- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- I-2980-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00932-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad 2015 m. spalio 9–16 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) 27 palatoje sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, – nebuvo pakankamai natūralios dienos šviesos, nes ant lango buvo uždėtos grotos, pro atidarytą langą iš šalia esančios lentpjūvės krisdavo pjuvenos, buvo girdimas didelis triukšmas, nebuvo ventiliacijos, kamerose nebuvo stalo, kėdžių, tualeto ventiliacijos, vanduo tualete paprastai nenusileisdavo arba nusileisdavo nepakankamai. Palatos sienos, lubos, grindys, langai neatitiko higienos normų reikalavimų, pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje buvo asbesto, kuris kėlė pavojų jo sveikatai. Dėl tokių gydymo sąlygų patyrė emocinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumų, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo bendravimo galimybės.
Mano, kad valstybė turi užtikrinti palatoje tinkamą ventiliaciją, šildymą, kaloringą maistą, gyvenamąją patalpą be parazitų ir graužikų, langas turi būti švarus, pakankamai didelis, laisvai praleidžiantis šviesą, turi būti ventiliacija, o temperatūra negali būti žemesnė nei 18 laipsnių.
Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 9–12) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas 2015 m. spalio 9–16 d. chirurginio (bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (21,25 m², 3 vieno aukšto lovos, 2 dviejų aukštų lovos).
Pažymi, kad LAVL palatose esančių lovų antri aukštai buvo naudojami ne pagal paskirtį – ligoninės pacientai juose laikė savo asmeninius daiktus.
Kamerų tipo palatoje Nr. 27, kurioje gydėsi pareiškėjas, buvo sudaryta galimybė ją vėdinti praveriant langą. Apsauginės grotos šioje palatoje įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9 papunkčio nuostatomis (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Langas ir apsauginės grotos atitiko teisės aktų reikalavimus.
Dieninis ir naktinis elektros apšvietimas gyvenamosiose patalpose įrengtas laikantis Eksploatavimo taisyklių 11.6 papunkčio nuostatų, todėl atitiko dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma Nr. HN 76:2010). Natūralus apšvietimas palatoje Nr. 27 buvo užtikrintas, nes joje įrengti skaidraus stiklo langai. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas kamerų tipo palatose buvo išjungiamas, tačiau pacientams prašant, dieninė šviesa buvo paliekama.
Oro temperatūra atitiko Higienos normos Nr. HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, t. y. gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų periodu buvo 18–22 °C, o šiltuoju – 18–28 °C. Gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės bei panašūs dirbiniai LAVL nebuvo naudojami.
Dėl ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbų sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai buvo atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlikdavo paskirti sanitarai. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą - higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus.
Nurodo, kad Eksploatavimo taisyklių nuostatos nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. LAVL patalpos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, jis nuolat remontuojamas ir (arba) keičiamas.
Pažymi, kad LAVL neturi duomenų, kad pareiškėjas gydymosi laikotarpiu būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų.
Pareiškėjas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais įrodymais, o abstraktūs teiginiai, pažodžiui pakartojant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytą neturtinės žalos apibrėžimą, negali būti pagrindas patenkinti šį reikalavimą.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl pareiškėjo gydymosi LAVL teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis 2015 m. spalio 9–16 d., atlyginimo.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Įvardyto atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas nustačius neteisėtus LAVL administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
Norint konstatuoti veiksmų neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas nurodo, kad palatos Nr. 27, kurioje buvo gydomas, sienos, lubos, grindys, langai neatitiko higienos normų reikalavimų, o pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje buvo asbesto, kuris kėlė pavojų jo sveikatai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – Higienos norma Nr. HN 47-1:2012) 114 punkte nustatyta, kad Sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršiai turi būti švarūs (be akivaizdžiai matomų užteršimų: dulkių, valymo, dezinfekcinių medžiagų likučių, kraujo ir kūno skysčių, ekskretų žymių ir pan.), lengvai valomi (dezinfekuojami), atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms.
Iš byloje esančių palatos Nr. 27 nuotraukų (b. l. 16–17) vizualiai akivaizdžių HN 47-1:2012 neatitikimų nematyti.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, plokštės, plytelės bei panašūs dirbiniai LAVL nenaudojami. Teismui nėra pagrindo netikėti šiuo paaiškinimu, nes pareiškėjas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl palatos higienos normų reikalavimų neatitikimo, o LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą - higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 (b. l. 15), kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad į palatą pateko nepakankamai dienos šviesos dėl ant lango uždėtų grotų, o tualete nebuvo ventiliacijos.
Higienos normos Nr. HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Higienos normos 23 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas).
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad patalpoje Nr. 27 buvo įrengti skaidraus stiklo langai ir taip užtikrinamas natūralus apšvietimas. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas kamerų tipo palatose buvo išjungiamas, tačiau, pacientams prašant, dieninė šviesa buvo paliekama, taip pat buvo sudaryta galimybė ją vėdinti, praveriant langą.
Kadangi LAVL užtikrino minėtos higienos normos reikalavimus, natūrali šviesa pateko per įrengtą skaidraus stiklo langą, o palata buvo vėdinama praveriant langą, todėl nėra pagrindo konstatuoti LAVL neteisėtų veiksmų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl, jo manymu, netinkamų sąlygų palatoje Nr. 27.
Eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Grotų įrengimas yra privalomas, todėl šiuo atveju atsakovės atstovo pažeidimas nenustatytas, nes LAVL laikėsi minėtose taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad palatoje nebuvo spintos, stalo ir kėdžių.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad LAVL patalpos aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi minimaliai, o Eksploatavimo taisyklių nuostatos nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje.
Iš byloje esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015 m. liepos 17 d. pažymos Nr. BD-983 (b. l. 13) matyti, kad palatos Nr. 27 plotas yra 21,25 m², joje yra 3 vieno aukšto lovos ir 2 dviejų aukštų lovos, 6 spintelės, 1 lentyna, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas.
Atsižvelgiant į tai, kad Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo LAVL gyvenamosiose patalpose įrengti spintą, stalą ir kėdes, LAVL, neįrengdama šių baldų, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Be to, iš minėtos pažymos matyti, kad palatoje Nr. 27 buvo galimybė pasidėti daiktus spintelėse, lentynoje, o drabužius pakabinti ant pakabos, todėl spintos, stalo ir kėdžių trūkumas galėjo būti kompensuotas kitais baldais.
Pareiškėjas teigia, kad iš šalia esančios lentpjūvės krisdavo pjuvenos, buvo girdimas didelis triukšmas, o vanduo tualete paprastai nenusileisdavo arba nusileisdavo nepakankamai.
Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, pareiškėjas nesikreipė į LAVL administraciją dėl triukšmo, pjuvenų kritimo pro langą ar nepakankamo vandens nusileidimo tualete, todėl šie jo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.
Pareiškėjas taip pat mano, kad valstybė turi užtikrinti palatoje tinkamą šildymą, kaloringą maistą, temperatūra kameroje negali būti žemesnė nei 18 laipsnių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų, yra saistomas pareigos detalizuoti aplinkybes, apibūdinančias ginčui reikšmingas suėmimo sąlygas. Šių aplinkybių detalizavimas negali būti deklaratyvus, nurodytos (skundžiamos) netinkamos sąlygos turi būti susietos su konkrečiu poveikiu skundą padavusiam asmeniui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1809-146/2016).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo gydomas netinkamomis sąlygomis.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjas prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė, bylinėjimosi išlaidų sumos nenurodė, teismo sprendime šis prašymas nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.