Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-292-917/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
1-292-917/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
V. G., R. S.
Advokatai
Arnoldas Blaževičius, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-292-917/2016Teisminio proceso Nr. 20-1-00780-13-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.; 1.2.19.1.; 1.1.19.3.; 1.2.29.1.; 1.1.9.; 2.3.4.; 2.3.5.; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.Sausio 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Meilučiui, kaltinamajam V. G. ir jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, kaltinamajam R. S. ir jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje;

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju-ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje, 225 straipsnio 4 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. papirko valstybės tarnautoją, o būtent: jis 2013 m. lapkričio 8 d., apie 10.00 val., būdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) kabineto patalpose, adresu Chemijos g. 4b, Kaunas, Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) specialistui R. S. už tai, kad būtų skirta kuo mažesnė administracinė nuobauda už jo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, viršijus 25km/h leistiną greitį, užfiksuotą stacionariu greičio matuokliu kelio Vilijampolė-Žeimiai-Šėta 4,32 kilometre automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-10-20 12.55 val., t. y. už R. S. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kuomet jis surašė administracinį nurodymą, kuriuo pasiūlė V. G. savo noru sumokėti baudą, lygią pusei jos minimalaus dydžio, už pastarojo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, R. S. davė tiksliai nenustatyto dydžio, tačiau mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį.

Tokiais savo veiksmais V. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d.

R. S. kyšininkavo, o būtent: būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) specialistu, 2013 m. lapkričio 8 d., apie 10.00 val., Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos patalpose, adresu Chemijos g. 4b, Kaunas, savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio su V. G. metu, už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – surašant administracinį nurodymą, kuriuo pasiūlė V. G. savo noru sumokėti baudą, lygią pusei jos minimalaus dydžio, už šio padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, viršijus 25km/h leistiną greitį, užfiksuotą stacionariu greičio matuokliu kelio Vilijampolė-Žeimiai-Šėta 4,32 kilometre automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-10-20 12.55 val., tiesiogiai iš V. G. priėmė tiksliai nenustatyto, tačiau mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį.

Tokiais savo veiksmais R. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d.

Be to, R. S. kyšininkavo, o būtent: 2013 m. lapkričio 11 d., 12.06 val., savo darbo kabinete, pokalbio su K. M. metu, už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad padėtų K. M. išvengti administracinės atsakomybės už pastarojo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuomet K. M. viršijo greitį 22 km/h kelio Vilniaus – Kaunas - Klaipėda 62,12 kilometre, automobiliu „Volkswagen Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą stacionariu greičio matuokliu 2013-10-20 18.35 val., iš K. M. tiesiogiai paėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto, tačiau mažesnės nei 1 MGL vertės dydžio kyšį.

Tokais savo veiksmais R. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 4 d.

Be to, R. S. suklastojo dokumentą, o būtent: 2013 m. lapkričio 11 d. apie 12.06 val., savo darbo kabinete, siekdamas padėti K. M. išvengti administracinės atsakomybės už jo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą - greičio viršijimą 22 km/h kelio Vilniaus – Kaunas - Klaipėda 62,12 kilometre, automobiliu „Volkswagen Passat Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą stacionariu greičio matuokliu 2013-10-20 18.35 val., surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), jame tyčia nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad paminėtą pažeidimą esą padarė M. A. Z. ir dėl to surašė administracinį nurodymą jai nedalyvaujant, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, o tęsdamas savo nusikalstamą veiką tuojau pat po to įteikė šį suklastotą dokumentą K. M.. Dėl tokių R. S. veiksmų M. A. Z. buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta.

Tokiais savo veiksmais R. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Be to, R. S. kyšininkavo, o būtent: 2013 m. lapkričio 8 d. apie 10.26 val., savo darbo kabinete, pokalbio su A. Š. metu, už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad jis surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl A. Š. 2013-10-03 7.40 val., Kaune, M.K. Čiurlionio g., automobiliu „Volkswagen Passat“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir skyrė švelniausią administracinę baudą - įspėjimą, iš A. Š. tiesiogiai priėmė 10 litų (2,90 eur) dydžio kyšį.

Tokiais savo veiksmais R. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 4 d.

Be to, R. S. kyšininkavo, o būtent: 2013 m. lapkričio 27 d. apie 10.03 val., savo darbo kabinete, pokalbio su R. V. metu, už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad surašė administracinį nurodymą, kuriuo pasiūlė R. V. savo noru sumokėti baudą, lygią pusei jos minimalaus dydžio, už šio padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą - greičio viršijimą 29 km/h kelio Joniškis-Žagarė- Naujoji Akmenė 23 kilometre, užfiksuoto stacionariu greičio matuokliu 2013-11-13 13.34 val., iš R. V. tiesiogiai priėmė 50 litų (14,48 eur) dydžio kyšį.

Šiais savo veiksmais R. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 4 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo G. iškvietęs tik protokolo surašymui, su juo santykiai darbiniai. Šiuo metu dirba vairuotoju ekspeditoriumi, o anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini). Jo funkcijos buvo spręsti administracines bylas, kviesti žmones, aiškintis įvykio aplinkybes, surašyti protokolus. Darbinio stalo, esančio kabinete ir prie kurio dirbo, stalčių atidarinėdavo daug kartų, nes jis atsidaro dažnai pasižiūrėti, ar jam supypsi mobilus telefonas, nes telefonų buvo kabinete ne vienas, stalčiuje taip pat sąvaržėlės būdavo, kitokių daiktų. Jis su visais asmenimis laisvai bendrauja. M. nepažinojo, su M. kalbėdamas aiškinosi apie jo brolius ir seses, nes nuotraukoje matėsi, kad vairavo moteris. Kuo daugiau asmens klausi, tuo jis daugiau pasakoja, tuomet ir gali spręsti, kas vairavo automobilį. Apie M. mamą kalba buvo, nes jis pats buvo įsitikinęs, kad moteris ten vairavo. M., kiek jis matė iš vaizdo įrašo, buvo atnešęs akvariuminio vandens gėlytėms laistyti, kur tas vanduo po to dingo neatsimena, ar po stalu paliko, ar gėles laistė. M. buvo žadėjęs atnešti vandens gėlėms. L. yra kolega, su kuriuo sieja tik darbiniai santykiai, jie tarpusavyje tik apie pažeidimus diskutuodavo. Su L. kartu vieną dieną įsidarbino 1992-05-01. L. po pusės metų išėjo į personalo skyrių. Pažeidėjui lysti neleistų į savo darbo stalą, jei tai matytų, bet jis nematė, kai G. dėjo ką į jo stalčių, nors tuo metu galėjo praverti stalčių. Stalčiuje telefonai sudėti, persirengdamas deda savo asmeninius pinigus ten, sąvaržėles, popierius juodraščiams, didelius ir mažus lapus, į kuriuos reikia kažką greitai pasirašyti, kad nepamirštų, kad negadintų švarių lapų. Nematė, ką G. įdėjo į jos stalčių ir nieko neišėmė iš stalčiaus. Š. nepažįsta, matė savo kabinete pirmą kartą. G. matė irgi pirmą kartą. M. gal buvo matęs kabinete, bet bendravo su juo pirmą kartą. M. atėjęs pasisveikino su kitu asmeniu, kuris atėjęs buvo pas kaltinamojo kolegą. Š. surašant dokumentus, atsidarė stalčių, nes antram stalčiuje bylų medžiagos buvo sudėtos, kurios yra neištirtos. Stalčiai yra trys. Atsidarė stalčių pasiimti medžiagas. Jam pasirodė, kad Š. lenda į jo stalčių, nes Š. ranka nukrypo į tą pusę, todėl jis pasitikrino, ar telefonas nepaimtas iš stalčiaus, nes Š. pasirodė „žulikėliu“. Nematė, kaip V. galėjo atidaryti stalčių, jokio garso nėra stalčius atidarant. Jokio kyšio neėmė ir jų duoti neprašė, ir su dokumentais nieko blogo nedarė, neklastojo, tik supildė ant tų asmenų, kas vairavo automobilius. Jei greitis viršytas, išsiunčia kvietimus žmonėms paštu, kolegos skambindavo, kad būtų greičiau. Šaukimus siunčia neregistruotus, o vėliau registruotus. Kai atvyksta kviestas žmogus, supažindina su gauta medžiaga, kviečia savininką automobilio, kuris ir paaiškina, kas naudojasi jo automobiliu ir tuo užfotografuotu momentu galimai vairavo. Kviečia tą asmenį, kas vairavo radaro nufotografuotą automobilį, pagal kodekso normas siunčiamas nurodymas paštu. Jei žmogus nurodo, kad ne jis vairavo, tai kitą asmenį nubaudžia patys, jei tas asmuo nėra baustas metų bėgyje. Jei mato, kad tikrai tas žmogus vairavo, o jis nesutinka, surašo protokolą, o žmogus gali kreiptis į teismą. Surašytą protokolą kartais siunčia, o kartais perduoda įteikti kitam asmeniui, parašai nereikalingi nurodyme. Protokolas jeigu surašomas, tai jis turi supažindinti tik tada, kai asmuo pasirašo. Vaizdo įrašai tikri ar sumontuoti, negali pasakyti, nes nėra specialistas. Matytos situacijos ar tokios buvo, negali atsiminti, momentais atpažįsta save ir kabineto aplinką. Pas save darbo stalo stalčiuje pašalinių daiktų neteko rasti. Jei tame stalčiuje būdavo pinigai, tai tik jo asmeniniai, persirengdamas pasidėdavau pinigus į tą stalčių be piniginės, palaidus, jis piniginės neturėdavo. Kvitų iš bankomatų neima, kai nusiiminėja pinigus. Tarp jo ir kabinete dirbusio kolegos stalų buvo dar vienas stalas, kompiuterių monitoriai, pas kolegą ant stalo stovėjo dar spausdintuvas, ant tarpinio stalo dar jo paties darbinis kompiuteris. Tuščios erdvės kabinete nebuvo tarp jo ir kolegos. Baldų išdėstymas buvo toks pats, kaip nurodyta nuotraukose kratos metu. Kompiuterių monitoriai dideli, kolegos pilnai nematė, tik jo galvos viršų. Pagal įstatymą privalo taikyti administracinį nurodymą, prie duomenų bazių priėjimą turėjo apribotą, bet baustumus jis matė. Asmens kodo ar gimimo metų reikėjo baustumui patikrinti. Pažeidėjo telefono numerį įvesti reikia į duomenų bazę, jeigu jis turi tą telefoną, tokiu atveju pakartotinai padarius pažeidimą jį lengviau surasti. Posėdžio metu susipažinęs su foto nuotrauka esančia 1 bylos tome b.l. 114-115, 129-133, R. S. paaiškino, jog spalio mėn. galėjo prietema būtu, o blicas apšviečia ir matomumą pagerina, bet 80 proc. nuotraukų nėra kokybiškos. Kad tai moteris, sprendė pagal siluetą, kompiuteryje nuotrauka visai kitokia, nei atspausdinta ant lapo, nes kompiuteriu galima nuotrauką padidini. M. nurodė, kad galėjo mama vairuoti, pats to nesugalvojo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. labai laisvai bendrauja, jis pasakė, kad buvo prieš du mėnesiukus ir prisižadėjo, bet tiksliai negali pasakyti, ką ir kam yra prižadėjęs, jis labai keistas žmogus, dažnai keičia nuomones ir tai, ką kalba. Charakteristikos tiesioginio viršininko skiriasi kardinaliai nepraėjus nei mėnesiui, bet nesupranta, kodėl, negali paaiškinti šios aplinkybės. Kodėl jos taip skiriasi nežino, gal nepatiko, gal buvo užsakymas kaip charakteristiką parašyti. Buvo kategorija laikyta, išlaikė ją ir pasitvirtinau 3 ar 4 kartą, charakteristika bloga atsirado po jo sulaikymo. Anksčiau pažeidimų nėra daręs, baustas už tarnybos netinkamą atlikimą nebuvo. Dabar uždirba 55 eurus per dieną, gyvena šeimyniškai, turi dvi studijuojančias dukras Vilniuje. Turi paskolą butui. Apie 6 val. 45 min. jau būdavo darbe ir persirenginėdavo, visada ateidavo tokiu metu, nepastebėjo nieko neįprasto. G. kvietė šaukimu ir dar gal ne vieną siuntė, jo telefono nežinojo. Skambindavo tik tada, kai po 2-3 kvietimų asmuo neatvyksta. G. išaiškino visą procedūrą, davė pažiūrėti pažeidimą, kad mažiau ginčų būtų. G. nieko neteisėto atlikti neprašė, jis sutiko ir gailėjosi. Iš G. nieko neprašė. Kai atvyksta pažeidėjai, su jais pokalbiai įvairūs būna, kas antras sakydavo, kad nėra pinigų ar darbų, o jie kalbėdavo apie tai, kad padarė pažeidimą. Pažeidėjams susitarti nesiūlydavo, apie tai neužsimindavo. Jis pats pastebėjo, kad yra kameros, kai juos sulaikė buvo rytas, nuėjo pas viršininką apie 7:30 val., bet viršininko nebuvo. Sutiko asmenį, kuris pasakė, kad D. Č. gali 3 mėn. įstatyti kameras ir stebėti pareigūnus ir kilus įtarimui paryti pareiškimą. Viršininkas nesirodė iki 9 val., vėliau atėjo imuniteto darbuotojai. Virš savo ir kolegos stalo rado kameras, skylė buvo pakabinamose lubose. Galvojo, kad buvęs piktas kolega įstatė kameras, suprato, kad jis čia kerštauja. M. nepažįsta. Po 30-40 nutarimų surašydavo per dieną, dar išsiųsdavo šaukimus. Krūviai būdavo mažesni ir didesni, priklausomai nuo žmonių atėjimo kiekio, laiką paskirdavo po 15-20 min. kad žmonės nelauktų prie durų. Per mėnesį turėdavo po 500 administracinių bylų, nesėdėdavo be darbo ir kavos negerdavo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gavo laišką iš kelių policijos, 2013-11-08 atvyko nurodytu laiku, užėjo į kabinetą, jam pareigūnas pasiūlė prisėsti, pareigūnui pateikė dokumentus. Pareigūnas supažindino su pažeidimu, parodė monitoriuje, kiek jis viršino greitį. Kažkur pasirašė, o pareigūnas pasakė, kad baudą per 10 dienų reikia sumokėti, ir tiek. S. nepažinojo, pykčių ar negražintų skolų nėra. Matė S. pirmą kartą. S. darbo stalo stalčiaus jis neatidarinėjo, gal stalčius buvo atidarytas, to nepastebėjo, o kad į stalčių kištų rankas neatsimena. Kiek atsimena, padavė dokumentus ir pastebėjo, kad yra kažkoks popierius dar pas jį. Pamatė, kad du šaukimus yra gavęs, tai gal tą šaukimą ir įdėjo į stalčių, kurį išsitraukė iš vidinės bliuzono kišenės, o antrą šaukimą gal kartu ten turėjo su dokumentais. Iš kelnių kišenės nieko neturėjo išsitraukti, gal sau ką buvo pasižymėjęs. Dėl nuobaudos skyrimo į policiją gal prieš 2 metus buvo atvykęs. Baudos sumokėjimo tvarką žino, ją daug kur galima sumokėti ir pačioje policijoje geltonoje dėžėje - terminale, bet ne pas S. kabinete. Vaizdo įraše save pažino, tokia situacija buvo. Pirštais, kad kažką rodytų, tai neatsimenu, gal tik gestikuliavo kalbėdamas. S. matė pirmą kartą, gal kada patruliu dirbantį yra matęs. Anksčiau baustas iki to laiko buvo administracine tvarka, gal net ant to paties kelio, Kaune, Chemijos g. yra buvęs, bet ne pas S., o pas jo kolegą tam pačiam kabinete. Pareigūnas parodė kompiuteryje jo nuotrauką. Jam atrodė, kad ten galima 90 km/h. važiuoti, bet pasirodo 70 km/h. Jis nieko pareigūnui nesiūlė ir iš jo pareigūnas nieko nereikalavo.

