- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2-2661-633/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00363-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovo E. B. (E. B.) atstovei advokatei D. I. V., atsakovui antstoliui A. M., atsakovo Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų atstovei advokatei E. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. B. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui A. M. ir Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams dėl ieškovo sutikimo-prašymo nurašyti lėšas, kaip dėl suklydimo ir apgaulės sudaryto vienašalio sandorio, pripažinimo negaliojančiu bei turtinės žalos atlyginimo solidaraus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).
1. Ieškovas E. B. patikslintu ieškiniu prašo teismą : a) pripažinti negaliojančiu dėl jo suklydimo ir atsakovo Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsniai) jo sudarytą vienašalį sandorį - 2017 m. vasario 2 d. parašytą sutikimą-prašymą nukreipti atsakovo antstolio A. M. vykdomą priverstinį išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus į jo banko sąskaitoje sukauptas jo valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos lėšas, b) priteisti jam solidariai iš atsakovų antstolio A. M. ir Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų 1423,28 Eur turtinės žalos, atsiradusios atsakovui antstoliui A. M. nukreipus priverstinį išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus į jo banko sąskaitoje sukauptas jo valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos lėšas, c) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
2. Atsakovai antstolis A. M. ir Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai priešinių reikalavimų byloje (ieškovui) nepareiškė.
II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
3. Patikslintame ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje per savo atstovę ieškovas E. B. paaiškino, kad atsakovas Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai (toliau – globos namai) nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2017 m. kovo 17 d. (jo įkalinimo bausmės už nusikalstamos veikos įvykdymą atlikimui pataisos įstaigoje) vykdė jo globą/rūpybą pagal 2011 m. spalio 6 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir 2012 m. gegužės 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį dėl nuolatinės globos steigimo ir globėjo paskyrimo, ieškovas bylai reikšmingu (ginčo) laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. buvo nepilnametis (16-17 m. amžiaus). Jis pripažįstantis, kad ginčijamo vienašalio sandorio sudarymą patvirtinantį dokumentą - 2017 m. vasario 2 d. sutikimą-prašymą nurašyti lėšas, jis parašė pats, savo ranka, tačiau tvirtinantis, jog ne savo, bet rūpintojo (globos namų darbuotojo) iniciatyva ir jo skatinamas, taip pat jam padiktavus dokumento turinį sudarantį tekstą. Jo, ieškovo, vertinimu, atsakovo globos namų darbuotojas jį apgavo, nutylėdamas (neatskleisdamas) dalį reikšmingos jo apsisprendimui (valiai) informacijos, t. y. kad jis tokiu atveju turi pasirinkimo laisvę sudaryti ginčijamą sandorį (pateikti sutikimą-prašymą dėl lėšų nurašymo), ar to nedaryti – nesudaryti ginčo sandorio (nerašyti tokio prašymo-sutikimo), ir kokios kils teisinės pasekmės pastaruoju sandorio nesudarymo atveju – kad jis bent kuriam tai laikui išsaugos sukauptas iš našlaičio pensijos lėšas banko sąskaitoje, nes priverstinis išieškojimas iš jų pagal vykdomuosius dokumentus be jo sutikimo yra negalimas. Jo, ieškovo, tvirtinimu, žinodamas šią informaciją jis ginčijamo sandorio nebūtų sudaręs (nebūtų parašęs prašymo sutikimo dėl lėšų nurašymo), be to, jis dėl tos pačios aukščiau minėtos atsakovo globos namų apgaulės (jo teisės atsisakyti (nesudaryti) tokio ginčo sandorio nutylėjimo), kartu ir pats suklydo dėl ginčijamo sandorio teisinių padarinių neišvengiamumo – žinodamas tikrąją savo padėtį (galimybę pasirinkti alternatyvų (priešingą) elgesio variantą) jis ginčijamo sandorio nebūtų sudaręs. Jis pasitikėjo atsakovo globos namų darbuotoju, buvo dar nepilnametis, todėl pats nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad gauti daugiau informacijos, specialisto teisinę konsultaciją dėl savo padėties, galimų savo, kaip skolininko pagal vykdomuosius dokumentus, elgesio alternatyvų, jo galimų padarinių ir t. t. Kad buvo apgautas bei apgaulės pasekmėje dar ir pats suklydo sudarydamas ginčijamą sandorį, kurį sudaryti tikrovėje neprivalėjęs, ieškovas susižinojęs, supratęs tik prieš kreipimąsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2018 m. rudenį. Ieškovo vertinimu, negaliojant ginčo sandoriui (jo prašymui-sutikimui nurašyti lėšas), atsakovo antstolio A. M. sprendimu po ginčo sandorio sudarymo vykdyti lėšų jo banko sąskaitoje nurašymai vykdomųjų dokumentų vykdymui buvo neteisėti, mat civilinio proceso įstatymas draudžiantis išieškoti iš valstybinės socialinio draudimo našlaičio pensijos be jos gavėjo sutikimo. Jo, ieškovo, manymu, neteisėti buvo ir atsakovo antstolio A. M. sprendimu vykdyti lėšų jo banko sąskaitoje nurašymai pagal vykdomuosius dokumentus, padaryti iki ginčo sandorio (2017 m. vasario 2 d.), mat šioms lėšoms, sukauptoms iš tos pačios jam paskirtos našlaičio pensijos, taip pat galiojo ta pati išieškojimo iš tokių išmokų negalimumo apsauga, buvusi numatyta anksčiau galiojusiose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio redakcijose. Ieškovas taip pat manantis, jog jam paskirtos baudos už administracinius nusižengimus ir priteistos natūra piniginės prievolės atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, nagrinėjamais atvejais turėjo būti priverstinai išieškotos ne iš jo, bet iš atsakovo globos