir paneigė to paties straipsnio 6 punkte numatytų pagrindo buvimą, tai sprendimas naikinamas iš dalies vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Skundžiamo administracinio akto 3 punkte A. M. nustatomos pareigos dėl antrinei teisinei pagalbai išleistų lėšų apmokėjimo (nurodyta, kad tarnyba praneša, jog privalo sumokėti, pateikti kvito kopiją). Teismas nurodė, kad nutraukiant pagalbos teikimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnis 1 dalies 7 punkto pagrindu 24 straipsnis nenumato išlaidų grąžinimo, todėl šis 3 punktas pareiškėjo atžvilgiu neturi būti taikomas. Pats punktas suformuluotas dvejopai – kaip informacinis bei nustatantis įpareigojimus. Įpareigojimų buvimu yra keičiamas asmens teisių ir pareigų turinys, todėl šis punktas yra panaikinamas.
III.
Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą dalį dėl Tarnybos 2009 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (1.13)-NSP-98-09 3 punkto.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nors ir nurodė jau suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apibrėžiančią piktnaudžiavimo Valstybės garantuojama teisine pagalba turinį taikant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo teisines nuostatas, tačiau šia praktika nesivadovavo.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog sprendžiant klausimą ar pareiškėjo veiksmuose galima nustatyti piktnaudžiavimą antrine teisine pagalba, reikia įvertinti pareiškėjo trokštamų tikslų atitikimą pasirinktoms teisinio gynimo priemonėms. Nagrinėjamoje byloje, nustatant pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu faktą, turi būti vertinami A. M. pasirinkti veiksmai ir priemonės įgyvendinant savo teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos teikimo metu.
3. Pareiškėjas ignoravo advokato, paskirto padėti tinkamai įgyvendinti jo teises, pasiūlymus bei siekė naudoti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tik tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas A. C. suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslingą pats pareiškėjas, visiškai neatsižvelgdamas į profesionalaus teisininko teikiamą teisinę informaciją, teisinę konsultaciją, faktinius bei teisinius argumentus. Tokie A. M. veiksmai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 str. 4 p.), bei paneigia pačią Įstatymo paskirtį - garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 str. 1 d.).
4. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjo nepagrįstas atsisakymas pagal asmens teikiančio kvalifikuotą teisinę pagalbą užimti advokato siūlomą teisinę padėtį byloje ir primygtinas reikalavimas teikti tokius reikalavimus, kokius tikslingais laiko pats pareiškėjas, yra iš esmės analogiškos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotoms aplinkybėms administracinėje byloje Nr. A63- 558/2009, kurioje teismas pripažino pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba. Šiuo klausimu formuojama teismų praktika yra vienoda (pvz. administracinėje byloje Nr. A17-565/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi taip pat konstatavo, kad pareiškėjo konfliktas su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu asmeniu, pasireiškiantis atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį procesinio dokumento dalyką, pagrindą koks turėtų būti jo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine).
5. Aplinkybės dėl kurių advokatas A. C. neatstovavo A. M. interesams 2009 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2-1145-582/2009, buvo tai, jog pareiškėjas nepateikė teismui advokato 2009 m. vasario 11 d. parengto patikslinto ieškinio, bet pateikė savarankiškai parengtą dokumentą, su kurio turiniu pareiškėjas advokato iš anksto sąmoningai nesupažindino bei tokiu būdu suklaidino advokatą dėl tolesnės minėtos bylos eigos. Administracinėje byloje Nr. A442-693/2008 LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo konfliktus su antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate, reikalavimą argumentuoti visiškai nepagrįstus, advokatės nuomone, reikalavimus teisiniais argumentais, advokatės surašyto apeliacinio skundo nepateikimą Lietuvos apeliaciniam teismui pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Šios administracinės bylos Nr. A442-693/2008 aplinkybės savo esme taip pat yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartimi piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba pripažintas asmens nederinimas savo veiksmų su advokatu. Nagrinėjamojoje byloje, tos aplinkybės, jog A. M. ignoruodamas advokato A. C. teisines konsultacijas ir pasiūlymus, pats parengė ir pateikė teismui patikslintą ieškinį bei apie tai neinformavo advokato yra pagrįstas ir akivaizdus piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba įrodymas.
6. Teismas, nustatinėdamas A. M. piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba faktą, nepagristai šį faktą siejo su civilinės bylos Nr. 2-1145-582/2009 baigtimi. Teismas nepagristai aiškino ir vertino nagrinėjamos bylos aplinkybes, kaip pareiškėjo ir advokato A. M. pozicijų nesutapimą dėl bylos eigos. Pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą su prašymu dėl advokato pakeitimo, kadangi pareiškėjo ir advokato pozicijos nesutampa, kitu advokatu, kuris toliau suteiktu pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1145-582/2009. A. M. savo prašymu neatsisakė tolesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal Tarnybos 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-(1.13)-736-08. Tačiau pareiškėjas pats savo valia pasirinko anksčiau detaliai išanalizuotą nesąžiningą elgesio variantą, kuris laikytinas objektyvia ir svarbia aplinkybe, nustatant A. M. piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba.
