Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1580-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
1-1580-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48862-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
I. Š.
Nukentėjusysis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1580-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48862-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui N. K.,kaltinamajam I. Š., jo gynėjai advokatei R. Š.,nukentėjusiajam V. V., jo atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2018 m. spalio 7 d., apie 02 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį V. V. į veidą, kuris nuo suduoto smūgio parkrito ant žemės ir atsitrenkė galva į kietą grindinį, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nedidelę žaizdelę veido srityje; abiejų nosikaulių lūžius (dešinėje skeveldrinis); muštinę žaizdą viršugalvio-pakaušio srityje; linijinį dešiniojo momenkaulio lūžį, nusitęsiantį per dešinįjį smilkinkaulį į vidurinę kaukolės daubą ir besibaigiantį pleištakaulio ančio išorinėje sienelėje; kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos dangalo virš dešinės momeninės skilties; kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės ir smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje; galvos smegenų sumušimo židiniu kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje; oro intarpus kaukolės ertmėje; dešinės pusės prikurtimą dėl kraujo išsiliejimo į vidurinės ausies būgninę ertmę; abipusį klausos nervų pažeidimą bei dešiniojo veidinio nervo pakenkimą ir taip sunkiai sutrikdė V. V. sveikatą.

Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis I. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi, bei parodė, kad 2018 m. spalio 6 d., buvo su draugais picerijoje (duomenys neskelbtini), jis pats išgėrė apie penkis bokalus alaus, jautėsi apsvaigęs. Kai užsidarė picerija, eidamas namo sutiko pažįstamą V. K., M. Ž., kuris buvo su automobiliu, todėl trise pasivažinėjo po (duomenys neskelbtini). Išlipus iš automobilio, 2018 m. spalio 7 d., apie 02 val. 00 min., M. Ž. nuvažiavus, jis su V. K. eidamas pro (duomenys neskelbtini) restoraną, pamatė žmogų, kuris rūkė. Jo nepažinojo, kaip dabar žino – tai V. V.. Jis (I. Š.) norėjo parūkyti, cigarečių su savimi neturėjo, priėję su V. K. prie vyriškio, mandagiai paprašė cigaretės. Jokių blogų ketinimų neturėjo, nieko nemandagaus nesakė. Vyras buvo pasipuošęs, matėsi, jog kažkiek neblaivus, nes kalba nebuvo visiškai rišli, supyko dėl tokio jų prašymo, pradėjo vartoti keiksmažodžius jų atžvilgiu, varyti nuo restorano, visi trise apsižodžiavo kaip tiksliai, nepamena, tuomet V. V. agresyviai žengė link V. K., šiam pasitraukus – link jo (I. Š.). Jis (I. Š.) nepasitraukė, o sudavė V. V. į veidą ir šis iškart nugriuvo. Tuo pat metu išgirdo, jog kažkas lipa laiptais žemyn link restorano išėjimo, prie kurio ir įvyko konfliktas, todėl, kad neįvyktų dar didesnis konfliktas, abu su V. K. pabėgo. Nesiekė tokių padarinių, suduodamas į veidą. Labai gailisi dėl savo poelgio, atsiprašė nukentėjusiojo, sutarė dėl žalos atlyginimo.

Kaltinamasis I. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi, bei parodė, kad 2018 m. spalio 6 d., apie 19 val. 00 min., kartu su savo draugais buvo picerijoje (duomenys neskelbtini). Picerijoje praleido visą vakarą, kol maždaug apie 24 val. 00 min. picerija užsidarė ir visi išsiskirstė. Vartojo tik alų, buvo išgėręs apie 4 bokalus 0,5 talpos, buvo sąmoningas, apsvaigęs, bet ne girtas. Einant vienam link namų, esančių (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) aikštele sutiko savo pažįstamą V. K.. Jį tik pažįsta kaip pažįstamą, laiko kartu neleido. Tuo metu (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvo daugiau žmonių. Kitų asmenų nepažinojo ir su niekuo daugiau nebendravo, priėjo tik prie V. Ar V. buvo išgėręs, neprisimena, nežino, girtas tikrai nebuvo. Ar stovėdamas, vartojo alkoholį, neprisimena. Po to atsisėdo į automobilį pas iš matymo pažįstamą Ž., jis tik pažįstamas, jokie santykiai nesieja, ir visi kartu su automobiliu Crysler, valstybinio numerio neįsidėmėjo, važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Mašinoje dar išgėrė vieną buteliuką alaus, gėrė vienas, dėl kitų neprisimena. Apie 02 val. 00 min. nakties, Ž. kartu su V. parvežė atgal į (duomenys neskelbtini) aikštelę, kadangi ketino grįžti namo. Išlipus iš automobilio, apie 70 metrų nuo tos vietos matė prie (duomenys neskelbtini) restorano durų rūkantį ir, kaip jam tuomet pasirodė, kalbantį mobilaus ryšio telefonu, vyrą. Jis rūkantis, ar Vaidas rūkantis nežino, mano, kad rūkantis. Išlipęs iš automobilio norėjo parūkyti, tačiau neturėjo kuo prisidegti. Neprisimena, ar V. ketino rūkyti. Gali būti, kad pamatęs rūkantį vyrą prie restorano nutarė jo paprašyti prisidegti. Tai buvo vienintelis noras – paprašyti prisidegti cigaretę, nei konfliktuoti su tuo vyru, nei aplamai kalbėtis su juo nenorėjo. Šio vyro anksčiau nebuvo matęs, su juo nesiejo jokie ryšiai, jo nepažinojo. Minėtas vyras vilkėjo tamsios spalvos šventinį kostiumą ir jis suprato, kad vyras restorane vykstančios šventės dalyvis. Su V. neturėjo prisidegti, todėl kartu su juo priėjo prie rūkančio vyriškio. Kol vyriškis baigė kalbėti telefonu, jiedu su V. laukė šalia jo. Po pokalbio paprašė jo leisti prisidegti, kuris kalbėjo pirmas neprisimena. Kalbėjo ir prašė mandagiai. Tuomet vyras, kurio paprašė prisidegti, pradėjo agresyviai elgtis ir pulti juos, t. y. pradėjo agresyviai elgtis V. atžvilgiu, vadindamas jį visokiais žodžiais, kokiais tiksliai, neprisimena. Iš vyriškio matėsi, kad jį suerzino prašymas duoti prisidegti. Vyro nemandagūs ir agresyvūs žodžiai buvo adresuoti ir jam, ir V., keikė abu, liepė eiti šalin. Tuomet, V. pasitraukus į šoną nuo agresyviai nusiteikusio vyro, pastarasis pradėjo agresyviai elgtis eidamas link jo (I. Š.), tačiau jis, priešingai nei V., nepasitraukė, o dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, į kurią tiksliai vietą pataikė, negali pasakyti. Nuo suduoto smūgio vyras atbulas krito ant žemės, t. y. ant plytelėmis iškloto grindinio. Jis nebeatsikėlė. Sudavė vyrui tikrai tik vieną smūgį. Nelankė jokios sporto šakos. Kaip minėjo, buvo išgėręs alaus. Po to kartu su V. pasišalino nuo to nugriuvusio vyro ir nubėgo link mokyklos (trečios vidurinės), kadangi išgirdo laiptais žemyn lipančių žmonių balsus. Norėdami, kad nekiltų dar didesnis konfliktas, greitai ir pabėgo. Jokių blogų ketinimų to vyro atžvilgiu neturėjo, norėjo tik prisidegti. Labai gailisi, kad trenkė tam vyrui (t. 2., b. l. 10-11, 20-29, 34-35).