namų pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalies taisyklę – atsakovo antstolio A. M. veiksmai yra neteisėti ir dėl pastarosios teisės normos netaikymo. Atsakovas globos namai yra solidariai su atsakovu antstoliu atsakingi ir dėl iki ginčo sandorio sudarymo įvykdytų lėšų nuo jo banko sąskaitos nurašymų, ką jis vertinantis žala, mat būdami jo rūpintoju ir turėdami pareigą padėti jam įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus bei juos ginti, nepadarė nieko tam, kad šie jo vertinimu neteisėti nurašymai nebūtų padaryti. Todėl ieškovas manantis, jog dėl visos jam atsiradusios žalos (jos apimties) yra solidariai atsakingi abu atsakovai, nes žala jam atsiradusi dėl jų abiejų skyriumi atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai su ieškiniu visiškai nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą šio atsakovo atžvilgiu, atsiliepime į jį ir per atstovę teismo posėdyje paaiškino pripažįstantis, jog ginčo prašymą-sutikimą buvęs įstaigos rūpintinis ieškovas E. B. parašė ne pats sugalvojęs, tačiau po pokalbio su įstaigos socialine pedagoge, bylos liudytoja L. B., kuris įvyko po jos konsultacijų su atsakovo antstolio A. M. kontoros darbuotojais. Tačiau atsakovas kategoriškai neigia, kad nuo ieškovo nuslėpė kokią tai reikšmingą informaciją – darbuotoja ieškovui paaiškino tiek abi jo elgesio galimybes (rašyti ar ne tokį prašymą-sutikimą), tiek ir kilsiančias pasekmes kiekvieno elgesio varianto atveju, tame tarpe ir tai, kad delsiant mokėti baudas ir (ar) nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą, didės bendra mokėtina/išieškotina suma dėl išaugsiančių vykdymo išlaidų ir kt. Taigi, atsakovas jokios apgaulės ieškovo atžvilgiu nenaudojo ir jo valios neįtakojo – sprendimą parašyti ginčo prašymą-sutikimą jis parašė tik savo apsisprendimu ir valia, gerai suprasdamas tikrąją savo padėtį, turėdamas jau nemažai proceso administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose patirties, tikrai suprato ir dėl to pats žinojo, jog ginčo sutikimo-prašymo gali ir nerašyti. Tokį suvokimą ir žinojimą, atsakovo nuomone, patvirtina ir naujas 2019 m. vasario 7 d. analogiško pobūdžio prašymas-sutikimas antstoliui ribotai vykdyti priverstinį išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš tos pačios jo našlaičio pensijos lėšų po to, kai ieškovas tapo pilnametis ir pasibaigė jo rūpyba. Ieškovo parašytas ginčo prašymas-sutikimas buvo visą laiką saugomas įstaigoje tvarkytoje jo asmens byloje, ieškovas per visą jo tolimesnės rūpybos (iki įkalinimo) laiką niekada nelaikė ginčo sutikimo-prašymo parašymo savo teisių pažeidimu, dėl to nei įstaigos administracijai, nei kam kitam nepareiškė, nesiskundė, žinodamas, kad antstolis vykdo lėšų nuo sąskaitos nurašymą, niekada nei pats, nei per rūpintoją (įstaigos administraciją) neparodė noro sustabdyti, nutraukti išieškojimą, atšaukti savo ginčo prašymą-sutikimą, nesiėmė tam jokių veiksmų – atsakovui byloje nagrinėjamas ieškovo ieškinys buvo staigmena. Atsakovo nuomone, teisėtai buvo vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus tiek iki ieškovo ginčo prašymo-sutikimo parašymo, tiek ir po jo, nes šis vienašalis ieškovo sandoris buvo teisėtas ir galiojo, atsakovas, kaip skolininko (bylos ieškovo) rūpintojas, ir neprivalėjo, ir negalėjo savo iniciatyva kištis į vykdymo procesą ir siekti jo tvarkos pakeitimo, sustabdymo ar nutraukimo, kuo yra kaltinamas ieškovo šioje byloje. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu byloje atveju nebuvo ne tik neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), kaip imperatyviai privalomos jo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau neatsirado ir žalos ieškovui, kaip antrosios imperatyviai privalomos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, - lygiai tokia pačia suma (apimtimi), kiek buvo atsakovo antstolio priverstinai nurašyta nuo ieškovo, kaip skolininko vykdymo procese, sąskaitos lėšų ir paskirstyta, buvo panaikintos įvykdymu (ar sumažintos) jo piniginės prievolės kreditoriams, dėl kurių buvo išduoti vykdomieji dokumentai, bei atlygintos jam, kaip skolininkui, imperatyviai tekusios priverstinio vykdymo išlaidos.
5. Atsakovas antstolis A. M. su ieškiniu taip pat visiškai nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą šio atsakovo atžvilgiu, atsiliepime į jį ir teismo posėdyje paaiškino, jog jis ginčo laikotarpiu vykdė priverstinai ieškovo atžvilgiu 7 vykdomuosius dokumentus skirti jam baudas už administracinius nusižengimus bei priteisti subsidiariai su rūpintoju, atsakovu globos namais, žalos atlyginimą. Kadangi pagal jo pateiktą siūlymą skolininku buvęs ieškovas vykdomųjų dokumentų laisvanoriškai nė kiek neįvykdė, jis, atsakovas, atliko ieškovo turto patikrą/paiešką, nustatė, jog jis turi sąskaitą banke AB „Swedbank“, į kurią jam pervedamos socialinės išmokos, konkrečios jų rūšies jis nežinojo. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi CPK 739 straipsnio redakcija nebuvo nustačiusi draudimo išieškoti iš valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos, todėl jis be jokios papildomos skolininko (ieškovo) ir (ar) jo rūpintojo valios nukreipė priverstinį išieškojimą į ieškovo banko sąskaitoje buvusias sukauptas pinigines lėšas, priimdamas atitinkamus patvarkymus dėl lėšų nurašymo ir jų pagrindu pateikdamas (įvesdamas) atitinkamus reikalavimus Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (AIS), kuri yra susieta su šalyje veikiančių bankų informacinėmis sistemomis. Visi dešimt piniginių lėšų nurašymai nuo ieškovo banko sąskaitos buvo įvykdyti banko AB „Swedbank“ per minėtą sistemą, piniginės lėšos pervestos į depozitinę jo, antstolio, sąskaitą, jo ten laikyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą 14 d. terminą, o po to paskirstyti išieškotojams bei vykdymo išlaidoms padengti. Kiekvieno jo patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą priverstiniam vykdymui, siūlyti skolininkui piniginę prievolę įvykdyti geruoju, patvarkymo su nurodymu AIS nurašyti lėšas nuo ieškovo banko sąskaitos, taip pat patvarkymų dėl 6 vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojams visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (nurašius lėšas nuo ieškovo banko sąskaitos) kopijas jis išsiuntė per rūpybos įstaigą skolininkui (ieškovui), todėl šis apie kiekvieną nurašymą iš anksto žinojo, jokių skundų, kitokių pretenzijų dėl to nebuvo. Po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus CPK 739 straipsnio draudimui priverstinai išieškoti iš valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos ir jam iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) padalinio gavus oficialią informaciją, jog ieškovo gaunamos ir kaupiamos banko sąskaitoje piniginės lėšos yra būtent tokia socialinių išmokų rūšis (našlaičių pensija), jis, vykdydamas įstatymą bei laikydamasis suformuotos antstolių veiklos praktikos, per kontoros darbuotojus susisiekė su skolininko (ieškovo) rūpintoju, aptarė ieškovo situaciją ir pasiūlė apsvarstyti su ieškovu galimybę jam pateikti prašymą-sutikimą tęsti priverstinį išieškojimą iš lėšų jo banko sąskaitoje, buvo paaiškinti abu elgesio variantai (pateikti tokį prašymą-sutikimą, ar ne) ir kilsiančios pasekmės kiekvieno iš jų atvejais. Jokios prievartos, apgaulės, spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio nei ieškovui, nei jo rūpintojui nei pats, nei per kontoros darbuotojus jis nedarė. Jo žiniomis ieškovas ginčo prašymą-sutikimą parašė laisva savo valia, jo vėliau neatšaukė, nekeitė, todėl jis, antstolis, jį laikė teisėtu, tame tarpe ir CK 2.8 straipsnio normų požiūriu, galiojančiu ir tęsė priverstinį išieškojimą iš ieškovo banko sąskaitoje sukauptų iš jo našlaičių pensijos lėšų. Analogišką prašymą-sutikimą ribotai vykdyti išieškojimą iš jo našlaičių pensijos santaupų banko sąskaitoje ieškovas pateikė (parašė) ir tapęs pilnamečiu, buvo akivaizdu, kad jis supranta savo padėtį, skolininko teises, elgesio variantus bei kiekvienu atveju kilsiančias jam teisines pasekmes. Po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio CPK 739 straipsnio draudimo išieškoti iš valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos iki ieškovo šioje byloje ginčijamo jo 2017 m. vasario 2 d. prašymo-sutikimo jo nurodymu buvo du kartus nurašytos lėšos nuo ieškovo sąskaitos, taip nutiko dėl to, kad jis dar neturėjo tikrų žinių apie lėšų sąskaitoje kilmę (kad tai būtent valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos santaupos). Tačiau Sprendimų vykdymo instrukcija tokiu atveju leidžia areštuoti, nurašyti lėšas, tačiau įpareigoja antstolį 14 d. lėšas savo depozitinėje sąskaitoje rezervuoti ir nepaskirstyti, o skolininkui per tą patį laiką yra nustatyta kaip garantija teisė pateikti įrodymus, jog areštuotos, nurašytos lėšos patenka į CPK 739 straipsnio apsaugą, ir pareikalauti jas grąžinti. Jis laikėsi šių nuostatų, skolininku buvęs ieškovas minėto reikalavimo ir įrodymų jam pagrįsti nepateikė, todėl jis, atsakovas antstolis, tvirtinantis, jog ir pastarieji 2017 m. sausio 24 bei 25 d. d. lėšų nurašymai buvo teisėti ir žalos ieškovui nepadarė. Kaip ir globos namai, atsakovas antstolis dėl tų pačių argumentų, nurodytų globos namų paaiškinimų aprašyme, taip pat manantis, jog nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš reikalaujamos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.
6. Liudytoja L. B. patvirtino, kad dirbo atsakovo globos namų socialine darbuotoja, į jos pareigas patenka ir globotinių/rūpintinių piniginių lėšų naudojimo, piniginių prievolių vykdymo organizavimas ir priežiūra. Liudytoja taip pat patvirtino ir pokalbio su ieškovu, kurio metu jis parašė jo byloje ginčijamą prašymą-sutikimą nurašyti lėšas, faktą, tiesa, tiksliai nepamenanti, kas šį pokalbį iniciavo, tikėtina, jog antstolio kontoros darbuotojai, ieškovas pats jos klausė, ką jam šioje situacijoje geriau daryti. Liudytoja užtikrinanti, jog ginčo dokumentą ieškovas parašė ir pasirašė pats savo ranka, laisvu savo apsisprendimu ir valia, po to kai jie gražiai pasikalbėjo, jokios apgaulės, prievartos, spaudimo ji tikrai nenaudojo. Liudytoja taip pat užtikrinanti, jog su ieškovu aptarė abu jo galimo elgesio variantus, t. y., kad jis gali parašyti, bet gali ir nerašyti tokio prašymo-sutikimo dėl lėšų nurašymo, taip pat aptarė ir pasekmes, kurios jam kils po kiekvieno jo elgesio varianto, t. y., kad sutikimą parašius, antstolis nurašys dalį jo banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų vykdomiesiems dokumentams įvykdyti bei vykdymo išlaidoms padengti, o tokio sutikimo-prašymo neparašius, konkrečių lėšų nurašymai nevyks, tačiau dėl augsiančių vykdymo išlaidų ir kt. priežasčių (pavyzdžiui, kompensacinių palūkanų skaičiavimo) didės bendra išieškotinų įsiskolinimų pagal vykdomuosius dokumentus suma ir jam dėl to bus blogiau, kadangi ieškovo pensija nebuvo naudojama jo išlaikymui, ieškovui išreiškusi nuomonę, jog gal būtų geriau savarankišką gyvenimą sulaukus pilnametystės ir išėjus iš globos namų pradėti be skolų, juolab, kad pastaruoju momentu jų rūpintiniai gauna iš valstybės papildomą socialinę paramą įsikūrimui ir pan. Ji apie įstaigos subsidiarią prievolę sumokėti žalos atlyginimą pagal 2 vykdomuosius dokumentus šio pokalbio metu negalvojusi, to pilnai ir nesupratusi, nes neturinti teisinių žinių, atsakovo globos namų interesų ieškovui sudarant ginčijamą sandorį neprotegavusi.
III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
7. Atsakovas (1) globos namai 2012 m. gegužės 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-692-305/2012 buvo paskirtas 1999 m. gruodžio 2 d. gimusio nepilnamečiu buvusio ieškovo E. B. nuolatiniu globėju/rūpintoju ir ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d.) vykdė jam nuolatinę rūpybą (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 8-10), iki įkalinimo bausmės už nusikalstamas veikas atlikimui 2017 m. kovo 17 d. ieškovas gyveno rūpintojo įstaigoje. Ieškovui E. B. VSDFV Marijampolės skyriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. kovo 7 d. sprendimais, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. bei nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir kas mėnesį išmokama, pervedant į jo sąskaitą banke AB „Swedbank“ valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, kurios dydis ginčo laikotarpiu sudarė 34,30 Eur į mėnesį (e. b. l. 114-116), ir kurios lėšos sąskaitoje buvo kaupiamos kaip santaupos (e. b. l. 22-24).
8. Atsakovas (2) antstolis A. M. ginčo laikotarpiu vykdė priverstinį vykdymą iš ieškovo E. B. pagal vykdomuosius dokumentus 7 vykdomosiose bylose Nr. Nr. : 0135/16/02530 (dėl 43 Eur baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo); 0135/16/02565 (dėl 136 Eur baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo); 0135/16/02599 (dėl 43 Eur baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo); 0135/16/02894 (dėl 5 Eur baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo); 0135/17/00078 (dėl 60 Eur baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo); 0135/17/00185 (dėl 277,20 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo išieškojimo. Subsidiarus skolininkas – atsakovas globos namai); 0135/17/01909 (dėl 727,44 Eur nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo išieškojimo. Subsidiarus skolininkas – atsakovas globos namai). Šių priverstinių vykdymų metu pagal atsakovo antstolio A. M. patvarkymus (nurodymus per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą AIS priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko visų sąskaitų bankuose) nuo ieškovo E. B. sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta, pervesta į atsakovo antstolio A. M. depozitinę sąskaitą bei jo paskirstyta išieškotojams ir vykdymo išlaidoms padengti tokios piniginės lėšos : 1) 2016 m. lapkričio 3 d. – 64,50 Eur; 2) 2016 m. lapkričio 18 d. – 85,20 Eur; 3-4) 2016 m. lapkričio 23 d. – 219,60 Eur ir 42,85 Eur; 5) 2017 m. sausio 24 d. – 166,94 Eur; 6) 2017 m. sausio 25 d. – 32,28 Eur; 7) 2017 m. gegužės 23 d. – 226,86 Eur; 8) 2017 m. spalio 4 d. – 509,21 Eur; 9) 2017 m. spalio 12 d. – 37,92 Eur; 10) 2017 m. lapkričio 13 d. – 37,92 Eur. Tokiu būdu ginčo laikotarpiu viso nurašyta ieškovo piniginių lėšų – 1423,28 Eur (e. b. l. 22-24).
9. Atsakovas (2) antstolis A. M., pagal vykdomųjų bylų Nr. 0135/16/02894, 0135/17/00078 ir 0135/17/00185 duomenis atitinkamai 2017 m. sausio 17, 23 d. d. bei kovo 9 d. gavęs duomenis iš VSDFV Marijampolės skyriaus, kad į ieškovo E. B. banko sąskaitą pervedamos ir sąskaitoje jo kaupiamos socialinės išmokos yra jam paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, kuriai taikoma CPK 739 straipsnio 7 punkto (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-140 redakcijos) apsauga, iniciavo per jo rūpintojo, atsakovo (1) globos namų, administraciją tolimesnės priverstinio vykdymo eigos galimybių aptarimą su skolininku ieškovu E. B. (atsakovo globos namų atstovės, atsakovo antstolio A. M. paaiškinimai, liudytojos L. B. parodymai). Iki to laiko iš skolininko vykdomosiose bylose E. B. nebuvo gauta duomenų (dokumentų) apie jo banko sąskaitoje sukauptų piniginių lėšų kilmę bei prašymo šias lėšas jam grąžinti (atsakovo antstolio (2) paaiškinimai, 7 vykdomųjų bylų duomenys).
10. Atsakovo (1) globos namų socialinė darbuotoja, liudytoja L. B., 2017 m. vasario 2 d. įstaigoje su rūpintiniu ieškovu E. B. surengė pokalbį, kurio metu aptarė jo atžvilgiu pradėtų priverstinių vykdymų eigą ir jos galimybes ateičiai. Šio pokalbio metu ieškovas E. B. sudarė jo byloje ginčijamą vienašalį sandorį, pakeitusį jo kaip skolininko teises ir pareigas - savo ranka surašė ir pasirašė 2017 m. vasario 2 d. prašymą-sutikimą, kad atsakovas antstolis (2) nukreiptų aukščiau minėtų vykdomųjų dokumentų dėl baudų už administracinius nusižengimus ir nusikalstamomis veikomis padarytų žalų išieškojimo priverstinį vykdymą į jo banko sąskaitoje kaupiamas kaip santaupas valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos lėšas (e. b. l. 109). Šis dokumentas buvo saugomas ieškovo E. B. rūpintinio asmens byloje jo rūpybos įstaigoje, per visą ginčo laikotarpį ir iki 2019 m. kovo 6 d. (pirminio ieškinio teismui surašymo) ieškovo sutikimas-prašymas jo nebuvo atšauktas ar ginčijamas (šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai, vykdomųjų bylų duomenys).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
11. Dėl priverstinio išieškojimo iš ieškovo banko sąskaitoje sukauptų lėšų 2016 m. lapkričio 3 d. – 2016 m. lapkričio 23 d. (nurašymai 1-4) laikotarpiu teisėtumo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo banko sąskaitoje iki ginčo laikotarpio ir jo metu kauptos kaip santaupos lėšos jo buvo gaunamos (jam pervedamos) kaip jam paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 2 dalis), kuriai nuo 2017 m. sausio 1 d. (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-140 redakcija) galioja CPK 739 straipsnio 7 punkto apsauga (draudimas išieškoti). Nors ieškovas tiek patikslintame ieškinyje, tiek per atstovę teismo posėdyje išsakė manymą, jog analogiška apsauga (draudimas išieškoti) valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos lėšoms galiojo ir anksčiau (pagal ankstesnes CPK 739 straipsnio redakcijas), tačiau šis ieškovo teiginys, paremtas jo subjektyvia interpretacija, yra nepagrįstas, todėl teismo atmetamas. Per visą ginčo laikotarpį galiojo dvi skirtingos CPK 739 straipsnio redakcijos : iki 2017 m. sausio 1 d. – nustatyta 2011 m. birželio 21 įstatymu Nr. XI-1480, ir nuo 2017 m. sausio 1 d. – nustatyta 2016 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-140. Taigi, įvykdant aptariamus šiame punkte lėšų nurašymus (nuo 1 iki 4 imtinai), galiojo 2011 m. birželio 21 įstatymu nustatyta CPK 739 straipsnio (pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima) redakcija, kurioje įstatymo leidėjo buvo nustatytas 7 rūšių išmokų skolininkui sąrašas, iš kurio buvo draudžiama be jo paties tam sutikimo išieškoti, tačiau šiame sąraše valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos išmokų nebuvo – jos atsirado (buvo naujai įtrauktos) naujosios (nuo 2017 m. sausio 1 d.) straipsnio redakcijos 7-uoju punktu, o buvęs lig tol septintuoju punktas(išeitinės išmokos) tapo 8-uoju. Pagal CPK 739 straipsnio normos konstrukciją yra akivaizdu, kad straipsnyje pateiktas išmokų sąrašas yra išsamus, imperatyvus, todėl negali būti aiškinamas nei siaurinančiai, nei plečiamai, kaip nagrinėjamu atveju pageidauja ieškovas, svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymas nenumatė jokių išimčių ir situacijoms, kuomet skolininkas yra nepilnametis, jam nustatyta rūpyba ar kt. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad nei minėto CPK 739 straipsnio galiojusi redakcija, nei kiti teisės aktai aptariamu laikotarpiu (iki 2017 m. sausio 1 d.) nebuvo nustatę draudimo vykdomųjų dokumentų priverstinį vykdymą nukreipti į valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos lėšas, todėl nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo patikslinto ieškinio argumentais pripažinti priverstinio vykdymo veiksmus atlikusio atsakovo (2) antstolio veiksmus šiuo laikotarpiu neteisėtais ir galėjusiais padaryti kokią tai žalą skolininkui šios bylos ieškovui. Nenustačius atsakovo (2) antstolio veiksmų neteisėtumo, kaip imperatyviai privalomos galimos jo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo jo deliktinei civilinei atsakomybei visumoje (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad teisėtai veikė priverstinio vykdymo veiksmus atlikęs atsakovas (2) antstolis, nėra faktinio pagrindo spręsti, kad nevykdė savo kaip rūpintojo pareigų (neteisėtai neveikė), nesiėmęs jokių veiksmų atsakovo (2) antstolio veiksmams su rūpintinio turtu (našlaičių pensijos santaupomis) nutraukti/sustabdyti ir atsakovas (1) globos namai. Dėl to aptariamoje dalyje patikslintas ieškinys pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.
12. Dėl priverstinio išieškojimo iš ieškovo banko sąskaitoje sukauptų lėšų 2017 m. sausio 24 ir 25 dienomis (nurašymai 5-6) laikotarpiu teisėtumo. Kaip minėta aukščiau, šiuo laikotarpiu jau galiojo 2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. 140 redakcijos CPK 739 straipsnio 7 punktu nustatyta išieškojimo draudimo apsauga valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos kilmės skolininko lėšoms. Tai reiškia, jog priverstinis išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš šios rūšies skolininko išmokų (jų santaupų) buvo galimas tik tuo atveju, jeigu jis pats su tuo sutinka, to prašo. Skolininko nepilnametystė (jeigu jis jau sulaukęs 14 m. amžiaus) ir (ar) jo rūpyba aptariamos normos aiškinimo ir taikymo kontekste nėra juridiškai reikšmingi faktai, kadangi tiek nepilnamečiui mokama pensija, kaip jo periodinės (kasmėnesinės) pajamos, tiek santaupos iš tokių pajamų, kaip turtas, įstatymu yra atskirti nuo jo atstovų pagal įstatymą pajamų ir turto, ir šiuo turtu/pajamomis jis turi teisę disponuoti laisvai pagal savo nuožiūrą kaip ir pilnametystės sulaukęs asmuo (CK 2.8 straipsnio 2 dalis, 1.137 straipsnio 1 ir 2 dalys). Akivaizdu, jog šiame punkte aptariamus du skolininko lėšų nurašymus ir jų paskirstymus antstolis įvykdė dar neturėdamas skolininko tam sutikimo-prašymo. Tačiau ir dėl šių dviejų lėšų nurašymų pripažinti atsakovo (2) antstolio veiksmus neteisėtais nėra pakankamo faktinio pagrindo. Kaip pažymėta aukščiau, atsakovas (2) antstolis, kai tik gavo tikras žinias iš VSDFV teritorinio padalinio apie skolininkui bylos ieškovui paskirtos ir gaunamos į banko sąskaitą socialinės išmokos kilmę (kad tai valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija), inicijavo skolininko bylos ieškovo ir jo rūpintojo tolimesnio vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo galimybių aptarimą, t. y. ar apsaugą šioms lėšoms naujai dėl įstatymo pakeitimo gavęs skolininkas bylos ieškovas sutinka, prašo tęsti vykdomą iš šių lėšų, ar priešingai – nesutinka, kas tokiu atveju atsakovui (2) antstoliui būtų suponavę pareigą, jam vykdant įstatymo draudimą (CPK 739 straipsnio 7 punktas) bei elgiantis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), išieškojimą iš šių lėšų nutraukti. Teismo vertinimu, atsakovas (2) antstolis per šiame punkte aptariamą laikotarpį, laukdamas nepilnamečio skolininko ir jo rūpintojo sprendimo, teisėtai pasinaudojo teise areštuoti, duoti nurodymą pervesti į jo depozitinę sąskaitą bei joje 14 dienų saugoti, skolininko pinigines lėšas banke, dėl kurių skolininkas turi teisę per tą patį laiką pateikti dokumentinius įrodymus, kad iš šių lėšų pagal įstatymą negali būti nukreiptas išieškojimas, ir, kas svarbiausia, pareikšti aiškų savo nesutikimą tokių lėšų naudojimui vykdomiesiems dokumentams vykdyti bei prašymą jas jam, skolininkui, grąžinti, ką antstolis turėtų padaryti per 5 darbo dienas (2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – sprendimų vykdymo instrukcijos) 89 straipsnis (ginčo laikotarpiu galiojusi 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija). Skolininko interesų apsaugai nustatyto 14 dienų termino atsakovas (2) antstolis nepažeidė, nes lėšų paskirstymo ėmėsi tik tuomet, kai nepasibaigus šiam terminui iš skolininko bylos ieškovo E. B. gavo ne duomenis apie lėšų kilmę su prašymu jas jam grąžinti, kaip numatyta sprendimų vykdymo instrukcijoje, bet ginčo sutikimą-prašymą tęsti priverstinį išieškojimą iš jų. Per sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą terminą skolininkui nepateikus lėšų kilmę pagrindžiančius dokumentus su prašymu jas jam grąžinti, nėra faktinio pagrindo patikslinto ieškinio argumentais pripažinti priverstinio vykdymo veiksmus atlikusio atsakovo (2) antstolio veiksmus šiais konkrečiais atvejais (2017 m. sausio 24 ir 25 d. d. lėšų nurašymais) neteisėtais ir galėjusiais padaryti kokią tai žalą skolininkui šios bylos ieškovui. Nenustačius atsakovo (2) antstolio veiksmų neteisėtumo, kaip imperatyviai privalomos galimos jo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo jo deliktinei civilinei atsakomybei visumoje (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad teisėtai veikė priverstinio vykdymo veiksmus atlikęs atsakovas (2) antstolis, nėra faktinio pagrindo spręsti, kad nevykdė savo kaip rūpintojo pareigų (neteisėtai neveikė), nesiėmęs jokių veiksmų atsakovo (2) antstolio veiksmams su rūpintinio turtu (našlaičių pensijos santaupomis) nutraukti/sustabdyti ir atsakovas (1) globos namai. Dėl to ir aptariamoje dalyje (dėl 2017 m. sausio 24 ir 25 d. d. lėšų nurašymų) patikslintas ieškinys pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.
13. Dėl priverstinio išieškojimo iš ieškovo banko sąskaitoje sukauptų lėšų 2017 m. gegužės 23 d. – 2017 m. lapkričio 13 d. (nurašymai 7-10) laikotarpiu teisėtumo ir pagrindo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Teismo aukščiau jau spręsta, jog tokio pobūdžio, koks yra ginčijamas šioje byloje, skolininko sutikimas-prašymas nukreipti priverstinį išieškojimą iš jo valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos santaupų, nepaisant CPK 739 straipsnio 7 punkto apsaugos, yra galimas, tai lemia subjektyvinių civilinių teisių įgyvendinimo dispozityvumas, neprieštaraujantis įstatymų imperatyvams, viešai teisei ar gerai moralei (CK 1.137 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl ir šiame punkte aptariami skolininko, bylos ieškovo, lėšų banko sąskaitoje nurašymai pripažintini teisėtais, neprieštaraujančiais sistemiškai aiškintinoms ir taikytinoms CPK 739 straipsnio 7 punkto, CK 1.137 straipsnio 1 ir 2 dalių bei sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto taisyklėms, o ginčo sutikimas-prašymas – teisėtu ir galiojančiu vienašaliu skolininko, bylos ieškovo, E. B. sandoriu, jeigu jis buvo sudarytas (parašytas sutikimas-prašymas) jo paties laisva valia ir nėra kitų akivaizdžių jo negaliojimo pagrindų, dėl kurių fakto teismas privalėtų šio sandorio negaliojimą konstatuoti ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 d.). Kadangi, kaip jau buvo spręsta aukščiau, teismas akivaizdžių ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatė, todėl toliau spręs dėl pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu jį sudariusio ieškovo reikalavimu dėl jo valios trūkumų – galimos atsakovo (1) globos namų apgaulės ir jo ieškovo suklydimo.