Nors kaltinamieji V. G. ir R. S. neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau abiejų kaltinamųjų kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų yra įrodyta liudytojų parodymais, slapto sekimo protokolais, administracinės teisės pažeidimo protokolais, kratų protokolais, kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamojoje byloje esančiais bei žemiau išdėstomais įrodymais.

Dėl R. S. ir V. G. 2013-11-08 įvykdytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 225 str. 4 d., 227 str. 4 d. bei įrodymų vertinimo

Liudytojas A. P. apklausiamas teisme (BPK 160 str.) sutiko duoti parodymus ir paaiškino, jog dirba Kauno apskrities (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinai eina viršininko pareigas. Kaltinamuosius pažįstu, jie nėra giminaičiai, žinomi tik darbo reikalais, nėra jokių pykčių. S. ilgametis darbuotojas (duomenys neskelbtini), žinojo, kad toks dirba, bet nebuvo susidūręs, o G. tapo žinomas kaip pradėjo sekti, siekiant išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Jis pats susijęs su techninių priemonių sumontavimu. Šiame tyrime naudotos techninės priemonės nuo kriminalinės apžvalgos tyrimo, R. S. kabinete įmontuota garso vaizdo aparatūra, kada tiksliai buvo sumontuota, neatsimena. Aparatūra sankcionuotu laikotarpiu buvo sumontuota, jis pats ją montavo. Vaizdo kameros buvo sumontuotos kelios, ne viena, bet kiek jų buvo, dabar tiksliai neatsimena. Kameros filmavo atskiras kabineto zonas. Epizodų yra daug, perkelti iš įrašų tik tie vaizdai, kuriuose užfiksuoti konkretūs veiką įrodantys faktai – iš skirtingų kamerų. Įranga R. S. kabinete buvo sumontuota iki 2013-11-07, nes buvo sankcionuoti veiksmai pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, fiziškai jau įranga kabinete buvo. Tyrimo metu ir operatyvinės veiklos metu įranga buvo naudojama ta pati, ji nebuvo išmontuota ir vėl naujai įmontuota. Garso takelis buvo vienas. Jis stebėjo vaizdo kamerų įrašus, medžiagos buvo daug, darbas nepertraukiamas, teko dirbti ir pamainom. Kaltinamųjų S. ir L. stalai buvo sustatyti vienas priešais kitą ir per vidurį dar vienas nenaudojamas stalas ant kurio buvo daiktų, S. ir L. vienas kitą galėjo matyti tiek, kiek dabar teisėjai užstoja sekretorė vaizdą į advokatus. S. ir L. pašnekėdavo apie vieną kitą žmogų, apie situaciją. Buvo pastebėti duodami pinigai ir techninėmis priemonėmis matė, kokie ir kiek ten pinigų buvo duodama, aprašyta protokoluose tas, kas buvo užfiksuota vaizdo įrašuose. Įranga buvo išmontuota iš karto po įtariamųjų S. ir L. sulaikymo, gal tą pačią dieną, nes nebeliko tikslo jos laikyti. Sulaikymo dieną stebėdami vaizdą pamatė, kad S. pastebėjo, jog yra įmontuota kamera, nes S. pradėjo ją judinti, atsirado trukdžiai, buvo nuspręsta sulaikinėti asmenis, nes manė, kad šie sugadins įrangą, todėl valandos bėgyje jie buvo sulaikyti. Tai buvo ta pati kamera, kuri ir buvo įdėta. Slaptą sekimą pagal gautą informaciją inicijavo (duomenys neskelbtini). Kuris pareigūnas vykdė šią bylą, negali pasakyti, tai slapti duomenys, kurie nėra šiuo metu dar nėra išslaptinti. Vykdyti sekimą jis pats galėjo, nes turėjo viršininko leidimą, turėjo žodinį nurodymą viršininko. Buvo pasielgta įstatymų rėmuose, buvo nutrauktas sekimas pradėjus ikiteisminį tyrimą, bet datos atskleisti negali. Pradėjus tyrimą pagal žvalgybos bylą, nebuvo aparatūra naudojama, aktyvuota buvo tada kai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir gauta teismo nutartis. Buvo laiko tarpas, kurio metu įranga neveikė. Mano, kad buvo taip, bet koks tai laikotarpis, negali nurodyti.

Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog R. S. buvęs jo kolega, kito kaltinamojo nežino, pykčių nėra. Dirbo su R. S. vienam kabinete Chemijos g. 4B, Kaune. Dirbo (duomenys neskelbtini) specialistu, kaip ir R. S., tyrė administracines bylas. Buvo pripažintas kaltu baudžiamuoju įsakymu dėl kyšininkavimo, įsakymo neskundė ir savo kaltę pripažino. Kas vyko pas S. prie darbo stalo, tai kažką girdėdavo. S. stalas nuo jo darbo stalo kabinete buvo atskirtas dar vienu stalu, matydavo, kas iš žmonių ateina pas R. S.. Su S. susipažino 1992 m., kabinete metai ar daugiau sėdėjo kartu su S., jų funkcijos vienodos būdavo. Nežino, ar S. pasitaikydavo panašių atvejų, kaip ir pas jį, nežino, ar kada kas siūlė pinigų kolegoms. Kad kabinete buvo įmontuota pasiklausimo aparatūra, to nežinojo. Su S. neaiškias aplinkybes skiriant baudas asmenims aptardavo kartu, tą darydavo ir su visu kolektyvu. Būdavo, kad neaiškūs gaunami duomenys, todėl pasitariama su kolegomis ir vadovybe.

Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyrius 2013-09-09 prašymu dėl slapto sekimo patekimo į tarnybines patalpas, jų apžiūros ir techninių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kad šis teiktų teismui teikimą sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus E. L. ir R. S. atžvilgiu nuo 2013-09-09 iki 2013-12-09.

2013-11-07 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad leista laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2014-02-07 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini)pareigūnams patekti į Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) specialisto R. S. darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, adresu Chemijos g. 4b, Kaunas, jose sumontuoti garso bei vaizdo įrašymo įrangą, ją naudoti bei slapta sekti R. S. ir jo bendrininkus, slapta paimti ir apžiūrėti patalpoje esančius dokumentus, patalpą (T 1., b.l. 30-31).

2013-11-11 slapto sekimo protokolu nustatyta, jog 2013-11-08 9.56 val., į Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) kabineto patalpas užeina V. G.. Tuo metu kabinete sėdi R. S., prie kito pareigūno stalo sėdi civiliais rūbais apsirengęs asmuo, jie tarpusavyje kalbasi. Užėjęs į kabinetą V. G. pasisveikina su R. S. ir atsisėda ant kėdės priėjo darbo stalo. Vyrai kalbasi tarpusavyje. V. G. paduoda R. S. baltos spalvos sulankstytą popieriaus lapą, pasako, kad viršijo greitį. R. S. pažiūrėjęs į jį bei kompiuterio duomenis pasako kiek buvo viršytas greitis, leidžia V. G. pačiam pažiūrėti j kompiuterio ekraną, rašo protokolą. Pokalbio metu, apie 9.59 val., V. G. kaire ranka iš kairės kelnių kišenės kažką išima ir laiko rankoje, apie 10.00 val. perdeda iš vienos rankos į kitą, tada R. S. kaire ranka atidaro savo darbo stalo antrą nuo viršaus stalčių, o V. G. į jį įdeda 50 litų nominalo kupiūrą, tada R. S. iš karto uždaro stalčių ir toliau rašo protokolą, vyrai toliau kalbasi tarpusavyje, apie 10.03 val. R. S. atspausdina ir duoda V. G. pasirašyti protokolą, pastarasis pasirašo, tada dar kiek pakalbėję vyrai atsisveikina ir V. G. išeina iš kabineto, tada, 10.04 val. R. S. atidaro tą patį savo darbo stalo stalčių, į kurį V. G. buvo įdėjęs pinigus, juos pastumia į stalčiaus gilumą ir jį uždaro (T 1., b.l. 37-47).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą CD Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2013-11-11 slapto sekimo protokolo I tomas b.l. 37-47, teisme buvo nustatytos iš esmės tapačios aplinkybės 2013-11-11 slapto sekimo protokolo turiniui. Peržiūrėjus šį įrašą, gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius pareiškė pastabą, jog nėra duomenų, kad paėmė ir ką įdėjo į stačių G., nematyti, ką R. S. išima iš stalčiaus. Kaltinamasis R. S. paaiškino, kad vaizdo ir garso įraše matosi, kad prie jo prieina kolega E. L., jie tarpusavyje kalbasi.

2013-12-03 protokolu nustatyta, kad atlikta įvykio vietos - Kauno apskrities (duomenys neskelbtini)-ojo kabineto apžiūra (T 2., b.l. 35-36, 37-38).

2013-11-22 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad be kitų aplinkybių nurodyta, jog 2013-11-08, R. S. surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), su administraciniu nurodymu ((duomenys neskelbtini)). V. G. skirta 50 litų bauda. Prie tarnybinio pranešimo pridėta atitinkama medžiaga, iš kurios matyti, kad stacionariu greičio matuokliu 2013-10-20, 12.55 vai., kelio Vilijampolė-Žeimiai-Šėta 4,32 kilometre, automobiliu Volvo V70, v.n. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas viršytas greitis 25 km/h, pažeidimą patvirtina fotonuotrauka, administraciniame nurodyme siūloma iki 2013-11-22 savanoriškai sumokėti 50 litų dydžio baudą (T l ., b.l. 114-115, 120-124).

