Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2003-260/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-06-25Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
2S-2003-260/2014
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01082-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
V. D.
Civilinė byla Nr. 2S-2003-260/2014,Proceso Nr. 2-34-3-01082-2013-9,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 99.5; 99.9; 122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-59-939/2014 pagalieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. D. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Granagra“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (b.l. 2–5, t. I), pareikštu atsakovui V. D. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. J., prašė įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. spalio 5 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą medinį antstatą, kurio plotis apie 5,60 m, ilgis apie 5,60 m, aukštis apie 2,20 m, pastatytą rekonstruojant pastatą – tvartą 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Žemesnės instancijos teismas

2014 m. birželio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l. 19–20, t. II), patenkinus atsakovo atstovės prašymą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. J., pašalintas iš civilinės bylos dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Šalies argumentai

M. J. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (b.l. 21–24, t. II), kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą – priteisti iš atsakovo V.M. J. 5 787,95 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi (b.l. 49–51, t. II) priėmė ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio atsisakymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo civilinėje byloje Nr. 2-59-939/2014, civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. D. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Granagra“, nutraukė, priteisė iš atsakovo V. D. ieškovei 126,56 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, priteisė iš atsakovo 2 550 Lt M. J. bylinėjimosi išlaidoms apmokėti ir valstybei 15 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų M. J. priteisimo, nustatė, kad M. J. iš viso turėjo 5 787,95 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 3 490,10 Lt išlaidos už atsiliepimo paruošimą ir 2 297,85 Lt išlaidos, susijusios su advokato teikiama teisine pagalba, dalyvavimu teismo posėdžiuose. Teismas, remdamasis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertino M. J. atstovės dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką ir nustatė, kad ji dalyvavo 5 teismo posėdžiuose, kurių bendras laikas yra 7 val. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad už sugaištą laiką teismo posėdžiuose priteistina maksimali suma gali būti tik 1 050 Lt. Teismas, nustatęs, kad už atsiliepimo į pareikštą ieškinį parengimą M. J. sumokėjo 3 490,10 Lt, konstatavo, kad nurodyta suma viršija rekomenduotiną maksimalų dydį. Atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo keliamas tik vienas reikalavimas, kad civilinė byla nelaikytina sudėtinga, teismas sprendė, kad ši bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 500 Lt. Teismas, atsižvelgęs į advokato darbo indelį nagrinėjamoje byloje, į tai, kad buvo keliamas tik vienas ieškinio reikalavimas, kad civilinė byla nėra sudėtinga, kad trečiojo asmens atstovė be pateikto atsiliepimo byloje nerengė jokių kitų procesinių dokumentų, sprendė, kad 5 787,95 Lt atstovavimo išlaidos yra sąlyginai užaukštintos. Teismas įvertino tai, kad M. J. nebuvo pareiškęs savarankiškų reikalavimų, kad jis į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas ieškovės iniciatyva, kad atsakovas ieškovės reikalavimą įvykdė tik po to, kai civilinė byla buvo iškelta. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendė, jog yra pagrindas sumažinti M. J. iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 2 550 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Atsakovasatskiruoju skundu (b.l. 57–60, t. II) prašopakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo M. J. ir M. J. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