Kadangi kaltinamasis I. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras, gynėja ir nukentėjusysis neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. spalio 6 d. vakare su žmona I. V. vyko į balių, restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Vakaro metu vartojo alkoholį, tačiau visiškai apsvaigęs nesijautė. Nakties metu, apie 02 val. 00 min., vienas išėjo į lauką parūkyti. Stovėjo lauke prie pat restorano lauko durų, telefonu nekalbėjo, tokią valandą tikrai negalėjo su niekuo kalbėti. Net patikrinus skambučių registrą, nėra jokio skambučio išeinančio iš jo telefono ar įeinančio į telefoną. Stovint ir rūkant, iš šalia restorano esančios automobilių stovėjimo aikštelės atėjo du vaikinukai. Vienas maždaug jo ūgio, kitas žemesnis. Mažesnio ūgio vaikinas lyg tais buvo jaunesnis, o tas aukštesnis buvo vyresnis. Tie vaikinai priėję paprašė parūkyti, t. y. duoti cigarečių. Jie neprašė tik prisidegti. Kadangi cigarečių nebeturėjo, balius ėjo į pabaigą, atsisakė vaikinams duoti cigarečių. Tada jie abu pradėjo agresyviai elgtis, pradėjo vis tiek reikalauti cigarečių. Jie vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu reikalaudami cigarečių. Iš jų kalbos matėsi, kad jie buvo apsvaigę. Normalūs, blaivūs žmonės taip nesielgtų. Jis jiems kažką atsakė, kad jie eitų į šoną ir nesikabintų. Tada jie pradėjo dar agresyviau elgtis. Negali pasakyti, kuris tiksliai ką padarė, bet tikrai vienas iš tų vaikinų pastūmė į pečių-krūtinės sritį. Ar jis pastūmė abiem rankomis ar viena, negali nurodyti, kadangi to tiksliai neatsimena. Negali pasakyti, ar skaudėjo, kai pastūmė, mano, kad neskaudėjo, nes ir po to nesijautė jokio skausmo krūtinės-pečių srityje. Neatsimena, ar jis vaikiną pastūmė atgal, ar jam ką kitą galėjo bandyti padaryti, tikrai to neatsimena. Gal ir bandė gintis, bet to neatsimena. Tada atsimena, kad kitas vaikinukas sudavė į veidą. Sudavė kumščiu, tačiau kuria ranka, nurodyti negali. Atsimena, kad smūgis suduotas į kairio žandikaulio pusę. Smūgis buvo labai stiprus. Nuo smūgio krito ant žemės, prie restorano durų. Krito, ar tai ant plytelių, ar trinkelių paviršiaus, tikrai ne ant žemės. Tuo metu, kai įvyko šis konfliktas, daugiau jokių asmenų šalia nebuvo, buvo vienas išėjęs iš restorano. Su tais vaikinukais, kiek atsimena, daugiau niekas neatėjo, jų buvo tik du. Kai nukrito ant žemės, nieko nebeatsimena. Nepajuto net skausmo, nieko, tiesiog prarado sąmonę. Atsigavo tik (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Vėliau sužinojo, kad jį prie restorano durų rado gulintį kraujo klane G. J.. Po šio įvykio pradėjo labai jaudintis, atsirado rankų drebulys, gąsdina tai, kad prastai funkcionuoja dešinė veido pusė. Viską pamena, kas vyko iki tol, kol prarado sąmonę, tačiau tos pora minučių iki sąmonės praradimo prisimenamos lyg per miglą, bet šiaip viską pamena (t. 1., b. l. 36-37).

Savo parodymus nukentėjusysis V. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1., b. l. 38-48).

