- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 2T-204/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
- Pareiškėjas
- D. M. N.
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. M. N. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo prezidiumo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą dėl teismo išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo prezidiumas 2010 m. vasario 12 d. nutarimu nusprendė Pskovo srities teismo teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį Pskovo miesto teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. papildomo sprendimo panaikinimo dalyje panaikinti, nustačius nurodytoje dalyje naują sprendimą, pagal kurį iš P. V. išieškoti D. M. N. naudai teismo išlaidas: 1124 rublių 80 kopeikų valstybinio mokesčio; 5000 rublių atstovo paslaugų, iš viso 6 124 (šešis tūkstančius šimtą dvidešimt keturis rublius 80 kopeikų).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. N. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas leisti vykdyti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo prezidiumo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą dėl teismo išlaidų priteisimo. Taip pat prašo jam pranešti apie priimtą sprendimą, o išieškotas sumas pervesti į nurodytą sąskaitą pagal nurodytus rekvizitus
V. P. atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas
Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija 1992 m. pasirašė dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis), kuri įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d. Todėl sprendžiant, ar nėra teisinių kliūčių pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismų procesinius sprendimus, remiamasi Dvišale sutartimi.
Minėtos Sutarties 50 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal sutartį, o sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo prezidiumo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą dėl teismo išlaidų priteisimo.
Byloje yra Pskovo miesto teismo pirmininkės pasirašyta pažyma, kad V. P. buvo laiku ir prideramai pranešta apie teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą, o patvirtinimas apie tai yra bylos medžiagoje. Byloje taip pat yra pažymos, kad 2010 m. vasario 12 nutarimas įsiteisėjo ir kad jis Rusijos federacijos teritorijoje nebuvo vykdomas.
Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2010 m. rugsėjo 1 d. byloje Nr. 2T-128/2010 Lietuvos apeliacinis teismas netenkino pareiškėjo M. D. prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo miesto teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, Pskovo miesto teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. papildomą sprendimą dėl teismo išlaidų priteisimo, Pskovo miesto teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. papildomą sprendimą dėl palūkanų priteisimo ir Pskovo srities teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį dėl žalos atlyginimo ir teismo išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens V. P..
Pašomu pripažinti Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo prezidiumo 2010 m. vasario 12 d. nutarimu dėl teismo išlaidų priteisimo buvo panaikinta minėta 2009 m. spalio 13 d. nutartis Pskovo miesto teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. papildomo sprendimo panaikinimo dalyje ir priimtas šioje dalyje naujas sprendimas – išieškoti iš P. V. D. M. N. naudai teismo išlaidas: 1124 rublių 80 kopeikų valstybinio mokesčio; 5000 rublių atstovo paslaugų, iš viso 6 124 rublius 80 kopeikų. Panaikinus minėtus 2009 m. rugpjūčio 13 d. ir 2009 m. spalio 13 d. procesinius sprendimus, teismas neturi duomenų, kad dėl 2010 m. vasario 12 d. nutarimu dėl teismo išlaidų priteisimo, kurį prašoma pripažinti Lietuvos Respublikoje, išspręsto klausimo tarp tų pačių šalių jau anksčiau būtų priimtas ir įsiteisėjęs bei nepanaikintas teismo sprendimas. Pagal prašomo pripažinti procesinio sprendimo pobūdį, juo išspręsti klausimai (bylinėjimosi išlaidų paskirstymas) nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ir nėra pagrindo pripažinti, kad procesinio sprendimo vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti prašymą ir pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo prezidiumo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą dėl teismo išlaidų priteisimo.
Pareiškėjas taip pat prašo išieškotas sumas pervesti į jo nurodytas bankų sąskaitas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 54 straipsnyje nustatyta, jog sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Tačiau šį vykdomąjį raštą pateikti antstoliui vykdyti gali tik pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Siekdami pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios nutarties nuorašą, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo prezidiumo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą dėl teismo išlaidų priteisimo iš P. V..
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.