M. J. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės iniciatyva buvo įtrauktas nepagrįstai, dėl paties M. J. kaltės, t. y. tyčinio specialistų suklaidinimo, kadangi jis, žinodamas, kad rekonstrukcija vykdoma pastate, kuris stovi ant atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ir kad yra didesnis atstumas iki gretimo sklypo nei 3 metrai, suklaidino ieškovės darbuotojus nurodydamas neteisingus duomenis. M. J. elgiantis nesąžiningaiturėtų būti taikomas CPK 95 straipsnio nuostatos dėl piktnaudžiavimo teise ir nepriteistinos proceso metu turėtos bylinėjimosi išlaidos.Atsakovas neturi pareigos atlyginti M. J. šio turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis byloje dalyvavo tik dėl savo smalsumo bei noro pakenkti atsakovui.M. J. iniciatyva 2012 m. spalio 25 d. esant atliktiems jam priklausančio žemės sklypo geodeziniams matavimams, dokumentuose bei natūroje esant pažymėtoms M. J. ir atsakovui priklausančių žemės sklypų riboms, 2012 m. spalio 25 d. parengtam žemės sklypo planui, kuris buvo įregistruotas 2013 m. gegužės 7 d., 2013 m. liepos 26 d. surašytas savavališkos statybos padarinių šalinimo aktas neatitiko faktinės situacijos, kadangi jau tuo metu buvo žinoma, kad M. J. pateikiama informacija yra klaidinga.Ieškovės iniciatyva nepagrįstai į bylą įtraukus M. J., ieškovė nedėjo jokių pastangų ištaisyti šią klaidą, nors atsakovas ne vieną kartą atkreipė tiek ieškovės, tiek teismo dėmesį, kad M. J. į bylą įtrauktasnepagrįstai irnevieną kartą prašė jį pašalinti iš bylos.Atsakovas jau atsiliepime į ieškinį prašė sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla ar jas sujungti į vieną bylą, tačiau proceso šalys ir ypatingai M. J. prieštaravo šiam prašymui, dėl ko teismas netenkino atsakovo prašymo, o tai sudarė galimybes M. J. ir toliau naudotis profesionalių teisininkų pagalba konsultuojantis dėl abiejų bylų ir patirtasbylinėjimosi išlaidas paskirstyti į abi bylas.Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į esmines bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, t. y. paties trečiojo asmens piktnaudžiavimą jam suteiktomis teisėmis, todėl neteisėtai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp proceso šalių.Atsakovas, pasirašydamas sutikimą dėl ieškovės ieškinio atsiėmimo, sutiko apmokėti tik ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau sutikimo atlyginti M. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas neišreiškė.Nagrinėjama byla buvo užbaigta taikiai, nes išnyko ginčo objektas, kuris buvo atsiradęs būtent dėl M. J. pateiktos klaidinančios informacijos ieškovės atstovams, dėl ko ilgą laiką buvo nepagrįstai manoma, kad siekiant išspręsti susidariusią situaciją yra reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas.

Atsiliepimas

M. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 63–68, t. II) prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad M. J. į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ieškovės iniciatyva, šiai nurodžius, kad pagal M. J. prašymą 2012 m. rugsėjo 3 d. atlikus statybos patikrinimą buvo nustatyta, kad atsakovas neturi statybos leidimų ir gretutinio žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo. Nors atsakovas prašė teismo pašalinti M. J. iš byloje dalyvaujančių asmenų, tačiau teismas šio atsakovo prašymo netenkino ir tik 2014 m. birželio 2 d. nutartimi M. J. buvo pašalintas išbylos. Tačiau jau iki tol M. J. patyręs bylinėjimosi išlaidas, kurias atlyginti privalo atsakovas. Atskirajame skunde nepagrįstai kvestionuojamas M. J. sąžiningumas, kadangi jis negali būti laikomasnesąžiningu vien dėl to, kadnaudojosi savo, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis ir vykdė pareigas. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad byla buvo užbaigta taikiai, kadangi taikos sutartis bylojenebuvo sudaryta, o civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, nes atsakovas ginčo proceso eigoje gavo statybos leidimą, t. y. iš esmės įvykdė ieškovės ieškinio dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo reikalavimą. Aplinkybė, kad atsakovas, sutikdamas dėl ieškinio atsiėmimo, nedavė sutikimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas M. J., nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, kadangi galimybė susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra numatytatik sudarant taikos sutartį. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodė apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą per dvi nagrinėjamas bylas, kadangi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos kiekvienoje byloje atskirai, asmens teisė vesti savo bylas per atstovą nekvestionuojama, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog M. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su išnagrinėta civiline byla.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, klausimas.

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).

Apeliacine tvarka skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priteisė M. J. (byloje dalyvavusiam trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų) iš apelianto bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo M. J. klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių M. J. turėjo bylinėjimosi išlaidų, o taip pat neįvertino minėto asmens procesinio elgesio.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei išlaidų avokado pagalbai apmokėti atlyginimą, pagrįstai nustatė priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, 2012 m. rugpjūčio 23 d. gavusi M. J. prašymą (skundą) dėl apelianto galimai savavališkai rekonstruojamo pastato, esančio žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 3 d. atliko statybos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad M. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su apeliantui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad minėti žemės sklypai riboženkliais nepažymėti ir tikslios ribos tarp jų nėra. Taip pat nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio pastato – tvarto aukštis buvo padidintas užstatant medinių lentų antstatą su vienšlaičiu stogu. Kadangi statytojasnepateikė leidimo rekonstruoti statinį, gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, 2012 m. spalio 5 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir tospačios dienos pareikalavimu pareikalauta iki 2013 m. balandžio 5 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apelianto prašymu pratęsus terminą savavališkos statybos padarinių šalinimui ir 2013 m. liepos 23 d. atlikus reikalavimo įvykdymo patikrinimą paaiškėjo, kad statytojas reikalavimo neįvykdė, savavališkos statybos padarinių nepašalino (b.l. 10–27, 30–31, t. I). Apeliantui nepašalinus savavališkos statybos padarinių, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame trečiuoju asmeniu nurodė ir M. J. (b.l. 2–5, t. I). 2014 m. birželio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. J., pašalintas iš civilinės bylos (b.l. 19–20, t. II). M. J. pateikus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, t. y. prašant išspręsti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, skundžiama nutartimi teismas M. J. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš apelianto 2 550 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Minėta nutartimi teismas, tenkinęs ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kadangi apeliantas gavo leidimą rekonstruoti ginčo statinį, civilinę ylą nutraukė.