Papildomos apklausos metu, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis V. V. parodė, kad įvykio dieną gėrė degtinę, tačiau stipriai apsvaigęs nebuvo. Apie tai, kad išeina į lauką niekam neminėjo. Neturi įpročio, rūkydamas rankose ką nors laikyti, nei cigarečių pakelio, nei žiebtuvėlio, nei telefono, telefonas įvykio metu ir rūkant buvo švarko kišenėje. Iš jo būsenos neturėjo matytis, jog jis vartojęs alkoholį. Ką veikė, kad galėjo susidaryti įspūdis, kad kalba telefonu nežino. Jam stovint ant laiptų aikštelės, V. K. ir I. Š. atėjo iš šalia esančios automobilių aikštelės. Aikštelė yra šalia, ateinančius vaikinus pamatė apie 10 metrų nuo savęs, ar buvo šalia važiuojančių, užvestų mašinų, ar matėsi, kad kokia mašina jų laukia, neatkreipė dėmesio. Aikštelėje buvo apie 10 automobilių, ar juose buvo kas nors, ir keli iš jų buvo užvesti, keliuose iš jų galėjo būti žmonės, keleiviai ir vairuotojai, negali pasakyti. Kas yra kas ir kuris vaikinas, sužinojo akistatos metu. Anksčiau su jais neturėjo nieko bendro, jokių reikalų, įsipareigojimų, jų nepažinojo, nematė. V. K. priėję pasakė: „Duok cigaretę“, būtent cigarečių, o ne prisidegti, tuo jis tikras, nuskambėjo kaip reikalavimas, o ne draugiškas prašymas. Kai pasakė: „Neturiu“, kažkuris vaikinas, pasakė: „Baik vaidinti“, su kažkokiu keiksmažodžiu, pasakė, kad baigėsi balius ir baigėsi cigaretės, tada vėl kažkuris, kuris pasakė: „greitai duodi cigaretę“, naudojo keiksmažodžius, kokius tiksliai apklausos metu nenori minėti, iš jų bendros laikysenos: laikė prieš save pakeltas rankas, sulenktas ties alkūnėmis, artinosi prie jo, vartojo keiksmažodžius, jam susidarė įspūdis, kad abu jį agresyviai puola, jautėsi pažeidžiamas ir nesaugus. Dėl to, kad pirminės apklausos metu minėjo, kad pastūmė galbūt ir abejoja, šios apklausos metu nėra tuo tikras. Po tokios agresyvios žodžių atakos, atrodo, kad galėjo. Pajuto smūgį iš I. Š.. Jam nebuvo grasinta susidoroti ar kažką panašaus, nebuvo reikalauta jokių materialinių vertybių. Vaikinai rankose nieko neturėjo. Atsižvelgdamas į minėtą situaciją, vėlų paros metą, į tai, kad jie dviese, o jis vienas, jautėsi nesaugiai, tačiau nekilo mintis pasišalinti, nors mano, kad tokią galimybę turėjo. Neturėjo išgąsčio, kad reikia bėgti, nes jautė pavojų gyvybei, nekilo mintis ir kam nors skambinti, kviesti pagalbą. Buvo susijaudinęs, kad jie dviese puola, tačiau tikėjosi, kad konfliktas pasibaigs tuo, kad apsižodžiuos. Prieš vaikinus jis, kaip jam atrodė, agresyvių gestų nenaudojo, necenzūrinių išsireiškimų nenaudojo, jų nepuolė, vertindamas situaciją, kad jie yra dviese. Iš jų kalbos matėsi, kad vaikinai buvo apsvaigę, mano, nuo alkoholio. Po suduoto smūgio krito ant plytelių. Tuo metu, kai įvyko šis konfliktas, daugiau jokių asmenų šalia nebuvo, tik vienas buvo išėjęs iš restorano. Kai nukrito ant žemės, nieko neatsimena. Šiuo metu neapsisprendęs, ar reikš ieškinį šioje byloje, ar ne, savo teises dėl ieškinio pateikimo galimybių žino. Užpuolusių vaikinų nepažįsta, jokie santykiai anksčiau nesiejo, jokių įsipareigojimų jiems neturi. Jokie daiktai po įvykio nedingo (t. 1., 49-50).

Savo parodymus nukentėjusysis V. V. patvirtino akistatų su I. Š. ir V. K. metu (t. 1., b. l. 131-133; t. 2., b. l. 15-17).

V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (iki tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu), kad V. V. jis nestūmė, vyras pats juos puolė, todėl I. Š. jam ir sudavė. 2018 m. spalio 6 d. apie vidurnaktį, sugalvojo nueiti iki baro, esančio (duomenys neskelbtini). Pakeliui išgirdo pažįstamus balsus (duomenys neskelbtini) aikštelėje, prie restorano, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), tai galbūt galėjo ką nors pažinoti iš tų asmenų kompanijos (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Nuėjęs prie tos kompanijos, buvo gal kokie 3-4 žmonės, pažinojo tik I. Š.. Su juo pradėjo kalbėtis. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, tačiau nežino, kokie asmenys buvo su tais automobiliais. Tie automobiliai stovėjo tolėliau nuo tos vietos. Jis su I. Š. stovėjo netoli restorano, aikštelėje prie taksi automobilių stovėjimo vietų. Kadangi buvo netoli restorano, tai matė, kaip kažkoks vyriškis buvo išėjęs iš restorano. Tas vyriškis buvo aukštas, berods, žilas, atrodė apsirengęs puošniai. Jis norėjo su I. Š. parūkyti, tačiau neturėjo su kuo prisidegti, I. Š. draugai taip pat neturėjo. Pamatę, kad tas vyriškis prie restorano kalbasi telefonu ir rūko, nuėjo prie jo paprašyti prisidegti. Kaip ir gavosi, gal jį pertraukė. Jis (V. K.) vyriškio paprašė prisidegti. Cigaretę turėjo tuo metu rankose. Neprisimena, ar I. Š. turėjo cigaretę ir norėjo tik prisidegti, ar jis paprašė to vyriškio ir cigaretės. Su tuo vyriškiu bendravo mandagiai, tačiau vyriškis pradėjo agresyviai elgtis. Jam paprašius prisidegti, vyras pasakė „ką prisidegti, p...nk tik nuo restorano iš čia“ ir pradėjo eiti link jo, eidamas dar kažką rėkė, tai buvo keiksmažodžiai. Tuo metu jis tam vyriškiui lyg nieko nesakė, juk šis vyresnis. Kai vyriškis ėjo prie jo, jis ėjo atgal, nes buvo išsigandęs, kad nori sužaloti jį, kad bandys jam trenkti į veidą. Kadangi jis atsitraukė, tas vyriškis tuomet bandė pulti I. Š.. Eidamas link I. Š., kreipėsi į jį necenzūriniais žodžiais, bandė ir jį nuvyti nuo restorano. Vyriškis elgėsi labai agresyviai eidamas link I. Š., nors jie nesielgė su juo negražiai. Tam vyriškiui einant link I. Š., pastarasis atsitraukė per kokių porą žingsnių. I. Š. tuo metu atrodė išsigandęs. Vyriškiui einant link I. Š., pastarasis vieną kartą sudavė tam vyriškiui. Prie restorano buvo tamsu, nebuvo apšviesta vieta, kurioje jie visi stovėjo, todėl jis (V. K.) nepamatė, ar kumščiu, ar kuo kitu I. Š. sudavė tam vyriškiui, nespėjo pamatyti, ir kur tam vyriškiui sudavė I. Š.. Tik pamatė, kaip tas vyriškis griuvo ant grindinio, berods, prie restorano durų. Jeigu neklysta, vyriškis krito ant nugaros. Nematė, ar jis galva trenkėsi į tą grindinį, ar ne, bet girdėjo stiprų garsą, kuomet atsitrenkė į grindinį. Nematė, ar tas vyriškis pradėjo kraujuoti. Su I. Š. labai išsigando, norėjo iškviesti greitąją, tačiau išgirdo laiptais žemyn einančių žmonių žingsnius, todėl išsigandę, kad jie jų nesumuštų, pabėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur išsiskyrė ir jis nubėgo namo. Jis to vyriškio tikrai nepastūmė, juk tai turi matytis iš vaizdo kamerų. I. Š. jam sudavė tik vieną smūgį. Įvykio metu prie restorano buvo tik trise. Liudininkų, kas galėjo matyti šį įvykį, nurodyti negali. Labai gailisi, kad taip nutiko (t. 1., b. l. 128-129).

