Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam M. G. (M. G.), jo atstovui Remigijui Rinkevičiui, suinteresuotam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo M. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus AVPK KPV) Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas 2009-07-29 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 3-3160 (toliau – Nutarimas), nes, išnagrinėjęs pranešimo apie eismo įvykį medžiagą, nenustatė pažeidimo sudėties, todėl teiseną nutraukė (b. l. 7, 17).

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad eismo įvykis įvyko miške, kuriame nebuvo jokio asfaltuoto kelio. Teigė, kad ji jodinėjo miške, o ne kelyje. Tiesiog žirgas pasibaidė ir ji jo negalėjo suvaldyti, ji išbėgo į kelią. Į policijos įstaigą ji iškviesta nebuvo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 297 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 9 str. 1 d., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas susideda iš įvairių procesinių veiksmų, skirtų nustatyti pažeidimo aplinkybes, jas užfiksuoti ir tinkamai kvalifikuoti, todėl jos metu labai svarbu surinkti visus įrodymus.

Remiantis ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Taigi, administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą.

ATPK 250 str. 1 p. reglamentuojama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

ATPK 286 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas.

Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad išnagrinėjus pranešimo apie eismo įvykį medžiagą, nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tačiau šiame Nutarime nėra konkretizuota, kuris/ar kurie iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nenustatyti: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ar subjektyvioji pusė, taip pat iš Nutarimo neaišku, kurio asmens, dalyvavusio 2009-05-15 eismo įvykyje, veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir kokio būtent administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamo ATPK straipsnio dispozicijoje (b. l. 7, 17).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (ATPK 257 str. ir ABTĮ 57 str. 6 d.): 2009-05-15 policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 18), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 19), A. K. 2009-05-15 paaiškinimą policijos pareigūnams (b. l. 20) ir jos paaiškinimus teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), M. G. 2009-05-15 paaiškinimus policijos pareigūnams (b. l. 21) ir jo paaiškinimus teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą), daro išvadą ir konstatuoja, kad Vilniaus AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, tirdamas 2009-05-15 eismo įvykio aplinkybes, neįgyvendino visų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, nesilaikė objektyvumo ir teisėtumo principų ir priėmė Nutarimą, kuris neatitinka ATPK 286 str. nutarimo turiniui keliamų reikalavimų ir kuris yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis. Be kita ko pažymi, kad priimant skundžiamą Nutarimą, pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė ATPK 280 str. 3 p. nustatytų reikalavimų, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nepranešė asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, t. y. nei M. G., nei A. K.. Taigi, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiantys daryti pagrįstas išvadas priimant Nutarimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ištyręs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o byla grąžintina Vilniaus AVPK KPV tirti iš naujo, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Byloje kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti kitą, nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p. numatytą procesinį sprendimą, nenustatyta.

Teismo posėdyje M. G. taip pat pareiškė prašymą priteisti jam 1 000 Lt dydžio atstovavimo išlaidas (b. l. 25).

Teismas pažymi, kad skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 d. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str., pagal kurį nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Ekspertams ir vertėjams apmokama ir už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šį darbą atlieka pagal tarnybines pareigas arba kai jiems kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo. Jeigu bylą nagrinėja teisėjas, mokama iš biudžeto lėšų, pagal sąmatą tam skiriamų teismui, kitais atvejais – iš organo, kuris ar jo pareigūnas nagrinėja bylą, lėšų. Išmokėtinų sumų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kaip matyti iš aptartos teisės normos, įstatymas nenumato galimybės nukentėjusiajam priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. nukentėjusiojo atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ATPK ir ABTĮ nenumatytas. Analogiškai minėta teisės norma aiškinama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-01-03 konsultacija Nr. 1-K, Biuletenis Nr. 2, p. 323).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo M. G. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas (ATPK 279 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 4 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str. ir 279 str.,

nutarė:

M. G. (M. G.) skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2009-07-29 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 3-3160 ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo bei įpareigoti ją tinkamai kvalifikuoti padarytą administracinį teisės pažeidimą.

M. G. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Ši nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.