2013-11-29 kratos protokolu nustatyta, jog Kauno apskrities (DUOMENYS NESKELBTINI)(duomenys neskelbtini)-ąjame kabinete kratos metu be kitų daiktų rasta ir paimta stalinis darbo kalendorius iš R. S. darbo vietos, kuris buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad 2013-11-08 kalendoriaus lape tarp kitų ranka darytų įrašų yra ir užrašas „9.50 -(duomenys neskelbtini) (T 1 b.l. 89-97, T 2 b.l. 59-63).

2014-11-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Lietuvos kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas informavo, kad greičio matavimo prietaisų „Multa Radar S80“ paklaida yra nurodyta patikros sertifikate. Transporto priemonės greičiui esant iki 100 km/h ji yra ±3 km/h, esant daugiau kaip 100 km/h ±3 procentai. Paklaidos dydis priklauso nuo to, koks yra transporto priemonės važiavimo greitis. Leistino važiavimo greičio, užfiksuoto transporto priemonės važiavimo greičio ir važiavimo greičio parametrai po paklaidos Administracinių teisės pažeidimų įvykių registre fiksuojami automatiniu būdu. Apdorojus greičio matavimo prietaiso užfiksuoto greičio viršijimo duomenis registre, jie automatiniu būdu persikelia į formuojamą Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą. Panaikinti šiuos duomenis, ar juos pakeisti registro vartotojas neturi galimybės, įregistravus tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą registre, automatiniu būdu įregistruojamas ir su juo susijęs administracinis teisės pažeidimas. Į šio pažeidimo langą persikelia visi greičio matavimo prietaiso užfiksuoti duomenys, tarp jų ir užfiksuotas važiavimo greitis bei važiavimo greitis po paklaidos. Policijos pareigūnas, prisijungęs prie registro, mato minėtus duomenis pradėdamas pažeidimo tyrimą, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdamas nutarimą byloje. Prie šio rašto pridėta patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (T 2., b.l. 105-106).

2013-12-04 pažyma apie asmens baustumą nustatyta, kad 2013-11-08 administraciniu nurodymu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) V. G. skirta 50 litų bauda. Iki tol V. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (T 4 b.l. 146-147).

Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto pareigybės aprašymu nustatyta (patvirtintas Kauno apskrities VPK viršininko 2012-02-20 įsakymu Nr. 20-V-135), kad nustatyti specialieji reikalavimai šias pareigas einančiam statutiniam valstybės tarnautojui (pareigybės lygis- B, pareigybės kategorija- 7), taip pat įtvirtintos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, tame tarpe nagrinėti ir priimti sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose, įforminti ir nagrinėti stacionariais mobiliais greičio matuokliais užfiksuotus KET pažeidimus, stuomenis apie tai suvesti į registrą, atsakyti už terminų laikymąsi, savo tiesioginėms pareigoms naudoti duomenų registrų ir informacinių sistemų duomenis, o turint teisę juos tvarkyti. 2012-09-20 R. S. savo parašu patvirtino susipažinęs su šia pareigine instrukcija (T 5., b.l. 32-33).

Dokumentais nustatyta, kad 1992-07-09 R. S. davė policijos pareigūno priesaiką (T 5 ., b.l. 39).

2013-12-09 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) viršininko pateikta R. S. charakteristika nustatyta, kad jis charakterizuojamas iš esmės teigiamai, atskleidžiami kai kurie pareigūno darbo trūkumai, asmeninės savybės (T 5., b.l. 37).

2013-11-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad R. S. laikinai nušalintas nuo užimamų Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto pareigų trims mėnesiams nuo 2013-11-30 iki 2014-03-31 (T 4 ., b.l. 192-193).

2014-03-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad pratęstas R. S. laikino nušalinimo nuo Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto pareigų terminas trims mėnesiams nuo 2014-03-31 iki 2014-06-31 (T 5 ., b.l. 4-6).

2014-06-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad pratęstas R. S. laikino nušalinimo nuo Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto pareigų terminas trims mėnesiams nuo 2014-06-31 iki 2014-09-31 (T 5 ., b.l. 11-12).

2014-09-09 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 20-TE-900 nustatyta, kad nuo 2014-09-05 R. S. buvo atleistas iš vidaus tarnybos (T 5., b.l. 17).

Kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.

Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.

Motyvuojamoji dalis

BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams – papirkimas. Ši nusikalstama veika reiškiasi pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas (pvz., pinigai, kitos turtinės vertybes) – ar pačiam valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui), ar per valstybės tarnautoją kitam fiziniam, juridiniam asmeniui, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus (pvz., perdavimą valstybės tarnautojui tam tikros pinigų sumos) suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį). Būtent turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais grindžiamų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio nuosprendį ar nutartį, prerogatyva. Taigi, vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, ar jie patikimi, ar pakankami asmens kaltumui pagrįsti, ir priimtame nuosprendyje (nutartyje) dėl to padaryti argumentuotas išvadas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo šioje baudž-iamojoje byloje buvo kreiptasi į teismą dėl slapto patekimo į tarnybines patalpas, jų apžiūros ir techninių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka. Šio kreipimosi pagrindas buvo Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 4 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, t.y. turimi duomenys apie E. L. ir R. S. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str., 228 str., 229 str., tačiau esat dar nenustatytiems nusikalstamos veikos požymiams.

Vertinant šią aplinkybę pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (anksčiau - operatyvinės veiklos) ar kitų įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o kitų įstatymų (tarp jų ir KŽĮ (anksčiau - Operatyvinės veiklos įstatymo)) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius, atliekami proceso veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-141/2008). Taigi jeigu vykdomi teismo ar prokuroro sankcionuoti veiksmai pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą ir reikia darbą tęsti pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus pagal BPK normas. Pažymėtina, kad šiuo įrodinėjimo leistinumo klausimu vieninga yra ne tik teismų praktika, bet ji taip pat yra pilnai atkartota ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-12-31 įsakymu Nr. I-383 rekomendacijose „Dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“, kuriomis privalo vadovautis ir ikiteisminio tyrimo institucijos, ir prokurorai. Šių rekomendacijų 5 punktas numato, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl tos nusikalstamos veikos nutraukiamas. Rekomendacijų 7 punkte nurodoma, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl tiriamo asmens ar grupės asmenų padarytos nusikalstamos nusikalstamos veikos, kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti tęsiamas. O tų pačių rekomendacijų 10 punkte nurodoma, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuoti prokuroro ar teismo, ir kiti krikinalinės žvalgybos veiksmai nutraukiami priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu prireikus tęsti krikinalinės žvalgybos veiksmus, kuriais ribojamos asmenų teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje, BPK nustatyta tvarka privaloma gauti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sankciją.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (anksčiau - operatyvinį tyrimą), privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti; 2) ar žvalgybos veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti yra apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys, o faktinis tokių veiksmų pagrindas nustatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje, kuriame kalbama apie tam tikrą informaciją, kurios dar nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau galima atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. BPK kodekso normų reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1, Teismų praktika Nr. 27).

Kaip paminėta, 2013-09-09 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) A. R. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl slapto patekimo į tarnybines patalpas, jų apžiūros ir techninių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kad šis teismui teiktų teikimą sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veikmsus KŽĮ 8 str. 1 d. pagrindu E. L. ir R. S. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas motyvuota nutartimi dėl slapto pateikimo į tarnybines patalpas, jų apžiūros ir techinių priemonių panaudojimo specialiąja tvarka 2013-09-09 Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė sankcionuoti slaptą patekimą į tarnybines patalpas, esančias adresu Chemijos pr. 4B, Kaune, (duomenys neskelbtini) kabinete, jų apžiūrą ir techninių prieminių panaudojimą specialiąja tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant E. L., R. S. ir kitų asmenų pokalbius, darant vaizdo ir garso įrašus nurodytame kabinete bei kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nei vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie kontrolę nėra žinoma, laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. (6 t., b.l. 116). Taigi, šiuo konkrečiu byloje atveju yra nustyti tiek, faktiniai, tiek teisiniai pagrindai kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti.

Bylos duomenys tvirtina, jog ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2013-11-06 (1 t., 1-2, 27). Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorė N. U. 2013-11-07 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją prašydama leisti laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2014-02-07 ikiteisminio tyrimo pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės slapta patekti į Kauno apskrities (DUOMENYS NESKELBTINI)specialisto R. S. darbo vietos, esančios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate, Kaune, Chemijos 4b, darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas, leisti apžiūrėti šias patalpas bei jose sumontuoti garso ir vaizdo įrašymo įrangą, ją naudojant sekti šias patalpas, darant garso bei vaizdo įrašus slapta sekti R. S., gim. 1969 m., bei galimus jo bendrininkus, taip pat slapta atlikti šios tarnybinės patalpos ir joje esančių daiktų, ir dokumentų apžiūrą, paimti tyrimui reikšmingus dokumentus, daiktus, baigus slaptą sekimą arba esant būtinumui išmontuoti įrangą ( 1 t., b.l. 28-29). Teismas 2013-11-07 nutartimi tokį prašymą tenkino pilna apimtimi (1 t., b.l. 30-31). Kai matyti iš byloje esančių slapto sekimo protokolų, pirmasis slapto sekimo protokolas surašytas 2013-11-08, jame nurodyta slapto sekimo data: 2013-11-07; slapto sekimo pradžia: 9.14 val.; slapto sekimo pabaiga: 9.25val. (1 t., b.l.32-36). Būtent su kaltinamuoju V. G. susijęs epizodas slaptu sekimu yra užfiksuotas 2013-11-08, slapto sekimo pradžia 9.56 val., slapto sekimo pabaiga 10.49 val., slapto sekimo protokolas surašytas 2013-11-11 (1 t., b.l. 37-45). Akivaizdu, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, toliau šioje byloje itin operatyviai pradėti rinkti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, t.y. tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvuotą 2013-11-07 nutartį, priimtą BPK 158 str., 160 str., 173 str. numatyta tvarka. Nei baudžiamojo proceso kodekse, nei Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra nurodyta, per kiek būtent laiko kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuoti prokuroro ar teismo, ir kiti kriminalinės žvalgybos veiksmai nutraukiami priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Manytinai, kad tai turi būti įvykdoma per protingai trumpą terminą, kas šiuo atveju nebuvo pažeista. Vaizdo ir garso fiksavimo įranga R. S. darbo kabinete teisėtai buvo sumontuota nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. pagal Kauno apygardos teismo 2013-09-09 nutartį atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą. O 2013 m. lapkričio 7 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, Kauno apygardos teismo sankcionuotų kriminalinės žvalgybos priemonių taikymas iki to momento, kol buvo gauta 2013-11-07 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, šie veiksmai savaime netapo neteisėtais, nors formaliai pasikeitė sekimo pagrindas, tačiau realiai nei fizinė vieta, nei asmenys ar kitos aplinkybės nesikeitė. Pažymėtina, kad tiek sekimas, atliekamas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, tieks slaptas sekimas, atliekamas pagal baudžiamojo proceso nuostatas, yra skirti tiems patiems baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmasis kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos epizodas, reikšmingas šiai bylai, yra užfiksuotas 2013-11-08. Dėl paminėtų aplinkybių visumos teismas konstatuoja, jog aukščiau išanalizuotieji duomenys gauti nepažeidžiant įstatymų, teisėtu būdu ir pripažintini įrodymais.

Nors apklausiamas teisme liudytoju E. L. ir nurodė, kad į kolegos R. S. darbą nesikišdavo, negirdėdavo, ką daro R. S., tačiau iš peržiūrėtų vaizdo ir graso įrašų akivaizdu, kad E. L. ir R. S. tiek kabinete esant pažeidėjams, tiek kabinete esant tik pareigūnams, bet kuriuo momentu galėjo (ką realiai ir darė) betarpiškai pradėti garsiai kalbėtis tarpusavyje apie pažeidimų padarytas aplinkybes, pažeidėjus, spręsti kitus klausimus. Be to, kaip parodė apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas A. P., E. L. ir R. S. stalai tame pačiame darbo kabinete stovėjo vienas priešais kitą, iš esmės skyrė tik stalas ir monitoriai, tad jie puikiai galėjo matyti ir girdėti viską, kas vyksta prie kolegos darbo stalo. Įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes, jog R. S. ir E. L. susipažino dar 1992 m, yra ilgamečiai pažįstami, kartu dirbantys viename kabinete, tarpusavyje bendrauja familiariai, jokių pykčių neturi, juos sieja ganėtinai draugiški ryšiai, tad logiška įvykių grandine seka, jog jie abu žinojo ir žinojo apie vienas kito daromas nusikalstamas veikas, už kurias E. L. Kauno apygardos teismo 2015-02-12 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 str. 2 d. ( epizodai), 300 str. 1 d. (du epizodai), 225 str. 4 d.(8 epizodai) ( 5 t., b.l. 169-189), o R. S. yra teisiamas šiuo metu.