Savo parodymus V. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1., b. l. 139-149).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 dalies 2 punktu (t. 1., b. l. 161-164).

Liudytojas G. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su V. V. draugauja. 2018 metų spalio 6 d. vakare vyko jo žmonos gimtadienis, (duomenys neskelbtini) restorane, esančiame (duomenys neskelbtini). Viso vakaro metu, kai tik nuvyko į gimtadienį, eidamas rūkyti prie restorano durų, lauke, matė stovintį jaunimą prie restorano esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nakties metu, apie 01 val. 00 min. – 02 val. 00 min., tikslaus laiko nepamena, V. V. išėjo vienas į lauką parūkyti. V. V. buvo išgėręs, tačiau nebuvo girtas, tikrai negriuvinėjo, buvo savam prote. V. V. išėjus, jis šoko, kai baigėsi šokis, iš karto išėjo į lauką, tai buvo maždaug už kokių penkių minučių. Eidamas į lauką, buvo išgėręs, tačiau tikrai nebuvo girtas, viską puikiai suprato ir gerai jautėsi. Priėjęs prie durų, pamatė gulintį žmogų kraujo klane. Tada pasilenkė prie jo ir pamatė, kad tai V. V.. Jis buvo visai be gyvybės požymių. Pašaukė kitus iš baliaus, šaukė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. Atbėgęs žmonos pusbrolis, kuris yra gaisrininkas, pradėjo V. V. daryti dirbtinį kvėpavimą. Greitai V. V. atsigavo, pašoko, nesuprato, kas darosi, kur jis esąs, klausė, kas vyksta, matėsi, kad jam negerai. Netrukus atvyko policija, po to greitoji, kuri iš karto išsivežė V. V. į ligoninę. Išėjęs į lauką ir radęs gulintį V. V., lauke jokių asmenų prie V. V. nematė, jokių asmenų nematė ir toje šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje (t. 1., b. l. 119-120).

Liudytoja I. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. vakare, su savo sutuoktiniu V. V. atvyko į (duomenys neskelbtini) restoraną, esantį (duomenys neskelbtini). Ten šventė draugų 50-ties metų jubiliejų. Spalio 7 d., laikotarpyje nuo 02 val. 00 min. iki 02 val. 30 min., V. V. išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu jau daugmaž visi skirstėsi namo, bet V. V. į lauką išėjo vienas. Kiek tiksliai buvo valandų pasakyti negali, bet maždaug nuo to laiko kai V. V. išėjo, praėjus apie 10-15 minučių, į lauką išėjo G. J. (jubiliatės sutuoktinis) ir rado V. V. gulintį netoli įėjimo į restoraną. Daugiau jokių žmonių šalia nebuvo. V. V. buvo be sąmonės, jam iš galvos dešinės pusės kraujavo. Kažkas iš svečių iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kas atsitiko su V. V. niekas iš svečių nematė. Neatkreipė dėmesio, ar aikštelėje, esančioje prie restorano, buvo žmonių ar ne. Kartu su greitosios medicinos pagalbos automobiliu ir V. V. atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių. V. V. buvo jau kaip ir atgavęs sąmonę, bet nesiorientavo aplinkoje, nieko nesugebėjo pasakyti, kas atsitiko. Skubios pagalbos skyriuje jam diagnozavo kaukolės skilimą ir hematomą tarp kaukolės ir smegenų dangalo, todėl jį išsiuntė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo gydytas. Kitą dieną V. V. prisiminė, kas atsitiko naktį prie restorano. Jis papasakojo, kad kai buvo išėjęs parūkyti prie jo priėjo kažkokie du jaunuoliai, paprašė parūkyti ir pradėjo jį mušti. V. V. jų neapibūdino, tik pasakė, kad vienas iš jų buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Dar pasakė, kad pribėgo ir trečias kažkoks jaunuolis. Smulkiau apie įvykio aplinkybes V. V. nieko nepasakė. Kas jį galėjo sumušti nežino. Po viso šio įvykio pabendravus su svečiais buvusiais šventėje sužinojo, kad vakaro metu prie restorano vis prieidavo kažkokie trys jaunuoliai ir vis prašydavo parūkyti, bet kas iš svečių pažinotų tuos asmenis nežino (t. 1., b. l. 113-114).