Apeliantui teigiant, jog teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo M. J. klausimą, netinkamai nustatė bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis, būtina išsiaiškinti, ar bylos nagrinėjimo teisme metu, o taip pat iki bylos nagrinėjimo teisme metu pradžios M. J., kaip gretimo žemės sklypo savininkui, buvo žinoma, kad jo sutikimas dėl statinio rekonstrukcijos yra nereikalingas ir ar jis, žinodamas šias aplinkybes, nesąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime.

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, M. J. pašalino iš bylos tik nustatęs, kad nagrinėjama byla neturės įtakos jo teisėms ar pareigoms, kadangi apelianto atstovėsteismui pateikti rašytiniai įrodymai – pastatų išdėstymo schemos kadastro žemėlapyje, patvirtino, jog atstumas nuo ginčo objekto – savavališkai pastatyto antstato iki M. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra daugiau kaip 3 metrai. Anksčiau nei 2014 m. birželio 2 d. nagrinėjamoje byloje duomenų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, nebuvo. Apeliantas, teigdamas, jog ši aplinkybė M. J. buvo žinoma dar 2012 m. spalio 25 d. esant atliktiems M. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo geodeziniams matavimams, o taip pat dokumentuose bei natūroje esant pažymėtoms M. J. ir apeliantui priklausančių žemės sklypų riboms,2012 m. spalio 25 d. parengtam žemės sklypo planui esant įregistruotam 2013 m. gegužės 7 d., turi įrodyti šias aplinkybes. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tik apelianto atstovei pateikus pastatų išdėstymo schemas kadastro žemėlapyje buvo galima padaryti byloje neginčijamą išvadą, jog apeliantui, siekiant įteisinti savavališką statybą, M. J. sutikimas dėl ginčo pastato rekonstrukcijos darbų nėra reikalingas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad M. J. su prašymu dėl galimos apelianto savavališkos statybos kreipėsi į ieškovę 2012 m. rugpjūčio 23 d., t. y. dar iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano parengimo ir žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje pažymėjimo (b.l. 12, 97, t. I). Kreipimosi į ieškovę metu M. J. tikslios jo žemės sklypo ribos, o taip pat ir tiksli riba su apeliantui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypunebuvo žinomos, ką patvirtina ir 2012 m. rugsėjo 3 d. atliktas statybos patikrinimas (b.l. 13–20, t. I). Apeliantas 2012 m. rugsėjo 3 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte nurodytų duomenų neginčijo, pastabų dėl jų teisingumo nepateikė, kas sudaro pagrindą manyti, kad apeliantas sutiko su nustatytomis aplinkybėmis dėl žemės sklypų ribų neaiškumo. Taip pat apeliantas neginčijo ir 2012 m. spalio 5 d. savavališkos statybos akto (b.l. 22–23, t. I), kuriame buvo konstatuota, kad pastato rekonstrukcija vykdoma neturint gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Ir nors M. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2013 m. gegužės 7 d., tačiau net ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad M. J. buvo žinoma, kad ginčo pastatas yra toliau nei 3 metrai nuo jo sklypo ribos. Tik pateikus apeliantui priklausančių pastatų išdėstymo schemas kadastro žemėlapyje buvo galima tiksliai nustatyti, ar ginčo statinys yra toliau nei 3 metrai nuo žemės sklypų ribos. Paties apelianto pozicija bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat leidžia daryti išvadą, kad byloje dalyvavusiems asmenims, tarp jų ir M. J., iki pateikiant ginčo pastatų išdėstymo schemas kadastro žemėlapyje negalėjo būti žinoma, ar M. J. sutikimas ginčo statinių rekonstrukcijai yra reikalingas ar ne. Apeliantas atsiliepime į ieškinį (b.l. 58–60, t. I), kuris pateiktas jau po apelianto nurodyto 2013 m. liepos 23 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto surašymo, taip pat M. J. priklausančio žemės sklypo ribų įregistravimo, neneigė savo pareigos gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą dėl atliekamų statinio rekonstrukcijos darbų, o tik nurodė, kad kadangi jis gerai sutarė su prieš tai buvusia M. J. priklausančio žemės sklypo savininke, tai jis nemanė esant būtina informuoti ją apie atliekamus darbus. Tokia apelianto pozicija leidžia manyti, kad pats apeliantas iki nebuvo sudaryta ginčo pastatų išdėstymo schema kadastro žemėlapyje nebuvo įsitikinęs tuo, kad gretimo žemės sklypo savininko sutikimas ginčo pastato rekonstrukcijai nėra reikalingas.2014 m. sausio 6 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu apeliantui buvo pasiūlyta išsimatuoti jam priklausantį pastatą ir išsiaiškinti, ar yra reikalingas M. J. sutikimas (b.l. 151–152, t. I), taigi dar 2014 m. sausio 6 d. nebuvo aišku, ar M. J. rekonstrukcijos darbams yra reikalingasar ne apeliantui siekiant įteisini savavališką statybą. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, jog M. J. byloje dalyvavo dėl savo kaltės, jam pateikus neteisingus duomenis apie ginčo rekonstruojamą statinį ir žemės sklypų ribas, kadangi bylos duomenys neginčijamai leidžia spręsti, jog tik 2014 m. birželio 2 d. paaiškėjo, kad M. J. sutikimas apeliantui įteisinant savavališką statybą nėra reikalingas. Iki tol esant neaiškioms žemės sklypų riboms bei nesant pastatų išdėstymo schemų kadastro žemėlapyje nebuvo galima nustatyti minėtos aplinkybės, todėl M. J. manant, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų jo teisės ir teisėti interesai gali būti pažeidžiami, jis ne tik kad turėjo teisę kreiptis į ieškovę dėl galimos savavališkos statybos, bet ieškovei jį įtraukus į bylą dalyvaujančiu asmeniu turėjo teisę, o kartu ir pareigą dalyvauti nagrinėjamoje byloje. Nurodytos aplinkybės nesudaropagrindo pripažinti, kad bylinėjimosi išlaidas M. J. turėjo dėl savo kaltės pateikus melagingus duomenis ar byloje dalyvaujant tik iš smalsumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, susijusius tiek su priežastimis, dėl kurių M. J. turėjo bylinėjimosi išlaidas, tiek ir dėl M. J. procesinio elgesio ir sąžiningumo.

