- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- II-1161-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01351-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- M. R., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiajai specialistei J. I.,
viešame teismo posėdyje (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Institucijos vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-12012-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausioji specialistė J. I. 2024 m. liepos 18 d. nutarimu nustatė, kad M. R. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, nes jis 2024 m. balandžio 25 d. 14.21 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Hyundai Tucson ix35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo zonoje, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, 1 priedo 540 punkto reikalavimus.
M. R. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
M. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. liepos 18 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Skunde cituojamas KET 8 punkto, 1 priedo 540 punkto turinys ir daroma išvada, kad kelio ženklas „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ nedraudžia transporto priemonėms stovėti visuose keliuose už šio kelio ženklo, jei transporto priemonė stovi specialiai tam skirtoje vietoje, kuri: 1) pažymėta atitinkamai kelio ženklais; arba 2) pažymėta horizontaliuoju ženklinimu; arba 3) pažymėta ir kelio ženklais, ir horizontaliuoju ženklinimu. Tiek Institucijos, tiek pareiškėjo pateiktose nuotraukose aiškiai matyti, kad automobilis Hyundai Tucson ix35 stovi horizontalaus ženklinimo ribose, todėl nėra pažeisti KET 1 priedo 540 punkto reikalavimai. Dar tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, M. R. pateikė Institucijai paaiškinimą su išsamiais argumentais ir aštuoniais pavyzdžiais (trys pavyzdžiai iš Vilniaus miesto), kurie įrodo, kad tokio tipo horizontalusis ženklinimas, kai automobilio stovėjimo vieta pažymima kitos spalvos trinkelėmis, yra aiškiai atpažįstamas kiekvienam vairuotojui, nes yra dažnai naudojamas įvairiuose Lietuvos miestuose. Taip pat buvo pateiktas papildomas argumentas, kad priešingoje horizontaliai paženklintų stovėjimo vietų kelio pusėje stovi ženklas „Stovėjimo vieta“, kurio informacinėje lentelėje nurodyta, kad tai yra mokamos stovėjimo vietos, priklausančios „G“ įkainio zonai. Ženklo informacinėje lentelėje nėra pateiktas specialus ženklinimas, nurodantis konkretų automobilio statymo būdą (pavyzdžiui, KET 1 priedo 833 ar 836 punktai). Taigi kiekvienam vairuotojui sudaromos visos prielaidos vertinti, kad abiejose kelio pusėse paženklintos (vienoje pusėje – horizontaliuoju ženklinimu, kitoje pusėje – kelio ženklu) stovėjimo vietos priklauso tai pačiai mokamai „G“ zonos stovėjimo aikštelei.
Pasak M. R., skundžiamame nutarime pripažįstama, kad aptariama stovėjimo vieta, kurioje stovėjo automobilis Hyundai Tucson ix35, yra paženklinta horizontaliuoju kelių ženklinimu. Institucija nurodė, kad vairuotojas turėjo vadovautis kelio ženklo pirmumu, o ne horizontaliuoju ženklinimu. Ši KET 8 punkto nuostata taikytina tik tais atvejais, kai egzistuoja abu kelio ženklinimo elementai – ir kelio ženklas, ir horizontalusis kelio ženklinimas. Skundžiamame nutarime klaidingai taikomas KET 8 punktas ir prieštaraujama KET 1 priedo 540 punktui, nes nagrinėjamu atveju kelio ženklo ir ženklinimo reikalavimai nesiskiria, nes, kaip minėta, kelio ženklas „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ nurodo išlygas, kad transporto priemonėms nėra draudžiama stovėti už šio ženklo, jei yra pažymėta atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė J. I. atsiliepime į M. R. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir M. R. skundo netenkinti.