Papildomos apklausos metu liudytoja I. V., apklausta parodė, kad pirminės apklausos metu davė parodymus apie tai, kad 2018 m. spalio 6 d. vakare su savo sutuoktiniu V. V. atvyko į (duomenys neskelbtini) restoraną, kur vyko draugų šventė. Šventės metu vyras su draugais ir pažįstamas vaikštinėjo, kalbėjo, bendravo, ėjo kelis kartus parūkyti. Apie tai kad jis eina parūkyti būdavo pasakydavo, o būdavo ir nesakė, ar eidamas paskutinį kartą parūkyti jai pasakė, neprisimena, nematė, kad būtent tuo metu prieš įvykį jis išėjo. Vyras vartojo alkoholį, tačiau girtas nebuvo, iš jo išvaizdos nesimatė, kad jis girtas. Jai jokio įtarimo nebuvo, kad vyras dingo ir jo ilgą laiką nėra. Vakaro metu jokių žinių apie kokį konfliktą nebuvo, niekas neminėjo, kad vyksta kokie susibūrimai ar kažkas įtartinas vaikštinėja, paskui po įvykio su V. V. kažkas (kas tiksliai negali pasakyti) minėjo, kad aikštelėje pastoviai kas nors iš jaunimo rinkosi prie automobilių, važinėjo. Po kiek laiko V. V. išėjus parūkyti, priėjęs G. J. pasakė, kad rado V. V. gulintį netoli įėjimo į restoraną. Išėjusi į lauką pamatė vyrą gulintį ant nugaros, veidu į duris, apsirengęs su švarku, drabužiai tvarkingi kaip ir buvo šventėje, vyras buvo atsimerkęs, tačiau į garsus nereagavo, taip suprato, kad jis buvo nesąmoningas, jokių ypatingų sužalojimų ant jo nesimatė, nesuprato, kas jam atsitiko. Kažkas jam darė širdies masažą, lauke, kai išėjo jau buvo apie 10 žmonių, šventės dalyvių, ar buvo kas iš svetimų žmonių, negali pasakyti, neatkreipė dėmesio, nieko nei nueinančio, nei nuvažiuojančio nepastebėjo, nes buvo išsigandusi ir sutrikusi. Ranką pakišusi vyrui po galva, pamatė, kad jam iš galvos dešinės pusės kraujavo. Rankose vyras nieko neturėjo, viską vėliau rado kišenėse, niekas nedingo. Netrukus atvyko policija ir greitoji. Kas atsitiko su V. V. niekas iš svečių nematė. Kitą dieną V. V. prisiminė, kas atsitiko naktį prie restorano. Apie įvykį žino tik iš vyro žodžių. Pirminės apklausos metu minėjo, kad V. V. pasakojo apie trečią jaunuolį, tačiau šios apklausos metu netikra, kokiomis aplinkybėmis apie tai girdėjo negali pasakyti, vyras daugiau apie trečią vaikiną nieko neminėjo (t. 1., b. l. 117).

