Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G.R., 2010 m. lapkričio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2010-10-13 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūnas 2010 m. spalio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G.R. 2010 m. spalio 7 d. 06.10 val. Kretingos rajone, Kulūpėnų kaime, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesustojo prieš ženklą „Stop“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą – taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 173, 175, 238 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 125 straipsnį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūno (toliau – ir Institucijos) 2010 m. spalio 13 d. nutarimu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį G.R. paskirta 120 litų bauda, pagal ATPK 125 straipsnį jam paskirta 500 litų ir specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams.

Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyris tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 22). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu (b.l. 24) prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti, nes byloje surinkti įrodymai įrodo, kad G.R. padarė administracinį teisės pažeidimą, t.y. važiavo per geležinkelio pervažą ir nesustojo prieš kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“; be to transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymi, jog administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o asmens šeiminė padėtis, profesinė veikla bei darbo pobūdis nesuteikia išskirtinio prioriteto, sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 125 straipsnyje numatyta atsakomybė inter alia už kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą, kai ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 16), tarnybiniu pranešimu (b.l. 17) bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, kad jis 2010 m. spalio 7 d. 06.10 val. Kretingos rajone, Kulūpėnų kaime, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesustojo prieš ženklą „Stop“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą – taip pažeidė KET 173, 175, 238 punktų reikalavimus.

G.R. nurodo, jog nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Tačiau iš skundo turinio matyti, jog jis mano nepažeidęs ATPK 125 straipsnio reikalavimų, kadangi KET dviprasmiškai aiškina važiavimą per geležinkelio pervažas, todėl jis vadovavosi baltu šviesoforo signalu. G.R. neneigia, kad nesustojo prie ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“, kuris pastatytas prie geležinkelio pervažos.

KET 173 punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. KET 173 punkte aiškiai nurodyti reikalavimai privalomi vairuotojui, įvažiuojančiam į geležinkelio pervažą ir važiuojančiam per ją. KET 175 punktas nustato, jog duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Pažymėtina, jog važiavimo per geležinkelių pervažas taisyklėse nėra numatyta, kad degant judėjimą per pervažą leidžiančiam šviesoforo signalui, vairuotojas neprivalo vadovautis kelio ženklais, todėl akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo paisyti šio kelio ženklo reikalavimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė minėtą draudimą, todėl jam pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė.

Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. G.R. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 125 straipsnį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas

G.R. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo nuobaudos.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009). Prašymas dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo argumentuojamas tuo, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijoms atlikti. UAB (duomenys neskelbtini) rašte (b.l. 12) nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dirba transporto vadovu, darbą atlieka atsakingai. Darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, o netekus teisės vairuoti, įmonė neturi galimybės pervesti jo į kitą darbą, todėl bus priversta nutraukti darbo sutartį su G.R. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas profesinei veiklai, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, lemiančia teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, kadangi asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą, nes įstatymas ar kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas, vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę asmeninėms reikmėms tenkinti kaip aplinkybes, eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Administracine tvarka nubaustam asmeniui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo taip pat prašo atsižvelgti į šeimos materialinę padėtį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo nuobaudos. Rašytiniais įrodymais nustatyta, jog G.R. yra vedęs, šeimoje auga du vaikai – 16 ir 18 metų sūnūs (b.l. 7-9). Pažymos apie išmokėtas pajamas duomenimis (b.l. 13) nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gauna 701 Lt atlyginimą, žmona O.R. nuo 2010 m. spalio 14 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, jos mėnesinis atlyginimas yra 400 Lt (b.l. 11). Šeima turi kreditorinių įsipareigojimų bankui (b.l. 10). Teismo vertinimu motyvai, susiję su šeimos finansinės padėties pabloginimu nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių neturėtų būti skiriama pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda. Atsakomybe švelninančia aplinkybe nepripažįstamas ir pažeidėjo nurodytas motyvas, jog jis buvo perspėjęs darbdavį dėl to, kad transporto priemonė nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsakomybė pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį numatyta transporto priemones vairuojantiems asmenims, o ne jų savininkams, todėl akivaizdu, jog pats G.R., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadovu, privalėjo laikytis KET reikalavimų, inter alia žinoti, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 300 iki 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių, ATPK 123 straipsnio 5 dalies sankcijoje vairuotojams numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 80 iki 120 litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytą tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), skundžiamu nutarimu (b.l. 18) paskirta pažeidimo sankcijose numatytų nuobaudų maksimumai ir, subendrinus nuobaudą pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė nuobauda pagal sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų – 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Pažymos apie asmens baustumą duomenimis (b.l. 19-20) nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iki 2010 m. spalio 7 d. t.y., Kelių eismo taisyklių pažeidimo, už kurį skundžiamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jau buvo baustas 8 kartus. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu jis turėjo 2 galiojančias administracines nuobaudas – 2010 m. sausio 27 d. nutarimu baustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį bei 2010 m. spalio 6 d. nutarimu baustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. Todėl Institucija nutarimo priėmimo metu pagrįstai nustatė asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę (32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir paskyrė nuobaudos maksimumą pagal ATPK 125 straipsnį bei ATPK 123 straipsnio 5 dalį.

Nors G.R. nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, tačiau iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, skundo motyvų bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų posėdžio metu matyti, jog jis mano, kad jam nereikėjo sustoti prieš „Stop“ ženklą, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, kadangi degė baltas šviesoforo signalas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis ir padėjimas išaiškinti pažeidimą. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (2008 m. balandžio 10 d. LVAT nutartis Nr. N-444-365/2008). Nagrinėjamu atveju G.R. gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas nenuoširdžiu ir nepripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis).

ATPK 30¹ straipsnio taikymą galėtų lemti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismas konstatuoja, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti neskiriant administracinės nuobaudos. Skunde nurodyti motyvai nesuteikia jokio pagrindo neskirti administracinės nuobaudos, susijusius su specialiosios teisės atėmimu, už įvykdytą pažeidimą. Jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde bei nagrinėjant bylą teisme nenurodė ir teismas lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų – nubaudimo ir prevencinių.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2010 m. spalio 13 d. nutarimą, kuriuo G.R. pagal ATPK 125 straipsnį ir ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 500 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.