CPK 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neginčijama kiekvieno asmens teisė vesti bylą teisme pačiam ar per atstovus. M. J. pasinaudojo jam suteikta teise bylą vesti per atstovą, todėl teisėtas naudojimasis teisės aktų suteiktomis teisėmis negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu. Bylos duomenys patvirtina, kad M. J. visas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė iki priimat nutartį, kuria jis buvo pašalintas iš bylos, todėl šios išlaidos jam turi būti atlyginamos asmens, dėl kurio veiksmų šios išlaidos susidarė. Civilinė byla buvo pradėta dėl apelianto neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, kad būtent dėl jo kaltės M. J. turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias apeliantas M. J. ir turi atlyginti. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad apeliantas neturi atlyginti bylinėjimosi išlaidų M. J., kadangi jis, sutikdamas dėl ieškinio atsiėmimo, įsipareigojo atlyginti tik ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nagrinėjama byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, kadangi apeliantas gavo statybos leidimą, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad byla buvo užbaigta taikiai. Taikos sutartis byloje nebuvo sudaryta, todėl šalys negalėjo susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje (CPK 94 str. 2 d.).. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas sutiko atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nereiškia, kad išnyko pareiga atlyginti byloje dalyvavusiems kitiems asmenims dėl jo kaltės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė M. J. bylinėjimosi išlaidas iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, tinkamai įvertino M. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

M. J. prašo priteisti iš apelianto turėtas išlaidas advokato pagalbai. Bylo stuomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą M. J. sumokėjo 998,25 Lt (b.l. 75–76, t. II). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (8.15 punktas), tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti viršytas nuodytas maksimalus dydis (500 Lt). Priešingai, atsižvelgdamas į tai, kad atskirajame skunde keliamas nesudėtingas teisės klausimas, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas nereikalavo specialių teisinių žinių ar ypatingų laiko ir darbo sąnaudų, teismas mano, kad atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus iš apelianto M. J. priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis yra 300 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis