Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. kovo 19 d., apie 06.48 val., Vilniaus r. sav., Didžiosios Riešės k., Riešės 1, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veždamas priekaboje krovinį (pavėsinę), nepaliko tarpo iš šono ir su krovinio konstrukcija kliudė elektros stulpą bei jį apgadino, iš eismo įvykio išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais veiksmais A. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų reikalavimus bei padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (b. l. 83–87).

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme. Apygardos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų aplinkybių, kaip to reikalauja įstatymas (ATPK 284 str. 1 d.), kas sutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nepatikėjo A. M. versija, kad krovininį automobilį vairavo ne jis ir kritiškai vertino liudytojo A. B. prisipažinimą, jog įvykio metu automobilį nurodytoje situacijoje vairavo jis. Apygardos teismo nuomone, nustatymui, kas iš tikrųjų aptariamo įvykio metu vairavo UAB „G.“ automobilį „Mercedes Benz“, būtina išsiaiškinti pavėsinės vežimo minėtu automobiliu aplinkybes, o būtent, iš kurios vietos pavėsinė buvo paimta, kam nuvežta, kam ji priklausė, ar pavėsinė buvo apgadinta ir pan., taip pat būtina išsiaiškinti aplinkybes dėl gedimų fiksavimo Vilniaus rajono savivaldybėje žurnalo pildymo tvarkos. Apygardos teismas pažymėjo, kad tik ištyrus ir įvertinus šias aplinkybes, pašalinus prieštaravimus liudytojų parodymuose, galima nuspręsti, ar A. M. veiksmuose yra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtys (b. l. 100–102).

Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir atsižvelgdamas į apygardos teismo išaiškinimus, teismo posėdyje pakartotinai apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. M. ir liudytoją A. B., taip pat iškvietė ir apklausė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos seniūną V. R..

Teismo posėdyje A. M. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo nepripažino ir paaiškino, kad yra UAB „G.“ direktorius. Automobilis priklauso šiai įmonei. Be jo leidimo J. Č., kuris įmonėje dirba betono operatoriumi, automobilį šeštadienį paskolino (išnuomojo) A. B.. Tą dieną pats automobilio nevairavo. Vėliau išsiaiškino, kad A. B. vežė pavėsinę ir užkabino stulpą, tačiau to nepastebėjo ir toliau nuvažiavo. Automobilį įmonėje vairuoja jis pats ir J. Č.. Konkrečiam darbuotojui jis nėra priskirtas. Automobilis skirtas vežti betoną, tačiau galima vežti ir pavėsinę, kaip ir bet kokia kita krovinine mašina.

Liudytojas V. R. apklausiamas teisme parodė, kad laikinai eina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos seniūno pareigas. Supažindinus liudytoją su byloje esančia gedimų registravimo žurnalo kopija (b. l. 57), patvirtinta jo paties parašu, liudytojas parodė, kad tai yra vidinis įstaigos sąsiuvinis-dokumentas, kurį pildo seniūnijos elektrikas arba kitas darbuotojas, gavęs iš gyventojų pranešimą, kad viename ar kitame kaime, gatvėje nėra apšvietimo. Tai yra gedimų fiksavimo žurnalas, kuriame registruojami su apšvietimu susiję gedimai. Šio žurnalo pildymas nėra reglamentuojamas vidinių tvarkų. Elektrikas neturi kabineto ir dirba teritorijoje. Kai gauna informaciją, imasi darbų ir pakeičia lemputę, kur reikia, po to pasirašo žurnale. Negali pasakyti, kas konkrečiai šiame žurnale padarė įrašą dėl netoli sankryžos iškritusios iš stulpo lempos 2016 m. kovo 16 d. Riešės 1, bet tikrai ne seniūnijos darbuotojas. Šis žurnalas guli fojė ir yra visiems prieinamas, kaip skundų ir pasiūlymų knyga. Įrašą galėjo padaryti atvykęs gyventojas. Liudytoją supažindinus su įvykio vietos nuotraukomis (b. l. 96–98), liudytojas parodė, kad tai yra Riešės g. 1, ten yra keletas stulpų, bet seniūnija jų neaptarnauja, todėl ir netaisė. Negali patvirtinti, kad minėtas įrašas buvo padarytas būtent 2016 m. kovo 16 d.

Po liudytojo apklausos A. M. papildomai paaiškino, kad atsitiktinai seniūnijoje pamatė tą žurnalą ir jame esantį įrašą, jog toje gatvėje jau buvo užfiksuotas stulpo apgadinimas, todėl paprašė kopijos.

Liudytojas A. B. apklausiamas teisme parodė, kad prieš metus laiko neturėjo darbo, tačiau užsiimdavo tuo, kad veždavo krovinius. Savo automobilio neturėjo, tačiau, kai reikėdavo, automobilį pasiimdavo įmonėje „G.“ iš operatoriaus, vardu J.. Tai buvo mėlynos spalvos krovininis automobilis „Mercedes Benz“. Vilniuje, Kazlausko ir Geležinio Vilko gatvių sankryžoje yra aikštelė, kurioje stovi krovininiai automobiliai. Jam būnant toje aikštelėje, priėjo žmogus ir paklausė, ar kas galėtų nuvežti pavėsinę, kurią reikėjo paimti iš Riešės ir nuvežti už Riešės. Šis žmogus važiavo priekyje ir rodė kelią, tačiau pavardės nepamena, o vardas A. ar A.. Pavėsinę vežė kovo mėn., šeštadienį, o su žmogumi buvo susitaręs ketvirtadienį. Atėjo pas J., kurį pažinojo, ir penktadienio naktį paėmė automobilį. Grąžino šeštadienį, kai nuvežė pavėsinę. Ją paėmė iš Riešės, adreso nežino. Tas žmogus rodė kelią. Vietoje jau buvo kranas, kuris pakrovė pavėsinę. Kranas važiavo iš paskos. Nesuprato, ar tai nauja ar naudota pavėsinė. Toje vietoje, kur pakrovė pavėsinę, jų negamina. Pavėsinė buvo paimta iš nuosavo namo kiemo ir į kito namo kiemą kažkur kaime už 15–20 kilometrų buvo nuvežta. Pati pavėsinė buvo medinė, o stogas šiaudinis. Vežant pavėsinę pajuto lyg tai būtų į duobę įvažiavęs, o gal ant akmens. Nekreipė į tai dėmesio. Kai pavėsinė buvo pristatyta, jokių apgadinimų nepastebėjo. Negalėtų nurodytų žemėlapyje vietos, kur paėmė pavėsinę ir kur ją pristatė, nes nelabai supranta žemėlapių. Neprisimena, kaip sužinojo apie teismą, kai pirmą kartą buvo apklausiamas teisme. Atrodo, kad iš teismo jam pranešė, o gal J. paprašė, kad jis atvyktų į teismą. Prieš teismą su J. tiesiog pasisveikino. J. pasakė, kad teismas dėl to, kad automobilį paėmė. Nežino, ar direktorius buvo informuotas, kad jis paėmė automobilį. Jam J. duodavo automobilį, su direktoriumi jis nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pirmą kartą nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, A. M. iškėlė versiją, kad policijos užfiksuotas, neva įvykio metu apgadintas stulpas buvo nuverstas dar prieš įvykį ir pateikė teismui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos žurnalo, kuriame fiksuojami gedimai, kopiją. Šiame žurnale 2016 m. kovo 16 d. padarytas įrašas, kad netoli sankryžos Riešėje kaba iškritusi iš stulpo lempa. Vilniaus apygardos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nutarimą, pažymėjo, kad teismas netikrino šios A. M. iškeltos versijos ir šios aplinkybės neišsiaiškino.

Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo apklaustas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos seniūnas V. R., kuris parodė, kad šiame žurnale registruojami gedimai susiję su apšvietimu ir jį paprastai pildo seniūnijos darbuotojai, tačiau žurnalas yra laisvai prieinamas ir seniūnijos lankytojams. Supažindinus liudytoją su žurnalo kopija, jis išreiškė abejones, kad minėtas įrašas buvo padarytas būtent seniūnijos darbuotojo, todėl negalėjo patvirtinti, kad įrašas padarytas būtent 2016 m. kovo 16 d. Liudytojas taip pat nurodė, kad šio žurnalo pildymo tvarka seniūnijoje nėra reglamentuota.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. M. pateiktas žurnalas nei paneigia, nei nepatvirtina, kad stulpas įvykio vietoje buvo sugadintas dar iki minėto įvykio, nes žurnale esantis įrašas dėl iš stulpo iškritusios lempos Riešės 1 kelia pagrįstų abejonių dėl jo fiksavimo datos.

Nagrinėjamu atveju A. M. taip pat neigia, kad 2016 m. kovo 19 d. vairavo UAB „G.“, kurios vadovas jis yra, priklausantį krovininį automobilį „Mercedes Benz“, nes tą dieną nedirbo, tai buvo šeštadienis, t. y. poilsio diena. Šią bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. Č. parodė, kad dirba UAB „G.“ betono operatoriumi; 2016 m. kovo 19 d. be suderinimo su A. M. paskolino automobilį savo pažįstamam A. B., kuriam automobilis buvo reikalingas pervežti krovinį. Šias aplinkybes A. B. apklausiamas teisme patvirtino, parodęs, kad prašė automobilio pavėsinei pervežti, veždamas pavėsinę nesuprato, ką užkabino, pristabdė automobilį, bet nesuprato, kas atsitiko. Taigi A. B. prisipažino, kad 2016 m. kovo 19 d. vairavo minėtą automobilį ir vežė pavėsinę.

Vilniaus apygardos teismas, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad liudytojas A. B. buvo nurodęs aplinkybę, kad pavėsinę jam pakrovė šeimininkas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog aplinkybė, kas būtent pakrovė pavėsinę šiam liudytojui ir kam jis ją pristatė, pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta, taip pat nebuvo bandyta kviestis pavėsinės šeimininko ir jį apklausti dėl aplinkybės, kas jam pristatė pavėsinę.

Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pakartotinai buvo apklaustas liudytojas A. B., tačiau jis negalėjo nurodyti asmens, kuris užsakė pavėsinės pervežimą, nes nežino jo pavardės, tik vardą, be to, jau nebeatsimena, iš kurios tiksliai vietos paėmė pavėsinę ir į kurią tiksliai vietą ją atvežė, nes kelią jam rodė užsakovas. Teismui pasiūlius nurodyti minėtas vietas žemėlapyje, liudytojas nurodė, kad negali žemėlapyje susigaudyti.

Taigi, iš naujo nagrinėdamas bylą teismas ėmėsi veiksmų išsiaiškinti Vilniaus apygardos teismo akcentuotas aplinkybes, tačiau tai nepavyko padaryti dėl minėtų priežasčių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent A. M. 2016 m. kovo 19 d. būtų vairavęs krovininį automobilį „Mercedes Benz“, priešingai, byloje yra kito asmens (A. B.) prisipažinimas, jog būtent jis nurodytą dieną vairavo automobilį, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad A. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. M. nutraukti administracinio nusižengimo bylą pagal požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje 130 straipsnio 1 dalyje, nenustačius šių administracinių teisės pažeidimų požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.