13.1. Ieškovas šioje bylos dalyje remiasi jo tvirtinama aplinkybe, jog ginčo sandorį sudarė atsakovo (1) globos namų apgaulės poveikyje, pasireiškusios dalies jam svarbios informacijos (teisės tokio sandorio nesudaryti ir dėl to kilsiančių teisinių padarinių) neatskleidimu (nutylėjimu), ir ginčo sandorio nebūtų sudaręs, jeigu būtų žinojęs nuo jo nuslėptą informaciją. Pagal CPK 178 straipsnyje įstatymo leidėjo nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, aptariamos apgaulės aplinkybės įrodinėjimo našta byloje teko būtent ieškovui. Tačiau jis savo pareiškimui ir per atstovą byloje teismui pateiktiems paaiškinimams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, o šią aplinkybę byloje ginčijantis atsakovas (1) globos namai savo nesutikimą su ja papildomai įrodinėjo liudytojos L. B. parodymais, kuri prisiekusi teismui tvirtino priešingas aplinkybes, tai yra, kad sprendimą sudaryti ginčo sandorį ieškovas priėmė savo laisva valia, be išorinio poveikio, ji jam pasakiusi ir paaiškinusi abu jo elgesio variantus, taigi, ir teisę sandorio nesudaryti bei kilsiančias teisines jam pasekmes tiek sandorį sudarius, tiek ir nesudarius jo. Svarbios nagrinėjamu sandorį sudariusio ieškovo valios laisvo susiformavimo aspektu yra ir aplinkybės, jog ginčo sutikimą-prašymą jis parašė ir pasirašė pats savo ranka, daugiau nei du metus (iki pirminio ieškinio šioje byloje pareiškimo) jo neatšaukė ir nekėlė jokių ginčų nei dėl paties dokumento galiojimo, nei dėl jo pagrindu vykdytų atsakovo (1) antstolio priverstinio vykdymo veiksmų. Teismas, civiliniame procese įrodymus vertindamas pagal tikimybių pusiausvyros principą, šioje bylos dalyje sprendžia, jog ieškovas neįrodė patyręs jo valią iškreipusią apgaulę iš atsakovo (1) globos namų ar kokio tai kito asmens ir aukščiau aprašytų faktinių ginčo aplinkybių kontekste konstatuoja, jog šiuo atveju egzistuoja kur kas didesnė tikimybė, jog atsakovo (1) globos namų atstovė liudytoja L. B. su rūpintiniu ieškovu E. B., jam sudarant ginčo sandorį, elgėsi sąžiningai ir atskleidė visą būtiną informaciją jo interesus atitinkančiam sprendimui dėl sandorio priimti, tiek kiek reikalavo situacija ir prašė pats ieškovas paaiškino kilsiančias kiekvienu atveju teisines pasekmes, o sprendimą dėl sandorio priėmė pats ieškovas, jau turėdamas realios administracinių nusižengimų ir baudžiamųjų bylų procesų bei vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo patirties - vien šioje byloje aktualūs vykdymo veiksmai jau tęsėsi maždaug 3 mėnesius, dėl kiekvieno išieškojimo ieškovas, kaip skolininkas vykdomosiose bylose, gaudavo antstolio procesinių dokumentų (patvarkymų) kopijas, tame tarpe ir su išaiškinimais dėl teisės teikti dokumentinius įrodymus dėl kilmės lėšų, kurioms taikoma CPK 739 straipsnio apsauga, prieštarauti dėl išieškojimo iš jų bei prašyti jas jam grąžinti. Ieškovui byloje neįrodžius, kad ginčo sandorį jis sudarė dėl atsakovo (1) globos namų apgaulės, nėra faktinio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalių juridiniu pagrindu.
13.2. Ieškovas šioje bylos dalyje remiasi dar ir aplinkybe, kad, sudarydamas jo ginčijamą sandorį, jis iš esmės suklydo dėl savo, kaip skolininko vykdomosiose bylose, teisių apimties ir kilsiančių sudaromo sandorio pasekmėje jam padarinių. Tokios aplinkybės įrodinėjimo našta pagal aukščiau jau minėtą CPK 178 straipsnio normos taisyklę teko pačiam bylos ieškovui. Ir dėl šios aplinkybės, kuria remiasi, ieškovas jokių daugiau įrodymų savo pareiškimui pagrįsti teismui nepateikė, abu atsakovai tokią ieškovo sąžiningos klaidos aplinkybę ginčija, kaip įrodymus jai paneigti pateikę savo paaiškinimus bei liudytojos L. B. parodymus. Ir dėl aptariamos aplinkybės teismas ginčo šalių į bylą dispozityviai pateiktus įrodymus įvertindamas pagal tikimybių pusiausvyros principą, sprendžia, jog ieškovas ir šios aplinkybės neįrodė, teismo vertinimu, egzistuoja aiškiai didesnė tikimybė, kad ieškovas dėl savo teisių ir ginčo sandorio efekto niekaip nesuklydo, nei kad būtų sąžiningai ir esmingai dėl to suklydęs. Teismo jau buvo minėta, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo ieškovas, kaip skolininkas net 7 vykdomosiose bylose, kiekvienoje iš jų jau maždaug tris mėnesius gaudavo kopijas antstolio patvarkymų priverstinai areštuoti ir nurašyti lėšas nuo jo banko sąskaitos, jas paskirstyti išieškotojams ir vykdymo išlaidoms padengti, tame tarpe ir su nurodymu CPK 739 straipsniu nustatytos apsaugos bei išaiškinimu teisės teikti dokumentinius lėšų kilmės įrodymus bei prašyti lėšas grąžinti, todėl, būdamas atidus ir rūpestingas, nepaisant savo nepilnametystės (17 m.) galėjo ir turėjo visiškai suvokti savo teisę prieštarauti išieškojimui iš gaunamos pensijos santaupų, teikti įrodymus lėšų kilmei pagrįsti bei reikalauti lėšas jam grąžinti, tačiau to daugiau nei 2 metus nedarė, dėl ko teismas sprendžia, jog ieškovas tikrovėje ginčo sandorį pats laikė galiojančiu, atitinkančiu jo interesus, todėl jį ir neginčijo. Teismo vertinimu, ieškovo galimos sąžiningo klaidos dėl savo teisių apimties ir ginčo sandorio efekto galimybę šiuo atveju paneigia ir vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta bei ir jo paties neginčijama aplinkybė, jog iš esmės analogišką sutikimą-prašymą ribotai išieškoti iš jo pensijos lėšų ieškovas pakartotinai atsakovui (2) antstoliui pateikė jau būdamas pilnametis 2019 m. vasario 7 d. (praėjus maždaug 2 metams nuo ginčo sandorio sudarymo) ir jau gaudamas jam 2018 m. spalio 23 d. teisės aktų nustatyta tvarka paskirtą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šios bylos parengimui ir vedimui teisme (e. b. l. 4). Ieškovui byloje neįrodžius, kad ginčo sandorį jis sudarė iš esmės suklydęs dėl savo teisių apimties ir sandorio efekto, nėra faktinio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 ir 2 dalių juridiniu pagrindu.
13.3. Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog ieškovui šioje bylos dalyje neįrodžius sandorio negaliojimo faktinį pagrindą galinčių sudaryti aplinkybių ir nesant akivaizdaus pagrindo konstatuoti šio sandorio negaliojimo faktą ex officio, taikytina nuginčijamo sandorio galiojimo prezumpcija ir ginčo sandoris laikytinas galiojančiu nuo pat jo sudarymo momento. Todėl ir šioje dalyje (laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d.) nėra faktinio pagrindo patikslinto ieškinio argumentais pripažinti priverstinio vykdymo veiksmus atlikusio atsakovo (2) antstolio veiksmus neteisėtais ir galėjusiais padaryti kokią tai žalą skolininkui šios bylos ieškovui. Nenustačius atsakovo (2) antstolio veiksmų neteisėtumo, kaip imperatyviai privalomos galimos jo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo jo deliktinei civilinei atsakomybei visumoje (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad teisėtai veikė priverstinio vykdymo veiksmus atlikęs atsakovas (2) antstolis, nėra faktinio pagrindo spręsti, kad nevykdė savo kaip rūpintojo pareigų (neteisėtai neveikė), nesiėmęs jokių veiksmų atsakovo (2) antstolio veiksmams su rūpintinio turtu (našlaičių pensijos santaupomis) nutraukti/sustabdyti ir atsakovas (1) globos namai, taip pat ir konstatuoti jo apgaulę savo rūpintinio, bylos ieškovo, atžvilgiu bei pastarojo sąžiningą suklydimą dėl savo teisių apimties ir sudaromo ginčo sandorio efekto, kaip pagrindus pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Dėl to ir aptariamoje dalyje (dėl lėšų nurašymų 2017 m. gegužės 23 d. – lapkričio 13 d. laikotarpiu bei ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu) patikslintas ieškinys pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.
14. Dėl žalos, kaip atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės privalomos sąlygos ir atsakovo (1) globos namų prievolių subsidiarumo. Teismas, visiškai sutikdamas su abiejų atsakovų pozicija dėl pirmosios (žalos) aplinkybės, sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra juridiškai pagrindžiamo pagrindo pripažinti, jog dėl priverstinio vykdymo nukreipimo į ieškovo pinigines lėšas jo banko sąskaitoje jis patyrė turtinę žalą CK 6.249 straipsnio normų požiūriu. Teismas byloje nustatė, jog ginčijamais atvejais atsakovo (2) antstolio nurašytos nuo ieškovo sąskaitos lėšos buvo panaudotos jo, ieškovo, prievolių pagal vykdomuosius dokumentus vykdymui bei teisės aktų nustatyto dydžio vykdymo išlaidoms padengti, t. y. tokia pačia pinigų suma, kurios priverstinio vykdymo pasekmėje ieškovas neteko, buvo visiškai (6 vykdomosiose bylose) ar iš dalies (1 vykdomojoje byloje) panaikintos jo piniginės prievolės kreditoriams pagal vykdytinus vykdomuosius dokumentus bei jų priverstinio vykdymo išlaidos, kurių atlyginimo prievolė teko taip pat ieškovui. Todėl, faktiškai išlikus nepažeistam netektų priverstinio vykdymo pasekmėje piniginių lėšų, iš vienos pusės, ir panaikintų piniginių prievolių kreditoriams bei atlygintų vykdymo išlaidų, iš kitos pusės, balansui, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas patyrė kokius tai realius nuostolius. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų buvęs pagrindas kuriuos tai atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais, jų deliktinė civilinė atsakomybė būtų negalima dėl žalos, kaip privalomos tam sąlygos, nebuvimo. Teismas taip pat konstatuoja, kad neturi juridinio pagrindo ir ieškovo teiginys, kad pinigines prievoles pagal vykdomuosius dokumentus privalėjo įvykdyti atsakovas (1) globos namai, o atsakovas (2) antstolis savo ruožtu priverstinio vykdymo veiksmus nukreipti būtent į jo rūpybos įstaigą pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalies taisyklę. Pirmiausiai būtina pažymėti, jog pastaroji taisyklė negali būti taikoma skolininko prievolei sumokėti valstybei baudas už administracinius nusižengimus, nes tokia prievolė yra asmeninė paties tokius nusižengimus padariusio asmens, nei iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nei šiuo metu galiojantis administracinių nusižengimų kodeksas nenumato prievolės rūpintojui (rūpybos institucijai, įstaigai) sumokėti jo rūpintiniui paskirtą už administracinį nusižengimą baudą, o antstoliui atitinkamai teisės ją iš rūpintojo išieškoti priverstinai. Minėta, jog du iš septynių atsakovo (2) antstolio vykdytų vykdomųjų raštų buvo išduoti teismo pagal nuosprendžių baudžiamosiose bylose sprendinius priteisti bylos ieškovo E. B. nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimą, ieškovo rūpybos įstaigai (atsakovui (2) globos namams) buvo nustatyta tik subsidiari prievolė atlyginti šią žalą, tai yra, tik tokiu atveju, jeigu ją nebus galimybės išieškoti iš pagrindinio skolininko, t. y. ieškovo, turto ir (ar) pajamų. Nagrinėjamais atvejais tokia galimybė buvo, todėl atsakovas (1) globos namai neturėjo įstatymu ir teismo sprendimu (nuosprendžiu) pagrindžiamos prievolės šią žalą už bylos ieškovą atlyginti, o atsakovas (2) antstolis nukreipti priverstinį jos (žalos) išieškojimą į atsakovą (1) globos namus. Dėl padarytų išvadų E. B. ieškinys visiškai atmetamas kaip nepagrįstas.
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
15. Bylos duomenimis ieškovas ir atsakovas (2) antstolis bylinėjimosi išlaidų bylos procese nepatyrė, tokių atlyginimo reikalavimo byloje nepareiškę, todėl galimos jų bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas (1) globos namai patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų – atlyginimo advokatui už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškinį bei už atstovavimą teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas; e. b. l. 123, 124-125), kurias prašo priteisti iš ieškovo. Kadangi ieškovo ieškinys visiškai atmetamas, būtent jam tenka visiško aptariamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui (2) globos namams procesinė pareiga, todėl atsakovo (2) globos namų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkintinas visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagrindo nukrypti nuo bendrosios išlaidų paskirstymo taisyklės teismas šiame ginče nenustatė (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 3,47 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 552,09 Eur ieškovui teiktos byloje antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Pagal bendrąją CPK 96 straipsnio 1 dalies taisyklę, ir šių išlaidų atlyginimo pareiga tektų ieškovui, kurio ieškinys visiškai atmetamas, tačiau šiuo atveju jis nuo pastarųjų išlaidų mokėjimo prievolės yra atleistas įstatymu, todėl pastarosios bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2 ir 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti visiškai.
Priteisti iš ieškovo E. B. (E. B.), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tris šimtus penkiasdešimt eurų (350 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams, juridinio asmens kodas – 301085907, buveinės adresas – Č. Darvino g. 4, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.