- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- 1-1074-369/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L. (R. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 5 dalį (trys veikos) ir vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. 2023 m. spalio 22 d. apie 20.00 val., priėjęs prie M. V., sėdėjusio savo automobilyje, (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė jam vieną kartą kumščiu į dešinę akį, padarydamas M. V. galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies vokų poodine kraujosruva, apatinio voko žaizda ir dešinio akies obuolio kraujosruva, sukeldamas M. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. L. teisme kaltę prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesusivaldė ir sudavė nukentėjusiajam M. V. kumščiu į veidą. Taip pasielgė, nes M. V. apie jį skleidė įvairias paskalas. Tai atsiliepė jo santykiams su darbdaviu, nes pastarasis atsisakė jo paslaugų. Dėl neapgalvotų ir spontaniškų savo veiksmų labai gailisi. Geranoriškai atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl M. V. gydymo išlaidų. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo prašė tenkinti iš dalies. Sutiktų jam sumokėti 350 eurų kaip kompensaciją už patirtą žalą. Po įvykio jis bandė taikytis su nukentėjusiuoju, siūlė jam materialinę kompensaciją, tačiau šis nesutiko. Todėl patartas advokato nukentėjusiajam per „Lietuvos Paštas“ 2024 m. gegužės 17 d. pervedė 100 eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. L. kaltę pripažino. Nurodė, kad 2023 m. spalio 22 d., apie 20.00 val., nuvažiavo pas pažįstamą M. V.. Jį pažįsta apie metus. Anksčiau su juo dirbo ir darė namų fasadus. Kai nustojo kartu dirbti, M. V. pradėjo siųsti R. L. darbų nuotraukas jo draugams ir pažįstamiems, teigdamas, kad R. L. darbai blogai atlikti ir visais būdais kenkė jo, kaip darbininko reputacijai. Jis norėjo apie tai su M. V. pasikalbėti ir pokalbio metu apsipyko. M. V. sėdėjo automobilyje prie savo namų. Supykęs ant M. V. ir nieko jam nesakęs, vieną kartą kumščiu sudavė M. į dešinę akį. M. išlipo iš automobilio ir nubėgo į namus, o jis išvažiavo. Kitą dieną, M. jam atsiuntė nuotrauką medicininio dokumento iš (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad rašys pareiškimą policijai. Jis suprato, kad blogai pasielgė, rašė jam SMS, kuriose atsiprašė. Dėl įvykio gailisi, norėtų jo gyvai atsiprašyti, skambino jam, bet jis nekėlė ragelio (t. 1 b.l. 50-52). Apklaustas papildomai įtariamasis R. L. patvirtino anksčiau duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad pasistengs kuo greičiau atlyginti (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai M. V. gydymo išlaidas. Sutinka su pareikštu 219,25 Eur civiliniu ieškiniu, tačiau nesutinka su M. V. pareikštu 5000 Eur civiliniu ieškiniu.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2023 m. spalio 22 d. pastatė savo automobilį šalikėlėje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val. nuėjo į savo automobilį parūkyti ir atsisėdo priekyje, keleivio pusėje. Netrukus pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“, kuris apsisukęs sustojo priešais jo automobilį. Jis sėdėjo savo automobilyje ir pradėjo rūkyti. Tuo metu buvo šiek tiek atidarytos priekinės keleivio pusės durelės. Staiga jos pilnai atsidarė ir jis pamatė pažįstamą R. L., kuris su juo pasisveikino ir paklausė, kaip jam sekasi. M. V. atsakė, kad turi šeimoje bėdų. Tada R. L. jo paklausė, kur jis dirba. Jis atsakė, kad padeda vienam pažįstamui. R. L. paklausė, kiek jis uždirba. Jis nieko neatsakęs nusisuko ir iš karto pajuto stiprų smūgį į galvos sritį ties dešine akim bei labai stiprų skausmą dešinėje akyje. Jis garsiai sušuko iš skausmo. Kaip R. L. sužalojo jam dešinę akį, kokiu daiktu, ranka, koja, nežino. Po smūgio išgirdo ir kaire akimi pamatė, kaip nuvažiuoja priekyje stovėjęs automobilis „Toyota Prius“. Jam nuvažiuojant, prie jo pribėgo brolis T. S., kuris paklausė, kas nutiko ir iš karto jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur susiuvo jo akį ir davė siuntimą į VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) klinikas, jam nustatyta diagnozė „Stiklakūnio kraujosruva, akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas“. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Po apklausos pateiks iš medikų gautus dokumentus. Nori papildomai paminėti, kad 2023 metų vasarą R. L. jam grasino, kad sudaužys galvą, tačiau dėl grasinimų jis niekur nesikreipė, nes nemanė, kad jie gali būti realūs. Susirašinėjimą su R. L. pateiks tyrimo eigoje (t. 1 b.l. 17-19). Apklaustas papildomai nukentėjusysis M. V. parodė, kad po 2023 m. spalio 22 d. įvykio jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iš ten buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba. Po mėnesio vėl turėjo pasirodyti daktarams (duomenys neskelbtini). Vėliau gydėsi namuose. Po įvykio jam labai suprastėjo dešinės akies rega, sunku vairuoti. 2023 m. gruodžio 27 d. buvo (duomenys neskelbtini) pas akių daktarą. Po apžiūros gydytojas pasakė, kad operuoti akies jam negali, nes gali iš viso prarasti regėjimą. Reikš civilinį ieškinį, nes po įvykio yra nedarbingas. Jis patyrė daug nepatogumų bei skausmą, buvo morališkai pažemintas. Jeigu šiek tiek pagerės situacija dėl regos, galimai reikės daryti operaciją ir patirs išlaidų. Prie apklausos protokolo prideda 2023 m. gruodžio 27 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą (t. 1 b.l. 27-29). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. pateikė 5000 eurų civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo (t.1 b.l. 31).
Specialisto išvadoje Nr. G3442/2023(01) nurodyta, kad M. V. nustatytas sumušimas, pasireiškęs dešinės akies vokų poodine kraujosruva, apatinio voko žaizda ir dešinio akies obuolio kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. spalio 22 d., labiausiai tikėtina sudavus smūgį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą.
Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. sudavus smūgį. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina sudavus smūgį. Sužalojimas griuvimui nebūdingas. M. V. nustatytas galvos sumušimas tikėtina susidarė sudavus smūgį (t.1 b.l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Be kaltinamojo R. L. visiško kaltės pripažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiojo M. V. parodymai, specialisto išvados duomenys ir kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog R. L. buvusio kolegos M. V. atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo, jo tėvo V. L. (V. L.) atsakomybėn (t. 1 b.l. 187-188) V. L. sutiko laiduoti už sūnų (t. 1 b.l. 198).
BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. L. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas. Jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nagrinėjant bylą teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamasis atlygino gydymo išlaidas bei iš dalies atlygino nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį. Taigi konstatuotina, kad yra pirmos trys sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto laidavimo instituto taikymui ne mažiau svarbi ir ketvirtoji sąlyga – pagrįstas teismo manymas, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys teismui tokios išvados padaryti neleidžia.
Byloje surinktų kitų duomenų, kaip ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir teisėjai juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).
Nustatyta, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo, iki 2024 m. spalio 22 d. R. L. 2023 m. rugsėjo 17 d., rugsėjo 19 d. bei rugsėjo 20 d. įvykdė nedidelės vertės svetimo turto pagrobimus iš UAB „X“ priklausančių parduotuvių, už ką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, tačiau pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo registro duomenų matyti, kad R. L. turi galiojančias 36 administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkią vagystę (t.1 bl. 36, t. 2 b.1-17). Dalis skirtų piniginių baudų nesumokėta. Administracinius nusižengimus vykdė ir po teismo nagrinėjamo įvykio. Šios nustatytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo teigti, kad R. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šioje byloje teismas netaiko R. L. atžvilgiu BK 40 straipsnio ir neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo V. L. atsakomybėn.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš kito asmens kūno neliečiamumą), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, padaryta neturtinė žala iš dalies atlyginta, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
R. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 219,25 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų bei dalį jam padarytos neturtinės žalos (BK 59 str.1 d. 3 p.). R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas. Teismas neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad kaltinamasis legaliai dirba. Manytina, kad jis verčiasi atsitiktiniais darbais, turi išlaikytinių. Duomenų, kad jis būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose, byloje nėra.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog R. L. skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant artimą nustatytam vidurkiui jos dydį. Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai ir draudimai: 1) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) nebendrauti su nukentėjusiuoju M. V.. Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. L. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl M. V. gydymo išlaidų pateikė 219,25 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t.1 b.l.37). Byloje yra duomenys, kad R. L. atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas (t.1 bl. 117), todėl procesas dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.1 b.l.31). Ieškinyje nurodyta, kad 5000 eurų suma jis įvertina savo išgyvenimus, moralinį skausmą, ir nepatogumus, kuriuos patyrė nuo nusikalstamų R. L. veiksmų. Po įvykio jis iki šiol yra nedarbingas, suprastėjo jo regėjimas, todėl ateityje galimai reikės daryti akies operaciją. Duodamas teisme paaiškinimus dėl civilinio ieškinio, M. V. sumažino savo ieškininius reikalavimus iki 2000 eurų. Jis pripažino, kad iš kaltinamojo gavo 100 eurų piniginę perlaidą (t.1 b.l.196), todėl prašė iš kaltinamojo R. L. priteisti 1900 eurų jam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad sužalota akimi blogai mato, tačiau gydytojai nerekomenduoja daryti chirurginę intervenciją. Po įvykio parėjus tam tikram laikui dirbo, (t.1 b.l. 160), tačiau šiuo metu nedirba. Planuoja vykti uždarbiauti į užsienio valstybę.
Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nors naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį truko labai trumpai, tačiau jam buvo sužalotas svarbus organas – akis ir šio sužalojimo pasekmes M. V. jaučia iki šiol. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo R. L. turtinę ir socialinę padėtį. Oficialiai jis nedirba, užimtumo centre neregistruotas, turi kreditinių įsiskolinimų bei išlaikytinių (t.1 b.l. 169, 195).
Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo M. V. naudai iš kaltinamojo R. L. priteistina 900 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo ir kaltininko pusių.
Kiti klausimai.
Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikytas. Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę naikintinas.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. L. (R. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. L. paskirti bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, skirti R. L. bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojimą pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir draudimą bendrauti su nukentėjusiuoju M. V..
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, ją panaikinti.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir baudžiamąją bylą dalyje dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti M. V. iš R. L. 900 (devynis šimtus) eurų.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.