Liudytojas M. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta V. K. ir I. Š.. Atsimena, kad 2018 m. rudens metu, tiksliai, deja, negali nurodyti nei mėnesio, nei datos, bet lyg tais buvo šeštadienis, buvo susitikęs su V. K. ir I. Š.. Tos dienos vakarą buvo su savo draugais (duomenys neskelbtini) aikštelėje, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) restorano. Apie 23 val. 00 min. – 24 val. 00 min., į aikštelę atėjo pradžioje V. K., kadangi ten buvo pažįstami. Neilgai trukus atėjo ir I. Š.. Nesitarė iš anksto tą dieną susitikti, tiesiog jie atėjo prie kompanijos ir prisijungė. Vakaro metu, kadangi visi draugai pradėjo skirstytis namo, jis su I. Š. ir V. K. sugalvojo dar prasukti ratuką pro (duomenys neskelbtini). Visi trys įsėdo į jo tėčio mašiną Chrysler. Visi trys po Ukmergę pavažinėjo gal pusvalandį, gal kokią valandą. Tada vėl atvažiavo visi trys atgal į tą pačią (duomenys neskelbtini) aikštelę. Tuo metu jis nepastebėjo, ar aikštelėje buvo dar kokių žmonių, ar kokių kitų automobilių, to nurodyti negali. Įvažiavęs į tą aikštelę, sustojo aikštelės dešinėje pusėje, ties taksi stovėjimo vietomis. Automobilio priekis buvo į restorano pusę. Atvažiavus į aikštelę, dar šiek tiek pasėdėjo automobilyje. Anksčiau matė, kad tą vakarą (duomenys neskelbtini) restorane vyksta balius. Su I. Š. ir V. K. dar sėdint automobilyje, matė, kad iš restorano buvo išėjusių žmonių parūkyti, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Dar šiek tiek pabuvus automobilyje, tai buvo apie gal kokią 02 val. 00 min. su I. Š. ir V. K. išlipo iš automobilio. Lauke stovėjo ir kalbėjo toliau. Tuo metu nepastebėjo, kad būtų kas nors išėjęs į lauką iš restorano, gal ir buvo, nežino. V. K. ir I. Š. pasakęs, kad važiuoja namo, atsisveikino, įsėdęs į automobilį, išvažiavo iš aikštelės. Nematė, į kurią pusę nuėjo V. K. su I. Š.. Nežino, ar jie norėjo parūkyti, ar dar ką, kadangi nerūko ir neturėjo net kuo ir prisidegti. Nuvažiuodamas iš aikštelės nematė, kur nuėjo V. K. su I. Š., nei ar kas nors buvo tuo metu išėjęs iš restorano. Taip pat nematė, ar tuo metu aikštelėje buvo kitų žmonių ar automobilių, galbūt į tai tiesiog nekreipė dėmesio, todėl viso to ir neužfiksavo. Nežinojo, kas įvyko po to, kai jis išvažiavo iš tos aikštelės. Praėjus porai dienų po to vakaro, I. Š. pasakė, kad jis tą vakarą susimušė, todėl gali policija kviesti jį (M. Ž.) liudyti. Daugiau jis apie tas muštynes smulkiau nieko nepapasakojo, todėl jis nieko ir nežino. Su V. K. susitikęs nebuvo iki apklausos ir su juo apie tą vakarą nekalbėjo. Minimą vakarą nei V. K. nei I. Š. nesimatė, kad būtų neblaivūs, prie jo tik I. Š. mažą buteliuką alaus išgėrė ir viskas. Jie elgėsi normaliai. Šiaip, tiek V. K., tiek I. Š. yra ramūs, nekonfliktiški žmonės, todėl abejoja ar jie patys abu galėjo sukelti konfliktą, dėl ko įvyko muštynės (t. 1., 122-123).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2018 m. spalio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. spalio 7 d., apie 02 val. 00 min. – 02 val. 30 min., prie restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys sumušė V. V.. Iš įvykio vietos V. V. be sąmonės pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė Skubios pagalbos skyrių, kur jam diagnozuotas kaukolės skilimas, hematoma tarp kaukolės ir smegenų dangalo. Dėl patirtų sužalojimų, V. V. paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (t. 1., b. l. 4-5).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48862-18 perdavimo pagal kompetenciją nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-48862-18 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2018 m. spalio 17 d. nukentėjusysis V. V. prie apklausos protokolo pateikė 2018 m. spalio 16 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos duomenų išrašą/siuntimą Nr. LA 2018-130578/1040-V-2018-138019, kuriame nurodyta, kad V. V. nustatyta diagnozė – epidurinė hemoragija, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – kaukolės skliauto lūžis, trauminė subarachnoidinė hemoragija, kaukolės pamato lūžis, kiti veidinio nervo sutrikimai ir galvos plaukuotosios dalies žaizdą. Vadovaujantis 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklių patvirtinimo Nr. V-298-158-A1-89, kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai yra laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Vadovaujantis 2014 m. spalio 17 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-890 „Dėl policijos įstaigų padalinių kompetencijų atlikti ikiteisminius tyrimus aprašo patvirtinimo“, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48862-18 tolimesniam tyrimui turi būti siunčiamas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (t. 1., b. l. 14-15).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 7 d., 03 val. 05 min., gautas gydytojos pranešimas, kad greitosios medicinos pagalbos brigada atvežė V. V. nuo restorano, paaiškino, kad nukrito ir susižalojo pats (t. 1., b. l. 27).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad prieš atliekant (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų įrašų peržiūrą nustatyta, kad įvykio vietą filmuoja vaizdo stebėjimo kamera „Klaipėdos_360_2“. Peržiūrint šios vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotus įrašus nustatyta, kad 2018 m. spalio 7 d., apie 01 val. 55 min., link (duomenys neskelbtini) restorano įėjimo nuo automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio tamsios spalvos automobilio nueina du asmenys. Prie įėjimo stovi vienas asmuo, galimai nukentėjusysis V. V.. Minėtas automobilis 01 val. 56 min. išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės, pasuka į (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės ir išvažiuoja. Išvažiuojančio automobilio vaizdas kokybiškiau matosi kameros „Klaipėdos_PTZ_2“ vaizdo įraše, todėl fotonuotrauka atliekama šiame vaizdo įraše. Tuo pačiu metu matosi, kad vyksta sujudimas prie (duomenys neskelbtini) restorano įėjimo, galimai vyksta grumtynės. Apie 01 val. 57 min. matosi, kad asmenys pasišalina iš įvykio vietos, o prie įėjimo durų susirenka daugiu asmenų, kurie galimai ateina iš restorano vidaus. Daugiau nieko reikšmingo užfiksuotuose vaizdo įrašuose nesimato (t. 1., b. l. 28-30, 31-33, 34).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad V. V. atvykus prie restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), parodė pro kurias duris jis 2018 m. spalio 7 d., apie 02 val. 00 min., išėjo iš restorano ir parodė, kurioje vietoje atsistojo, išėjęs į lauką, t. y. anot V. V., išėjęs iš restorano, jis paėjo kelis žingsnius dešiniau nuo įėjimo durų ir atsistojo ant laiptų aikštelės. Jam stovint, pasak nukentėjusiojo, prie jo priėjo V. K. ir I. Š., kurie sustojo priešais jį. Tuo metu, anot V. V., kilo konfliktas, kurio metu I. Š. pakilo laipteliais prie jo ant laiptų aikštelės ir tuo metu, kai jis (nukentėjusysis) aiškinosi su V. K., netikėtai jam sudavė vieną smūgį į smakrą, po kurio V. V. krito atbulas ir galva (pakaušiu) trenkėsi į čia pat esančių durų apatinį išorinį virį. V. V. negalėjo tiksliai pasakyti, ar jis trenkėsi pakaušiu būtent į šį virį, nes neprisiminė. Taip pat V. V. neprisiminė, kaip tiksliai jis su I. Š. stovėjo vienas priešais kitą, ar I. Š. stovėjo šone (t. 1., b. l. 38-39, 40-48).