Atmestinas R. S. teiginys, kad ši byla yra susidorojimas su juo kaip pareigūnu, kurį iniciavo vadovybė, darbo kabinete sumontavus stebėjimo kameras. Įvertinus byloje esančią 2013-12-09 R. S. charakteristiką iš darbovietės, kurioje iš esmės jis apibūdinamas teigiamai, atskleidžiami kai kuri pareigūno darbo trūkumai, asmeninės savybės, jokiu būdu negalima tvirtinti, kad su R. S. buvo siekiama susidoroti. Be to, R. S. buvo sveikas, nesergantis jokiomis ligomis pareigūnas (5 t., b.l. 39-43), turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tad akivaizdu, kad jo byloje nagrinėjamo elgesio, veikimo modelio niekas nesąlygojo, neprovokavo ir nevertė, nes tai buvo paties R. S. sąmoningas pasirinkimas ir laisvas apsisprendimas.

Kaip matyti iš su kaltinamaisiais V. G. ir R. S. susijusio slapto sekimo metu užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo, nors fone ir groja muzika, tačiau vaizdas ir garsas yra gerai suprantamas, aiškiai suvokiamas sakomų reikšmingų žodžių ir frazių turinys, ryškūs kadrai, be to, šie įrašai buvo nekartą peržiūrimi teisme ar kartojama peržiūra tam tikrų reikšmingų jų epizodų, sudarant kaip įmanoma geresnes vaizdo ir garso technines galimybes proceso dalyviams juos peržiūrėti. Tas pastebėtina dėl visų šioje baudžiamojoje byloje peržiūrėtų garso ir vaizdo įrašų teisiamojo posėdžio metu.

Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūno kabinete V. G. pateikia R. S. asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę), kurį sutikrinęs su kompiuterio duomenimis bei V. G. parodęs vaizdą kompiuterio ekrane, R. S. grąžina V. G., o pastarasis dokumentą įsideda į striukės viršutinės dalies kairės pusės vidinę kišenę. Prieš tai V. G. iš bliuzono kairės pusės kišenės išsitraukia piniginę kupiūrą, kurią laiko rankose, perima iš vienos rankos į kitą, ir, vos tik R. S. atidaro tarnybinio stalo pirmąjį viršutinį stalčių, V. G. kupiūrą skubiai įdeda į jį, o R. S. šį stačių, net neatitraukdamas rankos nuo jo paviršiaus, staigiu judesiu uždaro. Vėliau, V. G. išėjus, R. S. atidžiai patikrina savo darbo stalo stalčius bei iš ten pinigus paima. Taigi, iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog darbo metu savo darbo vietoje pareigūnas R. S. ne tik, kad administracinės teisės pažeidėjui familiariai baksnoja į savo darbo kompiuterį bei rodo jame esančius duomenis, neaiškina svarbių atitinkamų teisės aktų nuostatų ir tokiu būdu naudojasi pažeidėjo teisiniu neišprusimu, bet ir visiškai nekreipia dėmesio ir leidžia šiam pašaliniam asmeniui tikrąją to žodžio prasme lįsti į jo tarnybinio stalo viršutinį pirmąjį stalčių. Iš stop kardų matyti, jog V. G. įdėtoji į stalčių piniginė kupiūra yra 50 litų nominalo. Familiarus R. S. bendravimo būdas su V. G., kalbėjimas kartais tyliau tartum apie paslapties dalyką, administracinių teisės pažeidimų kodekso normų bei pažeidėjo teisių nuoseklaus aiškinimo nebuvimas, iniciatyvos rodymas staiga atidarant pirmąjį savo darbo stalo stalčių, sudaro iliuziją administracinės teisės pažeidėjui, jog tokiu būdu R. S. nori palengvinti pažeidėjo padėtį ir siūlo švelnesnį bei pažeidėjui priimtinesnį sprendimo variantą. Akivaizdu, jog V. G. tokį pareigūno elgesį suvokia kaip lengvinantį jo situaciją administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl į R. S. darbinio stalo stačių įdėdamas 50 litų banknotą taip siekia pastarajam atsilyginti už šio, kaip suvokia V. G., jam suteiktą lengvinančio pobūdžio paslaugą. Papirkėjas (V. G.) suvokia, jog jis valstybės tarnautojui – R. S. neteisėtai duoda pinigus už tai, kad šis veiktų jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Taigi, V. G. veikė tiesiogine tyčia. Tai akivaizdu ir iš paties kaltinamojo V. G. parodymų, kur jis nurodo, jog su R. S. jokių pykčių neturi ir jį matė pirmą kartą, žinojo administracinės baudos sumokėjimo tvarką ir tai, kad jos negalima sumokėti R. S. kabinete. O kaip seka iš R. S. parodymų, pastarojo teigimu, jis tikrai neleistų lysti jokiam pašaliniam asmeniui į savo darbo stalo stalčius, jeigu matytų tai esant. R. S. teigė, jog jis nematė, kaip ir ką į jo darbo stalčių įdėjo V. G., ir pats iš to stalčiaus nieko vėliau neišėmė, V. G. matė pirmą kartą, o stalčiuje laikė savo asmeninius pinigus, neturėjo piniginės. Pastebėtina, jog peržiūrėjus visą teismui pateiktą filmuotą medžiagą, niekur nesimato, kad R. S. į savo darbo stalo stačius pats dėtų ar perskaičiuotų savo asmeninius pinigus, taigi, R. S. duoti parodymai yra atmestini kaip pasirinkta gynybinė versija, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. R. S. įvykdytos nusikalstamos veikos objektyvioji nusikaltimo pusė reiškėsi tuo, kad jis padarytas aktyviais veiksmais – nusikalstamu veikimu. R. S. priėmė kyšį už teisėtą akto surašymą. Tokie veiksmai padaryti tiesiogine tyčia. R. S., turėdamas didelę patirtį administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo srityje bei žinodamas, kad V. G. už jo padarytą administracinės pažeidimą turi teisę surašyti administracinį nurodymą, pasinaudojo V. G. teisiniu neišprusimu ir jam pasiūlė šią įstatymo galimybę tartum lengvatą, ką iš R. S. konkliudentinių veiksmų būtent suprato ir pats V. G. už tai duodamas kyšį pareigūnui, o pats R. S. taipogi suvokė, jog toks jo elgesys prieštarauja tarnybos interesams, gali sukelti tam tikrų padarinių ir to siekė. Kyšininkavimas, kuris reiškiasi kyšio priėmimu, laikomas baigtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima visas ar bent dalį jam duodamų vertybių. Šiuo atveju tiek kyšio davimas, tiek papirkimas yra baigtos nusikalstamos veikos. Kadangi V. G. davė R. S., o šis priėmė 50 litų nominalo vieną kupiūrą, kas atitinka 14,48 eur, vadinasi, duotoji bei priimtoji kyšio vertė neviršija 1 MGL dydžio, t.y. 37,66 eur. Taigi, kaip nustatyta slapto sekimo 2013-11-11 protokolu ir vaizdo ir garso (duomenys neskelbtini) peržiūra bei kitais ištirtais įrodymais teisiamajame posėdyje, V. G. papirko R. S. mažesniu nei 1 MGL, t.y. 50 litų dydžio kyšiu, už šio teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą parenkant ir skiriant minimalią piniginę baudą surašant administracinį nurodymą. O R. S. priėmė iš V. G. ne didesnį nei 1 MGL, t.y. 50 litų vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno Apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas R. S., kuriam tiesiogiai buvo duotas kyšis, mažesnės negu 1 MGL vertės, teisingai įvardintas kaip valstybės tarnautojas.

Taigi, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai V. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pasitvirtino ir šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, kaltinamasis V. G. tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už Kauno Apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto R. S. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (surašant administracinį nurodymą). Įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo V. G. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta.

Be to, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai R. S. šiame epizode dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos taip pat pasitvirtino ir šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, kaltinamasis R. S., būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kauno Apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistu, už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. surašant administracinį nurodymą dėl administracinės teisės pažeidimo, tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį iš V. G.. Įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl R. S. įvykdytų 2013-11-11 nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 225 str. 4 d., 300 str. 1 d. bei įrodymų vertinimo

Liudytojas K. M. teisme apklausiamas parodė, kad abiejų kaltinamųjų nepažįsta, gal kada ir yra matęs, noro apkalbėti, skolų ar pykčių neturi. K. M. paaiškino, jog jis neatsimenu dėl kokių aplinkybių kviečiamas į teismą. Ne kiekvieną dieną būna toks įvykis, kad jį kviečia į teismą. Jo įvykis toks, kad atvažiavo pusantro tūkstančio kilometrų ir nežino, dėl ko. Apie įvykį policijoje nieko ypatingo neatsimena. Prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tuo metu laidavo už jį žmona, kai dėl įvykio su kelių policiją, tai žinau šitą įvykį. Įvykio aplinkybių neatsimena, todėl prašo remtis tyrimo metu duotais parodymais.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus K. M. parodymus, kur jis 2014-05-30 apklausos metu parodė, kad 2013 m. spalio 20 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, važiuodamas automobiliu VW „Passat Variant“, v.n. (duomenys neskelbtini) kelyje Vilnius-Klaipėda, ties Žiežmariais viršijo leistiną greitį ir šį pažeidimą užfiksavo stacionarus greičio matuoklis. Dėl šio pažeidimo buvo pakviestas į Kauno Kelių policijos valdybą pas pareigūną, kurio pavardė nurodyta pranešime apie įtarimą. Tai galėjo būti 2013-11-11, kuomet atvyko pas šį pareigūną, pokalbio metu bandė rasti konsensusą, kadangi pats buvo anksčiau baustas administracine tvarka, prašė pareigūno, kad protokolas būtų surašytas ne jam, o jo molinai A. M. Z.. Pareigūnas sutiko tai padaryta ir surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą A. M. Z. vardu, paskyrė jai 50,00 litų baudą, tačiau ant surašyto protokolo K. M. nepasirašinėjo, baudą už savo motiną sumokėjo pats, o atsidėkodamas pareigūnui už paslaugą kabinete jam perdavė juodos spalvos maišelyje įdėtą butelį vyno, kurį buvo pirkęs Anglijoje, ir kurio vertė apie 80,00 litų. Maišą su buteliu padėjo po pareigūno stalu. 2014-08-27 apklausos metu K. M. patvirtino savo parodymus, dėl padaryto nusižengimo patikino besigailintis (T 3., b.l. 33-34,37-38).

Teisme pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas K. M. nurodė, kad tai tikriausiai yra tiesa, nes pasirašė protokolą, jeigu parašas yra jo, tai tikrai yra jo. Jie yra 4 sūnūs pas mamą, bet tai nėra susiję su byla. Šiuo metu vairuoja automobilį „Fiat proma“. 2013 m. VW Passat automobilius turėjo du, vieną Anglijoje, o kitą Lietuvoje. Lietuvoje su jo automobiliu važiavo mama, draugas ir brolis. Aplinkybes, kai buvo pas pareigūną, šiek tiek atsimena. Tyrėja davė vaizdo įrašą žiūrėti, save jame atpažino, buvo nesikirpęs, situacija yra tikra, bet tai valstybės lėšų švaistymas. Nėra garantuotas, kad ten buvo vyno butelis, tame juodame maiše. Turėjo problemų policijoje ir buvo kitam pareigūnui užsiminęs, kad užneš vandens žuvytėm. Yra akvariumistas, Anglijoje laiko žuvytes. Galėjo ten būti ir vanduo, galėjo sumaišyti. Kai davė parodymus tyrėjui, tai buvo trumpesnis laiko tarpas praėjęs, negu dabar yra. Tos aplinkybės po vaizdo įrašo pas tyrėją, buvo aiškesnės nei dabar. Ar galima tvirtinti jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jais remtis pilnai teisme, negali atsakyti, jam reiktų pasikonsultuoti su advokatu, ar pažiūrėti vaizdo įrašą. Jei pasirašė po savo parodymais, tai juos tvirtinti gali, bet tik pamatęs savo parašą. Patvirtina, jog parašas po parodymais yra jo. Parodymai surašyti po vaizdo medžiagos peržiūrėjimo, bet iki kol pardavė tą automobilį, jį vairavo šeimos nariai ir draugai. Parodymus, duotus tyrimo metu, tvirtina. Dažnai nešiojasi butelius, nes mėgsta išgerti, ar dažnai atneša pareigūnams vandenį, to negali pasakyti, bet butelius nešiojasi, nes yra žuvyčių mėgėjas, reikia vienas kitam pakeisti vandenį. Visada su savimi nešiojuosi vandenį, tik dabar paliko automobilyje, nes vandens jam vis reikia, ir langų plovimui reikia. Labai įsiblaškęs, nėra įsitikinęs, su kuriais daiktais vaikšto, ką turi su savimi. Nežino, ar 2015-10-20, 18 val. 30 min. nurodytam kelyje galėjo vairuoti automobilį VW Passat nurodytais numeriais, nes su ta mašina daug kas važinėjo, draugas, mama, draugo draugas, paskui jis vairuodavo. Kabinete pas pareigūną R. S. nežino, ar matė vaizdo įrašą, o pas tyrėją matė tą įrašą, kuriame turbūt buvo jis pats. Neatsimena aplinkybių, kaip jam buvo surašytas protokolas, bet dėl ko buvo atleistas pagal laidavimas, tai žino. Buvo jam pareikštas įtarimas dėl kyšio davimo, tuo metu patyrė stresą ir išgąstį apklausos metu. Neatsimenu, ar jam sakė tyrėjai ar prokurorai, kad bus nutraukta byla, jei paaiškins įvykio aplinkybes. Pareigūnas monitoriuje savo kabinete ar rodė vaizdo medžiagą, neatsimena. Kodėl surašytas protokolas mamai, nežino, nes daug kas ten vairavo tą automobilį: jis, mama, draugas, brolis. Ar pats pareigūnas sugalvojo kam kitam rašyti protokolą nežino, ar tai jis pats nurodė pareigūnui, neatsimena. Medicininių priežasčių ar ligų dėl ko teisme blaškosi ir neatsako konkrečiai į užduotus klausimus, nėra. Nežino, ar pareigūnas jam paaiškino, kad už kelių eismo taisyklių padarytus pažeidimus prisipažinus juos padarius, bauda bus mažinama per pusę, jis neprisimena tokios aplinkybės. Kodėl atsidėkodamas paliko pareigūnui po stalu maišą su buteliu, tai gal todėl, kad paliko, o paliko, todėl, kad paliko. Pareigūnas greičiausiai neprašė palikti jam pinigų ar kokių kitų materialinių gėrybių.