Atsiliepime cituojamos KET 8 punkto ir 1 priedo 540 punkto nuostatos bei teigiama, kad kelio ženklas „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ įrengtas ir akivaizdžiai galioja teritorijoje, kurioje buvo pastatytas automobilis Hyundai Tucson ix35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vieta, kurios danga išgrįsta skirtingos spalvos trinkelėmis, tačiau nepažymėta kelio ženklu „P“ (transporto priemonių stovėjimo vieta) nelaikytina automobilių stovėjimo vieta ir nesuteikia teisės vairuotojui pažeisti KET. Automobilio pastatymo vieta nebuvo pažymėta ir horizontaliuoju ženklinimu, nes danga, išgrįsta skirtingų spalvų trinkelėmis, negali būti laikoma horizontaliuoju ženklinimu. Tai neatitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės) 6 punkto reikalavimų.
Pasak Institucijos atstovės, pareiškėjo argumentas, kad automobilis buvo pastatytas vietoje, kurioje galiojo kelio ženklas „Stovėjimo vieta“ su informacine lentele „G įkainio zona“, laikytinas gynybine versija, nes šis kelio ženklas galioja tik toje pusėje, kurioje yra įrengtas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas aplinkybes, M. R. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, o administracinė nuobauda paskirta straipsnio sankcijos ribose, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III. Teismo išvados
M. R. skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pavyzdžiai iš įvairių Lietuvos miestų rodo, kad horizontalusis ženklinimas (kitokios spalvos trinkelės naudojamos stovėjimo vietų ženklinimui) yra žinomas daugeliui. Skundžiamo nutarimo išvadoje teigiama, kad nagrinėjamoje situacijoje vairuotojas turėjo vadovautis kelio ženklu, o ne horizontaliuoju ženklinimu ir betoninėmis trinkelėmis. Ši išvada suponuoja, kad ir Institucijos atstovė išvados rengimo metu bylai reikšmingą vietą palaikė horizontaliuoju ženklinimu. Tik atsiliepime į skundą pozicija buvo pakeista, kad danga, išgrįsta kitos spalvos trinkelėmis, negali būti laikoma horizontaliuoju ženklinimu, kadangi neatitinka Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Pasak pareiškėjo, net jei ir šis ženklinimo būdas nėra reglamentuojamas, jis yra atpažįstamas kiekvienam vairuotojui ir klaidina vairuotoją. Be to, bylai reikšmingoje vietoje esančioje informacinėje lentelėje ženklas „G zona“ turi žodį „zona“, kuris kelio ženkluose naudojamas apibrėžti kelio ženklo galiojamą abiejose kelio pusėse. Tiek vienoje, tiek kitoje kelio pusėje esančios stovėjimo vietos yra vizualiai tokioje pačioje kelio atkarpoje, o tai sustiprina įspūdį, kad tai yra viena stovėjimo zona. Prie kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ nenurodytas automobilio statymo būdas suponuoja, kad automobilį galima statyti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. M. R. atkreipė dėmesį, kad bylai reikšmingoje vietoje stovėjimo vietos dažnu atveju būna užpildytos.
Atsakydamas į klausimus, M. R. paaiškino, kad toks atvejis buvo atsitiktinis, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o darbovietė yra (duomenys neskelbtini), todėl kartais tenka nuvažiuoti į darbovietę. Toje vietoje statė transporto priemonę kokius tris kartus. Dešinėje pusėje buvo priparkuota automobilių, todėl jis pasirinko pastatyti automobilį kairėje pusėje. Kelio ženklinimas yra toks: dešinėje pusėje yra pastatytas kelio ženklas „Zona draudžiama statyti automobilį“, o kairėje pusėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra rezervuotos vietos (grįstos ta pačia trinkelių danga ir atskirtos ženklu). Šis ženklas baigiasi ir yra horizontaliuoju ženklinimu pažymėtos parkavimo vietos, ženklas su papildomu ženklu „G zona“. Pasak pareiškėjo, tai viena erdvė automobilių statymui, nes visur yra įrengtos automobilių stovėjimo vietos. Jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Kiek žino, darbovietė turi rezervuotas automobilių stovėjimo vietas požeminėje aikštelėje. Kadangi jis dirba ne (duomenys neskelbtini), tokios vietos neturi. Nagrinėjamu atveju buvo sumokėjęs už automobilio stovėjimo vietą.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl administraciniam nusižengimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju asmeniui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
KET 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu <...> Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Taisyklių 1 priedo kelio ženklinimas Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ reiškia, kad nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu.
