Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjų V. Č. (C.) ir O. C. (O. C.) atstovui adv. V. Metelicai, neatvykus suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Č. (V. C.) ir O. C. (O. C.) pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. Č. santuokoje už bendras lėšas su sutuoktine L. Č. įgijo bendrą santuokinį nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių gyvenamąjį butą (u/n (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Pareiškėjo V. Č. sutuoktinė L. Č. mirė (duomenys neskelbtini) Iki mirties ji gyveno Niujorke, JAV.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniai ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). LR CK 5.2 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pagal įstatymą pirma eile paveldi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai). Mirusioji – L. Č. testamento iki savo mirties nesurašė.

Taigi CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjas O. C., gimęs pareiškėjo - V. Č. ir L. Č. - santuokoje, yra L. Č. palikimo pirmos eilės paveldėtojas.

CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Taigi pareiškėjas V. Č. sutuoktinės L. Č. palikimą paveldėti gali kartu su pirmos eilės paveldėtoju - vaiku O. C., tačiau jie pareiškimo dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą notarinei kontorai nepateikė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str. 3 dalis numato, kad palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. L. Č. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai palikimą priimti turėjo iki 2013-10-07 įskaitytinai. Tačiau per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą pas notarą jie nesikreipė. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjai mirus velionei žmonai (motinai) rūpinosi ne tik dokumentų legalizavimu, bet ir kitais su palikimu susijusiais reikalais. Be to pareiškėjai po palikėjos mirties ne tik naudojo namų apyvokos daiktus, bet pasiėmė ir asmeninius mirusiosios L. Č. daiktus. Pareiškėjai po velionės žmonos (motinos) mirties rūpinosi visu jos palikimu, todėl galvojo, kad kaip ir yra priėmę mirusios L. Č. palikimą.

Kadangi pareiškėjai laiku, per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė į notarinę kontorą, nuosavybės teisės į paveldimą turtą neįregistravo, todėl nesugebėjo laiku ir tinkamai apginti savo teisių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.11, 5.13, 5.50 str., CK 3.117 str., CPK 80, 443 str., pareiškėjai teismo prašė:

Atnaujinti pareiškėjams V. Č. ir O. C., praleistą įstatymų nustatyta terminą kreiptis į notarinę kontorą, priimti palikimą, atsiradusį po velionės L. Č., mirties (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas teigė, kad įpėdiniai pretenduojantys į žmonos (motinos) palikimo dalį, po jos mirties turėjo daug rūpesčių, o be to tiksliai nežinojo, kad tokiu atveju reikia kreiptis į vietos notarą LR. Nurodė, jog velionė testamento nepaliko, kiti įpėdiniai į vietos notarą LR nesikreipė, todėl paveldėjimo teisės byla nėra pradėta.

Informavo, kad šiai dienai VMI nėra užvesta bylų dėl pareiškime minimo nekilnojamo turto pripažinimo bešeimininkiu, taip pat nėra gauta pranešimų dėl paveldėjimo valstybės vardu. Nurodė, jog į teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjama byla, Šiaulių AVMI įgaliotas atstovas neatvyks ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vietą. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiškia asmens teisinį santykį su valstybe arba jos teritorijos dalimi. Nustatyti palikėjo gyvenamąją vietą svarbu, siekiant sužinoti, kokios valstybės įstatymai taikomi paveldėjimui. Asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma laikantis CK 2.12 - 2.14 str. nustatytų taisyklių. Paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus veiksnumui pagal testamentą, testamento formai ir santykiams, susijusiems su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisė (CK 1.62str.). Nuo palikimo atsiradimo vietos priklauso ir paveldėjimo santykiams taikytina teisė. Nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo vietos valstybės teisę (CK 1.62str. 1d.).

Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, palikėjai L. Č. mirties dieną, asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (16-17 b.l.). Šių nekilnojamųjų daiktų dalys Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos palikėjos L. Č. ir pareiškėjo V. Č. vardu (16 b.l.). Turto palikėja L. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). Vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionės L. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (1-2 b.l.). Pareiškėjas V. Č. yra velionės L. Č. buvęs sutuoktinis, o pareiškėjas O. C. - sūnus (8, 11-12 b.l.), o kitų įpėdinių nėra.

Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad pareiškėjų nurodytos nekilnojamųjų daiktų dalys buvo bendroji jungtinė pareiškėjo V. Č. ir velionės L. Č. nuosavybė, tai yra po 1/2 dalį šių daiktų priklausė tiek pareiškėjui V. Č., tiek ir velionei L. Č., nes šios daiktų dalys viešame registre yra įregistruotos abiejų buvusių sutuoktinių vardu (16 b.l.), nes jos įsigytos jų santuokos metu (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3.87 str. 1d., CK 3.117 str.1d.). Po L. Č. mirties pareiškėjai turi teisę priimti palikėjos turto dalį. Kadangi daugiau pretendentų į palikėjos palikimą nėra, todėl laikytina, kad jie neturi paveldėjimo teisės į atsiradusį palikimą.

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Tačiau įpėdiniai pareiškėjai iki palikėjos mirties gyveno JAV, o LR palikėjos vardu mirties liudijimas jiems išduotas tik 2014-04-10 (10 b.l.). Ši ir kitos aukščiau nurodytos objektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdiniai apie paveldėjimo teisę į atsiradusią palikimo dalį sužinojo pavėluotai po L. Č. mirties dėl nepakankamo kiekio informacijos, todėl ji nebuvo per įstatymo nustatytą terminą tinkamai realizuota. Todėl šiuo metu jie jau nebegali kreiptis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą, atsiradusiam palikimui priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai ir buvęs sutuoktinis. Pareiškėjas O. C. būdamas mirusios motinos vaiku (CK 5.11 str. 1 d.1 p.) ir pareiškėjas V. Č., kaip buvęs sutuoktinis (CK 5.13 str.), įgijo teisę paveldėti palikėjos L. Č. vardu atsiradusį palikimą. Pažymėtina, kad kita nekilnojamojo daikto dalis priklauso pareiškėjui V. Č., kadangi buvę sutuoktiniai šį turtą įsigijo santuokos metu ir lygiomis dalimis (CK 3. 87 str., 3. 100 str. 1 d. 1 p., 3. 117 str. 1d.).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjai įgijo paveldėjimo teisę į velionei žmonai (motinai) priklausančią turto dalį. Palikimo atsiradimo dieną šie įpėdiniai įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, kuri turi būti ginama atnaujinant jiems terminą palikimui pagal įstatymą priimti.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali jį atnaujinti, kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu pareiškėjams atnaujintinas praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), turto palikėjos L. Č. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjams sukelia teisines pasėkmes. Termino atnaujinimas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjams V. Č. (V. C.), (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)ir O. C. (O. C.) (gim (duomenys neskelbtini)) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po velionės L. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.