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 75/2019 (01) nustatyta, kad V. V. nustatyti šie sužalojimai: nedidelė žaizdelė veido srityje, abiejų nosikaulių lūžiai (dešinėje skeveldrinis), muštinė žaizda viršugalvio-pakaušio srityje, linijinis dešiniojo momenkaulio lūžis nusitęsiantis per dešinįjį smilkinkaulį į vidurinę kaukolės daubą ir besibaigiantis pleištakaulio ančio išorinėje sienelėje, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo virš dešinės momeninės skilties, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės ir smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, galvos smegenų sumušimo židiniai kaires smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, oro intarpai kaukolės ertmėje, dešinės pusės prikurtimas dėl kraujo išsiliejimo į vidurinės ausies būgninę ertmę, abipusis klausos nervų pažeidimas, dešiniojo veidinio nervo pakenkimas. Žaizdelė veido srityje ir nosikaulių lūžiai galėjo būti padaryti mažiausiai l trauminių poveikiu – iš medicinos dokumentų nėra aišku, kurioje veido srityje yra minėta žaizdelė, jeigu nosyje, tai tikėtina, kad nosikaulių lūžių projekcijoje, todėl tiek žaizda tiek lūžiai galėjo atsirasto to paties trauminio poveikio metu. Galvos sužalojimai, t. y. muštinė žaizda (lokalizacija vėlgi nėra tiksliai nurodyta, bet tikėtina, kad žaizda yra dešinio momens srityje, ten pat, kur prasideda dešiniojo momenkaulio lūžis) bei dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato linijinis lūžis su kraujo išsiliejimu bei smegenų sumušimu galėjo būti padarytas l trauminiu poveikiu, tikėtina griūvant ir dešinio momens sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių – lūžio ir galvos smegenų sužalojimo pobūdis ir mastas atitinka griuvimo mechanizmą. Nosikaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal 7.1 punktą. Galvos sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal 6.6.1 punktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir būdu. Kaukolės lūžiai su kraujo išsiliejimu ir smegenų sumušimu galėjo būti padaryti V. V. griūvant ir atsitrenkiant į kietą paviršių (t. 1, b. l. 76-80).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Kaltinamojo I. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo ir paaiškinimo yra įrodyta byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu, kuris nenuginčijamai patvirtina, kad būtent kaltinamojo suduotas smūgis V. V. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo I. Š. atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad I. Š., atlikdamas nusikalstamus veiksmus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau suprato, kad smūgiuodamas gali sukelti neigiamus padarinius žmogaus sveikatai ir norėjo taip veikti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra sunkaus kūno sužalojimo, todėl teismo vertinimu jis, šį nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tai, kad smūgį, kuris sužalojo V. V. po įvykusio asmeninio konflikto, sudavė ne kas nors kitas, o būtent I. Š., patvirtina ne tik pats nukentėjusysis, bet ir liudytojas V. K., kuris parodė, kad I. Š. paprašius cigaretės, nukentėjusysis supyko, vartojo necenzūrinius žodžius, ėjo link jų agresyviai nusiteikęs, jam pasitraukus į šoną, matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį V. V. į veidą, šiam nugriuvus iškart pasišalino, nes išgirdo ateinant žmones iš restorano. Netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo, juo labiau, kad parodymai yra vieni kitus papildantys. Liudytojai I. V. bei G. J. parodė, jog kartu su nukentėjusiuoju dalyvavo baliuje (duomenys neskelbtini) restorane, vartojo alkoholį, V. V. vienas išėjo parūkyti 2018 m. spalio 7 d. apie 02 val. 00 min., praėjus apie 15 min., išėjo į lauką G. J. ir rado V. V. be sąmonės, kraujuojantį, sužeista galva. Tai, kad V. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2019 m. sausio 7 d. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 75/2019 (01), kurioje nurodyta, kad V. V. nustatyti šie sužalojimai: nedidelė žaizdelė veido srityje, abiejų nosikaulių lūžiai (dešinėje skeveldrinis), muštinė žaizda viršugalvio-pakaušio srityje, linijinis dešiniojo momenkaulio lūžis nusitęsiantis per dešinįjį smilkinkaulį į vidurinę kaukolės daubą ir besibaigiantis pleištakaulio ančio išorinėje sienelėje, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo virš dešinės momeninės skilties, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės ir smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, galvos smegenų sumušimo židiniai kaires smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje, oro intarpai kaukolės ertmėje, dešinės pusės prikurtimas dėl kraujo išsiliejimo į vidurinės ausies būgninę ertmę, abipusis klausos nervų pažeidimas, dešiniojo veidinio nervo pakenkimas. Žaizdelė veido srityje ir nosikaulių lūžiai galėjo būti padaryti mažiausiai l trauminių poveikiu – iš medicinos dokumentų nėra aišku, kurioje veido srityje yra minėta žaizdelė, jeigu nosyje, tai tikėtina, kad nosikaulių lūžių projekcijoje, todėl tiek žaizda tiek lūžiai galėjo atsirasto to paties trauminio poveikio metu. Galvos sužalojimai, t. y. muštinė žaizda (lokalizacija vėlgi nėra tiksliai nurodyta, bet tikėtina, kad žaizda yra dešinio momens srityje, ten pat, kur prasideda dešiniojo momenkaulio lūžis) bei dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato linijinis lūžis su kraujo išsiliejimu bei smegenų sumušimu galėjo būti padarytas l trauminiu poveikiu, tikėtina griūvant ir dešinio momens sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių – lūžio ir galvos smegenų sužalojimo pobūdis ir mastas atitinka griuvimo mechanizmą. Nosikaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal 7.1 punktą. Galvos sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal 6.6.1 punktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir būdu. Kaukolės lūžiai su kraujo išsiliejimu ir smegenų sumušimu galėjo būti padaryti V. V. griūvant ir atsitrenkiant į kietą paviršių (t. 1, b. l. 76-80). Netikėti ar abejoti byloje pateikta specialisto išvada nėra jokio teisinio pagrindo. Šių duomenų kontekste teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad I. Š. asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį V. V. į veidą, kuris nuo suduoto smūgio parkrito ant žemės ir atsitrenkė galva į kietą grindinį, ir tokiu būdu tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nedidelę žaizdelę veido srityje; abiejų nosikaulių lūžius (dešinėje skeveldrinis); muštinę žaizdą viršugalvio-pakaušio srityje; linijinį dešiniojo momenkaulio lūžį, nusitęsiantį per dešinįjį smilkinkaulį į vidurinę kaukolės daubą ir besibaigiantį pleištakaulio ančio išorinėje sienelėje; kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos dangalo virš dešinės momeninės skilties; kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės ir smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje; galvos smegenų sumušimo židiniu kairės smilkininės skilties pamatiniame paviršiuje; oro intarpus kaukolės ertmėje; dešinės pusės prikurtimą dėl kraujo išsiliejimo į vidurinės ausies būgninę ertmę; abipusį klausos nervų pažeidimą bei dešiniojo veidinio nervo pakenkimą ir taip sunkiai sutrikdė V. V. sveikatą.

