Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės ,,Egivelos“ pramogų centras bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bankroto administratorius 2009 m. birželio 3 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą AB ,,Swedbank“ 2 801 466,05 Lt dydžio reikalavimą, kylantį iš laidavimo sutarties, pagal kurią bankrutuojanti bendrovė laidavo bankui už skolininko UAB ,,Egivela“ prievolių tinkamą įvykdymą pagal kredito sutartį. Taip pat prašė įtraukti į kreditorių sąrašą 1 909,57 Lt dydžio Panevėžio m. savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą (b. l. 6).

Panevėžio m. savivaldybės administracija 2009 m. birželio 22 d. rašte nurodė, kad minėtą terminą praleido todėl, kad jai nebuvo pranešta apie bankroto bylos UAB „Egivelos“ pramogų centras iškėlimą. Savivaldybė prašė pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis (b. l. 67).

Kreditorius AB „Swedbank“ 2009 m. birželio 25 d. rašte nurodė, jog sąžiningai siekė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš pagrindinio skolininko UAB „Egivela“, todėl nesikreipė į laiduotoją BUAB „Egivelos“ pramogų centras, ir tik 2009 m. gegužės 6 d. nutraukė kredito sutartį su skolininku (b. l. 63).

Nepagrįsta teismo išvada, kad terminas reikalavimams pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Apie iškeltą bankroto bylą buvo paskelbta viešai, be to, kreditoriai apie tai buvo informuoti įstatymų nustatyta tvarka. Abu kreditoriai yra juridiniai asmenys, kuriems yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jų neveikimas yra aplaidus. Teismas nepagrįstai patikslino AB ,,Swedbank“ reikalavimą. Pirma, šis kreditorius savo reikalavimą galėjo pareikšti ir nenutraukęs kredito sutarties su skolininku UAB ,,Egivela“, nes jam apie įsiteisėjusią bankroto iškėlimo nutartį buvo pranešta, o pagal ĮBĮ prievolių vykdymo terminai bankrutuojančiai įmonei yra laikomi suėjusiais nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Antra, banko reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, jam įkeistas pagrindinio skolininko UAB ,,Egivela“ turtas ir išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į jį. Pažymėtina, kad šis kreditorius su ta pačia suma yra įtrauktas ir į UAB ,,Egivela“ kreditorių sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminą iki 2009 m. balandžio 6 d. kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Panevėžio m. savivaldybė tokį reikalavimą pareiškė 2009 m. gegužės 18 d., o jo praleidimą aiškino tuo, kad jai nebuvo pranešta apie bankroto bylos iškėlimą. AB ,,Swedbank“ savo reikalavimą, kildinamą iš laidavimo sutarties, pareiškė 2009 m. gegužės 11 d., o jo praleidimą aiškino tuo, kad siekė gauti reikalavimo patenkinimą iš pagrindinio skolininko UAB „Egivela“ ir tik 2009 m. gegužės 6 d. nutraukė kredito sutartį su skolininku. Skundžiama nutartimi teismas pripažino tokias termino praleidimo priežastis svarbiomis ir patvirtino minėtus kreditorių reikalavimus.

Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad reikalavimai negalėjo būti tvirtinami. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis ir patvirtino finansinius kreditorių reikalavimus (CPK 185 str.). Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais:

Pirma, atmestini apeliantės teiginiai, jog termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, nes apie iškeltą bankroto bylą buvo paskelbta viešai. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, tai yra teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio pirmąją dalį ir CPK 78 straipsnį. Be to, kiekviena teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus, proporcingumo bei protingumo principus. Terminai paprastai įtvirtinami siekiant užkirsti kelią proceso vilkinimui bei piktnaudžiavimui procesu. Tačiau procesinių terminių taikymas neturi pažeisti asmens teisės į sąžiningą savo interesų gynimą. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl tokių terminų atnaujinimo, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į termino praleidimo priežasčių svarbą.

Nagrinėjamu atveju tiek Panevėžio m. savivaldybės administracija, tiek AB ,,Swedbank“ teismo nustatytą reikalavimų pateikimo terminą praleido nežymiai bei nurodė to priežastis. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, kad minėtos priežastys nėra svarbios, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie kreditorių nesąžiningą elgesį bei piktnaudžiavimą teisėmis (CPK 178 str.). Esant tokiai situacijai, vien apeliantės nurodyta aplinkybė negali būti laikoma pakankama, jog būtų galima pripažinti termino praleidimo priežastis nesvarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Be to, nėra duomenų, kad toks vėlesnis kreditorių reikalavimų patvirtinimas lėmė bankroto proceso vilkinimą. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad neesminiai proceso pažeidimai negali įtakoti realiai egzistuojančios materialiosios teisės gynimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė minėto termino praleidimo priežastis svarbiomis (CPK 185, 78 str.).

Antra, atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai patikslino AB ,,Swedbank“ reikalavimą, nes šis kreditorius savo reikalavimą galėjo pareikšti ir nenutraukęs kredito sutarties su skolininku UAB ,,Egivela“. Kaip žinoma, laidavimas yra papildoma prievolė, kai laiduotojas įsipareigoja atlyginti kreditoriui už skolininko prievoles, jei skolininkas jų neįvykdytų (CK 6.76 str.). Tai, kad skolininko ir laiduotojo prievolė yra solidari, yra papildomas kreditoriaus interesų užtikrinimas, tačiau tai nepaneigia laidavimo, kaip šalutinės prievolės, pobūdžio. Dėl to bankas turėjo pagrindą pirmiausia dėl prievolės įvykdymo kreiptis į skolininką ir, tik šiam neįvykdžius reikalavimų, kreiptis į laiduotoją. Toks elgesys negali būti laikomas nesąžiningu. Kaip nurodė bankas, reikalavimus, kylančius iš laidavimo sutarties, šioje byloje jis pateikė tą pačią dieną, kai tik suėjo kredito sutarties nutraukimo terminas, o iki tol sąžiningai siekė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš pagrindinio skolininko. Tuo tarpu apeliantė, nurodydama, kad toks elgesys buvo nesąžiningas, savo teiginių nepagrindė (CPK 178 str.).

Trečia, nors apeliantė teisingai nurodo, kad banko reikalavimas yra užtikrintas skolininko turto hipoteka, todėl bankas pirmiausia turi nukreipti savo išieškojimą į šį turtą, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti tvirtinti banko reikalavimą laiduotojo bankroto byloje. Kaip minėta, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str.). Jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi bankas turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiek skolininko, tiek laiduotojo, tiek jų abiejų kartu. Dėl to, apeliantei nepateikus jokių įrodymų, jog reikalavimas ar jo dalis yra įvykdyta, vien aplinkybė, kad bankas yra įtrauktas į skolininko kreditorių sąrašą, neužkerta kelio skolininkui reikalauti prievolės įvykdymo ir iš laiduotojo. Kaip teisingai nurodė bankas atsiliepime, gavus visą ar dalį savo reikalavimo patenkinimo iš skolininko, atitinkamai būtų sumažinami kreditoriniai reikalavimai laiduotojui, ir atvirkščiai (CK 6.83 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.