Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaido Vasiliausko ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo G. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 3.20 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su M. Č. metu, tyčia mažiausiai vieną kartą peiliu smogė šiam į kairę pilvo pusę, tuo padarydamas durtinę - pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo kairėje su plonosios žarnos sužalojimu, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. Č. sveikatą.

2. G. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2023 m. rugsėjo 10 d. 12.30 val. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. spalio 11 d. To paties teismo 2023 m. spalio 5 d., 2023 m. lapkričio 9 d. bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimis suėmimas G. G. buvo tęsiamas nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. vasario 11 d. Ši kardomoji priemonė buvo palikta nepakeista ir baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą – Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. vasario 8 d., 2024 m. gegužės 7 d. ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimis jos terminas buvo tęsiamas nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. lapkričio 10 d.

3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartimi, kaltinamajam G. G. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 10 d. Nutartis motyvuojama tuo, kad G. G. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurio padarymą numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kaltinamasis nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, ankščiau yra teistas devynis kartus, tame tarpe ir už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo (BK 129 straipsnio 1 dalis) padarymą, atliko laisvės atėmimo bausmę ir iš įkalinimo įstaigos paleistas 2022 m. balandžio 29 d., turi neišnykusį teistumą, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės dėl kaltinamajam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės ir jo turimi ryšiai užsienyje leidžia manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti bei atkreipė dėmesį, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. G. skundas atmetamas.

6. Kaip nustatyta BPK 119 straipsnyje, kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų terminas gali būti pratęsiamas), siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

7. Kaltinamasis skunde nurodo, kad jam inkriminuojamus veiksmus jis atliko būtinosios ginties sąlygomis, o tai be jo duotų parodymų, patvirtina ir liudytojos M. M. duoti parodymai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo arba jo termino pratęsimo klausimus bylos medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apygardos teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nevertina įrodymų, o daro tik prielaidą dėl galimai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos bei patikrina, ar yra BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos, todėl šiems klausimams išsiaiškinti nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Šiuo atveju, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad joje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis G. G. galimai galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo parodymuose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, nukentėjusiojo M. Č., liudytojų apklausos protokoluose, specialisto išvadose, kratos protokole bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi suėmimo terminą kaltinamajam pratesė nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal suformuotą teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

10. Kaip matyti, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad G. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Taigi, jis yra kaltinamas ne labai sunkaus, o sunkaus nusikaltimo padarymu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ši klaida nėra pakankama konstatuoti, jog suėmimas G. G. buvo nepagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Ir nors jo galimai padaryta nusikalstama veika priskiriama ne labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o sunkių nusikaltimų kategorijai, vis tik už šį nusikaltimą kaltinamajam gresia itin griežta, išimtinai tik su terminuotu laisvės atėmimu iki dešimties metų, susijusi bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas leistų manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga suėmimo taikymui. Kaip numatyta BPK 121 straipsnio 4 dalyje, teismas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (šiuo atveju kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo.

11. Pažymėtina, kad kaltinamasis G. G. praeityje teistas devynis kartus, tame tarpe ir už nužudymą, baustas ir administracine tvarka, iki sulaikymo niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, legalių pajamų neturi, nevedęs, deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamasis Lietuvos Respublikoje nėra saistomas glaudžiais socialiniais, šeimyniniais ar darbiniais ryšiais (vien santykių su broliu ir jo šeima palaikymas, jų sutikimas leisti kaltinamajam apsigyventi jų būste negali būti pripažįstamas tvirtų šeiminių santykių egzistavimu), o užsienio valstybėje gali turėti ryšių. Todėl, sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis G. G. gali bėgti arba slėptis nuo teismo, t. y., švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo teisiamajame posėdyje, todėl konstatuotina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies punkte numatytas suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas nustatytas tinkamai.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujus labai sunkius, sunkius ar minėtame straipsnyje nurodytus apysunkius nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

13. Kaip minėta, G. G. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris yra įtrauktas į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų sąrašą. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad G. G. yra teistas devynis kartus, galimas smurtinis naujas nusikaltimas padarytas po to, kai jis tik 2022 m. balandžio 29 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikus už nužudymą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, galimo naujo nusikaltimo padarymo atveju prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas peilis, juo galimai durta į gyvybiškai svarbią kūno vietą. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, ne tik neigiamai apibūdina G. G. asmenybę, bet ir leidžia pagrįstai vertinti jį kaip nusikalsti linkusį ir visuomenei itin didelį pavojų keliantį asmenį. Tai sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, buvo pagrįstai pratęsta ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

14. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog įvertinus kaltinamojo G. G. galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, grėsmę, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei toliau daryti teisės pažeidimus, jam pagrįstai toliau taikoma griežčiausia kardomoji priemonė ir šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti iš suėmimo. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pagrindų vietoj suėmimo taikyti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones G. G. atžvilgiu apylinkės teismas nenustatė. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjos nuomone, kad kita švelnesne kardomąja priemone, būtų įmanoma užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus. Švelnesnės kardomosios priemonės, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti vertinamos kaip pakankamos užtikrinant tinkamą šio baudžiamojo proceso eigą. Taigi, atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimą sąlygojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslus bei proceso stadiją, teisėjų kolegija sprendžia, jog G. G. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones šioje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

15. Kaltinamojo gynėja atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, todėl kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas jau yra skiriama gana ilgą laiko tarpą, o tai pažeidžia jo teises. Tačiau, teismas, pažymi, kad baudžiamoji byla teisme gauta 2024 m. sausio 31 d., o neįvykę teisiamieji posėdžiai buvo atidėti dėl objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog teisiamieji posėdžiai kelis kartus buvo atidėti nesudaro pagrindo švelninti kaltinamajam G. G. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą.

16. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo G. G. teises, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam G. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo G. G. skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.