- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-284/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Kategorijos
- 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimo priimto Vasilijaus Voronino individualios įmonės „Vasvora“ bankroto byloje Nr. B2-115-368/2007.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau tekste – VSDFV Mažeikių skyrius) kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė iškelti bankroto bylą atsakovui Vasilijaus Voronino IĮ „Vasvora“.
Šiaulių apygardos teismas 2006 m. spalio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui Vasilijaus Voronino IĮ „Vasvora“.
Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi nusprendė taikyti bankroto byloje supaprastintą bankroto procedūrą, pripažino Vasilijaus Voronino IĮ „Vasvora“ bankrutavusia ir pripažino ją likviduojama.
Šalies argumentai
Administratorius pateikė prašymą, kuriame prašė priimti sprendimą dėl atsakovo Vasilijaus Voronino IĮ „Vasvora“ veiklos pabaigos. Nurodė, jog atsakovas turto neturi, kitų planuojamų pajamų, skolininkų ar lėšų atsiskaityti su kreditoriais nėra, todėl atsakovo veikla pripažintina pasibaigusia.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu pripažino, kad Vasilijaus Voronino IĮ „Vasvora“ veikla pasibaigė. Teismas sprendime nurodė, kad įmonės veikla pasibaigė, įmonė turto neturi, lėšų atsiskaityti su kreditoriais nėra, todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t.y. tęsti supaprastintą bankroto procedūrą. Nurodė, kad individualios įmonės savininkas privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas iki kol įmonei bus taikoma supaprastinta bankroto procedūra. Teismui 2006 m. gruodžio 15 d. priėmė nutartį, kuria nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procedūrą atsakovui. Tačiau apie šią nutartį ieškovas sužinojo tik 2007 m. sausio 10 d., gavęs administratoriaus pranešimą ir 2007 m. sausio 18 d. nusiuntė patikslintus finansinius reikalavimus administratoriui, prašydamas juos pateikti teismui. Tačiau administratorius atsisakė tenkinti apelianto prašymą motyvuodamas tuo, jog 2007 m. sausio 22 d. yra priimtas teismo sprendimas laikyti atsakovą pasibaigusiu. Tokiu būdu buvo pažeista kreditoriaus teisė pateikti patikslintus finansinius reikalavimus ir apginti pažeistas teises, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tęsti supaprastintą bankroto procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, 45.5 punktas nustato, jog
socialinio draudimo įmokų gali nemokėti asmenys, kurie yra įregistravę likviduojamos individualios įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Juridinių asmenų registre, o visi individualios įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo. Taigi, iki individualiai įmonei suteikiamas likviduojamos įmonės statusas, socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos.
Vadovaujantis ĮBĮ 13(1) straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą nedelsdamas pateikti juridinių asmenų registrui, įmonei, kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbti "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai". Teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti įmonės administratoriui (ĮBĮ 13(1) str. 3 d.). Iš Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties (b.l. 41), kuria nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procedūrą ir bankrutuojanti Vasilijaus Voronino IĮ „Vasvora“ pripažinta likviduojama, matyti, jog teismas įpareigojo įmonės administratorių atlikti veiksmus numatytus ĮBĮ 13(1) straipsnio 2 dalies 1 punkte. Taigi, šioje byloje teismas informavimo pareigą pavedė atlikti įmonės administratoriui. Be to, šia nutartimi teismas patvirtino 4 mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmę.
Informavimo pareigą įmonės administratorius atliko 2007 m. sausio 9 d. pranešimu (b.l. 57), kuriame nurodė, jog įmonė pripažinta likviduojama ir nurodė, jog yra nustatyta 4 mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmė. Apeliantas patikslintus finansinius reikalavimus įmonės administratoriui pateikė 2007 m. sausio 18 d. (b.l. 55). Taigi, apeliantas savo teise, patikslinti finansinius reikalavimus, pasinaudojo nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl administratorius turėjo apelianto pateiktus finansinius reikalavimus perduoti teismui, o teismas privalėjo spręsti finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko informavimo pareigą - pranešti šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, t.y. šalys nebuvo informuotos apie teismo posėdį ir tuo pačiu apie teismo sprendimą sutrumpinti supaprastinto bankroto proceso trukmę. Taigi, sprendimas pripažinti įmonę pasibaigusia priimtas pakeičiant supaprastinto bankroto proceso trukmę ir neinformuojant apie tai proceso dalyvių.
Kadangi apeliantui, turinčiam informaciją, jog įmonė pripažinta likviduojama, ir žinančiam, jog supaprastinta bankroto procedūra truks 4 mėnesius, laiku pateikus finansinius reikalavimus, buvo apribota teisė ginti savo teises ir teisėtus interesus pažeidžiant informavimo pareigą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas nebuvo spręstas pirmosios instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., CPK 326 str. 1d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.