Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja kad yra gavusi pranešimą dėl kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rūsys), kurio nuosavybės teisės iki šiol registruotos Nekilnojamojo turto registre Alytaus autokelių eksploatavimo valdybos, reg. d. 1997-11-28 vardu, 1951-11-29 LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 463 pagrindu. AB „Kelių priežiūra“ 2022-05-24 duomenimis, Rūsys buvo Alytaus autokelių eksploatavimo valdybos valdymo, naudojimo ir disponavimo diskrecijoje ir vykdant organizacines pertvarkas nuo 1979 m. šis turtas neperėjo paskesniam juridiniam asmeniui. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2022-05-27 duomenimis, pagal minėtą 1951-11-29 LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 463 (kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruotos Alytaus autokelių eksploatavimo valdybos nuosavybės teisės į kiemo rūsį) patvirtintos Registracinės Komisijos pateiktos išvados dėl valstybinės-žinybinės nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo pagal priedėlį Nr. 1, skiltį „c“ – Alytaus kelių rajonas. Tokiu būdu, pareiškėjos duomenimis, minėtas nekilnojamojo turto objektas pastatytas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą; Rūsys nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe; daiktas taip pat nebuvo perduotas savivaldybei. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl, jos įsitikinimu, pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (2024-03-14, CBP-1897).

Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra jokių kliūčių tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Pažymėjo, jog kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jau neegzistuojančiam juridiniam asmeniui Alytaus autokelių eksploatavimo valdybai. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, 2022-05-20 ji kreipėsi į AB „Kelių priežiūra“, prašydama suteikti visą žinomą informaciją apie kiemo rūsį ir kokio juridinio asmens apskaitoje yra šis pastatas. AB „Kelių priežiūra“ 2022-05-24 raštu nurodė, kad pareiškėjos pareiškime minimas kiemo rūsys buvo Alytaus autokelių eksploatavimo valdybos valdymo, naudojimo ir disponavimo diskrecijoje, ir vykdant organizacines pertvarkas nuo 1979 m. šis turtas neperėjo paskesniam juridiniam asmeniui. 2022-05-25 suinteresuotas asmuo, taip pat raštu kreipėsi į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą, siekdamas gauti daugiau informacijos apie juridinį asmenį Alytaus autokelių eksplotavimo valdybą. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas 2022-05-27 raštu nurodė, jog archyvo duomenimis, pirmasis įkurtas juridinis asmuo buvo Alytaus kelių aksploatacijos ruožas Nr. 123, kuris vykdė kelių ir tiltų priežiūrą, eksploataciją, remontą, tiesė naujus kelius ir buvo pavaldus Vyriausiajai kelių valdybai prie Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos. Vėliau vyko įvairios reorganizacijos, keisti juridinių asmenų pavadinimai iki tol, kol galiausiai šiuo metu veikiantis kelius prižiūrintis juridinis asmuo yra VĮ „Kelių priežiūra“, kurio apskaitoje minėto kiemo rūsio nėra. Pažymėjo ir tai, kad prieš tai minėtas kiemo rūsys nuosavybės teise nepriklausė ir savivaldybei (2024-03-29, DOK-13412).

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 – 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas Alytaus autokelių eksploatavimo valdybos, reg. d. 1997-11-28 vardu, 1951-11-29 LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 463 pagrindu. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus raštas „Dėl valstybei perduotino turto“, Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo raštas „Dėl Alytaus rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1951 m. sprendimo Nr. 463 kopijos“, AB „Kelių priežiūra“ raštas „Dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)“, bei kiti pareiškėjos kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad pagal minėtą 1951-11-29 LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 463 patvirtintos Registracinės Komisijos pateiktos išvados dėl valstybinės-žinybinės nuosavybės teisių į namų valdas pripažinimo pagal priedėlį Nr. 1, skiltį „c“ – Alytaus kelių rajonas. Pirmasis įkurtas juridinis asmuo buvo Alytaus kelių aksploatacijos ruožas Nr. 123, kuris vykdė kelių ir tiltų priežiūrą, eksploataciją, remontą, tiesė naujus kelius ir buvo pavaldus Vyriausiajai kelių valdybai prie Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos. Vėliau vyko įvairios reorganizacijos, keisti juridinių asmenų pavadinimai iki tol, kol galiausiai šiuo metu veikiantis kelius prižiūrintis juridinis asmuo yra AB „Kelių priežiūra“, kurio apskaitoje minėto kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Taigi Rūsys, buvęs Alytaus autokelių eksploatavimo valdybos valdymo, naudojimo ir disponavimo diskrecijoje, vykdant organizacines pertvarkas nuo 1979 m. neperėjo AB „Kelių priežiūra“, be kita ko, bendrovė nesinaudojo ir nesinaudoja valstybinės žemės sklypu, esančiu po minėtu nekilnojamuoju objektu. Rūsys taip pat nepriklausė ir Alytaus miesto savivaldybei.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Duomenų apie tai, kad pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Alytaus miesto savivaldybei ar kitiems asmenims, ir / ar minėtu turtu naudotųsi į bylą neįtraukti asmenys, nėra. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn) ir dėl to išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti valstybės nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.