Teisme apklausiama liudytoja M. A. Z. parodė, kad kai buvo iškviesta į policiją apklausai, tai prašo remiasi tais parodymais, nieko dabar teisme apie įvykį neatsimena, tada visus parodymus policijoje atsiminė geriau. Jau daug laiko nuo to praėjo, o dar dabar ir prastai jaučiasi, serga.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos M.A. Z. parodymus, kur ji 2014-09-23 liudytojo apklausos metu parodė, yra K. M. motina, jos sūnus darbo reikalais dažnai išvyksta į užsienį, o kai būna Lietuvoje gyvena kartu. Liudytoja patikino turinti vairuotojo pažymėjimą ir vairuojanti automobilį nuo 1983 m., dažniausiai važinėja su savo sūnų automobiliais, kadangi savo nuosavybėje jokio automobilio neturi. Apie K. M. galimai padarytą nusikalstamą veiką bei nusižengimus nieko pasakyti negali, nes nežino, sūnus apie tai jai nepasakoja. Pati stengiasi nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Liudytoja patikino neprisimenanti, kad 2013 m, spalio mėnesį būtų padariusi kokį nors kelių eismo taisyklių pažeidimą, o lapkričio mėnesį būtų vykusi į Kelių policijos valdybą dėl to, nepamena, kad jai būtų surašytas koks nors protokolas dėl pažeidimo, pati jokių dokumentų tikrai nepasirašinėjo (T 2., b.l. 152-153).

Teisme pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja M.A. Z. juos patvirtino pilna apimtimi, bei papildomai paaiškino, jog ir dabar vairuoja automobilį, savo sūnaus automobiliais važinėja, daug kapų turi, prižiūrėti visus reikia. Sūnaus automobiliu važinėja dažnai, nes kapai yra Kaišiadoryse, Jonavoje, Senavoje. Sūnus turi „pasatą“. Sūnus protokolo nuorašo jai neperdavė. Turiu 4 sūnus. Vienas sūnus turi „pasatą“, dar autobusiuką, iš viso jos sūnūs turi tris mašinas. Ji pati bausta policijoje niekada nebuvo. Sūnūs ar bausti, to nežino, neteko susidurti. Nežino, koks tas „pasatas“ nei spalvos, nei numerių, kėbulo tipo nežino. 2013 m. spalio mėn. ką veikė tiksliau, nežino, nesižymi užrašuose, ką veikia, metraščio neveda. Tik žino, kada daržus ravi. Spalio mėn. galėjo važinėti ir tvarkyti kapus, nes visur žolės auga. Važiuoja pro Žiežmarius į Kaišiadorys, ir važiuodama suka į kairę pro šiltnamius. Vilnius – Kaunas kelyje buvo, važiavo pas brolį. Į Klaipėdą važiuodavo su vaikais atostogauti, jai patinka vairuoti. Ji pati vairuoja, o važiuojant ir vaikai pasikeičia su ja, ir jie pavairuoja. Sūnus K. M. išvykęs į Londoną. Neklausia jo, kada grįš, gal po kokio mėnesio, telefono neturi, nebendrauja.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini), jo turinys iš esmės atitiko 2013-11-12 slapto sekimo protokolo turinį, kuriuo nustatyta, kad 2013-11-11, 12.06 val., į Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) kabineto patalpas užeina K. M.. Tuo metu kabinete sėdi R. S., kabinete taip pat dirba ir kitas pareigūnas. Tarp K. M. ir R. S. užsimezga pokalbis, kurio metu K. M. paduoda R. S. baltos spalvos sulankstytą popieriaus lapą, o dokumentus padeda ant stalo, pasako, kad yra dažnas klientas ir kad buvo užėjęs prieš porą mėnesių ir kažką prižadėjo, tuo metu iš sportinio krepšio išsitraukia į maišelį susuktą daiktą ir perduoda jį R. S. palei grindis, pastarasis jį pakiša po savo darbo stalu. Tarp vyrų vyksta pokalbis, kurio metu K. M. pasako, kad yra viršijęs greitį prie Kaišiadorių. 12.07 val. R. S. jam parodo į kompiuterio ekraną, pasako, kad greitis buvo viršytas 25 km/h, abu tariasi kieno vardu būtų galima surašyti protokolą, K. M. siūlo pažeidimą forminti jo brolio vardu, tačiau čia pat nurodo, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir šiuo metu išvykęs, tada kiek pagalvojęs pasako, kad pažeidimą galima būtų suforminti jo motinos vardu, abu vyrai tarpusavyje aptaria tokią galimybę. Apie 12.16 val., R. S. atspausdina dokumentus kuriuos paduoda K. M., paaiškina kaip ir kur susimokėti baudą, K. M. paima vieną iš jam paduotų lapų, jį su lanksto, įsideda į kišenę ir išeina (T 1 ., b.l. 48-53).

2013-11-22 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad be kitų aplinkybių nurodyta, jog 2013-11-11, R. S. surašė M. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), su administraciniu nurodymu ((duomenys neskelbtini)). M. A. Z. skirta 50 litų bauda. Prie tarnybinio pranešimo pridėta atitinkama medžiaga, iš kurios matyti, kad stacionariu greičio matuokliu 2013-10-20, 18.35 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė) 62,12 kilometre, automobiliu Volkswagen Passat Variant, v.n. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas viršytas greitis 22 km/h, pažeidimą patvirtina fotonuotrauka, administraciniame nurodyme siūloma iki 2013-11-25 savanoriškai sumokėti 50 litų dydžio baudą (T 1 b.l. 114-115, 129-133).

2013-11-11 Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), taip pat atitinkamame administraciniu nurodymu nustatyta, kad yra jį surašiusio pareigūno - R. S. parašai, pažeidimą tariamai padariusio asmens- M. A. Z. parašų šiuose dokumentuose nėra (T 2 b.l. 34).

Žemesnės instancijos teismas

2013-11-29 kratos protokolu nustatyta, kad Kauno apskrities (DUOMENYS NESKELBTINI)(duomenys neskelbtini)-ąjame kabinete kratos metu be kitų daiktų rasto ir paimto R. S. stalinio darbo kalendorius apžiūrą nustatyta, kad 2013-11-12 kalendoriaus lape tarp kitų ranka darytų įrašų yra ir užrašas „8.40 -(duomenys neskelbtini)T 2 b.l. 59-63).

Iš 2014-11-11 Pažymų apie asmens duomenis nustatyta, kad K. M. turi tris broliu - S. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei V. M., gim. (duomenys neskelbtini) (T 2 b.l. 108, 111, 115).

2014-11-11 Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašais nustatyta, kad 2013-11-11 dienai S. M. ir K. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, V. M. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą- 2013-05-20 baustas už greičio viršijimą (T 2., b.l. I09-H0, 112-114, 116-122).

2014-11-10 Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašu nustatyta, kad 2013-11-11 administraciniu nurodymu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) M. A. Z. skirta 50 litų (14 EUR) bauda. Iki tol M. A. Z. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas pagal ATPK 50 str. (bausta 2013-02-25) bei 167 str. (bausta 2013-09-25) (T 2., b.l. 154-156).

Žemesnės instancijos teismas

2013-12-09 pažyma apie asmens baustumą nustatyta, kad 2013-11-11 dienai K. M. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą ir paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas 2013-08-26. Už šį pažeidimą protokolą K. M. surašė viename kabinete su R. S. dirbęs E. L. (T 3 b.l. 67-76, 77-79).

2013-12-06 išrašu apie kelių transporto priemones nustatyta, kad keleivinis automobilis Volkswagen Passat Variant, v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso K. M. (T 3 b.l. 63).

2014-10-31 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu, kurį nutartimi patvirtino Kauno apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjas, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas K. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 4 d., dėl papirkimo, nutrauktas, perduodant jį pagal laidavimą (T 3., b.l, 110-114, 115-116, 117).

Kaip seka iš liudytojo K. M. parodymų, jis 2013-11-11 R. S. darbo kabinete buvo, tačiau R. S. juodame maišelyje vyno butelio nepaliko, galėjo užnešti vandens žuvytėms, nes Anglijoje laiko žuvytes, pats dažnai nešiojasi vandens butelius, nes mėgsta vandenį gerti, yra žuvyčių mėgėjas, keičia kituose akvariumuose esantį vandenį. Kaltinamasis R. S. dėl tų pačių aplinkybių duodamas parodymus paaiškino, jog K. M. buvo jam žadėjęs atnešti akvariumo vandens gėlytėms laistyti. Peržiūrint šioje byloje vaizdo ir garso įrašus, kratos protokolus, apžiūrų protokolus, niekur nebuvo nustatyta, jog R. S. tarnybiniame kabinete būtų užfiksuotas akvariumas, gėlynas. Taigi, esant nesutapimams tarp paminėtų faktinių aplinkybių, t.y. K. M. teigimu vanduo buvo skirtas akvariumui arba gerti, o R. S. teigimu – akvariumo vanduo gėlytėms laistyti, tiek K. M., tiek R. S. parodymai yra atmetami kaip neatitinkantys bylos aplinkybių. Pastebėtina, jog, kaip matyti ir girdėti iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo ir garso įrašo, vos tik prisėdęs R. S. tarnybiniame kabinete bei pasisveikinęs, K. M. iš turėto sportinio krepšio ištraukė į maišelį susuktą daiktą, kurį žemai prie grindų po stalu perdavė R. S., o R. S. šį daiktą priėmė ir pakišo giliau po savo darbo stalu. Tai darydamas K. M. sakė, jog jis buvo jau prisižadėjęs pareigūnų kolektyvėliui.

Įvertinus baudžiamojoje byloje esantį 2014-10-31 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00780-13 bei dėl šio prokuroro nutarimo 2014-10-31 priimtą teismo nutartį patvirtinti nutraukimą ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00780-13 pagal laidavimą K. M. atžvilgiu dėl BK 227 str. 4 d. padarytos nusikalstamos veikos, paties K. M. duotus parodymus dėl šios nusikalstamos veikos, kurios įvykdymo aplinkybės yra absoliučiai susijusios su šiuo momentu R. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodu, K. M. parodymai teisme laikytini mėginimu manipuliuoti žinoma informacija arba ją teismui pateikti iškraipytą, o R. S. parodymai teisme laikytini kaip pasirinkta gynybos versija, kurios nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys, todėl yra atmestini (3 t., b.l. 34, 110-117). Būtent iš 2014-05-30 K. M. apklausos protokolo matyti (šiuos parodymus teisme K. M. patvirtino), jog jis 2013-10-20 vakare, važiuodamas automagistrale Vilnius-Klaipėda ties Žiežmariais viršijo leistiną greitį ir jo šį padarytą pažeidimą užfiksavo stacionarus greičio matuoklis, K. M. tuo metu vairavo automobilį VW Passat Variant v/n (duomenys neskelbtini) Gavęs šaukimą dėl šio įvykio, nurodytu laiku atvyko pas policijos pareigūną, kurio prašė administracinės teisės pažeidimo protokolą surašyti jo motinos A. M. Z. vardu, nes pats jau buvo baustas, todėl taip siekė išvengti didelės nuobaudos. Pareigūnas tai sutiko padaryti, surašė dėl paminėto įvykio administracinės teisės pažeidimo protokolą A. M. Z. vardu, už kurią K. M. pats sumokėjo baudą. Už jam palankų pareigūno elgesį K. M. pareigūnui atsidėkojo kabinete po stalu palikdamas juodos spalvos maišelyje įdėtą vyno butelį, pirktą Anglijoje, kurio vertė yra 20 svarų sterlingų (80 litų arba 23,17 eur, kas yra mažiau nei 1 MGL)(3 t., b.l. 33-34, 37-38). Iš dalies tokias administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymo A.M. Z. vardu aplinkybes patvirtina ir pačios liudytojos M.A. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 152-153), kuriais pati liudytoja, apklausiama teisme, ir prašė vadovautis teisme, nes dėl amžiaus ne viską atsimena. Kadangi K. M. ir M.A. Z. yra motina ir sūnus, tad teismas vertina jų parodymus tiek, kiek juos patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Kaip seka iš M.A. Z. parodymų, ji naudojasi sūnaus K. M. ir kitų sūnų (turi keturis) automobiliu, nes pati automobilio neturi, tikslių datų kur ir kokiu automobiliu važinėja, nurodyti negali, tačiau pati stengiasi kelių eismo taisyklių nepažeidinėti, neprisimena, kad būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles 2013 m. spalį ir dėl to vykusi į policiją, o apie sūnų daromus administracinės teisės pažeidimus nieko nežino. Kaip matyti iš 2013-11-11 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį surašė Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) specialistas R. S., dėl Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) pažeidimo, numatyto 133 p. vairuojant automobilį VW Passat Variant v/n (duomenys neskelbtini) 2013-10-20, 18.35 val. Kaišiadorių raj., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, jis pagal ATPK 124 str. 3 d. surašytas M.A. Z., o automobilis priklauso K. M. (2 t., b.l. 34). Kaip matyti iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo, V. M. 2013-05-20 buvo baustas už greičio viršijimą, taigi, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, todėl švelnios nuobaudos realiai ir negalėjo tikėtis (2 t., b.l. 109-122), ką pats, ne vieną kartą būdamas baustu už KET pažeidimus, aiškiai suprato. Be to, kaip matyti iš paminėto registro duomenų, K. M. paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas 2013-08-26, o šį protokolą K. M. surašė viename kabinete su R. S. dirbęs ir sėdėjęs pastarojo kolega E. L. (3 t., b.l. 67-79). Taigi, vaizdo ir garso įraše M. M. girdimi žodžiai apie tai, jog jis jau buvo čia (R. S. ir E. L. darbo kabinete) prieš porą mėnesiukų ir buvo prisižadėjęs jų kolektyvėliui (paminėtiems pareigūnams), tik patvirtina aplinkybes, jog K. M. turėjo aiškius ketinimus išvengti administracinės atsakomybės dėl 2013-10-20 jo padaryto KET pažeidimo, šį pažeidimą nurodant R. S. esą padarius M.A. Z., kurios vardu ir buvo vėliau surašytas ATPK protokolas, būtent tuo tikslu jis atnešė ir R. S. po jo darbo stalu perdavė, o šis priėmė, į maišelį susuktą vyno butelį, kurio vertę yra 20 svarų sterlingų (80 litų arba 23,17 eur, kas yra mažiau nei 1 MGL), o R. S. tokias K. M. nurodomas aplinkybes patvirtino surašydamas dokumentus. Net jeigu ir teismas priimtų K. M. teiginius dėl to, kad R. S. perduotame maišelyje buvo akvariumo vanduo žuvytėms, o R. S. parodymus, kad tame priimtame maišelyje buvo akvariumo vanduo gėlytėms laistyti, ir perduotą daiktą traktuotų kaip kokią menkavertę dovanelę, bet ne kyšį, teismas pažymi, kad BK specialiosios dalies straipsnių dispozicijose nevartojamas „dovanos“ terminas. BK 225 straipsnyje vartojamas tik vienas terminas - „Kyšis“. Kyšis nuo dovanos iš principo skiriasi tuo, kad kyšis yra susitarimo tarp dviejų pusių dėl tam tikrų veiksmų atlikimo rezultatas, o dovana duodama nesant susitarimo dėl valstybės tarnautojo tam tikrų veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Tačiau ir kyšį, ir dovaną jungia tai, kad ir kyšis, ir dovana duodami ar imami ne šiaip sau, o už kyšio ar dovanos davėjo pageidaujamą valstybės tarnautojo elgesį, kuris gali pasireikšti teisėtu ar neteisėtu veikimu ar neveikimu vykdant įgaliojimus. Taigi, pagal įstatymą baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą sąlygojama ne susitarimo tarp kaltininkų buvimu ar nebuvimu, o veikos padarymo motyvu, t. y. už ką duodamos ar imamos materialinės vertybės ar pinigai (kyšis). Susitarimas pagal galiojančius įstatymus nėra būtinas šių nusikaltimo sudėčių požymis. Baudžiamąją atsakomybę apsprendžia ne susitarimo buvimas, papirkimo ir kyšininkavimo motyvas - pageidautinas kyšio davėjui valstybės tarnautojo veikimas ar neveikimas.

Kaip seka iš bylos duomenų, nors R. S. ir K. M. teigė, jog K. M. yra lengvai bendraujantis, todėl galėjo tuojau pat pradėti kalbėti be jokių priežasčių apie visus brolius, motiną, giminaičius pas pareigūną kabinete, tačiau, įvertinus paminėtus Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo duomenis, aptartus asmenų parodymus bei vaizdo ir garso įrašus, akivaizdu, jog R. S. kalbėjimas su K. M. apie artimus pastarajam giminaičius nebuvo betikslis pašnekesys, o būtent nukreiptas į paieškas asmens, galinčio prisimti K. M. administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltę, o M.A. Z. buvo tinkamiausia kandidatūra galimai kaltei prisiimti, jai to pačiai nežinant. Tai, kad M.A. Z. vardu galima surašyti dokumentus dėl aptariamo KET pažeidimo, patikrinęs duomenų bazę, patvirtina vaizdo ir garso įraše R. S., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog turėdamas asmens duomenis, galėjo kompiuteryje patikrinti asmens administracinį baustumą. Pažymėtina ir tai, jog R. S., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir turėdamas didelę administracinių bylų nagrinėjimo praktiką bei patirtį, puikiai žinojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, taip pat ir reglamentuojančias administracinio nurodymo surašymo tvarką bei galimybes ir tai, jog administracinis nurodymas turi būti surašomas pažeidėjui dalyvaujant bei su tuo sutinkant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio stacionariu greičio matuokliu užfiksuoto administracinės teisės pažeidimo (duomenys neskelbtini) nuotraukos, joje jokiu būdu negalima įžvelgti moteriško silueto (1 t., b.l.131).

Taigi, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai R. S. šiame epizode dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pasitvirtino ir šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, kaltinamasis R. S., būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kauno Apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistu, už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kad padėtų K. M. išvengti administracinės atsakomybės už šio padarytą KET 133 p. pažeidimą, vairuojant automobilį VW Passat Variant v/n (duomenys neskelbtini) 2013-10-20, 18.35 val. Kaišiadorių raj., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, iš K. M. tiesiogiai paėmė mažesnės nei 1 MGL vertės dydžio kyšį. R. S. įvykdytos nusikalstamos veikos objektyvioji nusikaltimo pusė reiškėsi tuo, kad jis padarytas aktyviais veiksmais – nusikalstamu veikimu priimant kyšį. R. S. priėmė kyšį už K. M. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tokie veiksmai padaryti tiesiogine tyčia. R. S., turėdamas didelę patirtį administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo srityje bei žinodamas, kad K. M. už jo padarytą administracinės pažeidimą dėl greičio viršijimo gresia griežta administracinė nuobauda bei priimdamas iš K. M. mažesnės vertės nei 1 MLG dydžio kyšį, kurį K. M., R. S. padėjo po tarnybiniu stalu, R. S. aiškiai suvokė, jog toks jo elgesys prieštarauja tarnybos interesams, gali sukelti tam tikrų teisinių padarinių ir to siekė. Kyšininkavimas, kuris reiškiasi kyšio priėmimu, laikomas baigtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima visas ar bent dalį jam duodamų vertybių, tad šiuo atveju veika yra baigta. Be to, kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, kaltinamasis R. S., kad padėtų K. M. išvengti administracinės atsakomybės už šio padarytą jau paminėtą KET pažeidimą kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), jame tyčia nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad šį pažeidimą esą padarė M. A. Z. ir dėl to surašė administracinį nurodymą jai nedalyvaujant, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, o tęsdamas savo nusikalstamą veiką tuojau pat po to įteikė šį suklastotą dokumentą K. M.. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu, turėdamas teisinį išsilavinimą ir ilgametę patirtį administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo srityje, R. S. akivaizdžiai suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad administracinės teisės pažeidimo protokole nurodo žinomai melagingus duomenis apie tai, kad šį pažeidimą esą padarė M. A. Z. ir dėl to surašė administracinį nurodymą jai nedalyvaujant, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, o tęsdamas savo nusikalstamą veiką tuojau pat po to įteikė šį suklastotą dokumentą K. M., suvokė ir tai, jog šie jo nusikalstami veiksmais gali sukelti teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti. Būtent dėl tokių R. S. neteisėtų veiksmų M. A. Z. buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta. Įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo R. S. padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d., 300 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta.

Dėl R. S. įvykdytos 2013-11-08 nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 225 str. 4 d. bei įrodymų vertinimo

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, noro apkalbėti ar pykčių nėra. Padarė nusižengimą, todėl buvo pakviestas į policiją. Neatsimena, kada tai buvo, bet gal ruduo buvo. Nusižengė kelių eismo taisyklėms vairuodamas automobilį VW Passat, sidabrinės spalvos, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo ant Čiurlionio tilto, Kaune, ten įvykis buvo, pravažiavo trečia juosta, todėl atėjo filmuota medžiaga, nes turėjo praleisti kitas mašinas. Nuvyko į policiją pagal nurodytą datą, jam išaiškino, ką padarė blogo, su S. kalbėjo, šiandiena atpažįsta jį sėdintį salėje. Pareigūnas skyrė papeikimą, o už tai pareigūnui jis davė 10 Lt iš mandagumo. Pinigus į stalčių įdėjo, kad atsigertų kavos. Jam paskyrė įspėjimą, bet ne už tai davė pinigus, o iš žmogiškumo. Paskui atėjo laiškas, kad papirko pareigūną. Supranta, kad pareigūnai gauna atlyginimą, kam dėl ko davė pinigus, negali pasakyti. Pinigus padėjo pareigūno darbinio stalo į stalčių, sėdėjo prie pareigūno stalo, gal priešais ar iš šono sėdėjo. Pareigūnas parodė dokumentus, kažkoks žmogus atsiuntė filmuotą medžiagą, tai jis sutiko, kad yra kaltas. Pareigūno darbo stalo stalčiai nebuvo praviri, jam atrodo, kad pats liudytojas atsidarė darbinio stalo stalčius, pareigūnas nieko neprašė, jis tik taisykles paaiškino. Apsidžiaugė, kad tai ne bauda, o įspėjimas. Viskas gavosi automatiškai, nieko blogo nepagalvojo. Blogai vertina savo veiksmus, taip daugiau nedarys, supranta, kad nusižengė.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašus kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog šių įrašų turinys iš esmės sutampa su 2013-11-11 slapto sekimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2013-11-08, 10.17 val., į Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) kabineto patalpas užeina A. Š., kuris prieina prie R. S. darbo stalo, paduoda jam dokumentus, vyriškiai kalbasi tarpusavyje. R. S. supažindina A. Š. su užfiksuoto pažeidimo esme, kartu žiūri dokumentus. Pokalbio metu A. Š., iš savo piniginės padavęs R. S. vairuotojo pažymėjimą ją pasideda ant pastarojo stalo, tada R. S., A. Š. akivaizdoje atidaro rašomojo stalo pirmąjį stalčių, jį kiek palaiko atidarytą ir vėl uždaro, tuojau pat po to A. Š. išima iš savo piniginės 10.00 litų kupiūrą, pas atidaro R. S. rašomojo stalo pirmąjį stalčių, ten įdeda pinigus ir vėl uždaro stalčių, tada R. S. vėl kiek praveria stalčių, įkiša ten ranką, galimai pastumia giliau jam paliktus pinigus, vėl uždaro stalčių ir toliau bendrauja su A. Š., gražina jam vairuotojo pažymėjimą duoda pasirašyti dokumentus, po ko abu atsisveikina ir A. Š. išeina iš R. S. kabineto. Apie 10.48 val., R. S. atsidaro savo darbo stalo pirmąjį stalčių, išsiima ten buvusius pinigus ir įsideda juo į kelnių kišenę (T 1 ., b.l. 37-47).

2013-11-22 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2013-11-08, R. S. surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)(ATP (duomenys neskelbtini)). A. Š. skirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Prie tarnybinio pranešimo pridėta atitinkama medžiaga (nutarimas), iš kurios matyti, kad pažeidimo esmė yra tai, jog 2013-10-03, apie 7.40 val., A. Š., vairuodamas automobilį, kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas buvo negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, gretima eismo juosta važiuojantis neleido vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Pažeidimas padarytas automobiliu Volkswagen Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) skirta nuobauda- įspėjimas. Nutarime yra jį surašiusio pareigūno ir pažeidėjo parašai. Pažeidimas išaiškintas pagal anoniminį pranešimą (T 1 ., b.l. 114-115, 128, T 2., b.l. 29, 30, 32-33).

2013-11-29 kratos protokolu nustatyta, kad Kauno apskrities (DUOMENYS NESKELBTINI)(duomenys neskelbtini)-ąjame kabinete kratos metu be kitų daiktų rasto ir paimto R. S. stalinio darbo kalendorius apžiūrą nustatyta, kad 2013-10-17 kalendoriaus lape tarp kitų ranka darytų įrašų yra ir užrašas „8.10 -(duomenys neskelbtini) taip pat 2013-11-13 kalendoriaus lape tarp kitų ranka darytų įrašų yra ir užrašas „14.40 -(duomenys neskelbtini) (T 2 ., b.l. 59-63).

2013-12-09 pažyma apie asmens baustumą nustatyta, kad 2013-11-08 A. Š. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl padaryto ATPK 124(1) str. 7 d., pažeidimo, protokolą surašęs asmuo - R. S. paskirta nuobauda- įspėjimas. Iki tol A. Š. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (T 3 b.l. 133-135).

2013-12-05 išrašu apie kelių transporto priemones nustatyta, kad keleivinis automobilis Volkswagen Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso A. Š. (T 3 b.l. 131).

2014-04-22 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu, kurį nutartimi patvirtino Kauno apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjas, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas A. Š. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 4 d., dėl papirkimo, nutrauktas, perduodant jį pagal laidavimą (T 3 ., b.l. 160-163, 164-165, 166).

Nors kaltinamasis R. S. neigė, kad iš A. Š. priėmė 10 litų dydžio (t.y. 2,90 eur arba mažiau nei 1MGL) kyšį, tačiau tokia jo pozicija vėl gi laikytina tik gynybiško pobūdžio, kurios nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys. Kaip tvirtina bylos faktinės aplinkybės apie 2014-04-22 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00780-13 bei dėl šio prokuroro nutarimo 2014-04-22 priimtą teismo nutartį patvirtinti nutraukimą ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00780-13 pagal laidavimą A. Š. atžvilgiu dėl BK 227 str. 4 d. padarytos nusikalstamos veikos, paties A. Š. duoti parodymai dėl šios nusikalstamos veikos, kurios įvykdymo aplinkybės yra absoliučiai susijusios su šiuo momentu R. S. nagrinėjamos inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ( 3 t., b.l. 133-135, 160-165, 124), peržiūrėti garso ir vaizdo įrašai bei slapti sekimo protokolai, matyti, jog R. S. ir vėl pasinaudoja pažeidėjo teisiniu neišprusimu, kalba su juo familiariai, įtaigiai, sudarydamas tartum iliuziją administracinės teisės pažeidėjui, jog tokiu būdu R. S. nori palengvinti pažeidėjo padėtį ir siūlo švelnesnį bei pažeidėjui priimtinesnį sprendimo variantą (analogiški motyvai V. G. epizode). Be to, R. S. be jokio aiškaus poreikio esamoje situacijoje varstomo tarnybinio darbo stalo stalčius, sukuria prielaidas administracinės teisės pažeidėjui pačiam susivokti, jog už tokią tariamą paslaugą pareigūnui reikia atsilyginti. Būtent tai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir A. Š., jog jis suprato, kad pažeidė KET, ir nors pareigūnas pinigų nereikalavo, tačiau jam iš žmogiškumo į stalčių įdėjo 10 litų, ką patvirtina ir peržiūrėtas vaizdo įrašas. Šioje vietoje, jeigu teismas traktuotų paminėtą sumą pinigų kaip dovanelę pareigūnui už žmogiškumą, ką nurodo A. Š., tai apie kyšį kaip dovaną jau buvo pasisakyta K. M. epizode, tad teismas nekartoja tapačių motyvų. Beje, R. S. vėl pašaliniam asmeniui lengvabūdiškai leidžia lysti į jo tarnybinio stalo stačių. Akivaizdu, jog R. S. iš esmės veikia pagal tą pačią schemą, t.y. familiarus bendravimo būdas su pažeidėju, tame tarpe dar ir įsiterpiantys pokalbiai su kolega E. L., dirbančiame tame pačiame kabinete, kalbėjimas kartais tyliau tartum apie paslapties dalyką, administracinių teisės pažeidimų kodekso normų bei pažeidėjo teisių nuoseklaus aiškinimo nebuvimas, iniciatyvos rodymas staiga atidarant savo darbo stalo stalčių, sudaro jau paminėtą iliuziją administracinės teisės pažeidėjui, jog tokiu būdu R. S. nori palengvinti pažeidėjo padėtį ir siūlo švelnesnį bei pažeidėjui priimtinesnį sprendimo variantą. Akivaizdu, jog A. Š., kaip ir V. G., tokį pareigūno elgesį suvokia kaip lengvinantį jo situaciją administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl į R. S. darbinio stalo stačių įdėdamas 10 litų banknotą taip siekia pastarajam atsilyginti už šio, kaip suvokia A. Š., jam suteiktą lengvinančio pobūdžio paslaugą. Beje, už tai A. Š. ir buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 4 d. (3 t., b.l. 164-165). Teismas neturi priežasčių abejoti A. Š. duotais parodymais, kadangi jie sutampa tiek su duotais teisme, tiek su duotais ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtina juos ir kiti byloje esantys duomenys, be to, abu asmenys vienas kito nepažinojo iki įvykio, tad priežasties apkalbėti taipogi nėra. R. S. įvykdytos nusikalstamos veikos objektyvioji nusikaltimo pusė reiškėsi tuo, kad jis padarytas aktyviais veiksmais – nusikalstamu veikimu priimant kyšį. R. S. priėmė kyšį už teisėtą akto surašymą. Tokie veiksmai padaryti tiesiogine tyčia. R. S., turėdamas ilgametę patirtį administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo srityje, aiškiai suvokė, jog toks jo elgesys prieštarauja tarnybos interesams, gali sukelti tam tikrų teisinių padarinių ir to siekė. Kyšininkavimas, kuris reiškiasi kyšio priėmimu, laikomas baigtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima visas ar bent dalį jam duodamų vertybių, šiuo atveju nusikalstama veika yra baigta. Kadangi A. Š. davė R. S., o šis priėmė 10 litų nominalo vieną kupiūrą, kas atitinka 2,90 eur, vadinasi, priimtoji kyšio vertė neviršija 1 MGL dydžio, t.y. 37,66 eur. Dėl valstybės tarnautojo statuso teismas taip pat jau yra pasisakęs ankstesniuose epizoduose.

Taigi, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai R. S. šiame epizode dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos taip pat pasitvirtino ir šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, kaltinamasis R. S., būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kauno Apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistu, už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl A. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje padaryto KET pažeidimo, ir skyrė švelniausią administracinę baudą - įspėjimą, iš A. Š. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį. Įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta.

Dėl R. S. 2013-11-27 įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 225 str. 4 d. kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo

Liudytojas R. V. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, noro apkalbėti ar pykčių nėra. Vairuoja automobilį, vilkiką ir autobusą, dirbu AB „(duomenys neskelbtini)“ jau 11 metų, yra kelis kartus padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet tai senai buvo. Prieš pora metų vairuodamas maršrutinį autobusą yra viršinęs greitį. Važiuoja po visą Lietuvą ir maršrutu Kaunas-Žagarė yra važiavęs. Važiuodamas į Rokiškį yra viršinęs greitį, nes nespėjo pagal nustatyta autobuso vykimo grafiką. Autobusų dažnai nekeičia, vairavo autobusą, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. rudenį ar galėjo vairuoti autobusą, neatsimena, dirbo ir su vilkiku. Dėl greičio viršinimo ar gavo šaukimą tai nežino, yra gavęs šaukimą 3 kartus į Kauno policiją atvykti. 2013 m. gal ir buvo gavęs šaukimą į policiją. Paskutinį kartą sumokėjęs 50 Lt baudą. Atvyko į policiją Kaune, Chemijos g., kabineto numerio neatsimena, gal 2 ar 3 aukštas. Pasakė, kad nori sumokėti baudą, kaip pareigūnas atrodė neatsimena, buvo ne vienas pareigūnas tame kabinete. Pažiūrėjo pareigūnas dokumentus, patikrino, kad per metus nuobaudų neturiu, išaiškino baudos mokėjimo tvarką, tuomet neviršino 30 km/h. Jis pareigūnui padėjo 50 Lt ant stalo ir išėjo, tuo metu sunku buvo: mama mirė, broliui operacija, jam ne tas galvoje buvo. Yra mokėjęs baudą policijos kasoje, gal prieš 4 metus. Protokolą turbūt pasirašė pats, nurodyta buvo, kad 50 Lt. mokėti, bet jis tikrai to neatsimena. Galvoja, kad moka baudą. Paklausė, ar turės pinigų dabar susimokėti, jam buvo skirta minimali bauda. Kur pinigus padėjo neatsimena, jam ne tas galvoje, turėjo rūpesčių šeimoje, buvo stresinė situacija. Jam pareigūnas pasakė, kiek bauda, jis ištraukė ir padėjo pinigus. Banke vėliau tos baudos nemokėjo. Gulėjo ligoninėje 3 mėn., nieko daugiau jam paštu iš niekur neatėjo, nei iš policijos, nei iš antstolio. Būtų pažeidimas, jei sakytų 50 Lt, o būtų davęs 100 Lt. Anksčiau mašinoje yra mokėjęs baudą. Kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsimena, ką ten sakė, neatsimena, jam buvo stresas.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus R. V. parodymus, kur jis 2014-05-21 apklausos metu parodė, kad 2013 metų rudenį, kelyje Joniškis-Žagarė vairuodamas maršrutinį autobusą Kaunas-Žagarė, viršijo leistiną greitį ir tai užfiksavo stacionarus greičio matuoklis. Darbovietėje jam buvo pranešta, kad yra kviečiamas į Kelių policijos valdybą dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nuvykęs nurodytu adresu R. V. užėjo į pareigūnų kabinetą, padavė ten sėdėjusiam policijos pareigūnui savo vairuotojo pažymėjimą, o pastarasis R. V. parodė nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, paaiškino, kad už tai gresia nuo 100 iki 300 litų bauda, tačiau jei ją susimokės per trumpiausią laiką, gali skirti ir 50 litų baudą. R. V. pažadėjo baudą sumokėti per trumpiausią laiką dar tą pačią dieną. Tuomet pareigūnas atspausdino protokolą, kurį R. V. pasirašė. Protokole buvo nurodyta, kad R. V. skiriama 50 litų bauda. Pareigūnas už tai jokio atlygio iš R. V. nereikalavo, tačiau jis pats nieko blogo nepagalvojęs į pareigūno darbo stalo stalčių įdėjo 50 litų kupiūrą. Pinigus paliko norėdamas atsidėkoti. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos R. V. patikino besigailintis (T 4., b.l. 4-5).