7. Teismo sprendime neatitinka tikrovės argumentas, jog civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo kolegija 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje yra pažymėjusi „ esminius ieškinio surašymo trūkumus, kurie, nepriklausomai nuo to ar būtų ieškinys pataisytas pagal A. M. atstovavusio advokato siūlymą įrašant žodį „ rašytiną“, ar nebūtų, neleistų teismui patenkinti pareiškėjo ieškinio“.
Civilinėje byloje Nr. 2A-758-M5/2009 Vilniaus apygardos teismo kolegija 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodė, kad „ieškovas nepateikia rašytinių įrodymų, jog bendraturčių bute yra techninės galimybės įrengti kelis vandens apskaitos prietaisus... Be to, ieškovo prašydamas įpareigoti atsakovą su juo sudaryti nestandartinę vandens tiekimo ir nuotekų valymo sutarti nepateikia šios sutarties turinio... Nepareiškus aiškiai apibrėžtų reikalavimų nestandartinės sutarties sąlygų projekto, techninių galimybių įrengti papildomus vandens tiekimo įrenginius ir skaitiklius, nėra galimybės tenkinti ieškovo reikalavimų“, tačiau šioje nutartyje nėra jokių motyvų, „kad pareiškėjo ieškinys dėl esminių ieškinio trūkumų būtų netenkintinas nepriklausomai nuo to, ar būtų buvęs pataisytas pareiškėjo atstovo, ar paties pareiškėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas, kuris civilinės bylos Nr. 2-1145-582/2009 nenagrinėjo iš esmės, ginčijamu sprendimu nepagrįstai konstatavo minėtą aplinkybę dėl ieškinio tenkintinumo.
Advokatas A. C. pareiškėjui A. M. teikė antrinę teisinę pagalbą tik pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje iki 2009 m. vasario 26 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-1145-582/2009, o ginčijamame sprendime teismas nepagrįstai rėmėsi apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo nustatytomis procesinėmis aplinkybėmis, t. y. įrodymų nepateikimu apeliacinės instancijos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-758-582/2009.|
8. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Taigi Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktais, 3 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi, sprendimu Nr. (1.13.)-NSP-98-09 įpareigojo pareiškėją apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Šalies argumentai
A. M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjas ignoravo advokato teisines konsultacijos ir pasiūlymus. Pažymėjo, kad ne tik pareiškėjas gali kreiptis dėl advokato pakeitimo, bet ir pats advokatas A. C. galėjo kreiptis į Tarnybą dėl advokato pakeitimo, nesutapus pareiškėjo ir advokato pozicijoms.
Apeliacinės instancijos tesimo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašė apeliacinio skundo netenkinti
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iškilę nesutarimai tarp pareiškėjo bei advokato A. C. dėl ieškinio reikalavimų formulavimo, nagrinėjant bylą Vilniaus miesto trečiame apylinkės teisme, gali būti vertinami kaip pozicijų nesutapimas ieškant kelių patenkinti pareiškėjo reikalavimus, bet ne pareiškėjo piktnaudžiavimas teisine pagalba. Pareiškėjas, nesutikdamas su pagalbą teikiančio advokato pasiūlymu, pats parengė patikslintą ieškinį, kurį įteikė teismui, todėl Tarnyba turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas turi būti nutrauktas dėl to, kad pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali apginti savo teises bei interesus.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su teismo sprendimu nesutinka ir skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams argumentais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu, jei jis grindžiamas teisiškai reikšmingais faktais, nustatytais tinkamai ištirtais įrodymais, būtinais tinkamam teisės taikymui. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė svarbias bylai aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad teisinė pagalba pareiškėjui nepagrįstai nutraukta remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas šiuo atveju piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Įstatymo 3 straipsnis 4 punkte numatytas vienas iš teisinės pagalbos teikimo principu, kuris draudžia piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas šio principo nepažeidė. Pareiškėjas tarėsi su advokatu dėl ieškinio patikslinimo, bet vėliau jį pateikė savarankiškai. Pateikdamas savo parengtą patikslintą ieškinį pareiškėjas nevykdė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, remiantis kuriuo pareiškėjas privalo bendradarbiauti su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Toks pareiškėjo poelgis buvo pakankamas pagrindas nutraukti teisinės pagalbos teikimą remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu kai nustatoma, kad pareiškėjas pats savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus, bet ne dėl piktnaudžiavimo teikiama teisine pagalba.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Todėl teismai nagrinėdami bylas privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi teismų praktika ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas savo elgesiu nepiktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.