Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir L. R. prevencinį ieškinį atsakovams K. M. ir D. M. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis statinių servitutu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai pateikė teismui prevencinį ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams naudotis statinio servitutu ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovai yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. 2013 m. liepos 16 d. N. Ž. Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė servitutą gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui V. R. naudotis žemės sklypo dalimi vieno metro atstumu nuo gyvenamojo namo šiaurinės pastato sienos, pastato - sandėlio (pažymėta plane 4L Iž) sienos, prižiūrint, remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas neleidžia ieškovams naudotis statinio servitutu, t. y. ieškovai negali disponuoti 1 metro nuo sienos servitutu vykdant savo gyvenamojo namo remontą, kadangi atsakovas nugriauna ieškovo pastatytus pastolius, koneveikia ieškovą, sutrikdė ieškovo sveikatą, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą mesdamas į ieškovą akmenį jam esant ant pastolio. Mano, kad atsakovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises į tarnaujantį daiktą, atlieka neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovams naudotis jiems suteikta servituto teise. Nurodo, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas neteko galimybės atlikti gyvenamojo namo remonto ir galimybės pilnai savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teise priklausančio statinio naudojimą, todėl daro išvadą, kad ieškovai patiria realią žalą, o atsakovas nesiekia savo teisių įgyvendinimo įstatymų nustatyta tvarka ir jas įgyvendina pažeisdamas ieškovų teises, dėl ko yra realus pavojus žalai ateityje atsirasti.

Atsiliepimu į prevencinį ieškinį, atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad nėra sąlygų prevenciniam ieškiniui pareikšti, nes nėra įrodymų apie atsakovų ketinimą ateityje neleisti naudotis servituto teikiamomis teisėmis. Pažymi, kad ieškinyje nėra jokių įrodymų, kad planuojami darbai, jų pobūdis, trukmė buvo derinami su atsakovais. Mano, kad ieškovai netinkamai traktuoja kokias turi teises ir pareigas naudojantis servitutu.

Dublike ieškovai nurodo, kad atsiliepimo atsikirtimai nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, nes remiamasi prieš tris metus vykusio ginčo aplinkybėmis. Nurodo, kad ieškovai pateikė įrodymus atsakovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti, tačiau atsakovai savo atsikirtimams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

Triplike atsakovai nurodo, kad viena konfliktinė situacija, kilusi dėl nesuderintų darbų bei išėjimo už servituto ribų statant pastolius, nesukuria sąlygų reikšti prevencinį ieškinį. Taip pat pažymi, kad neaišku kokia forma buvo derinti statybos darbai su atsakovais. Mano, kad atsiliepime cituota bendradarbiavimo pareiga yra aktuali ir nagrinėjant šį ginčą.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė prašė prevencinį ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.

Prevencinis ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str. 3 p. nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovai yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 62,61 kv. m., savininkai, o atsakovui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso gretimas žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2710-0654, esantis (duomenys neskelbtini). 2013m. birželio 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. p-237 nustatytos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) naudotojui K. M. minėto žemės sklypo ribos ir 11 punkte pažymėta, kad žemės sklypui nustatytas servitutas: (kodas 205) statinių servitutas (tarnaujantis daiktas) (14 m²) – suteikiantis teisę žemės sklypui J. B. g. (duomenys neskelbtini) savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m. nuo pastato sienos) remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus (b. l. 32-33). N. Ž. Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatytas žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) ., statinių servitutas (kodas 205) (tarnaujantis daiktas) (14 m²) – suteikiantis teisę žemės sklypui J. B. g. 10, Kretingos m. savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m. nuo pastato sienos) remontuojant ir /ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus, pažymėtus simboliu “S” žemės sklypo plane M 1:500, parengtame pagal UAB “Kartografiniai projektai” matininko P. B. 2013 m. birželio 6 d.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pažymėtina, kad CK 4.113 str. 1 d. nurodyta, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui, o šio straipsnio 2 d. numato, kad servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių.

Kadangi su prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą servituto turėtojai (ieškovai), nagrinėjamo ginčo atveju reikalinga nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų turinį, t. y. ar atsakovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises į tarnaujantį daiktą, atliko neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovams naudotis jiems suteikta servituto teise, ar yra grėsmė tolimesniems pažeidimams ir žalai atsirasti. Taigi byloje keliami servituto teisę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai.

Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad įvyko konfliktinė situacija, kuri kilo dėl pastatytų pastolių. Atsakovas nurodė, kad pastoliai buvo pastatyti atsakovo sklype, išsikišę daugiau nei 1 metrą, t. y. buvo ne nustatyto servituto 1 metro pločio dalyje. Dėl pastatytų pastolių buvo padaryta žala atsakovų želdiniams. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos D. P. ir A. R.. Pateikta į bylą filmuota vaizdo medžiaga nepatvirtina ieškovų teiginių, kad pastoliai buvo 1 metro nuo pastato sienos atstumu, priešingai – pastoliai matomi atsakovo sklypo dalyje, kurioje yra pasodinti įvairūs želdiniai ir kuriuos atsakovas nusinešė ir išardė. Atskirai pažymėtina, kad nustatytas statinių servitutas yra tikslinis, t. y. suteikia teisę ieškovams naudotis 1 metro pločio nuo pastato sienos sklypo dalimi remontuojant ir / ar rekonstruojant prie sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, bet nesuteikta teisės naudotis kasdieniam naudojimuisi ar daiktų laikymui ir pan. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad ieškovai ruošėsi pastatą remontuoti ar renovuoti. Priešingai, ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovas šiuo metu yra išvykęs į užsienį, darbuotojai statybos rangos darbams atlikti nesamdomi.

Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Prie neteisėtų veiksmų prevencinio ieškinio atveju priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises. Šalys ir liudytojos patvirtino, kad nustatyto servituto ribose nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki šiol tebestovi pastoliai, atsakovai jų niekaip nelietė ir negadino, tačiau jokie statybos darbai ieškovo pastatuose nevyko ir nevyksta, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, kliudydamas ieškovams naudotis jiems suteikta servituto teise. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būsimus atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovai K. M. ir D. M. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 800,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą. Atmetus ieškovų ieškinį, iš ieškovų V. R. ir L. R. yra priteisiamos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos 800,00 Eur sumoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prevencinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno atskirai po 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovų K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.