Pagarsinus šiuo parodymus R. V. nurodė, kad parodymai yra teisingi. Du kartus baudos nemokėjo, mokėjo tik vieną kartą. 50 Lt padėjo, bet ne atsidėkodamas. Nežino, kaip sakė tyrimo metu, bet jam pareigūnas pasakė, kiek bauda, todėl ir padėjo pinigus, o daugiau baudos nemokėjo. Parodymus tvirtina, tik jis mokėjo pinigus mokėdamas baudą, o ne atsidėkodamas. Pareigūnas nesakė, kad vietoje sumokėtų baudą. Kad davė 50 Lt pareigūnui, jam traktavo kaip kyšį, o jis traktavo, kad mokėjo baudą. Pareigūnas baudos mokėjimo taisykles paaiškino, sakė, kad jeigu per trumpiausią laiką sumoka baudą, tai bus tik 50 Lt., filmuotą medžiagą žiūrėjo, su pažeidimu sutiko. Greitį viršino 31 km/h., bet dar buvo paklaida. Buvo patvirtintas laidavimas, teismas jam tai traktavo kyšio davimą. Supranta, kad apie tą patį įvykį dabar apklausinėjamas, vėliau jis neturėjo jokio kito nusižengimo ar nusikaltimo. Skaitosi, kad davė kyšį, bet jis baudą mokėjo. Vaizdo medžiagą jam parodė, kad 50 Lt padeda. Atpažino vaizdo medžiagoje save, matėsi, kad kai pareigūnas nematė, tai liudytojas padeda tą 50 Lt, nes pareigūnas su kitu pareigūnu kalbėjo tuo metu. Įrašas tikras, viskas buvo taip, kaip ir matosi įraše, savo rankas atpažino.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog jis iš esmės atitinka 2013-12-03 slapto sekimo protokolo turinį, kuriuo nustatyta, kad 2013-11-27 9.59 val., į Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) kabineto patalpas užeina R. V., kuris prieina prie R. S. darbo stalo, atsisėda ant kėdės, paduoda jam dokumentus, vyriškiai kalbasi tarpusavyje. R. S. supažindina R. V. su pastarojo padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu. Apie 10.03 val., R. V. palinksta link R. S. kairėje rankoje laikydamas piniginę, o dešine paliečia rašomojo stalo viršutinį stalčių, kažką tyliai šnibždasi su R. S., tuomet pastarasis atidaro savo darbo stalo pirmąjį stalčių, o R. V. išsitraukęs iš piniginės 50 litų kupiūrą įdeda į pravertą stalčių ir jį uždaro. Apie 10.06 vai., R. S. atspausdina dokumentus, kuriuos R. V. pasirašo, po to R. V. išeina iš kabineto. Tuojau pat po to R. S. atidaro tą patį savo darbo stalo stalčių, paima ten esančią 50 litų kupiūrą, pastumia ją į stalčiaus gilumą (T 1., b.l. 54-61).

2014-05-15 SODRA duomenų bazės išrašu nustatyta, kad R. V. nuo 2005-12-22 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė R. V. charakteristiką, kurioje jis charakterizuojamas teigiamai, nurodoma, kad jis dirba vairuotojo-konduktoriaus pareigose (T 4., b.l. 11,33).

2013-11-27 Administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pažeidimas užfiksuotas 2013-11-13, 13.34 val., mobiliu greičio matuokliu, Joniškio r. sav., kelyje Joniškis-Žagarė-Naujoji Akmenė, 23,00 km, transporto priemone Themsa, v.n. (duomenys neskelbtini) leistinas greitis viršytas 29 km/h. Dėl to R. V. surašytas protokolas pagal ATPK 124 str. 3 d., su administraciniu nurodymu, kuriuo iki 2013-12-11 siūloma susimokėti 50 litų dydžio baudą. Pažeidimo faktą patvirtina pridedama fotonuotrauka (T 4 ., b.l. 16, 17-18).

2013-12-19 pažyma apie asmens baustumą nustatyta, kad 2013-11-27 R. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirta 50 litų bauda. Iki tol R. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (T 4 ., b.l. 22).

2014-06-18 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro nutarimu, kurį nutartimi patvirtino Kauno apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjas, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas R. V. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 4 d., dėl papirkimo, nutrauktas, perduodant jį pagal laidavimą (T 4 ., b.l. 48-51, 52-53, 54).

Nors kaltinamasis R. S. nepripažino iš R. V. priėmęs 50 litų dydžio kyšį, tačiau šie kaltinamojo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, vertintini kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija. Kaip ištyrus 2014-06-18 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00780-13 bei dėl šio prokuroro nutarimo 2014-06-19 priimtą teismo nutartį patvirtinti nutraukimą ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00780-13 pagal laidavimą R. V. atžvilgiu dėl BK 227 str. 4 d. padarytos nusikalstamos veikos, paties R. V. duotus parodymus dėl šios nusikalstamos veikos, kurios įvykdymo aplinkybės yra absoliučiai susijusios su šiuo momentu nagrinėjamos R. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybėmis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu ( 4 t., b.l.5, 48-54), peržiūrėti garso ir vaizdo įrašai bei slapti sekimo protokolai, matyti, jog R. S. elgiasi pagal tą pačią nusikalstamos veikos įvykdymo schemą, ir vėl pasinaudoja pažeidėjo teisiniu neišprusimu, kalba su juo familiariai, įtaigiai, bendrauja lyg su senu pažįstamu, sudarydamas tartum iliuziją administracinės teisės pažeidėjui, jog tokiu būdu R. S. nori palengvinti pažeidėjo padėtį ir siūlo švelnesnį bei pažeidėjui priimtinesnį sprendimo variantą (analogiški motyvai išdėstyti ankstesniuose epizoduose, tad kartojami nebus, tas pats pasakytina ir apie kyšio bei dovanos santykį, valstybės tarnautojo statusą). Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip seka iš vaizdo ir garso įrašo, R. S. šį kartą aiškiai nurodo R. V. kur, kokiu būdu ir per kokį terminą pastarasis turi sumokėti baudą, iš ko seka, jog R. V. tikrai supranta, kad bauda nėra mokama R. S. kabinete. Be to, R. S. pats praveria savo darbo stalo viršutinį stalčių, į kurį R. V. įdeda 50 litų nominalo kiupiūrą. Už pastarąjį nusikalstamą veiksmą R. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 4 d., pats savo kaltę pripažino (4 t., b.l. 52-53). Teismas neturi priežasčių netikėti R. V. duotais parodymais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, kadangi juos patvirtina dar ir kiti bylos duomenys, o R. V. ir R. S. iki įvykio pažinties neturėjo, priežasčių apkalbėti vienas kitą – taip pat. R. S. įvykdytos nusikalstamos veikos objektyvioji nusikaltimo pusė reiškėsi tuo, kad jis padarytas aktyviais veiksmais – nusikalstamu veikimu priimant kyšį. R. S. priėmė kyšį už teisėtą akto surašymą vykdant įgaliojimus. Tokie veiksmai padaryti tiesiogine tyčia. R. S., turėdamas ilgametę patirtį administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo srityje, aiškiai suvokė, jog toks jo elgesys prieštarauja tarnybos interesams, gali sukelti tam tikrų teisinių padarinių ir to siekė. Nusikalstama veika yra baigta. Kadangi R. S. iš R. V. priėmė 50 litų nominalo kupiūrą, kas atitinka 14.48 eur, vadinasi, priimtoji kyšio vertė neviršija 1 MGL dydžio, t.y. 37,66 eur.

Taigi, ištyrus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog kaltinimai R. S. šiame epizode dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos taip pat pasitvirtino ir šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, kaltinamasis R. S., būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Kauno Apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistu, už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad surašė administracinį nurodymą, kuriuo pasiūlė R. V. savo noru sumokėti baudą, lygią pusei jos minimalaus dydžio, už šio padarytą KET pažeidimą kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, iš R. V. tiesiogiai priėmė 50,00 litų (t.y. 14.48 eur, kas neviršija 1 MGL) dydžio kyšį. Įvertinus aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta.

Dėl bausmių skyrimo

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę R. S., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos 5 tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstamas veikas padarė siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (baigtos), kaltinamojo asmenybę.

R. S. teisiamas pirmą kartą, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2006-04-24, pagal ATPK 124 str. 4 d., nuobauda negaliojanti (T 5., b.l. 26), psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas (T 5., b.l. 39), narkologinėje įskaitoje neįtraukta (T 5., b.l. 41). R. S. charakterizuojamas teigiamai, turi darbą bei reguliariai gauna atlyginimą, pastovią gyvenamąją vietą, tvirtus šeimyninius ryšius, išlaiko dvi studijuojančias dukras. R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikios, numatytos BK 225 str. 4 d., priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.), šio straipsnio sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmių rūšys, t.y. bauda arba areštas. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 1 d., priskiriama nesunkiems nusikalstimams (BK 11 str. 3 d.), kurio sankcijoje numatytos kelios alternatyvių bausmių rūšys, t.y. bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, R. S. charakterizuojančią medžiagą, kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, už baudžiamąjį nusižengimą skiriama bauda– iki 50 MGL dydžio, o už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 1 p., 2 p.). Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-11-29 8.15 val. (T 4., b.l. 153) iki 2013-11-30 (T 4.; b.l. 169) (viso: 2 (dvi) paros).

Kadangi nusikalstamas veikas R. S. padarė savo darbinės veiklos srityje, todėl kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejų) metų laikotarpiui (BK 68² str.).

Vadovaujantis BK 72 str., iš R. S. konfiskuotina pinigų suma, gauta iš nusikalstamų veikų 55 eurai (190 litų).

Teismas, skirdamas bausmę V. G., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas 1 baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstamą veiką padarė siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (baigta), kaltinamojo asmenybę.

V. G. teisiamas pirmą kartą paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2013-11-08, pagal ATPK 124 str. 3 d., nuobauda negaliojanti (T 4., b.l. 146-147), paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2006-04-24, pagal ATPK 124 str. 4 d., psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas (T 4., b.l. 149), narkologinėje įskaitoje neįtraukta (T 4., b.l. 150). V. G. charakterizuojamas teigiamai, turi darbą bei reguliariai gauna atlyginimą, pastovią gyvenamąją vietą, šeimą. V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatytos BK 227 str. 4 d., priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.), šio straipsnio sankcijoje numatytos kelios alternatyvių bausmių rūšys, t.y. bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas. Įvertinus aukščiau aptartų bylos aplinkybių visumą, V. G. charakterizuojančią medžiagą, kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, už baudžiamąjį nusižengimą skiriama bauda– iki 50 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 1 p.). V. G. laikinai sulaikytas nebuvo.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- R. S. stalinis darbo kalendorius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis daiktas;

- Kompaktiniai diskai Nr. (duomenys neskelbtini) (slapto sekimo protokolų priedai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai - Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriui.

- 2 (du) vnt. kompaktinių diskų su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai - Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriui.

- Voką su dokumentais (administracinės teisės pažeidimo protokolų originalus), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

- 2013-11-29 Kratos R. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasta ir paimta mėlyna kartoninė dėžė su užrašu MAGTECH, su 50 vnt. 9 mm. kalibro šovinių, 29 vnt. 9 mm kalibro šovinių (T 1., b.l. 102-103) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui, sprendimo dėl šių daiktų priėmimui.

- 2013-11-29 R. S. asmens kratos metu be kitų daiktų rasta ir paimta leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki 2013-12-18), vienas 9 mm Lugertipo šovinys (T 4 b.l. 154-155,156), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui, sprendimo dėl šių daiktų priėmimui.

- 2013-12-02 Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu pinigai-190,00 litų perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinę sąskaitą (kvito A Nr. 006499), kur yra saugomi iki šiol, kiti pinigai gražinti įtariamajam (T 4 b.l. 157, 159, 160, 161), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini valstybės naudai (BK 72 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 276 str., 290 str., 292-299 str., 300-305 str., (duomenys neskelbtini)-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d. ir paskirti jam bausmę - 20 MGL (753,2 eur) dydžio baudą.

Įpareigoti V. G. per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti V. G., kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Paskirtą kardomąją priemonę V. G. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d.(dėl 2013-11-08 veikos) ir paskirti jam bausmę - 20 MGL dydžio baudą.

R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d.(dėl 2013-11-08 veikos) ir paskirti jam bausmę - 20 MGL dydžio baudą.

R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d.(dėl 2013-11-11 veikos) ir paskirti jam bausmę - 20 MGL dydžio baudą.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - 80 MGL dydžio baudą.

R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 4 d.(dėl 2013-11-27 veikos) ir paskirti jam bausmę - 20 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 110 MGL (4142,6 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme R. S. išbūtą laiką nuo 2013-11-29 iki 2013-11-30 (viso: 2 (dvi) paras), vieną parą prilyginant 2 MGL (75,32 eurų) dydžio baudai), ir galutinę bausmę R. S. paskirti 106 MGL (3991,96 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 d., 3 d., BK 68² straipsniu, kartu su paskirta bausme skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 str., iš R. S. konfiskuoti pinigų sumą, gautą iš nusikalstamų veikų 55 eurus (190 litų).

Įpareigoti R. S. per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti R. S., kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Paskirtą kardomąją priemonę R. S. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- R. S. stalinį darbo kalendorių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- Kompaktinius diskus Nr. (duomenys neskelbtini) (slapto sekimo protokolų priedai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai - Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriui.

- 2 (du) vnt. kompaktinių diskų su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai - Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) skyriui.

- Voką su dokumentais (administracinės teisės pažeidimo protokolų originalus), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

- 2013-11-29 kratos R. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasta ir paimta mėlyną kartoninę dėžę su užrašu MAGTECH, su 50 vnt. 9 mm. kalibro šovinių, 29 vnt. 9 mm kalibro šovinių (T 1., b.l. 102-103) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui, sprendimo dėl šių daiktų priėmimui.

- 2013-11-29 R. S. asmens kratos metu rastą ir paimtą leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki 2013-12-18), vieną 9 mm Lugertipo šovinį (T 4 b.l. 154-155,156), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui, sprendimo dėl šių daiktų priėmimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaSigita Meškauskienė