Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-161/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-02
Bylos Nr.
1-92-161/2013
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-01027-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. Č.
Nukentėjusysis
Z. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-92-161/2013(Proceso Nr. 1-88-1-01027-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4., 1.1.8.1., 1.2.9.9., 2.3.6.4. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 2 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant L. Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui J.Gelumbauskui, kaltinamajam R. Č., nukentėjusiajai Z. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Č., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Č. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, t.y. mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent:

R. Č., žinodamas apie pareigą pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 2A-1049-27/2008 mokėti alimentus Z. Č. jo vaiko N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokant po 400 litus iki vaiko pilnametystės, nuo 2008-02-01 d. iki 2012-12-01 d. vengė išlaikyti vaiką. R. Č. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2008-08-27 iki 2008-09-08, tuomet registracija buvo nutraukta įsidarbinus UAB „Ukmergės statyba“, kurioje dirbo iki 2008-10-15, buvo registruotas darbo biržoje nuo 2009-01-07 iki 2009-03-01, tuomet registracija buvo nutraukta įsidarbinus UAB „Izobara“, kurioje dirbo iki 2009-07-10, o taip pat darbo biržoje buvo registruotas laikotarpyje nuo 2009-09-03 iki 2011-07-14 bei nuo 2011-11-07 iki 2012-04-20 ir abu kartus išbrauktas iš darbo biržos paties pageidavimu, o nuo 2012 m. balandžio mėn. pabaigos oficialiai dirbo Norvegijoje, pinigų dukters išlaikymui nemokėjo, t.y. vengė mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, dėl ko susidarė vaiko išlaikymo bendras 17 583,39 Lt įsiskolinimas, iš kurių 5770,9 Lt įsiskolinimo suma sudaro Vaiko išlaikymo fondui prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis R. Č. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad N. Č. yra jo dukra iš pirmos santuokos. R. Č. apie Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą ir priteistus alimentus periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį savo nepilnametei dukrai N. Č., žinojo. Pirmas sprendimas dėl alimentų priteisimo jo dukrai N. Č. buvo priimtas Ukmergės r. apylinkės teisme, t.y., 1998 m. rugsėjo 4 d., po 25 procentus gaunamų visų pajamų, bet ne mažiau negu 1 MGL. 2008 m. sausio mėnesį Ukmergės r. apylinkės teismas priteisė R. Č. po 300 Lt alimentus periodinėmis išmokomis, o Vilniaus apygardos teismas pakeitė nutartį ir paskyrė 400 Lt periodines išmokas. R. Č. savo dukrai N. Č. nuo 2008 m. nemokėjo alimentų, nes buvo registruotas darbo biržoje, o taip pat turėjo kitą šeimą, su kuria gyvena iki šiol. Jam šeimą išlaikyti padėjo tėvai A. Č. ir R. Č. bei vyriausiasis brolis O. Č.. Iš darbo biržos gaudavo pašalpą tam tikrą laiką, kurią mokėjo Ukmergė rajono savivaldybė, nes buvo registruotas darbo biržoje. Tuo metu pašalpos gaudavo maždaug apie 500 Lt. Jam dirbant UAB „Ukmergės statyba“ nuo 2008-08-27 iki 2008-09-08 ir UAB „Izobara“ nuo 2009-03-01 iki 2009-07-10 priteistus alimentus išskaičiuodavo iš atlyginimo. Nuo 2009-09-03 iki 2011-07-14 ir laikotarpyje nuo 2011-11-07 iki 2012-04-20 buvo registruotas darbo biržoje. Iš darbo biržos jam buvo liepta išsiregistruoti, nes negalėjo atvykti į darbo biržą atsižymėti, kadangi pats buvo išvykęs į Norvegiją pas brolį. Tuo metu Norvegijoje dar nedirbo. Pas brolį svečiuose buvo apie porą mėnesių, t.y. 2011 m. vasara. Tikslaus laiko nepamena. Būnant pas brolį svečiuose, bandė susirasti darbą, bet nepavyko. Grįžęs į Lietuvą vėl užsiregistravo darbo biržoje ir laukė darbo pasiūlymo iš Norvegijos. Norvegijoje dirba nuo 2012 m. balandžio mėnesio pabaigos. Dirba oficialiai, yra pasirašęs darbo sutartį. Prieš išvykstant į Norvegiją buvo nuėjęs į Ukmergės seniūniją ir pasakė, kad išvyksta dirbti į Norvegiją, tačiau jie pasakė, kad jam reikia iš viso išsiregistruoti iš gyvenamosios vietos, bet jis to nepadarė. Norvegijoje dirba Oslo mieste, statybose. Ten dirba už minimalią algą, kuri siekia apie 6000 ar 7000 Lt. Maždaug apie 50 procentų atlyginimo tenka sumokėti už būsto nuomą, maistą, važinėjimą, pragyvenimą ir t.t. Iš karto nuo įsidarbinimo, t.y. nuo 2012 m. balandžio mėnesio, mokėti savo dukrai N. Č. negalėjo, nes turėjo daug skolų. Skolos buvo susidariusios už pragyvenimą iki to laiko, kol pradėjo dirbti. Skolos siekė nuo 25000 iki 30000 Lt. Per 2012 antrąjį pusmetį pavyko grąžinti dalį skolų, todėl vos tik atsigavęs finansiškai, pradėjo teikti išlaikymą savo dukrai N. Č.. Jis visai neseniai buvo susisiekęs ir bendravo su Vaikų išlaikymo fondo specialiste, vardo ir pavardės nepamena. Specialistė jam paaiškino apie susidariusią situaciją ir pasakė skolos dydį, maždaug apie 12 000 Lt. Jai pasakė, kad nuo šiol, kai turi gerai apmokamą darbą, gali mokėti ir po 500 Lt per mėnesį savo dukros alimentų įsiskolinimui padengti. 2012 gruodžio mėn. 5 ar 6 d. pervedė po 500 Lt į Vaikų išlaikymo fondo sąskaitą ir į Z. Č. sąskaitą. 2013-01-11 d. į Vaikų išlaikymo fondo sąskaitą pervedė 5000 Lt, todėl fondo administracija neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Tačiau bendro sutarimo nerado su Z. Č., kuri iškėlė jam finansiškai nepakeliamas sąlygas. Jis geranoriškai sutinka sumokėti visą įsiskolinimą, tačiau jam reikia laiko. Kadangi šiuo metu turi pastovias lėšas ir gali padengti savo įsiskolinimą tiek Vaikų išlaikymo fondui, tiek Z. Č. savo dukros N. Č. atžvilgiu, tai įmokas mokės kiekvieno mėnesio pradžioje. Jam labai gaila, dėl susidariusios situacijos ir padėtį tikrai bandys geranoriškai ištaisyti. Dalinai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nes iki šio laiko neturėjo galimybių mokėti išlaikymą dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Č. dalinio prisipažinimo jo kaltė yra pilnai įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais

Nukentėjusioji Z. Č. parodė, kad už R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ištekėjo 1993-08-27. Santuokoje 1994-11-30 jiems gimė dukra N. Č.. 1998 metais(duomenys neskelbtini), Z. Č. kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, dėl santuokos nutraukimo ir vaiko išlaikymo priteisimo. Ukmergės r. apylinkės teisme 1998-09-04 buvo priimtas sprendimas, kad R. Č. turi teikti savo dukrai 1 MGL dydžio sumos išlaikymą, jeigu jo pajamos neviršija 1 MMA (minimali mėnesinė alga), ir ¼ mėnesinės algos, jei jo pajamos viršytų 1 MMA. 2008 metų pradžioje, tikslios datos nepamena, buvęs vyras R. Č. kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas pakeisti 1998-09-04 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą dėl dukters išlaikymo dydžio. Prie pareiškimo R. Č. pridėjo savo sugyventinės J. B. turėtas tuo metu skolas, o taip pat pažymas, kad ji niekur tuo metu nedirbo, mokėsi ir pan. R. Č. motyvavo tuo, kad dėl sugyventinės skolų, „gimusių“ vaikų, jis negali teikti savo dukrai išlaikymo ir todėl prašo pakeisti, t.y. sumažinti išlaikymo dydį. Teismo posėdžio metu R. Č. pažadėjo išmokėti susidariusį įsiskolinimą ir ateityje mokėti teismo nustatytą sumą reguliariai. R. Č. teigė, kad jis iki to laiko bijojo mokėti ¼ savo darbo užmokesčio ir todėl vengė dirbti oficialiai. R. Č. atlyginimas viršijo 1 MMA ir todėl jis sąmoningai dirbdavo tik už minimalią algą, tam kad nemokėti daugiau negu 1 MGL. Z. Č. mano, kad tai patvirtinti gali ir teismo posėdžio protokole užfiksuoti R. Č. duoti parodymai. Nuo 2008 iki 2012-11-30 Z. Č. buvęs vyras R. Č. savanoriškai neteikė vaikui jokios paramos. Jokių pinigų ar kitokios materialinės paramos jų dukra savanoriškai iš R. Č. nė karto negavo. Kai tik buvo įkurtas Vaikų išlaikymo fondas (VIF), ji iškart kreipėsi su prašymu dėl mėnesinės išmokos, nes vaikas negaudavo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Šiuo metu R. Č. gyvena ir dirba oficialiai Norvegijoje, nors savo išvykimo iš Lietuvos nėra deklaravęs. Ji mano, kad savo darbo pajamas iš užsienio R. Č. gali pervedinėti į savo sugyventinės E. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri niekur nedirba, sąskaitą ar tėvų turimas sąskaitas bei kitais būdais (duomenys neskelbtini), Su savo dukra R. Č. niekada nebendravo ir nepalaikė jokių ryšių. Šių metų lapkričio 30 d. dukrai sukako 18 metų. Jokių dovanų ar pirkinių, skirtų dukrai 18 gimtadienio proga, dukra iš savo tėvo nėra gavusi. R. Č. pradėjo mokėti išlaikymo įsiskolinimą tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip matyti iš 1998 m. rugsėjo 4 d Ukmergės r. apylinkės teismo nutarimo iš R. Č. dukros Nadieždos išlaikymui priteista po ¼ gaunamų visų pajamų, bet ne mažiau negu 1 MGL (b.l. 20).

2008 m. sausio mėnesį Ukmergės r. apylinkės teismas priteisė iš R. Č. po 300 Lt alimentų periodinėmis išmokomis (b.l. 22-24), o Vilniaus apygardos teismas pakeitė nutartį ir paskyrė 400 Lt periodines išmokas (b.l. 25-29).

Iš byloje esančios antstolės N. J. pažymos dėl lėšų vaikui išlaikyti išieškojimo matyti, kad R. Č. pagal vykdomąjį raštą išlaikymo įsiskolinimas 2013-02-01 sudaro 11.812,49 Lt (b.l. 36).

Iš 2012-11-28 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad R. Č. įsiskolinimas fondui yra 10.575,90 Lt (b.l. 3-6).

Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus pažymos matyti, kad R. Č. darbo biržoje registravosi nuo 2008-08-27 iki 2008-09-08 ir nuo 2009-01-07 iki 2009-03-01, darbo paieškos nutrauktos įsidarbinus per darbo biržą, ir nuo 2009-09-03 iki 2011-07-14 bei nuo 2011-11-07 iki 2012-04-20, darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu (b.l. 39).

Kaip matyti iš kasos pajamų orderio mokėjimo nurodymų Z. Č. 2013-01-15, 2013-03-28 pervesta po 500 Lt, o Vaikų išlaikymo fondui 2013-01-11 pervesta 5.000 Lt, 2013-03-28 pervesta 100 Lt (b.l. 59, 60).

Tokiu būdu teisme iš surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. Č. nuo 2008 m. 4 kartus registravosi darbo biržoje ir 2 kartus įsidarbino, tačiau dirbo trumpą laiką, o 2 kartus darbo paieškos buvo nutrauktos jo pageidavimu. Išlaikymas dukrai N. buvo išskaitomas iš jo darbo užmokesčio, tik kai jis dirbdavo pagal vykdomąjį raštą. Nuo 2012 m. balandžio mėn. pabaigos, jam oficialiai įsidarbinus Norvegijoje jis apie tai antstolei nepranešė ir išlaikymo iki tol, kol buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dukrai nemokėjo, nors gaudavo apie 6.000-7.000 Lt, tačiau aiškina, kad šių pinigų reikėjo jam pačiam, todėl kaltinamojo R. Č. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 164 str., požymius, t.y. vengimas pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo R. Č. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, atlygino dalį žalos Vaikų išlaikymo fondo administracijai ir nukentėjusiajai Z. Č., žada, jei nepraras darbo, padengti išlaikymo įsiskolinimą, mokant po 600 Lt kas mėnesį. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybių byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (LR BK 55 str.). Atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, ir įvertinus kaltinamojo asmenybę, teismas laiko, kad kaltinamasis R. Č. gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam R. Č. už padarytą veiką galėtų būti paskirtos sankcijoje numatytos alternatyvios, su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšys - viešieji darbai, laisvės apribojimas ar areštas.

Kaltinamasis R. Č. šiuo metu turi oficialų darbą Norvegijoje, gauna realias pajamas, sumokėjo apie pusę įsiskolinimo Vaikų išlaikymo fondo administracijai, kas mėnesį moka įsiskolinimą nukentėjusiajai Z. Č., tačiau paskyrus vieną iš aukščiau nurodytų bausmių, jam susidarytų reali grėsmė prarasti darbą, todėl taikytinas LR BK 54 str. 3 d. ir jam skirtina sankcijoje nenumatyta bausmė-bauda. Tokią bausmę kaltinamajam siūlo skirti ir prokuroras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str. str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., ir paskirti jam 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą.

R. Č. nustatyti trijų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja E. Zarembienė