M. R. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. balandžio 25 d. 14.21 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Hyundai Tucson ix35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo zonoje, taip pažeidė KET 8 punkto, 1 priedo 540 punkto reikalavimus.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad M. R. automobilis buvo pastatytas bylai reikšmingu laiku ir vietoje. Pagrindinis byloje iškilęs klausimas, ar pareiškėjo transporto priemonei buvo leidžiama stovėti bylai reikšmingoje vietoje. Siekiant išspręsti šį klausimą, būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes:
Pirma, gatvės, kurioje yra pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kelio dešinėje pusėje yra pastatytas kelio ženklas Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ ((duomenys neskelbtini)). KET 1 priedo 540 punkte nurodyta, kad šis kelio ženklas reiškia, kad nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu. Taigi aptariamas kelio ženklas draudžia transporto priemonėms stovėti visoje zonoje, esančioje už šio kelio ženklo (dešinėje ir kairėje kelio pusėje), išskyrus minėtą išimtį.
Antra, tos pačios gatvės dešinėje pusėje (toliau už kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“) yra pastatytas kitas kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, kuris reiškia stovėjimo vietą ((duomenys neskelbtini), taip pat žr. b. l. 42). Pažymėtina, kad šis nurodomasis kelio ženklas nereiškia, kad leidžiama transporto priemonėms stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už šio kelio ženklo (dešinėje ir kairėje kelio pusėje). Tam yra skirtas kitas specialus nurodomasis kelio ženklas Nr. 41 „Stovėjimo zona“, kuris reiškia, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku. Kita vertus, kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“ nėra pastatytas aptariamoje vietoje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ suteikia transporto priemonėms stovėti tik dešinėje kelio pusėje, o ne kairėje kelio pusėje, kur ir buvo pastatytas M. R. automobilis. Akivaizdu, kad, jei būtų siekiama leisti transporto priemonėms visoje zonoje (ne tik dešinėje, bet ir kairėje kelio pusėje), būtų pastatytas kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“, tačiau to nebuvo padaryta. Tokios išvados nepaneigia tai, kad po kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ yra lentelė „G zona“. Pažymėtina, kad ši lentelė tik žymi toje stovėjimo vietoje (atkarpoje), kurią aptariamu atveju nustato kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, transporto priemonių stovėjimo įkainį ir kitas aplinkybes (pavyzdžiui, įkainių taikymo laiką) ((duomenys neskelbtini)). Kita vertus, lentelė „G zona“ nėra prilyginama kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ reikšmei. Taigi konstatuotina, kad kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su lentele „G zona“ neleidžia transporto priemonėms stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už aptariamo kelio ženklo (dešinėje ir kairėje kelio pusėje).
Trečia, byloje nustatyta, kad M. R. automobilis stovėjo vietoje (kairėje kelio pusėje), kurioje nėra pastatytas kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, taip pat, kaip minėta, teritorijoje nėra kito kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“. Vadinasi, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, joks kelio ženklas neleidžia toje vietoje, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, statyti transporto priemonių.
Pasak M. R., jam teisę pastatyti automobilį suteikė horizontalusis ženklinimas, kai automobilio stovėjimo vieta pažymima kitos spalvos trinkelėmis, o tai yra aiškiai atpažįstamas kiekvienam vairuotojui, nes yra dažnai naudojamas įvairiuose Lietuvos miestuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo automobilis stovi tarp skirtingų spalvų trinkelių (b. l. 51, 53–54). Skirtingų spalvų trinkelės yra užfiksuotos ir šioje nuotraukoje: (duomenys neskelbtini). Kita vertus, būtina įvertinti tai, kad Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 6 punkto nuostatą, kad kelių ir gatvių važiuojamajai daliai ženklinti naudojami dažai, polimerinės ar kitokios medžiagos turi atspindėti šviesą. Ženklinimo spalva turi atitikti Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus nuostatas. KET 3 priedo I skyriaus 1 punktas nustato, kad horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. Pagal 1.1 papunktį, siaura ištisinė linija, be kita ko, žymi transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Teismo vertinimu, minėtos skirtingos spalvos trinkelės bylai reikšmingu laiku savaime nelaikytinos horizontaliuoju ženklinimu, žyminčiu transporto priemonių stovėjimo ribas, nes jos neatitinka nustatytų reikalavimų. Jeigu kažkada anksčiau tokios vietos reiškė transporto priemonių stovėjimo vietas, tai savaime nereiškia, kad bylai reikšmingu laiku (2024 m. balandžio 25 d.) M. R. turėjo teisę statyti automobilį aptariamoje vietoje. Be to, kaip minėta, pagal dešinėje kelio pusėje stovintį kelio ženklą Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su lentele „G zona“, apmokestinamos tik dešinėje kelio pusėje automobilių stovėjimo vietos ir šis kelio ženklas negalioja kairėje kelio pusėje. Taigi nelogiška, kad aptariamu atveju būtų leidžiama transporto priemonėms stovėti ir kairėje kelio pusėje, tačiau toks stovėjimas nebūtų apmokestinamas (kairėje kelio pusėje nėra lentelės „G zona“).
Teismas konstatuoja, kad M. R. automobilis stovėjo kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo teritorijoje, o pareiškėjo transporto priemonės stovėjimo vietoje nebuvo pastatytas kelio ženklas, leidžiantis transporto priemonėms stovėti, taip pat specialiai stovėti skirta vieta, nepažymėta horizontaliuoju ženklinimu. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad galima taikyti kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ išimtį.
Esant tokioms aplinkybėms, M. R. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjo nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Tai, kad M. R. nagrinėjamu atveju skirtingai traktavo kelio ženklus, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat pareiškėjo paaiškinimus, jis padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, todėl nustatyta kaltinamojo kaltės forma.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas vertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl konkretaus asmens padaryto konkretaus administracinio nusižengimo (konkrečioje vietoje konkrečiu laiku). Todėl M. R. administracinei atsakomybei nėra reikšminga tai, ar nagrinėjamoje vietoje kiti vairuotojai stato transporto priemones, ar ne, taip pat pareiškėjo su skundu pateiktos nuotraukos iš įvairių Lietuvos miestų su transporto priemonių stovėjimo vietų ženklinimu.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. R. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu M. R. buvo paskirta 60 Eur bauda, t. y. sankcijos vidurkis.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Skundžiamu nutarimu nenustatyta M. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Būtina įvertinti tai, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo klaidingai interpretuodamas kelio ženklus. Neatsargia kaltės forma padarytas administracinis nusižengimas paprastai yra mažiau pavojingas nei tyčine kaltės forma padarytas administracinis nusižengimas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M. R. anksčiau nebaustas administracine tvarka (b. l. 48). Taigi pripažintina, kad jo padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra labiau atsitiktinio pobūdžio, pareiškėjas laikosi KET.
Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat paties administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. R. paskirta 60 Eur bauda, t. y. sankcijos vidurkis, yra per griežta, todėl ji mažinama iki 40 Eur. Atitinkamai keičiamas skundžiamas nutarimas. Teismas nenustatė pagrindo skirti M. R. minimalią baudą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ar taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas –mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, arba neskirti administracinės nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
M. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-12012-2024:
M. R. paskirtą 60 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą sumažinti iki 40 Eur (keturiasdešimties eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.