Visų šių aptartų duomenų kontekste teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad I. Š. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančias ir sukinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis nuosekliai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ėmėsi priemonių sušvelninti jo veiksmų pasėkoje atsiradusias pasekmes – savo noru atlygino ženklią dalį padarytos žalos V. V. ir sudarė taikų susitarimą dėl likusios žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 106-107), taip pat sudarė taikų susitarimą su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 100-101) iki teisiamojo posėdžio (BK 59 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl atsiradusių pasekmių ir kad jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nėra deklaratyvūs.

Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau – LAT) savo nutartyse yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).

LAT praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

Įvertinant tai, kas išdėstyta, skiriant bausmę I. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, kad nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sužalotas žmogus ir atsirado negrįžtamos pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamojo I. Š. padaryta nusikalstama veika buvo spontaniška, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis, ir nors yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nustatytos dvi pirmiau minėtos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. I. Š. anksčiau nebuvo teistas, jo atžvilgiu nėra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai (b. t. 2, b. l. 38-39), administracine tvarka nebaustas (b. t. 2, b. l. 40), dirbantis (b. t. 2, b. l. 41), darbe apibūdinamas tik teigiamai (b. t. 2, b. l. 95). Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar psichiatro narkologo įskaitas, nėra. Teismo vertinimu, I. Š. nusikalto atsitiktinai, veikė dėl staiga kilusios tyčios. Pažymėtina ir tai, kad I. Š. atlikti nusikalstami veiksmai iššaukė labai sunkias pasekmes iš esmės vien todėl, kad nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, dalyvavo šventėjo ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog vartojo alkoholį, buvo 2 valanda nakties, kas neabejotinai turėjo įtakos jo netvirtai stovėsenai, taip pat, kad jis stovėjo ant laiptų, netoli durų, ko neįvertino kaltinamasis suduodamas jam smūgį. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymo atidėjimo baudžiamasis įstatymas už sunkaus nusikaltimo padarymą nenumato. Kaltinamajam paskyrus net minimalią bausmę, ji būtų neadekvati padarytam nusikaltimui ir pasekmėms, kurias patirtų ne tik pats nuteistasis, bet taip pat ir nukentėjusysis V. V., teismo posėdžio metu prašęs teismo neskirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės, patvirtinęs, jog kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido. Paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, I. Š. netektų ne tik laisvės, bet ir darbo, o nukentėjusysis – galimybės į greitesnį jam padarytos žalos atlyginimą, nes pagal sudarytus taikius susitarimus su Vilniaus teritorine ligonių kasa bei nukentėjusiuoju V. V., I. Š. įsipareigojo atlyginti žalą per maždaug metus laiko – iki 2020 m. gruodžio 1 d. V. V., o Valstybinėms ligonių kasoms – iki 2020 m. spalio 21 d. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju, teismas įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes pripažįsta, kad kaltinamajam I. Š. tikslinga skirti BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą, o jo dydį nustatyti atsižvelgiant į nusikaltimu padarytą ženklią žalą žmogaus sveikatai, didesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, taip pat padarymo metu galiojusio BK 48 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant įpareigojimus ir draudimus, remiantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies 2, 3 punktų nuostatomis. Teismas daro išvadą, kad būtent tokiu būdu nebus pažeistas teisingumo principas ir bus tinkamai įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1 907,66 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo V. V. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1., b. l. 90-91).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa teismui pateikė 2019 m. spalio 21 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2740, pagal kurią I. Š. įsipareigojo 1 907,66 eurų žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 12 mėnesių nuo 2019 m. spalio 21 d., mokant kas mėnesį sutartyje nurodytas įmokas (t. 2., b. l. 100-101).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina, o tvirtintinas tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo I. Š. 2019 m. spalio 21 d. sudarytas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas taikus susitarimas tarp kaltinamojo I. Š. bei nukentėjusiojo V. V. dėl 400 Eur (keturių šimtų eurų) turtinės žalos, 9600 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų eurų) neturtinės žalos bei 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) advokato išlaidų atlyginimo ir susitaikymo (t. 2., b. l. 106-107 ). Teisiamojo posėdžio metu patvirtinta, kad I. Š. šis susitarimas yra priimtinas bei suprantamas, susitarimo sąlygos aiškios, jos atitinka sutarties šalių (I. Š. ir V. V.) valią. V. V. patvirtino, kad dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su I. Š. susitarė, jokių kitų pretenzijų dėl to kaltinamajam neturi, todėl minėtas susitarimas tvirtintinas.

Kaltinamajam iki sutarto termino neatlyginus žalos, nukentėjusysis V. V., taip pat ir civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Dėl kitų klausimų

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas su Ukmergės miesto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotu įrašu (t. 1., b. l. 34), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam skirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 21 (dvidešimt vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir I. Š. skirti galutinę 14 (keturiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies 2, 3 punktų nuostatomis, per visą bausmės vykdymo laiką:

Uždrausti ir įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nesilankyti kavinėse, baruose, restoranuose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pagal taikius susitarimus, sudarytus su Vilniaus teritorine ligonių kasa bei V. V.; 4) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamąją bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti ir patvirtinti 2019 m. spalio 21 d. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2740, sudarytą tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo I. Š., kuria I. Š. įsipareigojo 1 907,66 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septynių eurų 66 ct) žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 12 mėnesių nuo 2019 m. spalio 21 d., mokant kas mėnesį po 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis) eurus, o pirmos įmokos sumą – 169,66 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus, 66 ct).

Patvirtinti 2019 m. lapkričio 7 d. sudarytą taikų susitarimą tarp kaltinamojo I. Š. bei nukentėjusiojo V. V. dėl 400 Eur (keturių šimtų eurų) turtinės žalos, 9600 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų eurų) neturtinės žalos bei 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) advokato išlaidų atlyginimo, kuriuo patvirtinta, jog I. Š. sutarties sudarymo metu atlygino nukentėjusiajam V. V. 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinės žalos ir dalį neturtinės žalos – 4600 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus eurų), ir iki 2020 m. gruodžio 1 d. įsipareigoja atlyginti V. V. likusią neatlygintos neturtinės žalos dalį – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) ir 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato išlaidų už teisinę pagalbą – viso 5650 eurų sumoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, vaizdo įrašą, esantį kompaktiniame diske (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė