Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, iš dalies naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM platforma, išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą D. U., gimusiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovas prašė teikimą tenkinti jame nurodytais pagrindais bei nurodė, kad paskutinį kartą atvykus pas nuteistąjį, t. y. 2025 m. birželio 25 d. naktinio patikrinimo metu D. U. buvo nustatyta 2,69 promilių girtumas. Atvykus pas nuteistąjį, jo koja jau buvo sugipsuota.

Nuteistasis D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į Užimtumo tarnybą turėjo registruotis 2025 m. liepos 15 d., tačiau to nepadarė, nes prieš tai susilaužė koją trijose vietose. Teigė, kad koja šiuo metu yra sugipsuota, tačiau jis ketina registruotis Užimtumo tarnyboje telefonu ir dabar jau laikysis nustatyto įpareigojimo būti namuose. Nurodė, kad per dieną išgeria apie dvi skardines alaus, visiškai mesti vartoti alkoholį esą jam sudėtinga, tačiau stengiasi nevartoti stipriųjų alkoholinių gėrimų, tokių kaip degtinė. Pasak nuteistojo, kartais žiūrint televizorių kyla noras išgerti alaus su „čipsais“, tačiau dėl sveikatos būklės ir judėjimo apribojimų teigė, jog niekas į namus jam alkoholio neatneš, o jis pats iš namų neišeis. Patikino, kad stengsis nevartoti alkoholio ir laiką leis žiūrėdamas televizorių. Paklaustas prokurorės, nuteistasis nurodė, kad nedalyvavo priklausomybių konsultacijose dėl alkoholio vartojimo, nes manė, jog pats sugebės atsisakyti alkoholio. Jo nuomone, jam gydytis dėl alkoholizmo nereikia, nes gali nustoti gerti savarankiškai. Paaiškino, jog neįvertino galimų pasekmių ir nežinojo, kad alkoholio vartojimas gali sukelti tokią problemą. Anot jo, draugai kartais pasiūlydavo alkoholio, kas taip pat turėjo įtakos. Patikino, jog po kojos traumos niekas jam daugiau nebeatneš alkoholio. Pripažino, kad traumą patyrė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teigė, kad iš to pasimokė ir ateityje taip nesielgs. Paaiškino, kad gipsą turės apie tris mėnesius, galimai reikės ir operacijos. Nurodė, kad kreipėsi į Lazdynų bei Nemenčinės gydymo įstaigas, šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą. Papildomai, nuteistasis pareiškė, kad jei Probacijos tarnyba bet kada atvyktų jo patikrinti, jis būtų blaivus. Pasižadėjo, jog probacijos pareigūnams atvykus, nebus vartojęs net alaus, ir nuo šios dienos alkoholio nevartos visai.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad probuojamasis į jam paskirtų įpareigojimų vykdymą žvelgia su humoru, tačiau šio posėdžio metu pažadėjo, jog nuo šios dienos alkoholio nevartos. Akcentavo, kad Probacijos tarnyba nuteistajam siūlė įvairias resocializacijos ir pagalbos programas, tačiau jis nedėjo rimtų pastangų jose dalyvauti. Vis dėlto, pasak prokurorės, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu nuteistasis turi kojos lūžį, tai gali būti aplinkybė, kuri padės jam sustabdyti alkoholio vartojimą. Prokurorė pažymėjo, kad, pasak paties nuteistojo, kai Probacijos tarnyba jį rado neblaivų, tai buvo pirmoji diena, kai jam buvo uždėtas gipsas. Įvertinus bendrą situaciją ir tai, kad šiuo metu nuteistajam yra apribotas laisvės judėjimas dėl patirtos traumos, prokurorė siūlė teismui suteikti D. U. dar vieną galimybę. Jos nuomone, šiuo atveju galima pasitikėti nuteistojo duotais pažadais laikytis teismo nustatytų įsipareigojimų, todėl siūlė Lietuvos probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą atmesti. Prokurorė taip pat pažymėjo, kad jeigu nuteistojo pažadai liks neįgyvendinti, Probacijos tarnyba turės galimybę pakartotinai kreiptis į teismą su analogišku prašymu dėl bausmės pakeitimo areštu.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Nuteistojo asmens bylos medžiagoje nustatyta, kad Probacijos tarnyba D. U. elgesį kontroliuoja nuo 2025 m. sausio 24 d. Nuteistasis 2025 m. sausio 25 d. atvykęs į Probacijos tarnybą, buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygomis, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Priežiūros laikotarpiu buvo užfiksuota, kad D. U. pažeidė probacijos sąlygas, t. y. nevykdė jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų įpareigojimų – pareigos dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje – buvo išbrauktas iš jos be teisės registruotis šešis mėnesius ir daugiau nebeužsiregistravo. Taip pat nuolat pažeidinėjo įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. – kelių naktinių patikrinimų metu namuose nebuvo rastas, pateisinamų priežasčių nenurodydavo. Be to, D. U. nevykdė įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: nuo 2025 m. vasario iki gegužės buvo užfiksuoti net keli atvejai, kai jo kraujyje nustatytas didelis alkoholio kiekis (iki 2,88 prom.). Jis taip pat atsisakydavo dalyvauti jam paskirtose socialinės reabilitacijos priemonėse – nedalyvavo socialinių darbuotojų ir priklausomybių konsultantų konsultacijose, ignoravo elgesio keitimo programą „Nuo priklausomybės kenčiantiems“, nepateikė priežasčių dėl praleistų užsiėmimų. Atkreiptinas dėmesys, kad D. U. probacijos laikotarpiu nauju nusikalstamų veikų nepadarė, o nauji ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nebuvo pradėti.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos probacijos (toliau – ir Probacijos įstatymas) įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne tik Probacijos įstatymo, bet ir pačios probacijos tikslas. Sudarant individualų probuojamojo priežiūros planą, privalu suteikti probuojamajam visas sąlygas, jog pastarasis resocializuotųsi. Pažymėtina, kad nors nuteistasis D. U. probacijos laikotarpiu padarė kelis nustatytų įpareigojimų pažeidimus, tačiau teismo posėdžio metu jis pripažino savo netinkamą elgesį, paaiškino aplinkybes ir išreiškė aiškų ketinimą keisti savo elgesį. Nuteistasis teigė, kad kojos trauma, dėl kurios jam paskirtas nedarbingumas ir uždėtas gipsas, ženkliai apriboja jo judėjimą ir socialinį aktyvumą. Jo teigimu, tai natūraliai riboja galimybę vartoti alkoholį ir palengvina sąlygų laikymąsi. Be to, jis pareiškė, kad nuo šiol nevartos nei alaus, nei kitų alkoholinių gėrimų, pažadėjo būti blaivus ir visuomet pasiekiamas tikrinimo metu. Be kita ko, D. U. nurodė, kad planuoja Užimtumo tarnyboje registruotis telefonu. Sutiktina su prokurore, kad yra verta suteikti D. U. dar vieną galimybę ištaisyti savo netinkamą elgesį bei laikytis probacijos sąlygų, o nesilaikant jo paties duotų pažadų – Probacijos tarnyba gali teikimu vėl kreiptis dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Teismas, įvertinęs D. U. elgesį Probacijos tarnybos priežiūros metu, paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, charakteristiką, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, tenkinus Probacijos tarnybos teikimą ir pakeitus D. U. paskirtą laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę, neįvertinus nuteistojo charakteristikos bei pastangų būtų neproporcinga bei neadekvati priemonė. Taigi, vadovaudamasis anksčiau išdėstytu bei probuojamojo Probacijos įstatymu įtvirtintais probacijos vykdymo principais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti Probacijos tarybos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam D. U. (D. U.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.